Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės ir Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Giedriui Galentui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie LR ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims UAB „Bankrotas“, Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-11-17 bankas pateikė kreditorių susirinkimo dienotvarkės projektą dėl Informacijos teikimo apie bankroto procesą, kurio 5 p. numatė kreditorių susirinkimo protokolus administratorius kreditoriams, kurių kreditorinių reikalavimų suma yra ne mažesnė nei 10 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, pateikia be atskiro prašymo paštu, per 5 dienas nuo susirinkimo dienos, o visiems kitiems kreditoriams - pateikus prašymą raštu. Nustatydamas tokį sureguliavimą kreditorius akivaizdžiai siekė sau priimtino nutarimo.

Susirinkimo metu buvo paaiškinta, kad toks informacijos teikimas fiziškai neįmanomas dėl per trumpų 5 dienų terminų, t.y.: 1) po kreditorių susirinkimo protokolui surašyti reikia bent vienos - kelių dienų, 2) po to protokolas teikiamas pastaboms kreditorių susirinkimo pirmininkui; 4) reikalinga, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas protokolą pasirašytų fiziškai, nes įmonei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teisme, o kreditorių susirinkimo pirmininkas yra Vilniuje; 4) reikalingas laikotarpis laiškui pasiekti adresatą.

Tačiau, būdamas stambiausias kreditorius, bankas nulėmė formaliai teisėtą, tačiau nepagrįstą kreditorių susirinkimo nutarimą, neatitinkantį teisingumo ir protingumo principų. Tokiu būdu bankas piktnaudžiavo sprendimų priėmimo teise, o teisė, kuria piktnaudžiaujama neturėtų būti ginama.

2010-01-20 susirinkime, dėl kurio protokolo pateikimo skundžiami administratoriaus veiksmai, banko atstovas nedalyvavo, atsiuntė balsavimo raštu biuletenį faksu prieš pat susirinkimą.

2010-01-26 administratorius gavęs 2010-01-20 BUAB „Baltic business group“ kreditorių susirinkimo protokolą, išsiuntė protokolą elektroniniu paštu kreditoriams. Pastabų dėl protokolo gauta nebuvo. Protokolo redakcija nepasikeitė. Iki 2010-03-02 nebuvo pareikalauta atsiųsti protokolo paštu, šio kreditorių susirinkimo sprendimai nebuvo apskųsti. Faktiškai bankas BUAB „Baltic business group“ kreditorių susirinkimo protokolą turėjo 2010-01-26.

2009-11-17 kreditorių susirinkime pagal banko pateiktą projektą patvirtintos Tvarkos 6 p. numatyta, kad „Įmonės kreditoriai visą informaciją gauna nemokamai“, sistemiškai aiškinant Taisykles, tame tarpe ir informaciją, kuri teikiama pagal aukščiau minėtą Tvarkos 5 punktą. Tačiau faktiškai toks teikimas taip pat kainuoja, t.y. 10-20 puslapių spausdinimo-kopijavimo paslaugos, registruoto pašto išlaidos, išlaidos susijusios su nuvykimu ir gavimu kreditorių susirinkimo pirmininko parašo (skubos tvarka, per 2-3 dienas). Tokios išlaidos formaliai turėtų būti priskiriamos prie administravimo išlaidų (ĮBĮ 36 str.), tačiau pagrindinis kreditorius nepasiūlė atitinkamo administravimo išlaidų, susijusių su nemokamu informacijos teikimu kreditoriams padengimo mechanizmo. Taip bankas, būdamas stambiausiu kreditoriumi, sąmoningai apsunkino bankroto administratoriaus įgalioto asmens darbą. Stambiausio kreditoriaus pasiūlymu - BUAB „Baltic business group“ administratoriui - UAB „Bankrotas“ nustatė visoms administravimo išlaidoms (turto pardavimo, advokato, archyvo tvarkymui, ūkinėms išlaidoms ir kt.), tame tarpe administratoriaus atlyginimui 1000 Lt per mėnesį, t.y. neadekvačiai mažą atlyginimą lyginant su administruojamu turtu, kurio vertė apie 23 mln. Lt. Todėl mano, kad Taisyklių 5 p. sąvoka „paštu“ aiškinant ją nemokamo informavimo kontekste apima ir pateikimą elektroniniu paštu, nes nenurodyta kitaip.

Taisyklės, nors ir neatitinkančios elementarios logikos reikalavimų, t.y. teisingumo ir protingumo principų, buvo patvirtintos kreditorių susirinkime, kurio teisėtumo pats administratorius pagal ĮBĮ 24 str. 5 d. neturi teisės apskųsti. Pagal ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.jis yra tik susirinkimo nutarimų (kurių neturi teisės apskųsti) vykdytojas.

Susidarius tokiai situacijai susirinkimo nutarimai, kuriuos privalo vykdyti administratorius turėtų atitikti ne tik teisėtumo, t.y. būti priimti tokią teisę turinčio subjekto ar subjektų grupės, bet ir pagrįstumo kriterijų, t.y. reikalavimas pateikti informaciją vykdant kreditorių susirinkimo sprendimą turi būti objektyviai įvykdomas.

Departamentas nesiėmė vertinti pavedimo teisinių santykių, susiklosčiusių tarp Bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininko ir administratoriaus, nes tai nėra Departamento kontrolės objektas, tačiau Kreditorius buvo informuotas, kad vadovaujantis Įstatymo 23 str. 13 p., kreditorių susirinkimas gali priimti nutarimą ir kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo.

Departamente atliekamo patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad Bendrovės kreditorių susirinkimas, įvykęs 2009-11-17, patvirtino minėtą Tvarką. Vadovaujantis Tvarkos 5 p. kreditorių susirinkimo protokolus administratorius kreditoriams, kurių kreditorinių reikalavimų suma yra ne mažesnė nei 10 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, pateikia be atskiro prašymo paštu, per 5 dienas nuo susirinkimo dienos, o visiems kitiems kreditoriams - pateikus prašymą raštu. Pagal Departamentui administratoriaus pateiktas dokumentų kopijas nustatyta, kad administratorius Bendrovės 2010-01-20 kreditorių susirinkimo protokolą (nepasirašytą nei susirinkimui pirmininkavusio, nei sekretoriaus ) pateikė kreditoriui 2010-01-26 elektroninėmis priemonėmis t.y. išsiuntė elektroniniu paštu, ir tik 2010-03-09 išsiuntė paštu.

Departamento nuomone, administratoriaus įgaliotas asmuo M. K. ne laiku ir ne tokia forma nei nustatyta Tvarkoje, pateikdamas Kreditoriui Bendrovės 2010-01-20 kreditorių susirinkimo protokolą, nevykdė Bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos Tvarkos 5 p. ir tuo pažeidė Įstatymo 11 str. 3 d. 20 p. reikalavimus.

Departamento direktoriaus 2010-04-12 įsakymu Nr.V-27 už LR įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3d. 20 p. pažeidimą M. K., vykdžiusiam bankroto procedūras BUAB „Baltic business group“, kaip bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ įgaliotam asmeniui, buvo skirtas įspėjimas.

Bendrovės kreditorių susirinkimo, įvykusio 2009-11-17, nutarimai priimti laikantis Įstatymo 24 str. nuostatų, nebuvo apskųsti, todėl yra privalomai vykdomi. Kritiškai vertintinas ir administratoriaus teiginys dėl negalėjimo apskųsti minėtų nutarimų, nes vadovaujantis 2001-12-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr.33 15 p. nuostatomis, kreditorių susirinkimo nutarimus skųsti teismui gali ne tik kreditoriai, bet ir administratorius.

Taip pat pažymi, kad Departamentas, vadovaudamasis 2006-10-10 LR ūkio ministro įsakymo Nr.4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 8.1 p. administratoriaus veiklą tikrino nagrinėdamas ir vertindamas prašymą bei administratoriaus pateiktą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, todėl administratoriaus teiginiai apie teisės į gynybą pažeidimus nepagrįsti.

Toks informacijos pateikimo būdas yra numatytas ir LR įmonių bankroto įstatymo (toliau - Įstatymas) 24 str. 4 d. todėl pareiškėjo argumentas, kad bankas piktnaudžiavo savo teisėmis nustatydamas Tvarką, yra nepagrįstas. Tvarkos 5 p. nuostata buvo siekiama tinkamai įgyvendinti Įstatymo nuostatas, t.y. svarstant Tvarkos 5 p. nuostatas buvo numatyta, kad į 5 dienų terminą gali būti įskaičiuotos tiek darbo, tiek ir šventinės dienos, tačiau kartu numatant, kad 5 dienos gali būti ir tos pačios Įstatyme nustatytos 5 darbo dienos, t.y. buvo numatyta, kad kalendorinių dienų skaičiavimas gali sutapti su darbo dienų skaičiavimu, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad turi būti pakankamai laiko kreditoriams peržiūrėti atsiųstą protokolą ir pateikti pastabas kreditorių susirinkimo sekretoriui dėl protokolo surašymo. Skaičiuojant terminus buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kreditorių susirinkimo protokolas gali būti taisomas, taip pat ir į tai, kad teismui pakanka pateikti kreditorių protokolo kopiją, įskaitant ir faksinę ar skanuotą kopiją. Taigi, Tvarkos 5 p. nuostata, nustatanti, kad bankroto administratorius pagrindiniams BUAB „Baltic Business group“ kreditoriams turi pateikti kreditorių susirinkimo protokolą per 5 dienas nuo kreditorių susirinkimo yra logiškas ir atitinka Įstatymo nustatytus reikalavimus.

Bankas nesutinka ir su pareikėjo argumentu, jog kreditorių susirinkimo protokolo surašymas ir išsiuntimas paštu užtrunka ilgiau nei 5 kalendorines dienas. Įstatymo prasme bankroto administratoriui yra keliami padidinti profesinės atsakomybės reikalavimai. Toks įstatyminis reguliavimas yra susijęs su tuo, kad bankroto administratoriaus veikla reikalauja specialių ne tik teisinių, bet ir ekonominių bei kitų žinių ar profesinės kvalifikacijos, bet ir su tuo, kad bankroto administratorius atstovauja dviems šalims - bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams ir turi valdyti bankrutuojančios įmonės turtą. Įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. nustatyta, kad bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančio įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus, o to paties straipsnio 20p. nustato, kad „bankroto administratorius vykdo <...> (bankrutuojančios įmonės) kreditorių susirinkimo <...> sprendimus“. Taigi, bankroto administratorius turi tinkamai ir laiku vykdyti tiek teisės aktų nustatytas profesines pareigas, tiek ir tinkamai atstovauti klientą - bankroto proceso metu - bankrutuojančią įmonę ir jos kreditorius.

Be to, naudojantis AB „Lietuvos paštas“ paslaugomis laiškas (įskaitant registruotą laišką) adresatą Lietuvoje pasiekia per 1-2 dienas (duomenys iš http://www.post.lt/lt/?id=699), o naudojantis kurjerio paslaugomis laiškai iš Kauno (pareiškėjo gyvenamosios vietos miestas) į Vilnių (banko buveinės vietos miestas) yra persiunčiami per vieną darbo dieną. Taigi, per Tvarkos nustatytas 5 dienas galima tiek surašyti kreditorių susirinkimo protokolą, tiek ir jį pateikti pagrindiniams kreditoriams.

2010-01-20 kreditorių susirinkimo protokolo surašymo operatyvumas priklausė nuo paties pareiškėjo ir kreditorių susirinkimo sekretoriaus operatyvumo, todėl pareiškėjo argumentas, kad nėra įmanoma per 5 dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos surašyti kreditorių susirinkimo protokolą ir jį pateikti Bankui paštu, yra nepagrįstas.

Pareiškėjas, 2010-01-20 kreditorių susirinkimo protokolą pateikdamas Bankui elektroniniu paštu 2010-01-26, o 2010-03-09 išsiųsdamas paštu nesilaikė kreditorių susirinkimo protokolo pateikimo pagrindiniams kreditoriams terminų ir formos. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jis tinkamai įvykdė Tvarkos 5 p. nustatytą informavimo pareigą, yra nepagrįstas.

Kreditorių susirinkimas yra patvirtinęs ne tik pareiškėjo atlyginimo dydį, bet ir galimas BUAB „Baltic Business group“ bankroto administravimo bylos administravimo išlaidas, į kurias patenka dokumentų spausdinimas, jų siuntimas, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių, tame tarpe tiek Banko informavimo apie įmonės bankroto procesą, tiek ir įmonės kreditorių susirinkimo protokolo siuntimo įmonės kreditoriams išlaidos. Taigi, Tvarkos 6 p. nuostata, jog įmonės kreditoriai visą informaciją gauna nemokamai, yra teisinga ir pagrįsta tuo, kad pareiškėjui jau iš anksto buvo numatytas kompensavimas už administravimo išlaidas, o papildomas mokesčio už kreditorių informavimą ėmimas būtų nepagrįstas ir neteisingas kreditorių atžvilgiu, t.y. tos pačios pareiškėjo išlaidos būtų dengiamos dvigubai. Kreditorių susirinkimai BUAB „Baltic Business group“ bankroto procese vyksta itin retai - daugiausia vieną kartą per kelis mėnesius, todėl, pareiškėjo argumentas, kad kreditorių susirinkimo protokolo siuntimo išlaidos kainuoja nepagrįstai daug, atsižvelgiant į pareiškėjui patvirtintą atlyginimą, ir dėl to pareiškėjas tinkamai neįvykdė kreditorių susirinkimo protokolo pagrindiniams įmonės kreditoriams pareigos, yra nepagrįstas.

2010-02-26 Banko raštas „Dėl bankroto administratoriaus darbo BUAB „Baltic Business group“ bankroto byloje“ buvo pateiktas ne tik departamentui, bet ir bankroto administratoriui UAB „Bankrotas“ įgaliotam asmeniui M. K., t.y. pareiškėjui. Taigi, apie banko skundą pareiškėjas buvo informuotas ir turėjo galimybę atsakyti į rašte banko nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo įmonės bankroto byloje. Be to, bankas yra gavęs departamento 2010-04-14 raštą Nr.(6.14) A2-1173 „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“, kuriame be atsakymų į banko Raštą, yra nurodyta, kad vykdant tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų, administratorius informavo Departamentą, pateikė pašto kvitą, patvirtinantį, kad į banko raštą yra atsakęs vadovaujantis patvirtinta Tvarka ir pan. Iš šių duomenų spręstina, kad pareiškėjas turėjo teisę į gynybą ir ja pasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje dėl Departamento 201-04-14 rašto panaikinimo nutrauktina.

Likusioje reikalavimų dalyje skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 nutartimi UAB „Baltic Business group“ iškelta bankroto byla, o įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotas“ įgaliotas asmuo M. K. (b. l. 57).

Bankrutuojančios UAB „Baltic Business group“ 2009-01-17 įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta Informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarka (toliau – Tvarka) (b.l. 6).

2010-01-20 įvyko planuotas UAB „Baltic Business group“ kreditorių susirinkimas, kurio protokolas kreditoriams buvo išsiųstas elektroniniu paštu, o paštu buvo išsiųstas 2010-03-09 (b.l. 58, 82-83).

Nordea Bank finland PLC Lietuvos skyrius 2010-02-26 raštu kreipėsi į Departamentą nurodydamas, jog bankrutuojančios UAB „Baltic Business group“ administratoriaus UAB „Bankrotas“ įgaliotas asmuo M. K. neteikia Nordea Bank finland PLC Lietuvos skyriui, kuris yra didžiausias bankrutuojančios įmonės kreditorius, tokios informacijos: kada 2010-01-20 įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas buvo pateiktas tvirtinti teismui; minėtas protokolas, pasirašytas kreditorių susirinkimo sekretorės ir pirmininkavusio asmens nebuvo atsiųstas bankui; nebuvo pateikta informacija kaip vykdomi 2010-01-20 įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimai; kreditorių susirinkimo pirmininkui nėra pateikta pasirašyta pavedimo sutartis, kuria kreditorių susirinkimo pirmininkas buvo įgaliotas pasirašyti 2009-11-17 vykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu (b.l. 52-53).

Departamento 2010-03-03 raštu M. K. buvo informuotas apie Nordea Bank finland PLC Lietuvos skyrius 2010-02-26 pateiktą raštą ir jo paprašyta iki 2010-03-08 pateikti išsamų paaiškinimą rašte nurodytais klausimais (b.l. 51)

M. K. 2010-03-04 rašte Departamentui detaliai paaiškino Nordea Bank finland PLC Lietuvos skyriaus 2010-02-26 rašte nurodytas aplinkybes, susijusias su informacijos kreditoriams teikimu bei kreditorių 2010-01-20 susirinkime priimtų nutarimų vykdymu (b.l. 55-56). Papildomus paaiškinimus Departamentui pareiškėjas pateikė 2010-03-26 rašte, kuriame be kita ko nurodė, kad 2010-01-20 susirinkimo protokolas Nordea Bank finland PLC Lietuvos skyriui ir kitiems kreditoriams paštu buvo išsiųstas 2010-03-09 (b.l. 58).

Departamento vyr. specialistas išnagrinėjo Nordea Bank finland PLC Lietuvos skyriaus ir M. K. raštuose išdėstytas aplinkybes bei šalių pateiktus dokumentus ir 2010-04-08 surašytame teikime konstatavo, kad M. K., būdamas bankrutuojančios UAB „Baltic Business group“ administratoriaus įgaliotu asmeniu, 2010-01-20 protokolą (nepasirašytas susirinkimui pirmininkavusio ir sekretoriaus) pateikė Nordea Bank finland PLC Lietuvos skyriui 2010-01-26 elektroniniu paštu, o 2010-03-09 išsiuntė paštu. Tokiu būdu M. K. minėto kreditorių susirinkimo protokolą pateikė ne laiku ir ne tokia forma nei nustatyta Tvarkoje, ir tuo pažeidė LR įmonių bankroto įst. 11 str. 3 d. 20 p. reikalavimus. Kitų pažeidimų M. K. vykdant UAB „Baltic Business group“ bankroto administravimo procedūras atlikto tyrimo metu nustatyta nebuvo (b.l. 45-46).

M. K. 2010-04-09 elektroniniu paštu buvo supažindintas su teikimu dėl Nordea Bank finland PLC Lietuvos skyriaus 2010-02-26 rašto ir pačiame teikime padarytomis išvadomis, pareiškėjo paprašyta iki 2010-04-12 išreikšti nuomonę (b.l. 48).

Departamento direktoriaus 2010-04-12 įsakymu Nr.V-27, vadovaujantis Bankroto administratorių veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų LR ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr.4-377 17 p., už LR įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 20 p. pažeidimą bankroto administratoriui M. K., vykdžiusiam UAB „Baltic Business group“ bankroto procedūras, kaip bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ įgaliotam asmeniui, paskirtas įspėjimas (b.l. 31).

Departamento 2010-04-14 raštu M. K. informuotas, kad jam Departamento direktoriaus 2010-04-12 įsakymu Nr.V-27 įsakymu buvo paskirta nuobauda – įspėjimas (b.l.17).

Pagal LR administracinių bylų teisenos įst. 5 str. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Minėto įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą.

Minėtų teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Iš Departamento 2010-04-14 rašto Nr.(6.14)A2-1178 matyti, kad šiuo raštu M. K. yra tik informuojamas apie jam paskirtą įspėjimą. Tokiu būdu, pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ne minėtas informacinio pobūdžio raštas, o Departamento direktoriaus 2010-04-12 įsakymas, kuris taipogi yra skundžiamas.

Tokiu būdu Departamento 2010-04-14 raštas negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, nes pareiškėjui jokių pasekmių nesukėlė, todėl, vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 101 str. 1 p., byla dalyje dėl šio rašto panaikinimo yra nutrauktina.

Tai, jog byla, kurioje ginčijamas aktas, nesukeliantis teisinių pasekmių, privalo būti nutraukta, pažymėta ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2010-12-13 nutartis adm.b. Nr. A858-1467/2010 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, byloje spręstinas ginčas dėl Departamento direktoriaus 2010-04-12 įsakymo, kuriuo M. K. paskirta nuobauda – įspėjimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš pareiškėjo skundo motyvų bei argumentų matyti, kad savo reikalavimų pagrįstumą pareiškėjas grindžia nurodydamas sekančias aplinkybes: 1) informacijos pateikimas kreditoriams kainuoja, tačiau kreditoriai nepateikė šių išlaidų kompensavimo mechanizmo; 2) kreditorių susirinkime patvirtintos informacijos teikimo taisyklės yra sunkiai įgyvendinamos, tačiau bankroto administratorius jų ginčyti neturi jokių galimybių 3) skundžiamas Departamento direktoriaus įsakymas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis; 4) pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė gintis nuo pareikštų kaltinimų ir tokiu būdu pažeista teisė į gynybą.

LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Todėl, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Departamento direktoriaus 2010-02-10 įsakymo, kuriame įtvirtintas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, atitikimą teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina nustatyti ar nėra LR administracinių bylų teisenos įst. 88 str. 1-3 p. nurodytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų.

Teismų praktikoje, aiškinant LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nuostatas įtvirtinančius sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo kriterijus ne kartą pažymėta, kad įstatyme nėra nustatyta keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-06 nutartis adm. b. Nr. A-438-426/2009 ir kt.).

Kaip minėta visos šalių pateiktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės yra nurodytos Departamento vyr. specialisto 2010-04-08 teikime, kuris laikytinas skundžiamo Departamento direktoriaus 2010-04-12 įsakymo sudėtine dalimi. Todėl faktinių aplinkybių pakartotinis nurodymas bei vertinimas skundžiamame Departamento direktoriaus 2010-04-12 įsakyme būtų perteklinis.

Pažymėtina ir tai, byloje ginčo dėl tų aplinkybių, jog M. K. Nordea Bank finland PLC Lietuvos skyriui, kuris yra bankrutuojančios UAB „Baltic Business group“ kreditoriumi turinčiam daugiau kaip 10 proc. kreditorinių reikalavimų, 2010-01-20 įvykusio kreditorių susvirinimo protokolas buvo išsiųstas elektroniniu paštu (nepasirašytas susirinkimui pirmininkavusio ir sekretoriaus), o paštu minėtas protokolas buvo išsiųstas tik 2010-03-09, t.y. pareiškėjui susipažinus su banko Departamentui 2010-02-26 pateikto rašto turiniu. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai bei ginčo šalių teismui pateikti paaiškinimai (b.l. 58, 82).

Tokiu būdu, pareiškėjo skundo motyvas, jog skundžiamas Departamento direktoriaus 2010-04-12 įsakymas LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. prasme nėra pagrįstas nustatytais faktais yra nepagrįstas.

Minėtame 2010-04-08 teikime yra konstatuotas vienas M. K. padarytas pažeidimas - 2010-01-20 vykusio kreditorių susirinkimo protokolo netinkamas pateikimas kreditoriams, t.y. minėto protokolo pateikimas pažeidžiant Tvarkos 5 p. reikalavimus.

Tvarkos 5 p. nurodoma, kad kreditoriams, kurių kreditorinių reikalavimų suma yra ne mažesnė nei 10 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, pateikia be atskiro prašymo paštu, per 5 dienas nuo susirinkimo dienos, o visiems kitiems kreditoriams - pateikus prašymą raštu (b.l. 6).

Tokiu būdu, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti ar pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą Tvarkos 5 p. pažeidimą.

LR įmonių bankroto įst. 11 str. 3 d. 20 p. sakoma, kad bankrutuojančios įmonės administratorius privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus.

Tvarkos 6 p. nurodyta, kad įmonės kreditoriai visą informacija gauna nemokamai, o įmonės akcininkai privalo padengti administratoriui jo turėtas išlaidas susijusias su informacijos teikimu (b.l. 19).

Iš byloje esančio 2009-11-17 bankrutuojančios UAB „Baltic Business group“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad šio susirinkimo metu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo, kurioje buvo nustatytas 20000 Lt (be PVM) administratoriaus atlyginimas, 20000 Lt (be PVM) suma administravimo išlaidoms padengti ir 5 proc. dydžio sėkmės mokestis nuo visų atgautų skolų (b.l. 73-74).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Tvarkos 6 p. nuostatos, įpareigojančios kreditoriams teikti visą informaciją nemokamai, pagrįstos tuo, jog nagrinėjamu atveju bankroto administravimo paslaugas teikiančiam M. K. iš anksto buvo numatytas kompensavimas už administravimo išlaidas. Papildomo mokesčio už kreditorių informavimą numatymas butų nepagrįstas, nes tos pačios išlaidos būtų dengiamos dvigubai.

Be to, iš teismui pateiktos sąskaitos-faktūros matyti, kad 2010-01-20 kreditorių susirinkimo protokolo išsiuntimas paštu kainavo 13,80 Lt (b.l. 78), t.y. pašto išlaidos, atsižvelgiant į administravimo išlaidoms patvirtintą sumą, nėra žymios.

Atsižvelgus į tai sprendžiama, kad M. K. skundo motyvai, jog kreditoriai nenustatė Tvarkos 5 p. numatytų išlaidų kompensavimo šaltinio, šios išlaidos yra ženklios, todėl apsunkinamas bankroto administratoriaus darbas, yra nepagrįsti.

LR įmonių bankroto įst. 24 str. 4 d. be kita ko nurodoma, kad tuo atveju, kai bankroto byla iškelta teisme, kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos kreditorių susirinkimo protokolo kopiją pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Tokiu būdu, Tvarkos 5 p. numatytas kreditorių susirinkimo protokolo pateikimo 5 dienų terminas, atsižvelgus į LR įmonių bankroto įst. 24 str. 4 d. nuostatas, nelaikytinas nepagrįstai trumpu.

Be to, kaip minėta, 2010-01-20 kreditorių susirinkimo protokolas buvo surašytas ne vėliau kaip 2010-01-26 (išsiųstas elektroniniu paštu), o paštu išsiųstas tik 2010-03-09. Taigi, Tvarkos 5 p. numatytas informacijos pateikimo paštu terminas buvo praleistas ženkliai.

Pažymėtina ir tai, jog 2009-11-17 vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavęs M. K., teikiant tvirtinimui Tvarką jokių pastabų ar prieštaravimų dėl joje numatytos informacijos pateikimo būdo ar terminų nepateikė (b.l. 75).

Nesutikdamas su kreditorių 2009-11-17 susirinkimo protokolinio nutarimo dalimi, kuria buvo patvirtinta Tvarka, M. K. galėjo jį ginčyti teikdamas skundą bankroto bylą iškėlusiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2001-12-21 nutarimo Nr.33 15p.), tačiau šia teise nepasinaudojo.

Taigi, pareiškėjo skundo motyvai, jog Tvarkos 5 p. numatytais terminais ir būdu informacija kreditoriams negalėjo būti pateikiama dėl objektyvių priežasčių, yra nepagrįsti.

Dėl M. K. teisės į gynybą, atliekant jo bankroto procedūrų veiklos tyrimą, pažeidimo

Vienu iš skundo motyvų M. K. nurodo, kad atliekant jo veiklos tyrimą pareiškėjui nebuvo suteikta teisė į gynybą, nes nebuvo prašoma pateikti atsiliepimo į banko pateiktą skundą.

Asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos kontrolė, atliekama vadovaujantis LR ūkio ministro įsakymu 2006-10-10 įsakymu Nr.4-377 patvirtintomis bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklėmis (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 10 p. sakoma, kad administratorius, kurio veikla tikrinama, privalo per Departamento raštiškame paklausime nustatytą terminą pateikti prašomą informaciją, o 16 p. nurodoma, kad administratorius iki Departamento direktoriaus sprendimo priėmimo dėl tikrinimo rezultatų turi teisę susipažinti su tikrinimo išvadomis, pareikšti savo nuomonę ir pateikti papildomus paaiškinimus bei dokumentus.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Departamentas 2010-03-03 raštu pranešė pareiškėjui apie gautą Nordea Bank finland PLC Lietuvos skyrius raštą (skundą). Jame buvo prašomas iki 2010-03-08 pateikti išsamų paaiškinimą rašte nurodytais klausimais, kuriuos M. K. pateikė (b.l. 51, 55-56, 58).

M. K. 2010-04-09 elektroniniu paštu buvo supažindintas su 2010-04-08 teikimu, surašytu atlikus jo bankroto administravimo procedūrų tyrimą, ir pačiame teikime padarytomis išvadomis ir pareiškėjas ppaprašytas iki 2010-04-12 išreikšti nuomonę (b.l. 49).

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų išreiškęs nuomonę dėl teikime padarytų išvadų.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Departamento pareigūnai administratoriaus M. K. veiklos tyrimą vykdė laikydamiesi Taisyklėse nurodytų procedūrų bei reikalavimų, pareiškėjui buvo suteikta galimybė išreikšti savo poziciją bei pateikti paaiškinimus dėl Nordea Bank finland PLC Lietuvos skyriaus 2010-02-26 rašte nurodytų aplinkybių bei 2010-04-08 teikimo išvadų, todėl skundo motyvai, kad pareiškėjo veiklos tyrimo atlikimo metu buvo apribota teisė į gynybą, yra nepagrįsti.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus sprendžiama, kad Departamento direktoriaus 2010-04-12 įsakyme teisės aktai, reglamentuojantys ginčo teisinius santykius aiškinti bei taikyti tinkamai, pats įsakymas yra pagrįstas LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. prasme, todėl jį naikinti vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

bylą dalyje dėl pareiškėjo M. K. skundo reikalavimo panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie LR ūkio ministerijos 2010-04-14 raštą, nutraukti.

Kitoje dalyje skundo reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą