Utenos apylinkės teismo sprendimas

KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-236-335/2023 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00969-2022-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2023 m. rugpjūčio 31 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. V. ir Z. V. ieškinį atsakovei M. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Atidalinti ieškovų ir atsakovės M. G. turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu:

3. Priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 4 856 Eur kompensaciją.

4. Iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžiuose šalys atkakliai laikėsi savo pozicijos ir ieškovas paaiškino, kad nuosavybę į ginčo pastatų dalis įgijo 2002 m., kai iš pajininkų jas supirko ir pasirūpinęs inventorizacinės bylos parengimu, 2004 m. įregistravo VĮ Registrų centre. Atsakovė savo dalies jam nepardavė (viena iš 85 pajininkų), sakydavusi jam „tu tik popieriuje turi“. Tuo tarpu ji ir jos šeima faktiškai savavališkai ir neatlygintinai yra užsiėmusi apie 200 kv. m. papildomo geriausio garažų ploto ir tokia ieškovų netenkinanti situacija tęsiasi jau apie 20 metų. Esą iki G. pasikviesto antstolio apžiūros faktinėms aplinkybėms konstatuoti garažus jie naudojo langų ir šiukšlyno sandėliavimui, bet ne kombaino laikymui kaip kad motyvuoja. Gi jo, ieškovo, individuali veikla susijusi su miškininkyste, prieš 10 metų tam jis yra įsigijęs brangią miško techniką (ją įvardijo), kurią priverstas laikyti laukuose ir miškuose, kur stovi trys traktoriai, nors turi aukštus garažus (pastate jie yra ir žemesni, ir aukštesni), kuriais negali naudotis, nes jie atsakovės užvaldyti ir neatlaisvinami. Pabrėžė, kad iš ginčo pastatų vertingiausi yra būtent garažai, iš kurių 1-15, 1-16 indeksais pažymėtose patalpose tilptų atsakovės kombainas, bet reiktų įvažiavimui pasidaryti vartus, išardyti pertvarą, kuri tėra per pusę plytos. Gi jo miško technikai laikyti jie netiktų dėl aukščio (3,50 m). Arkinis sandėlys ir mašinų aptarnavimo pastatas yra laikomi atrakinti, pastarajame jis yra sudėjęs 10 plastikinių langų, taip savo lėšomis pagerindamas bendrą turtą. Paaiškino, kad ilgai delsė dėl atsidalijimo teismine tvarka, nes turėjo didelių asmeninių problemų šeimoje, bet daug kartų žodžiu dėl to kreipėsi į atsakovę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Liudytojas M. B. parodė, kad jam yra žinoma, jog atsakovas, jo svainis, iš žemės ūkio bendrovės pajininkų yra išpirkes garažus (jų didžiąją dalį), kurių daugiau ploto nei priklauso, užsiėmę G. ir jų buvo prašoma atlaisvinti garažus, bet jie į kalbas nesileido, girdėjęs nemalonų jų (bendraturčių) pokalbį. D. V. sakė, jog jie užėmę gerus garažus, o ir pats liudytojas žinantis jau gal 15 metų tarp jų tebesitęsiančią konfliktinę situaciją.

Liudytojas A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovės sutuoktinis, paaiškino, kad jis yra ūkininkas „popieriuose“, bet realiai ūkininkauja sūnus V., turi du kombainus, iš kurių vienas veikiantis, kitas sugedęs ir jie stovi jų kieme. Ginčo pastatais šeima naudojasi nuo 1995 m., o D. V. „pasirodė“ tik 2004 m. Pripažino, kad naudojasi didesne nei žmonai priklausančia dalimi, nes pradžioje kai pradėjo naudotis, garažai buvo niekieno, atsakovas esą nori užgrobti patalpas.

Liudytojas V. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovės sūnus, paaiškino, kad yra ūkininkas, laikantis save faktiniu dalies ginčo turto naudotoju, su ieškovu, nors buvo draugai, klasiokai, ypač nesutaria dėl garažų. Pripažino, kad nuo senų laikų naudojasi dviem garažais per daug nei priklauso motinai, naujai uždengė bitumine danga jų stogus, bet neprisimena kiek prieš kelis metus kainavo remontas. Esą patirtų žalą jei jų netektų, ieškovas nesikreipė dėl raktų norint patekti į juos ir prie policijos, kurią jis, V. G., buvo iškvietęs, nes rąstais D. V. buvo užkrovęs duris, ribodamas įvažiavimą. Patalpoje 1-2 būtų galima grūdus laikyti tik perdengus kiaurą stogą, grūdų vidutiniškai prikulia iki 70 tonų per sezoną (pagal jo tėvo aiškinimą apie 40-50 tonų).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-04-29 nutartis Nr. 3K-3-213/2011). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išdėstytos atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos, konstatuojant, kad: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad tarp bendraturčių yra susiklosčiusi aštri konfliktinė situacija dėl bendro turto naudojimo kai per ilgą laikotarpį nuo jo įsigijimo ir įregistravimo VĮ Registrų centre jie aiškiai nesutarė kas kuo naudosis ir pirmesne faktine turto dalies valdytoja tapo atsakovė.

Tuo tarpu kasacinis teismas yra pažymėjęs įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Teismas šiuo atveju spręsdamas ginčą dėl arkinio sandėlio ir mašinų aptarnavimo stoties pastato, kuriuose atsakovei nuosavybės teise iš tikrųjų priklauso mažas plotas lyginant su ieškovų valdoma dalimi, atsižvelgia į tai, jog ji faktiškai nenaudoja šių pastatų dalių, tik arkiniame sandėlyje yra laikomos lentos, kurias jos sūnus teismui nurodė esąs pasirengęs paimti. O tuo tarpu ieškovų naudojimasis jomis įrengtai lentpjūvei eksploatuoti, medienai sandėliuoti, naudojant ir finansines lėšas jų remontui (ypač stogo), esant konfliktinei situacijai su bendraturte, yra apsunkintas. Dėl to racionalu ir protinga atidalinti šį turtą iš bendrosios nuosavybės su išmokėjimu atsakovei adekvačios kompensacijos proporcingai vidutinei rinkos vertei pagal VĮ Registrų centro duomenis ir tai nelaikytina jos kaip savininkės, esminiu teisių pažeidimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2010).

1985 m. statybos arkinio sandėlio vertė 2022 m. duomenimis yra 7520 Eur ir proporcingai atsakovės turimos pagal tenkantį plotą dalies vertė yra 323 Eur, o 1983 m. statybos mašinų aptarnavimo stoties pastato vertė 2003 m. duomenimis yra 8544 Eur ir atitinkamai atsakovės jame turimos dalies vertė 367 Eur. M. G., turėdama atstovus, profesionalius teisininkus (J.Danseikienę, R. Ralį), šio turto vertės neginčijo, savo įrodymų dėl galbūt kitokios turto vertės ar ieškinyje nurodyto jai priteistinos kompensacijos dydžio nuomonės neišreiškė ir neginčijo, nors laiške dar 2022-03-31 ir vėliau, netgi prieš sprendimo priėmimą (prašius jį atidėti) jai buvo siūlyta taikiai tartis dėl kompensacijos, pageidaujamos kainos ir jos apskaičiavimo metodikos arba šio turto dalies pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, t. y. tarpusavyje derėtis. Bet atsakovė vien siūlė išmainyti šio mažesnio vertingumo turto dalis į garažo plotą, kas nepriimtina ieškovams. Visgi atsiliepime pripažino, jog pagal kasacinio teismo praktiką prioritetas turi būti taikomas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Dėl šių motyvų minėtas turtas atidalintinas išmokant atsakovei kompensaciją, atitinkančią tikrąją atidalijamos dalies vertę, kuri yra teisinga, nes atitinka daikto rinkos kainą.

Dėl garažų pastato

Esminis ginčas tarp bendraturčių yra kilęs dėl 1972 m. statybos garažų pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, kuriame yra ir žemesni, ir aukštesni garažai. Atsakovei pagal 1995-09-01 Protokolą Nr. 6 ir perdavimo-priėmimo aktą – buvusios (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentus – priklauso 429/10000 jo dalis ir teisinė registracija atlikta 2003 m. Kaip teisingai apskaičiuota ir nurodyta ieškinyje, jai tenkantis plotas sudaro 73,47 kv. m., bet jos šeima nuo pat įgijimo naudojasi 276,28 kv.m. garažų plotu, t. y. 202,81 kv. m. daugiau nei priklauso nuosavybės teise, ką pripažino ji pati ir jos artimieji liudytojai A. ir V. G.. Iki 2022 m. ieškovai jai neteikė primygtinio reikalavimo atlaisvinti be teisėto pagrindo užsiimtą ženklų viršplotį, taip pat nereikalavo ir sudaryti nuomos/panaudos sutartį, t. y. nereikalavo atlygintinumo. Todėl teismas priešingai ieškovų teiginiams, vertina, kad viršpločiu ilgus metus ji naudojosi toleravus ir iš esmės bendraturčiams sutikus tęsti ilgainiui nusistovėjusią patalpų naudojimo tvarką. Kaip matyti iš atsakovės 2022-06-10 laiško-atsakymo, taip pat paaiškinimų teismui, jai ieškovų nebuvo pateikta kokių nors aiškiai suformuluotų pretenzijų ir reikalavimų raštu ar kitokia forma iki 2022-05-25 (ieškovų atstovės siųsto laiško), siūlant susitarti dėl atlygintinumo už viršpločio naudojimą, atlaisvinti dalį patalpų ir pan. Pati atsakovė 2003-2007 m. rodė inciatyvą dėl atsidalijimo, siuntė D. V. keletą laiškų ir išreiškė susirūpinimą dėl bendro turto valdymo neapibrėžtumo, bet reakcijos nesulaukė. Ir tik, kaip minėta, 2022 m. birželio mėnesį jis suformulavo poziciją dėl turto atsidalijimo ir (ar) naudojimosi tvarkos nustatymo, aiškiai išdėstė pretenziją dėl būtent atsakovės ženkliai naudojamo didesnio garažų ploto, bet vistiek nekėlė klausimo dėl kompensacijos už tai mokėjimo. O atsakovė išreiškė savo nesutikimą su pasiūlymais ir teikė jam savuosius, prašydama perleisti savo ploto dalis arkiniame sandėlyje ir mašinų aptarnavimo pastate mainais į plotą garaže. Nepavykus rasti kompromiso net ir padedant teismo mediatoriui, akivaizdu, kad bendraturčiai atkakliai siekdami vien savo interesų patenkinimo, visgi neieškojo lanksčios pozicijos ginčo klausimams spręsti ir nesiekė socialinės taikos.

Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovų reikalaujamą kompensaciją už 9,5 metų 4856 Eur sumoje ir šis jų reikalavimas netenkinamas.

Teismas sutinka su jų tvirtinimu, kad garažų, kaip buvusių mechaninių dirbtuvių, pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vertingiausias ekonomine prasme ir būtent dėl jo naudojimo labiausiai nesutaria bendraturčiai, iš kurių atsakovė ir jos šeima deklaravo turint interesą toliau naudotis netgi dviejų garažų plotu, nepaisant nuosavybės teise jai tenkančios dalies. Kaip nustatyta iš 2023-06-15 antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo su fotonuotraukomis (veiksmo atlikimo metu dalyvavo ji ir V. G.), šalių paaiškinimų, atsakovės šeima naudojasi plane indeksu 1-31 pažymėta ne visa, bet keturių garažo vartų plotį atitinkančia dalimi (aukštu garažu), kuri nuo kitos patalpos atitverta lentų siena. Fotonuotraukose vizualiai matyti nedaug ten laikomų grūdų, taip pat daiktų sankaupa, užimanti tik mažą patalpos erdvę, jokios žemės ūkio technikos, kombaino nėra. Dėl to teismui yra pakankamo pagrindo spręsti, kad ne dėl tariamo būtinumo ten laikyti kombainą, bet dėl susiremontuoto stogo atsakovė primygtinai norėtų toliau naudoti ginčo patalpas. Akcentuotina, kad visi trys ginčo turto objektai yra seni, stipriai nusidėvėję ir natūralu, kad savininkai juos naudodami neišvengiamai patiria išlaidų remontui ir jų pagerinimui. Pavyzdžiui, ir D. V. per beveik 20 metų yra remontavęs garažo pastatą – bylos duomenimis įdėjo 10 vnt. plastikinių langų buvusiose administracinėse patalpose, ne kartą remontavo arkinio sandėlio stogą, kapitališkai – mašinų aptarnavimo pastato stogą, mūrinę sieną virš įėjimo vartų, išvalė buvusį šulinį, užpildytą šiukšlėmis, taip irgi savo lėšomis pagerindamas bendro turto būklę. Tad nenustačius konkrečios naudojimosi garažo pastatu tvarkos kuriuo nors ieškovų siūlomu alternatyviu būdu, kurių nei vienas atsakovei nepriimtinas, toliau neišvengiamai tęstųsi konfliktai tarp bendraturčių, kai dėl jų yra kviečiama policija ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų, naudojimosi tvarka nustatytina tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Be kita ko, savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Siekiant savininkų interesų pusiausvyros ir įmanomo patogumo esamoje konfliktinėje situacijoje, minėtais aspektais neatsižvelgtina į atsakovės nesutikimą dėl abiejų alternatyvių būdų, nustačius, jog nuosavybės teise kaip minėta, jai tenka 73,47 kv.m. plotas – iš esmės prilygstantis tik vieno garažo plotui ir ji atkakliai prieštaravo dėl 1-2 indeksu pažymėtos patalpos dėl neva prakiurusio stogo, jos naudojimui teismas skiria greta esančias patalpas 1-15, 1-16 ir 1-17, kurių bendras plotas kiek didesnis – 74,94 kv.m. (22,68+21,15+31,11), o likusias – ieškovų naudojimui. Priešingai atsakovės argumentams, 1-15 indeksu plane pažymėtoje patalpoje, esant poreikiui, tilptų ir kombainas, jeigu tik būtų išsiardyta plona sienos pertvara ir įsirengti vartai. Visgi realiai kombainas laikomas kieme ir net G. pasikviesto antstolio apžiūros metu jų naudojamoje garažo patalpoje jo nebuvo, vadinasi, tokio poreikio net ir nėra, tad atsakovės interesas naudotis būtent ta didesne plotu patalpa nelaikytinas esminiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo jų mokėjimo į valstybės biudžetą. Į bylą pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovų išlaidas juos atstovavusios advokatės J.Murauskaitės-Darvidės teisinei pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose sudaro 1 465,50 Eur, taip pat 230 Eur žyminis mokestis, viso – 1 695,50 Eur. Išlaidos, patirtos teisinei pagalbai apmokėti, neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsižvelgus į byloje spręstų klausimų sudėtingumą.

Atsakovei M. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau -VGTPT) 2023-01-06 sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Tačiau tai nereiškia, kad ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovams. Pagal VGTPT Finansų skyriaus 2023-07-19 patikslintą pažymą valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sudaro 1 010,03 Eur. Ieškiniu suformuluoti keturi reikalavimai, iš kurių teismas tenkina tris, t. y. 75 proc. reikalavimų. Todėl atsakovė proporcingai tenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams, turi apmokėti ieškovų bylinėjimosi išlaidas, kurias jie pagrindė į bylą pateiktais mokėjimo dokumentais, o ieškovai – 25 proc. bylinėjimosi išlaidų valstybei už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsižvelgus į tai, ieškovams iš atsakovės priteistina 1 271,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 695,50 Eur x 75 proc.) ir iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai – 252,50 Eur (1 010,03 x 25 proc.) už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą, t. y. po 126,25 Eur.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) byloje sudaro 36,68 Eur. Kadangi atsakovė nuo šių išlaidų atleista, valstybės naudai turėtų būti jų priteista 25 proc. – 9,17 Eur iš ieškovų (po 4,58 Eur). Bet kadangi šios išlaidos, paskirsčius jas lygiomis dalimis, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), pastarosios išlaidos nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti M. G. turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės su bendraturčiais D. V. ir Z. V. tokiu būdu:

suteikti lygiomis dalimis D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybėn M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią 429/10000 dalį mašinų aptarnavimo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovus per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo išmokėti atsakovei po 183,50 Eur (viso 367 Eur) piniginę kompensaciją; suteikti lygiomis dalimis D. V. ir Z. V. nuosavybėn M. G. priklausančią 429/10000 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovus per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo išmokėti atsakovei po 161,50 Eur (viso 323 Eur) piniginę kompensaciją.

Nustatyti pastato-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką:

atsakovei M. G. skirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-15, 1-16 ir 1-17, o kitas garažo patalpas palikti bendram D. V. ir Z. V. naudojimui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. G. 1 271,63 Eur (tūkstantį du šmtus septyniasdešimt vieną eurą 63 ct) bylinėjimosi išlaidų D. V. ir Z. V..

Priteisti iš D. V. ir Z. V. valstybei po 126,25 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 25 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870 „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.