- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-06
- Bylos Nr.
- 1A-415-594-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00271-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Kęstutis Dargužis, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- S. M.
- Nukentėjusysis
- A. N., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus
- Advokatai
- Valdas Bliujus
Teisėjas Darius Kantaravičius Baudž. byla Nr. 1A-415-594-2014
Pranešėjas Albinas Antanaitis (Proceso Nr. 1-61-1-00271-2012-4)
2014 m. birželio 6 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, nuteistajai S. M., jos gynėjui advokatui Valdui Bliujui, nukentėjusiajai A. N., vertėjai V. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. N. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. nuteista pagal BK 259 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 260 str. 1 d.), laisvės atėmimu 6 mėnesiams, o pagal BK 132 str. 1 d. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. nuteista pagal BK 259 str. 1 d. už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-04-25 iki 2012-04-28, apie 11 val., Kaune, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyto asmens neturėdama tikslo platinti neteisėtai už 200 litų įgijo 1 gramą narkotinės medžiagos heroino, kurią neturėdama tikslo platinti neteisėtai atgabeno į Y. N. gyvenamąją vietą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, kurią jame neturėdama tikslo platinti laikė iki 2012-04-29, 19 val., kuomet neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą heroiną kartu su Y. N. suvartojo, o būtent: S. M. kartu su Y. N., pasinaudoję rašteliu su narkotinių medžiagų pasigaminimo turiniu, Y. N. pagamino nenustatytą kiekį heroino dozės, kurios sudėtinė dalis yra morfinas, ir ją supylė į vienkartinį 1,0 ml talpos švirkštą. Po to S. M. padalino šią padarytą heroino dozę į dvi dalis, supildama į du atskirus vienkartinius 1,0 ml talpos švirkštus. Pagamintą vieną heroino dozę, esančią viename vienkartiniame 1,0 ml talpos švirkšte, S. M. suleido Y. N., o kitą pagamintą vieną heroino dozę, esančią kitame vienkartiniame 1,0 ml talpos švirkšte, pats susileido Y. N., kuris nuo apsinuodijimo morfinu ir etilo alkoholiu mirė.
S. M. buvo kaltinama pagal BK 132 str. 1 d., 260 str. 1 d. dėl to, kad ji laikotarpyje nuo 2012-04-25 iki 2012-04-28, apie 11 val., Kaune, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai už 200 litų įgijo apie 1 gramą, tikslesnis kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, narkotinės medžiagos heroino, kurią neteisėtai atgabeno į Y. N. gyvenamąją vietą – butą, esantį adresu Kauno g. 94-51, Jonava, kurią jame laikė iki 2012-04-29, 19 val.,
tęsdama nusikalstamą veiką, 2012-04-29, apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavoje, platino neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą heroiną, o būtent: pasiūliusi apsvaigusiam nuo alkoholio Y. N. suvartoti įgytą narkotinę medžiagą heroiną, suleidžiant ją į veną, naudodamasi rašteliu su narkotinių medžiagų pasigaminimo turiniu, pagamino nenustatytą kiekį heroino dozės, kurios sudėtinė dalis yra morfinas, ją supylė į vienkartinį 1,0 ml talpos švirkštą, po to padalino šią padarytą heroino dozę į dvi dalis, supildama į du atskirus vienkartinius 1,0 ml talpos švirkštus ir pačios pagamintą heroino dozę, esančiame viename vienkartiniame 1,0 ml talpos švirkšte suleido apsvaigusiam nuo alkoholio Y. N., padarydama injekcine adata dvi durtines žaizdeles kairės rankos alkūnės duobėje, ko pasėkoje Y. N. mirė nuo apsinuodijimo morfinu ir etilo alkoholiu, tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė gyvybę Y. N. ir platino neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą - heroiną.
Nukentėjusioji A. N. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Skunde jis teigia, kad teismas nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, ji savo kaltės nepripažino ir kelis kartus keitė savo parodymus, todėl teismui nusprendus skirti artimą vidurkiui bausmę ji turėjo būti parinkta artima 13,5 mėn., tačiau teismas parinko artimą minimaliam bausmės dydžiui, o tai neatitinka nustatytų aplinkybių ir BK 61 str. 3 d. nuostatų. Skunde teigiama, kad S. M. įsigijo, laikė ir gabeno 1 gramą narkotinės medžiagos – heroino, kurias pirko Kaune. Tai patvirtino tiek nuteistoji, tiek ir kartu su ja buvusi liudytoja I. K., kuri davė nuoseklius parodymus viso bylos tyrimo metu. Įsigyjant, gabenant narkotikus Y. N. nebuvo. Šie narkotikai nuteistosios buvo atgabenti į Y. N. gyvenamąją vietą, kuriame be Y. N. kitų žmonių nebuvo, o bylos duomenimis nustatyta, kad Y. N. narkotikų nevartojo. S. M. parodymai bylos tyrimo eigoje keitėsi, pakeitusi advokatą ji atsisakė anksčiau duotų parodymų. Tačiau liudytojas R. M. teigė, kad S. Y. N. pasiūlė susileisti dozę, ji sakė, kad pati Y. padavė švirkštą su doze. Liudytoja I. K. teigė, kad telefonu S. M. jai pasakė, kad darė dozę ir jam davė. L. Ž. S. parodė, kad S. M. jai pasakė, kad pasiūlė Y. N. vartoti narkotikų, iš S. pokalbio suprato, kad ji suleido J. N. dozę, t. y. S. sakė, kad davė J. savo turimą narkotikų dozę ir pati nuo jo nuėjo. Todėl skunde teigiama, kad Y. N. bute S. M. narkotinę medžiagą platino jos nevartojančiam asmeniui, o perkvalifikuoti jos veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. nebuvo jokio teisinio pagrindo. Be to, eksperto išvados patvirtino, kad Y. N. mirties priežastis buvo apsinuodijimas narkotinėmis medžiagomis, o tai, kad šias narkotines medžiagas įsigijo, gabeno, paruošė, platino S. M. byloje patvirtino tiek liudytojai, tiek ir ji pati. Y. N. narkotikų nevartojo, buvo alergiškas vaistams. Šiuo atveju S. M. veiksmų pasekmės buvo du atskiri nusikaltimai pagal BK 260 str. 1 d. ir BK 132 str. 1 d. S. M. byloje teigė, kad pati nevartoja alkoholio su narkotikais, nes jai būna bloga, tačiau net ir žinodama apie tai, asmeniui nevartojančiam narkotikų, žinodama, kad pastarasis yra apsvaigęs nuo alkoholio, platino heroiną.
Šalies argumentai
Prokurorė skundu prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir S. M. nuteisti pagal BK 260 str. 1 d. - 3 m. laisvės atėmimo bausme, pagal BK 132 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skunde prokurorė teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad nustatytas tikslus heroino kiekis miltelių pavidalu, t. y. 1 gramas, kadangi bylos tyrimo metu liudytoja I. K. nepatvirtino S. M. parodymų, kad nurodytu laikotarpiu jos kartu vyko į Kauną įsigyti narkotinių medžiagų, be to negalima išvada, kad S. M. įgijo tiksliai nustatytą kiekį narkotinės medžiagos, kadangi įgyta narkotinė medžiaga nebuvo jos pasverta, todėl kaltinime nurodytas S. M. įgytos narkotinės medžiagos – heroino - kiekis „apie 1 gramą“ yra teisingas. Skunde teigiama, kad S. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo pripažino iš dalies, parodymus davė savanoriškai, dalyvaujant advokatei, nepatiriant jokio spaudimo. Ji parodė, kad į kambarį atsinešė įsigytus heroino miltelius, padarė dvigubą dozę heroino, kad užtektų jai ir Y. N., padarytą dozę ji pati padalino į dvi mažesnes dalis, nes turėjo jau pasiruošusi du švirkštus, ir padavė juos J. N., kuris, pasak S. M., suleido narkotikus jai, o paskui susileido pats sau. Tai, kad S. M. iš įgytos narkotinės medžiagos pagamino narkotikų dozes patvirtina ir byloje esanti Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4317)-IS 1 -5247. Be to liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. M. jam yra sakiusi, kad ji pasiūlė Y. N. susileisti narkotikus ir, kad būtent ji, padavė Y. N. švirkštą su narkotine medžiaga bei pati save dėl to dabar kaltina. Bylos duomenys patvirtina, kad mirusysis Y. N. niekada nevartojo narkotinių medžiagų ir 2012-04-29, kai S. M. jam pasiūlė tai padaryti, jam tai buvo pirmas kartas. Prokurorė skunde teigia, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai kvalifikavo S. M. veiką pagal BK 259 str. 1 d., nors narkotinės medžiagos buvo platinamos, kas atitinka BK 260 str. 1 d.. Bylos tyrimo metu nenustatyta, kad Y. N., kuris nevartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kokiu nors būdu pasisavino S. M. priklausančią narkotinę medžiagą heroiną, jai nežinant. Priešingai, S. M., o ne Y. N., neteisėtai įsigijo narkotinę medžiagą - heroiną, ją atgabeno į jo butą. S. M., pasiūlydama Y. N. kartu suvartoti jos įgytą heroiną, pastarajam perdavė narkotinę medžiagą, tokiu būdu ją platino.
Prokurorė teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog S. M. veikoje nėra BK 132 str. 1 d. numatytų požymių. Specialisto išvadoje Nr. M 401/12(02) nurodyta, kad Y. N. mirė nuo apsinuodijimo morfinu ir etilo alkoholiu. Minėtas specialistas papildomai paaiškino, kad heroinas organizme skyla į monoacetilmorfiną, o šis - į morfiną, nes morfinas yra galutinis heroino skilimo produktas. S. M. matydama, kad Y. N. yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, žinodama, kad derinys alkoholis - narkotikai gali sukelti žmogaus mirtį, ignoruodama tai, iš savo reikmėms įgytos ir turėtos narkotinės medžiagos pagamino heroino dozę ir ją suleido neblaiviam, niekada nevartojusiam narkotikų Y. N., ko pasėkoje pastarasis mirė. Prokurorė teigia, kad teismas padarė prielaidą, jog mirusysis Y. N. pats suleido sau heroiną, nes specialisto išvada patvirtina tik tą faktą, kad heroinas į Y. N. organizmą pateko intraveniniu būdu, bet neįrodo fakto, kad heroiną jis susileido pats. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kuri paremta prielaidomis, kad Y. N. rankų venos buvo arti odos paviršiaus ir gerai matomos, todėl jau pirmuoju bandymu jis, būdamas dešiniarankiu, sugebėjo įvesti adatą sau į veną. Be to, S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-04-29 Y. N. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko negalėjo su ja lytiškai santykiauti ir ji jam pasiūlė pavartoti narkotikų, dėl neblaivumo jis negalėjo padalinti paruoštą vartojimui heroino dozę į dvi dalis ir tai padarė ji pati, tačiau teismas vadovaudamasis prielaidomis padarė nepagrįstą išvadą, kad Y. N. heroiną susileido sau pats, ko pasėkoje mirė. Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad S. M. viso bylos tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, nes ji ne vieną kartą keitė savo parodymus, kurie yra paneigti liudytojų, nukentėjusiosios parodymais, rašytine bylos medžiaga. Prokurorė skunde teigia, kad teismas be kita ko pakeitęs S. M. kardomąją priemonę į švelnesnes, viena kurių yra namų areštas, kur nustatytu laiku ji privalo būti laikinojoje buvimo vietoje adresu Kalnų g. 27-30, Jonavoje. Tačiau 2014-02-24 neskundžiamą nutartimi teismas, tenkindamas S. M. advokato prašymą, pakeitė nustatytos laikinosios buvimo vietos adresą į Kosmonautų g. 44-48, Jonavoje. Todėl S. M. yra panaikinta registracija nurodytu adresu ir tuo pagrindu prokurorei nesuprantama, kuo remiantis teismas, neturėdamas gyvenamosios patalpos savininko leidimo, nustatė S. M. buvimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir prokurorė prašė jų skundus tenkinti, nuteistoji ir jos gynėjas – apeliantų skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios ir prokurorės apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, dėl S. M. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 259 str. 1 d., jos išteisinimo pagal BK 132 str. 1 d.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas iš esmės laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, BPK 20, 301 str. nuostatos nepažeistos. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra kiekvieno iš apeliantų savaip pateikiamas įrodymų vertinimas, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams, todėl jų iš esmės nekartoja.
Dėl išteisinimo pagal BK 132 str. 1 d.
Byloje neabejotinai nustatyta, kad 2012-04-29, apie 19 val. dėl apsinuodijimo morfinu ir etilo alkoholiu mirė Y. N., tačiau byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad mirtis įvyko dėl nuteistosios veiksmų, pasireiškusių neatsargumu ar net tyčia. Kaip seka tiek iš ikiteisminio tyrimo metu, tiek iš teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų S. M. parodymų, ji nuosekliai teigė, jog narkotines medžiagas susileido pats Y. N. ir tokie jos parodymai jokiais kitais įrodymais nėra paneigti. Priešingai nei teigiama nukentėjusios A. N. apeliaciniame skunde, liudytojas R. M. nuosekliai (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu) parodė, jog jam S. M. sakė, jog narkotines medžiagas susileido pats Y. N.. Aplinkybės, kad S. M. būtų sakiusi jog narkotines medžiagas mirusiajam suleido ji, nepatvirtino ir liudytojos Ž. S. bei I. K.. Tai jog liudytoja Ž. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog iš pokalbio su S. M. ji suprato, kad būtent S. M. suleido Y. N. narkotines medžiagas, šios liudytojos teisme patvirtinta nebuvo. Be to, tai tėra subjektyvi liudytojos pokalbio suvokimo interpretacija (atsižvelgtina kad, tokį suvokimą galėjo suformuoti ir tai, jog nuteistoji lietuvių kalbą moka silpnai, yra rusakalbė) ir nėra įrodymu, patvirtinančiu S. M. kaltę dėl šio nusikaltimo. Be to, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 16-30, t.1), liudytojos N. S. parodymų, rastas kūnas buvo nuogas, o tai iš dalies patvirtina nuteistosios nurodytą aplinkybę, kad ji ir Y. N. ketino lytiškai santykiauti, o Y. N. to nepavykus padaryti – jis nusprendė pabandyti vartoti narkotines medžiagas. Kaip matyti iš kūno apžiūros įvykio vietoje bei specialisto išvados, mirusiojo kairėje rankoje rastos 2 durtinės žaizdelės, kurios padarytos galimai injekcine adata, kitų sužalojimų kūne nėra (b. l. 58 - 61, t.1). Kaip seka iš liudytojos N. S. parodymų, ji suleido Y. N. priešnuodį nuo narkotinių medžiagų, todėl nėra pagrindo abejoti, jog likusi 1 durtinė žaizdelė yra padaryta narkotinių medžiagų vartojimo intraveniniu būdu metu. Nukentėjusioji A. N. yra parodžiusi, kad jos sūnus buvo dešiniarankis, tuo tarpu durtinė žaizdelė yra kairėje rankoje, todėl tai vėlgi, nors ir netiesiogiai, patvirtina nuteistosios parodymus, jog narkotines medžiagas Y. N. susileido pats. Sutiktina su prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad apylinkės teismo nuosprendyje yra padaryta nepagrįsta prielaida dėl to, jog „Y. N. rankų venos buvo arti ordos paviršiaus ir gerai matomos“, tačiau tai nepaneigia teismo padarytos išvados, kad narkotines medžiagas Y. N. susileido pats. Kaip jau buvo minėta, iš nuteistosios parodymų matyti, kad ji nėra teigusi, jog narkotines medžiagas Y. N. suleido ji – priešingai tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (teismas nevertina kaip įrodymų jos liudytojo apklausos protokole užfiksuotų duomenų, kadangi jie gauti pažeidžiant nuteistosios teisę į gynybą) nuosekliai teigė, jog narkotines medžiagas Y. N. susileido pats, tokią aplinkybę nurodė ir kalbėdama telefonu su liudytoju R. M.. Tai, jog ant įvykio vietoje rasto švirkšto rasta ne mažiau 2 asmenų biologinių pėdsakų (2013-10-16 specialisto išvada, b. l. 42-45, t.1), vėlgi atitinka nuteistosios parodymus, kad ji narkotines medžiagas perpylė į du švirkštus, iš kurių vienas buvo skirtas jai, kitas Y. N. ir tai paaiškina, kodėl ant švirkšto rasti ne vieno, o dviejų asmenų biologiniai pėdsakai. Tai, jog nuteistoji dėl Y. N. mirties jaučia moralinę kaltę, nėra pagrindu kilti baudžiamajai atsakomybei. Pažymėtina ir tai, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai neduoda jokio pagrindo teigti, kad įvykio metu nuteistoji žinojo apie alkoholio ir narkotinių medžiagų sąveikos pavojingumą. Padarius išvadą, jog narkotines medžiagas susileido pats Y. N., nėra jokio pagrindo teigti, nuteistoji padarė nusikaltimą, numatytą BK 132 str. 1 d., todėl dėl šios nusikalstamos veikos, apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 str. 1 d.
Nuteistosios skundų dėl jos nuteisimo pagal BK 259 str. 1 d. dalį negauta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako, tik dėl galimybės nuteistosios veiką kvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d..
Esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 ir 260 straipsniuose, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant objektyvius bylos duomenis, taip pat – ir kaltininko parodymus. Iš susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, ar buvo susitarimas su vartotoju ir objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014). Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius. Tokia nuostata atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje užfiksuotą reikalavimą teisėjams įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Byloje esantys įrodymai (liudytojų Ž. S., I. K., nuteistosios parodymai, 2012-05-17 specialisto išvada – b. l. 148, t. 2) neabejotinai patvirtina, kad nuteistoji pati vartojo narkotines medžiagas. Kaip seka iš jos parodymų, ji 1 gramą narkotinių medžiagų – heroino (tokia buvo jos tiesioginė konkretizuota tyčia) įgijo vartoti sau. Šią aplinkybę, nors nurodydama kiek kitokias aplinkybes, patvirtino ir liudytoja I. K., todėl nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nustatyta aplinkybe, jog nuteistoji įsigijo 1 g heroino. Tai, jog buvo įsigytas būtent heroinas netiesiogiai patvirtina ir tai, kad Y. N. kraujyje buvo rasta morfino, kuris kaip seka iš specialisto atsakymų, kaip ir heroinas priklauso opioidams, ir organizme skyla į monoacetilmorfiną ir morfiną (b. l. 58-61, 65-66, 69, t.1). Tuo pagrindu atmestinas prokuroro skundo argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendyje nustatė, jog buvo įgyta 1 g heroino. Tai, kad liudytoja I. K. nepatvirtino nuteistosios versijos, jog šias narkotines medžiagas padėjo nuteistajai įsigyti prie nuteistosios nurodytų aplinkybių, nei patvirtina nei paneigia, nuteistosios kaltės pagal BK 260 str. 1 d.. Visuma jau paminėtų bei apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad šios narkotinės medžiagos buvo įgyjamos vartoti sau, o liudytojos I. K. parodymų neatitikimai su nuteistosios parodymais neabejotinai sąlygoti ir tos aplinkybės, kad tai galimai lemtų ir pačios liudytojos vienokią ar kitokią atsakomybę dėl disponavimo minima narkotine medžiaga. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad narkotinės medžiagos buvo įgytos turint tikslą jas platinti ir, kad jų platinimas pasireiškė jų suleidimu Y. N.. Įvykio metu bute buvo tik nuteistoji ir Y. N. – šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nėra. Kadangi Y. N. mirė, todėl esminę reikšmę turi pačios nuteistosios parodymai. Sutiktina su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad nuteistosios parodymai dėl to, kaip narkotinės medžiagos buvo ruošiamos vartoti nėra nuoseklūs, tačiau jų nenuoseklumas visgi nėra pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog nuteistoji atliko veiksmus, kurie leistų padaryti išvadą, jog ji narkotines medžiagas platino. Nuteistoji bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad pinigus narkotinėms medžiagoms įsigyti davė J. N.. Iš dalies šią jos versiją patvirtina ir liudytojos I. K. parodymai, kuriuose minima, jog pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti duodavo ir Y. N., kad pinigus – 200 litų už perkamą 1 g heroino mokėjo S. M. (b. l. 1-3, t. 2, b. l. 112-113, t. 3). Be to, nuteistoji nurodė, jog jos įsigytas narkotines medžiagas paėmė ir turėjo J. N., kad kontroliuoti jos narkotinių medžiagų vartojimą. Šį nuteistosios teiginį paneigiančių įrodymų byloje nėra – priešingai – nuteistoji apie tai nurodė jau apklausiama ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 116-118, t. 2). Nors dėl šios aplinkybės (kad narkotines medžiagas iš jos buvo paėmęs Y. N.) nuteistosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir nėra nuoseklūs, tačiau nėra ir paneigti, jokiais kitais parodymais, be to, netgi pripažinus, jog narkotines medžiagas visą laiką laikė nuteistoji, tai nėra pagrindu padaryti išvadą, kad ji šias narkotines medžiagas platino. Nors nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, jog narkotines medžiagas vartojimui paruošė ji, padedant Y. N. (kuris pasak nuteistosios skaitė raštelį, kaip gaminti) tačiau nuosekliai teigė, jog jų J. N. neperdavė – priešingai nuosekliai teigė, jog pirmiausia Y. N. narkotines medžiagas suleido jai, o vėliau ir sau. Be to, vėlesnėse apklausose bei apklausiama teisme nurodė, jog narkotines medžiagas vartojimui paruošė pats J. N., disponavęs jos įsigytomis narkotinėmis medžiagomis – šiuos jos parodymus paneigiančių įrodymų byloje nesurinkta, todėl visos abejonės aiškinamos nuteistosios naudai. Pažymėtina, kad nuteistosios parodymus apie tai, kad narkotines medžiagas vartojimui ruošė ir J. N. netiesiogiai patvirtina, ir tai, jog raštelis, kuriame nurodyta kaip heroiną paruošti vartojimui yra surašytas lietuvių kalba, kuri nuteistajai nėra gimtoji ir gerai mokama. Be to, kaip jau buvo minėta, ant įvykio vietoje paimto švirkšto buvo rasti 2 asmenų biologiniai pėdsakai, dviejų žmonių biologiniai pėdsakai rasti ir ant įvykio vietoje rasto šaukštelio. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog byloje nesurinkta įrodymų, leidžiančių teigti, jog narkotinės medžiagos buvo įsigytos turint tikslą jas platinti ir platintos suleidžiant ar kitaip jas perduodant J. N., todėl apylinkės teismas teisingai nuteistosios veiksmus perkvalifikavo iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d.
Dėl bausmės dydžio
BK 259 str. 1 d. numatyta, kad šią nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padarytos veikos pavojingumą, todėl nepagrįstas apeliantės A. N. teiginys, kad teismas paskyrė nuteistajai per švelnią bausmę. Apylinkės teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė, dėl skiriamos bausmės, ją skyrė atsižvelgdamas į bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.. Pažymėtina, kad nuteistajai, kuri anksčiau nebuvo teista, buvo skirta pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, todėl jos dydis, pagrįstai nustatytas žemesnis nei sankcijos vidurkis, juolab, kad nuteistoji savo kaltę dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir jų vartojimo neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti pripažino. Tai, jog apylinkės nuosprendyje nurodyta, jog skiriama artima vidurkiui laisvės atėmimo bausmė, nėra pagrindu padaryti išvadą, kad bausmė paskirta neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visa tai, konstatuoja, kad paskirtoji bausmė nėra per švelni ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str., 54 str.).
Apylinkės teismas, priėmęs sprendimą, laikyti, kad nuteistoji yra atlikusi jai paskirtą bausmę, pagrįstai, vykdydamas BPK 309 str. 1 d. 5 p. reikalavimus pakeitė kardomąją priemonę - suėmimą, į švelnesnes kardomąsias priemones, o gavęs prašymą dėl namų arešto adreso vietos pakeitimo – jį pagrįstai tenkino, užtikrindamas galimybę nuteistajai tinkamai šią kardomąją priemonę vykdyti, t.y. būti savo gyvenamojoje vietoje, kadangi įstatymas nesieja namų arešto vietos nustatymo su gyvenamosios vietos savininko sutikimu.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas tinkamai (kaip jau ne kartą paminėta šioje nutartyje) vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį, kuriame išvadas dėl jos išteisinimo pagal BK 132 str. 1 d., nuteistosios kaltės pagal BK 259 str. 1 d., bausmės rūšies, jos dydžio, pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo. Nuosprendį naikinti ar keisti skundų motyvais pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2014-04-28 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-1374, patvirtinančią 80 Lt išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, tačiau realiai nuteistąją apeliacinės instancijos teisme gynė jos pasikviestas advokatas V. Bliujus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos, todėl neesant duomenų apie sudarytą susitarimą, nuteistajai buvo paskirtas advokatas. BPK 51 str. 3 d. be kita ko įtvirtinta, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis, be to, apie tai nuteistajam turi būti išaiškinta iš anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą įtvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistoji galimai atitinka reikalavimus, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusios A. N. apeliacinius skundus atmesti.