- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-10
- Bylos Nr.
- e2YT-9467-752/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04186-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybė
Rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, (toliau – ir pareiškėja), daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., pastato kuriame yra butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (butas plane pažymėtas indeksu III-16, 15,02 kv. m), yra valstybės nuosavybė.
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodo, kad pareiškėja gavo informacijos iš namo bendrijos, jog daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra butas Nr. 84, kuriame gyvena asmenys, neturintys jokių nuosavybės teisių į jį, kurie naudojasi komunalinių įmonių teikiamomis paslaugomis, už paslaugas neatsiskaito ir butui generuoja išlaidas. Todėl prašo imtis veiksmų dėl minėto buto paėmimo ir įteisinimo valstybės vardu. Gavęs minėtą informaciją, Valstybei perduotino turto administravimo skyrius (toliau – VPTAS) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, VĮ Registrų centrą bei į Kauno regioninį valstybės archyvą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, apie aukščiau minėto buto privatizavimą, statytoją, ar priklausymą savivaldybei, tačiau nė viena iš nurodytų institucija dokumentų ar duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad jokios informacijos bei dokumentų, patvirtinančių, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., pastato kuriame yra butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (butas plane pažymėtas indeksu III-16, 15,02 kv. m), (toliau –Butas), buvo privatizuotas negavo ir į tai, kad namo, kuriame yra butas, statybos metai yra 1953, mano, jog yra pagrindas spręsti dėl neprivatizuoto ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto Buto pripažinimo valstybės turtu.
3. Pareiškėjo teigimu, minėtas Butas buvo pastatytas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento jis išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju Butas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl liko valstybės nuosavybe. Valstybė taip pat nebuvo perdavusi Buto Kauno m. savivaldybei, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Teismo sprendimas pripažinti ginčo turtą valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir suinteresuotas asmuo) atsiliepime nurodė, jog neturi duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų Pareiškėjos pareiškime nurodytus argumentus apie ginčo turto kilmę bei nuosavybę. Kauno miesto savivaldybė nuosavybės ar patikėjimo teise minėto buto nevaldo, minėtas turtas nėra apskaitomas Kauno m. savivaldybės administracijos buhalterinėje apskaitoje. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 441 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
6. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
7. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. balandžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad į pareiškėją kreipėsi namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) Kaunas, revizijos komisijos narys S. S., kuris nurodė, jog (duomenys neskelbtini), Kaunas, namo patalpose yra galimai bešeimininkis turtas, kuris nėra registruotas VĮ „Registrų centras“ kaip turtinis vienetas, tačiau realiai egzistuoja. Nurodyto turto egzistavimą patvirtina pateiktas nurodyto namo 4-to aukšto planas. VĮ „Registrų centras“ 2022 m. birželio 3 d. pareiškėjai pateikė informaciją, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. birželio 2 duomenimis, patalpa II-16, 15, 05 kv. m., 4-ame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas bei nuosavybės teisės į ją, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Nurodytą faktą patvirtina pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas apie butą (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2022 m. birželio 7 d. Kauno regioninis valstybės archyvas pateikė informaciją, kad duomenų apie 1953 m. statyto namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, statytoją pateikti negali, kadangi valdinės statybos leidimų registracijos knygos bei šių statinių projektai archyve nesaugomi, valdinės statybos objektų priėmimo naudoti aktai archyvui perduoti nuo 1958 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2019 m. liepos 29 d. pateikė informaciją, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, privatizavimo dokumentų neturi.
9. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos. 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas (21 straipsnis) nustatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn ir įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ sureguliavo dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką. Įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.
10. Preziumuojama, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
11. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių buto (patalpos III-16 (15,02 kv. m)), esančio gyvenamajame name 4A4p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į ją įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė šio turto nuosavybės ar kita teise nevaldo, turtas nėra įtrauktas į Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Duomenų, kad Kauno miesto savivaldybė būtų pradėjusi procesą dėl šio turto perdavimo jai nuosavybės teise, nepateikta. Byloje taip pat nėra duomenų apie minėto turto privatizavimą kitų asmenų vardu. Konstatuotina, kad iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas spręsti, jog minėtas butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn) ir dėl to išsaugojęs valstybės nuosavybės statusą.
12. Pareiškėja negali kitokia, ne teismo tvarka, gauti valstybės nuosavybės teisės į šį turtą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
14. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., pastato kuriame yra butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (butas plane pažymėtas indeksu III-16, 15,02 kv. m) yra valstybės nuosavybė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.