- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- 1-548-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00039-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- BK
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Dorelaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, turintis invalidumą, pensininkas, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 40 MGL bauda (nesumokėta), Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 300 straipsnio 1 dalį 14 MGL (527,24 Eur) bauda (nesumokėta), kaltinamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., būdamas vieninteliu akcininku pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalies nuostatus, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatus, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, 4 dalies nuostatus, kad „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, 9 straipsnio „Apskaitos politika“ 1 dalies nuostatus, kad „ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę“ ir pažeidė 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies 1 punkto nuostatus, kad „...privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“, ir 1 dalies 2 punkto nuostatus, kad „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes jis veikdamas tyčia, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku, direktoriumi, vadybininku ir vieninteliu darbuotoju, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. buhalterinės apskaitos dokumentus ir bendrovės vadove laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. birželio 1 d. tariamai paskyrė asocialų asmenį – B. D., neturinčią darbo patirties ir įgūdžių vadovauti bendrovei, nemokančią nustatyti apskaitos politikos, ir tariamai jai perdavė visus bendrovės apskaitos dokumentus, nesurašydamas dokumentų priėmimo- perdavimo aktų;
pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 5 dalies nuostatus, kad „jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui“, 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatus, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas“ 2 dalies nuostatus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes tyčia nepaskyrė asmens tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir teikdamas deklaracijas VMI, tyčia į PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. neįrašė 80527,93 EUR pardavimo pajamų ir 16901,91 EUR pardavimo PVM, į metinę 2014 m. pelno mokesčio deklaraciją neįrašė 63924,93 EUR pajamų, taip siekė išvengti mokestinių įsipareigojimų valstybės biudžetui;
Žemesnės instancijos teismas
pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ 1 dalies 2 punkto nuostatus, kad „ūkio subjekto apskaitą tvarko: pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“, nes jis, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudaręs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik dėl personalo apskaitos ir su ja susijusių deklaracijų bei ataskaitų tvarkymo, o apskaitą tyčia tariamai patikėjo asocialiam asmeniui B. D.;
pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 17 straipsnio „Finansinės ataskaitos“ nuostatus, kad „finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 16 straipsnio „Turto ir įsipareigojimų įvertinimas“ 1 dalies nuostatus, kad „sudarydamos finansines ataskaitas, įmonės įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus vadovaudamosi bendraisiais apskaitos principais ir apskaitos standartais“, 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr.IX-1889 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalies 2 punkto nuostatus, kad „bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą“, 58 straipsnio „Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys“ 2 dalies nuostatus, kad „bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas“ ir 3 dalies nuostatus, kad „bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“, nes tyčia neužtikrino, kad būtų sudarytos bendrovės finansinės ataskaitos, ir visiškai neteikė registrų tvarkytojui finansinės atskaitomybės. Dėl nustatytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis V. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad maždaug prieš 3 metus jis pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iš V., pavardės jo neatsimena. Pirkdamas įmonę, jis jokių įmonės buhalterinių dokumentų negavo. Kodėl įmonę pirko, jis nepaaiškins, gali turėti ir 5 įmones. Iš pradžių įmonės direktoriumi pasiskyrė save, kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, jis neatsimena. Įmonė tuo metu vykdė pirkimo-pardavimo veiklą. Kiek pamena, jis pagal skelbimą pirko padėklus ir talpas, įmonės pavadinimo, iš kurios pirko, neatsimena, jis lyg atsiskaitydavo grynais arba pavedimu. Kompiuteriu kažkiek moka naudotis, pats asmeniškai kompiuterio neturi, pavedimus kažkur darydavo, neatsimena kur. Jam buvo parodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. Ant šių sąskaitų faktūrų yra jo parašai, kas šias PVM sąskaitas-faktūras išrašė, jis neprisimena, kur jos buvo atspausdintos, taip pat neprisimena. Šias sąskaitas faktūras D. J. pasirašydavo (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime, kur buvo laikomi teršalai. Kartais jis nuveždavo sąskaitas pasirašyti D. J., o kartais vairuotojas paimdavo. D. J. pažįsta keletą metų, kaip susipažino, neatsimena. Jam buvo parodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 48 vnt. kasos pajamų orderių už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2015 m. gegužės 22 d., ant jų yra jo parašai. Kur buvo spausdinami kasos pajamų orderiai, jis nežino. Pagal šiuos kasos pajamų orderius kažkiek gavo iš D. J. pinigų grynais, kokią sumą, jis neatsimena. Jis neturėjo seifo laikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, pinigus laikė įvairiose vietose, jų neįvardins, dar atsiskaitė su tiekėju, kurio pavadinimo neatsimena. Tarą kartais išveždavo tiekėjai, o kartais ir D. J., jokie kelionės dokumentai pildomi nebuvo, tik išrašomos PVM sąskaitos-faktūros. Kas laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d. atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, ant kurių yra jo parašai, jis neprisimena, ar jis jas pildė, neprisimena. Kodėl į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas neįrašė pardavimo pajamų ir pardavimo PVM, t. y. sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino. Metinę pelno mokesčio deklaraciją užpildė B. D., kur ji užpildė deklaraciją, jis nežino. Tokios įmonės kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis neatsimena, jis neatsimena, ar jie tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Jam buvo parodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 vnt. pinigų priėmimo kvitų už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2015 m. vasatio 19 d., ant šių kvitų yra jo parašai, tačiau jis nepamena, kur ir prie kokių aplinkybių pasirašė šiuos kvitus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos finansinės ataskaitos ir buvo teikiamos finansinės atskaitomybės, kas jas sudarė, jis neprisimena. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore paskyrė B. D., jai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau neatsimena, ar surašė dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Jis, skirdamas B. D. direktore, nežinojo jos darbo patirties, tačiau direktoriui jos ir nereikia ( 3 t., b. l. 46- 48, 50, 51).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos L. K. parodymais, kad gali būti, jog 1997 m. lapkričio 5 d. ji įsteigė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią įregistravo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Minėtu adresu buvo nuomojamos patalpos, iš ko nuomojosi patalpas, ji neatsimena. Taip pat neatsimena, ar šias patalpas nuomojosi kaip fizinis asmuo, ar įmonės vardu. Gal nuo 2000 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nebevykdė veiklos. Kiek atsimena, jos vyras V. K. pasakė, jog kažkoks asmuo nori pirkti įmonę. Ji sutiko parduoti. Įmonės pardavimo reikalus derino V. K. Ji tik iš interneto išsitraukė Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šabloną, pirkėjo duomenis gavo iš vyro, tik neatsimena, ar tai buvo dokumentas, ar buvo užrašas ant lapelio. Sutarties pasirašymas įvyko PC „Akropolyje“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėjas buvo V. D. Ji neklausė, kam jis perka UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kokią veiklą įmonė vykdys. Kol ji turėjo įmonės akcijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo prekyba. Pasirašius sutartį ji V. D. perdavė tik įmonės antspaudą ir pažymėjimą. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pildomas. Daugiau įmonės dokumentų jokių neturėjo, nes įmonė virš 10 metų jau nebevykdė veiklos (1 t., b. l. 29, 30).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. K. parodymais, kad jo žmona turėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, registruotą (duomenys neskelbtini), Kaune. Gal nuo 2000 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdė veiklos. Jis iš matymo pažįsta V. D. Kiek pamena, su juo atsitiktinai susitiko PC „Akropolis“, išsikalbėjo, kad pastarasis nori pirkti neveikiančią įmonę. Jis pasakė, kad jo žmona turi tokią įmonę, kurią gali parduoti. Iš karto aptarė pirkimo sąlygas ir V. D. davė savo asmens tapatybės kortelę. Grįžus namo, žmona atspausdino akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir gali būti, kad po keleto dienų vėl susitiko PC „Akropolis“ ir žmona su V. D. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Kiek pamena, žmona jam perdavė įmonės pažymėjimą ir antspaudą, dokumentų perdavimo priėmimo aktas pildomas nebuvo. Be antspaudo ir pažymėjimo, V. D. jokie įmonės dokumentai nebuvo perduoti, nes įmonė veiklos nevykdė daugiau kaip 10 metų. Jis V. D. neklausė, kam jam buvo reikalinga įmonė, o jis pats nepasisakė. Apie tolimesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą jis nieko nežino (1 t., b. l. 32, 33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. D. parodymais, kad jo mama B. D. registruota adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau šiuo adresu negyvena jau ilgą laiką. Jis gyvena šiuo adresu nuo vaikystės. Kiek pamena, nuo vaikystės, jo mama B. D., visą laiką vedė asocialų gyvenimą. Jis jos nematė gal apie pusantrų metų. Ji miega įvairiose miesto gatvėse. Jo namuose tikrai nėra jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Jis mano, kad kažkas mamą direktore paskyrė fiktyviai. V. D. pagal anketinius duomenis nepažįsta. V. B. jis pažįsta, jis taip pat daug metų gyvena asocialiai (1 t., b. l. 35, 36).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. B. parodymais, kad pastovios gyvenamosios vietos neturi, tačiau jį galima rasti prekiaujant Žaliakalnio turguje sendaikčiais.. Jis pirmą kartą girdi apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apie tai, kad jis yra paskirtas šios įmonės direktoriumi. B. D. puikiai pažįsta, ji gyvena netoli jo namų, nes jis kažkada gyveno (duomenys neskelbtini). B. D. nematė jau porą metų, apie ją niekas neturi informacijos. B. D. vedė asocialų gyvenimą, gėrė. Jam buvo parodyta 2015 m. liepos 15 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre kopija. Grafoje „parašas“ yra pasirašyta ne jo, jo parašas atrodo visai kitaip. Juridinių asmenų registre jis niekada nebuvo ir neteikė jam parodyto prašymo, kad įregistruoti įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Kas už jį galėjo tai padaryti, jis nežino. Savo asmens dokumento jis niekada nebuvo pametęs ir niekam nebuvo davęs. V. D. jis nepažįsta, tačiau pažįsta V., kuriam gal nuo 65 iki 70 m., gyvenantį kažkur (duomenys neskelbtini), su juo sveikinasi, tačiau artimesnių santykių nepalaiko. V. veido bruožų jis nemoka apibūdinti, tačiau jį pamatęs gali atpažinti (1 t., b. l. 38- 41).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos G. D. parodymais, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir 2013 m. birželio 12 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo. Sutartis yra tipinė. Sutartį sudarė su V. D.. Ji tvarkė tik personalo apskaitą, įskaitant ataskaitų Sodrai ir VMI pateikimą, susijusį su gyventojų mokesčiu, t. y. tik tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo V. D. Buhalterinės apskaitos netvarkė, kadangi V. D. minėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarko garbingo amžiaus moteris, kurios anketinių duomenų nežino, tačiau ji nemoka naudotis elektroniniu parašu. Jai yra tekę padėti užpildyti PVM deklaraciją, tačiau neatsimena, ar yra tekę teikti deklaraciją internetu per savo paskyrą. Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrūko 2016 m. sausio mėn., kadangi buvo atleistas vienintelis įmonėje dirbęs darbuotojas. Darbo sutarčių su B. D. ir V. B. ji nematė, turi tik akcininko sprendimą, kad priimti į direktoriaus pareigas B. D.. Nei apie B. D., nei apie V. B. priėmimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepranešė į Sodrai, kadangi jos nebuvo prašoma paruošti dokumentų. V. D. jos yra prašęs daryti pavedimus į Sodrą su banko kodų kortele, kurią pats atsinešdavo. V. D. jai yra minėjęs, kad vykdo kažkokią veiklą su plastikais, tačiau kur buvo veiklos vieta, ji neprisimena. Veiklos vykdymo vieta galėjo būti nurodyta VMI teikiant prašymą registruoti PVM mokėtojais. V. D. už paslaugas atsiskaitydavo grynaisiais pinigais ir ji išrašydavo jam pinigų priėmimo kvitą (1 t., b. l. 43, 44).
2016 m. gruodžio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytoja L. K. pateikė 2013 m. kovo 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą tarp jos ir V. D. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo (1 t., b. l. 45-47).
2016 m. rugsėjo 13 d. Kauno apskrities VMI raštu, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki dabar „(duomenys neskelbtini)“, veiklos vykdymo vietos neužregistruotos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais buvo registruoti: V. D. laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d., B. D. nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. liepos 13 d., V. B. nuo 2015 m. liepos 13 d. iki dabar. Buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys: G. D. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. gegužės 29 d., B. D. nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki dabar (1 t., b. l. 139).
2017 m. sausio 10 d. Kauno apskrities VMI informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių deklaracijų pateikimą. PVM deklaracijas už mokestinį laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. pateikė G. D. elektroniniu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 26 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. PVM deklaracijas už mokestinį laikotarpį nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2014 m. rugpjūčio 8 mėn. pateikė V. D., popierinę, įteikiant tiesiogiai laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. PVM deklaracijas už mokestinį laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. pateikė B. D., popierinę, įteikiant tiesiogiai laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. birželio 23 d. Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2014 m. mokestinį laikotarpį pateikė B. D., popierinę, teikiant tiesiogiai 2015 m. birželio 1 d. (1t., b. l. 49-52).
VĮ Registrų centro Kauno filialo raštu, kuriuo pateikta informacija apie prekybos patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune bei gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuo 2013 m. spalio 18 d. prekybos patalpos priklauso G. F. (1 t., b. l. 74-79).
2016 m. gruodžio 22 d. raštu, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, jog nebuvo sudariusi jokios subnuomos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune (1t., b. l. 81).
2016 m. gruodžio 27 d. raštu, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, jog patalpas (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomojosi savo ūkinei veiklai vykdyti iš Kauno m. savivaldybės. Minėtose patalpose veikė įmonės biuras, parduotuvė ir sandėlis iki 2013 m. spalio 17 d. Sutartis buvo nutraukta, nes savivaldybė pardavė minėtas patalpas kitam savininkui (1t., b. l. 82- 85).
2017 m. sausio 2 d. raštu, kuriuo G. F. informavo, jog laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 18 d. iki 2015 m. birželio 1 d. patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune, nebuvo išnuomojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1t., b. l. 87).
2016 m. rugsėjo 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo G. D. pateikė 2013 m. birželio 12 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutarties Nr. ACR-2013/06-1 kopiją, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės G. D.. Matyti, kad 2013 m. liepos 8 d. V. D. įgaliojimais leido G. D. naudotis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos Draudėjų portalo Draudėjo sritimi administratoriaus teisėmis ir atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apskrities VMI (1t., b. l. 89-97).
2016 m. rugsėjo 23 d. raštu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė PVM sąskaitų-faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų kopijas, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigų priėmimo kvituose laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. vasario 19 d. pasirašęs V. D. grafoje „sumokėjau“. (1t., b. l. 98-137).
2016 m. liepos 11 d. raštu iš VĮ Registrų centro Centrinio archyvo gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai: steigimo aktas, įstatai, prašymai registruoti juridinių asmenų registre, akcininko sprendimai. B. D. ir V. B. prašymuose nurodytas pašto adresas susirašinėjimui ir dokumentų persiuntimui – (duomenys neskelbtini), Kaune (V. D. deklaruota gyvenamoji vieta) (1 t., b. l. 141-173).
2016 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada Nr. 5-2/134/2016, kurioje nustatyta, kad asmens, tvarkiusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyti nėra galimybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vykdytos veiklos iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kadangi dokumentuose rasta prieštaringa informacija: bendrovė mokesčių administratoriui teikdama PVM deklaracijas nurodė, kad pagrindinė vykdomos veiklos rūšis (pagal EVRK) yra 222900 – Kita plastikinių dirbinių gamyba, tačiau iš surinktos informacijos bei duomenų matyti, kad gamybinei veiklai vykdyti bendrovė neturėjo nei patalpų, nei darbuotojų. Kauno apskrities VMI 2016 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr.(8.1E-03.1.1)K nurodyta, kad nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki dabar registruota „(duomenys neskelbtini)“. Atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą pastarosios dokumentuose rasti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašyti tariami talpų ir padėklų pardavimo bei apmokėjimo dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. buvo V. D.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai įregistruoti 1999 m. gegužės 25 d., paskutiniai pakeitimai daryti 1999 m. rugpjūčio 26 d., tuo metu kai akcininkė buvo L. K., o ne V. D.. Šiuose įstatuose detalizuota bendrovės veikla pagal veiklos rūšis (mėsos produktų gamyba ir konservavimas bei įvairių prekių prekybos veikla), tačiau visiškai nenurodyta veikla – gamyba, kita plastmasinių dirbinių gamyba, kurią nurodė Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas V. D. FNTT prie VRM CIS duomenų bazėje rasta SODROS pateikti duomenys, kad bendrovės akcininkui ir direktoriui V. D. išmokos ir įmokos socialiniam draudimui pradėtos skaičiuoti ir mokėtos nuo 2013 m. liepos 8 d. Jis vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus funkcijas. 2014 m. rugsėjo 18 d. surašytas ir VĮ Registrų centras pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų akcijų savininko sprendimas atšaukti V. D. iš bendrovės direktoriaus pareigų ir nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. direktoriumi paskirti B. D. B. D. paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. liepos 16 d. Darbo sutartis su B. D. nesudaryta. Apie B. D. įdarbinimą nepranešta SODRAI. FNTT prie VRM CIS esančioje SODROS duomenų bazėje B. D. į juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąrašą neįrašyta, atlyginimas ir išmokos jai nebuvo skaičiuotos ir mokėtos. Įmokos socialinio ir sveikatos draudimo fondams neskaičiuotos ir nemokėtos. Vadinasi B. D. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir 2014 m. balandžio 19 d. surašytas prašymas VĮ Registrų centras dėl B. D. paskyrimo direktore yra neatitinkantis tikrovės, fiktyvus (2 t., b. l. 20, 21, 22). 2015 m. liepos 13 d. surašytas ir VĮ Registrų centras pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų akcijų savininko sprendimas atšaukti iš pareigų bendrovės direktorę B. D., bendrovės direktoriumi nuo 2015 m. liepos 13 d. skirti V. B. (2t., b. l. 21). Iš tyrimui pateiktų dokumentų surinkta informacija apie B. D. ir jos tinkamumą užimti bendrovės direktorės pareigas: pagal icdb.vrm.lt duomenų bazėje esančius SODROS asmens ir jo draudėjų (visos darbovietės) duomenis B. D. yra dirbusi 2-jose įmonėse: valstybinėje „(duomenys neskelbtini)“ maitinimo įmonėje 14 kalendorinių dienų, „(duomenys neskelbtini)“ tik 1 dieną, valstybinėje „(duomenys neskelbtini)“ maitinimo įmonėje 20 kalendorinių dienų. Iš viso 35 dienas beveik per 23 metus (2 t., b. l. 22, 23). V. B. paskirtas bendrovės direktoriumi nuo 2015 m. liepos 16 d. Darbo sutartis su V. B. nesudaryta. Apie V. B. įdarbinimą nepranešta SODRAI. FNTT prie VRM CIS esančioje SODROS duomenų bazėje (2priedas) V. B. į juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąrašą neįrašytas, atlyginimas ir išmokos jam nebuvo skaičiuotos ir mokėtos. Įmokos socialinio ir sveikatos draudimo fondams neskaičiuotos ir nemokėtos. Vadinasi V. B. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir 2015 m. liepos 13 d. (8priedas) surašytas prašymas VĮ Registrų centras dėl V. B. paskyrimo direktoriumi yra neatitinkantis tikrovės, fiktyvus (2 t., b. l. 23). Iš tyrimui pateiktų dokumentų surinkta informacija apie V. B. ir jo tinkamumą užimti bendrovės direktoriaus pareigas: pagal icdb.vrm.lt duomenų bazėje esančius SODROS asmens ir jo draudėjų (visos darbovietės) duomenis (3priedas) V. B. laikotarpiu nuo 1993 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. yra dirbęs tik 68 kalendorines dienas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad skirdamas B. D. ir V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriais, abejais atvejais V. D. prašymuose registruoti juridinių asmenų registre nurodė, kad dokumentų ir registrų tvarkytojo pranešimus atsiims ne B. D., V. B. bendrovės (duomenys neskelbtini) adresu, o savo namų adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, t. y. V. D. gyvenamoje vietoje (2 t., b. l. 23). Įvertinus aprašytus dokumentus ir bendrovės įstatus daroma išvada, kad B. D. (asocialus asmuo) neatitiko bendrovės įstatų reikalavimų, neturėjusi visiškai vadovaujančio darbo patirties, per 23 metus yra dirbusi tik 35 dienas, vedanti asocialų gyvenimo būdą, negyvenanti deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, bendrovės direktore buvo paskirta formaliai, pažeidžiant bendrovės įstatus, asmenys, paskyrę ją bendrovės direktore, negalėjo nežinoti, kad ji negebės atlikti direktorės funkcijų, ir vykdyti bendrovės įstatuose numatytą veiklą, tikslus, vadovauti bendrovei (2 t., b. l. 24). Įvertinus aprašytus dokumentus ir bendrovės įstatus daroma išvada, kad V. B. neturintis visiškai vadovaujančio darbo patirties, beveik per 23 metus įformintus darbinius santykius turėjęs tik 68 dienas, galimai vedantis asocialų gyvenimo būdą, neturintis pastovios gyvenamos vietos, įvertinus tai daroma išvada, kad bendrovės direktoriumi buvo paskirtas formaliai, pažeidžiant bendrovės įstatus, vadinasi asmenys, paskyrę jį bendrovės direktoriumi, negalėjo nežinoti, kad jis negebės atlikti direktoriaus funkcijų ir vykdyti bendrovės įstatuose numatytą veiklą, tikslus, vadovauti bendrovei (2 t., b. l. 24). UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota (duomenys neskelbtini), Kaunas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal FNTT prie VRM CIS duomenis nuosavų patalpų neturėjo. Šiuo adresu pagal www.google.lt/maps duomenis randasi IKI tinklo nedidelė parduotuvė, neturinti nei didelių sandėliavimo patalpų, nei aptverto kiemo. Daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei patalpų, nei veiklos vykdymo vietos, nei sąlygų, kur galėjo vykdyti pirkimus- pardavimus neturėjo (2 t., b. l. 24). Pagal FNTT prie VRM CIS duomenų bazėje esančius SODROS duomenis tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienas darbuotojas, tai pats vienintelis akcininkas, direktorius (iki 2014 m. rugsėjo 24 d.), vadybininkas V. D. Minėtame dokumente V. D. darbo laikotarpis nurodytas nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d. ir nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2016 m. sausio 29 d. Daugiau darbuotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu neturėjo (2 t., b. l. 25). Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimų tiekėjų nustatymo (nes pardavimai ir mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įforminti grynaisiais pinigais) buvo užklausta AB DNB bankas ir AB SEB bankas dėl galimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taros (talpų) bei padėklų tiekėjų nustatymo. Tačiau ištyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos banke išrašus rasta, kad tik vienintelį kartą buvo atliktas mokėjimas 2014 m. gegužės 26 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ 6888 Lt sumai. Daroma išvada, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, iš kokių tiekėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino taros (talpų) ir padėklų įsigijimą, iš pateiktų dokumentų nesimato, kad bendrovė būtų turėjusi sandėliavimo (laikymo) ir veiklos vykdymo vietas, nėra galimybės nustatyti, kas vykdė taros (talpų) ir padėklų pervežimą. Vadinasi faktiško taros (talpų) ir padėklų įsigijimo, mokėjimo už juos nebuvo, buvo tik dokumentais įformintas jų pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 25). Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytos PVM sąskaitos –faktūros ir Kasos pajamų orderiai, rasti atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą, jos pateiktuose dokumentuose. 2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašyta PVM sąskaitų –faktūrų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 240261,40 EUR sumai su PVM. Buvo įformintas mokėjimas grynaisiais pinigais 240261,40 EUR sumai. 2015 m. sausio 1 d. neapmokėto likučio nebuvo. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. spalio 17 d. imtinai bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ SODROS duomenimis nebuvo nė vieno darbuotojo (2014 m. spalio 17 d., nesant bendrovėje nė vieno darbuotojo, buvo įformintas, pagal KPO Nr.197 grynųjų pinigų 16000 Lt mokėjimas), o nuo 2014 m. spalio 18 d. buvo tik 1 dirbantysis – V. D.. 2015 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo surašyta PVM sąskaitų –faktūrų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 26442,19 EUR sumai su PVM. Buvo įformintas mokėjimas grynaisiais pinigais 26442,19 EUR. 2015 m. birželio 1 d. neapmokėto likučio nebuvo. Iš viso tiriamuoju laikotarpiu įforminta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų (be PVM) už 220416,19 EUR; pardavimo PVM 46287,40 EUR; tariamų mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 266703,59 EUR ( 2 t., b. l. 33, 35). Daroma išvada, kad atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpų (taros) ir padėklų realiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo, o atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą, tai pasitvirtino, vadinasi, buvo sudarytos sąlygos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai padidinti pirkimo PVM sumą ir sumažinti šiai sumai į valstybės biudžetą mokamą PVM (46287 EUR). Tuo pačiu buvo sudarytos sąlygos sumažinti į biudžetą mokamą pelno mokestį (33062 EUR). Visose 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytose PVM sąskaitose-faktūrr nurodyta, kad surašė bei pasirašė (išskyrus 2-i) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vadybininkas V. D., o nuo 2015 m. sausio 5 d. tik vadybininkas V. D.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui visiškai nepateikė šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytų PVM sąskaitų-faktūrų, kaip ir kitų buhalterinės apskaitos dokumentų. PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pakrovimo vieta, pakrovimo laikas nenurodyta. Adresu (duomenys neskelbtini) www.google.lt/maps duomenis yra IKI tinklo nedidelė parduotuvė, neturinti nei didelių sandėliavimo patalpų, nei aptverto kiemo. Krovinio gabenimo važtaraščiai nesurašyti. Tokiu atveju PVM sąskaitose-faktūrose turėjo būti nurodyti važtaraščiams būdingi rekvizitai, iš kurių matytųsi pakrovimo ir iškrovimo vietos, pakrovimo ir iškrovimo laikas, krovinį perdavę ir krovinį priėmę asmenys, transporto priemonės, galėjusios atlikti tokio kiekio talpų (taros) pervežimą. Tyrimui pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose – faktūrose, tokios informacijos nėra. Krovinio gavime, niekas nepasirašęs. Nenustatyta, kad būtų buvę atlikti daugkartiniai važiavimai Kauno mieste, nes vien talpų, kurių bendra talpa 1627 m3 (1447 m3 ir 180 m3) vežimui, jei vežama po 4 talpas, reikėjo važiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę 407 kartus (1627:4). Tačiau tokių duomenų tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra. Tokiu atveju daroma išvada, kad realus talpų ir konteinerių pirkimas neįvyko, o buvo tik įforminti jų pardavimo dokumentai, tariamas grynųjų pinigų gavimas. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytas PVM sąskaitas – faktūras mokėjimai buvo įforminti grynaisiais pinigais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytus kasos pajamų orderius už kasininką pinigų gavime pasirašė V. D., įforminta, kad mokėjimus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. J., būtent jis pasirašęs kasos pajamų orderių kvitus. Vadinasi, daroma išvada, kad grynųjų pinigų gavimas buvo įformintas tik kasos pajamų orderiuose, realaus pinigų gavimo nebuvo. PVM sąskaitas-faktūras, neaišku kieno surašytas, turi tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 36). FNTT prie VRM CIS duomenų bazėje rasta UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui teiktos PVM deklaracijos. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės teiktų deklaracijų pagrindu, iš AB DNB bankas gautų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotos pajamos, kurių bendrovė nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais, deklaruotas pardavimo ir pirkimo PVM, kurio bendrovė nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais, ir nustatytas PVM sumokėjimas ir likutis. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktas PVM deklaracijas tiriamuoju laikotarpiu buvo deklaruota pardavimo pajamų 160576 EUR sumai, pardavimo PVM 33730 EUR sumai, pirkimo PVM 35487 EUR sumai. Mokėtino PVM į valstybės biudžetą deklaruota 338,42 EUR. Sumokėta 357 EUR. Liko grąžintino iš biudžeto PVM 18,68 EUR, tačiau šie duomenys nustatyti tik pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktas deklaracijas ir mokėjimus. PVM deklaracijose padarytų įrašų teisingumo patikrinti nėra galimybės, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai tyrimui nepateikė apskaitos dokumentų (2 t., b. l. 38- 40). 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nurodė bendroje sumoje pardavimo pajamų 44617 EUR mažiau, kaip kad surašė vien tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ taros ir padėklų pardavimo PVM sąskaitų – faktūrų ir pardavimo PVM 9360 EUR mažiau, kaip kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įrašė į atskaitą. 2015 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nurodė bendroje sumoje pardavimo pajamų 15212 EUR arba 52524 Lt mažiau, kaip kad surašė vien tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ taros ir padėklų pardavimo PVM sąskaitų –faktūrų ir pardavimo PVM 3185 EUR kaip kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įrašė į atskaitą. Vadinasi, 2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo vien UAB „(duomenys neskelbtini)“ 63924,93 EUR pardavimo pajamų ir nedeklaravo ir nesumokėjo 13414,91 EUR pardavimo PVM. Ir 2015 metais 16603 EUR pardavimo pajamų, ir 3487 EUR pardavimo PVM. Iš viso tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vien UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytų pardavimo PVM sąskaitų –faktūrų pagrindu nedeklaravo 80527,93 EUR pardavimo pajamų ir 16901,91 EUR pardavimo PVM (2 t., b. l. 41, 42). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip kuriais atvejais deklaravo daugiau pardavimo pajamų ir pardavimo PVM kaip, kad nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintose PVM sąskaitose-faktūrose. Tačiau tyrimui visiškai nepateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintos pardavimo PVM sąskaitos-faktūros, o pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytų, PVM sąskaitų – faktūrų numeraciją matyti, kad PVM sąskaitos – faktūros buvo surašomos ne vien UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali būti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo įformintos pardavimo PVM sąskaitos – faktūros ir kitomis įmonėmis, o būtent deklaruota daugiau tiriamuoju laikotarpiu: pardavimo pajamų 20687,52 EUR ir pardavimo PVM 4344,68 EUR. Deklaracijų teisingumo sutikrinti nėra galimybės, faktiškai nedeklaruotų pardavimo pajamų, pardavimo PVM ir mokėtino į biudžetą PVM nustatyti nėra galimybės, kadangi tyrimui visiškai nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai (2 t., b. l. 42) FNTT prie VRM CIS duomenų bazėje rasta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė VMI metinę pelno mokesčio deklaraciją ((duomenys neskelbtini) už 2014 m., kurioje nurodyta, kad apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų suma 565994 Lt, pelnas prieš apmokestinimą 3410 Lt, apmokestinant taikytas 5 proc. tarifas. Apskaičiuotas mokėtinas į valstybės biudžetą 49,53 EUR pelno mokestis, kuris 2015 m. birželio 1 d. sumokėtas pavedimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB DNB banke. Tačiau jos duomenų teisingumo patikrinti su apskaitos dokumentais nėra galimybės, nes tyrimui visiškai nepateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai (2 t., b. l. 42). Ištyrus 2014 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją nustatyta, kad apmokestinamosios pajamos (565994 Lt) atitinka, deklaruojant PVM, nurodytoms pardavimo pajamoms, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruodamas pardavimo pajamas 2014 metų PVM deklaracijose dalį pardavimo pajamų į PVM deklaracijas įrašė, o dalies neįrašė, t. y neįrašė 63924,93 EUR pardavimo pajamų 2014 metais įforminant UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpų (taros) ir padėklų pardavimo PVM sąskaitas-faktūras, tokiu atveju dalies pardavimo pajamų neįrašė ir į 2014 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, vadinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelnas turėtų didėti 63924,93 EUR ir nesumokėtas pelno mokestis sudarytų 3196,25 EUR. Tokiu atveju valstybės biudžetui padarytas 3196,25 EUR nuostolis (2 t., b. l. 42-43). UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo. Sutartis yra tipinė. Pagal 2013 m. birželio 12 d. sudarytą Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus pirminius, suvestinius dokumentus bei informaciją LR teisės aktų nustatyta tvarka vesti kompiuterizuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, sudaryti finansinę atskaitomybę, atstovauti mokesčio administratoriaus (VMI) institucijose ir SODROJE, paslaugų teikimo laikotarpiu teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais. Įsipareigojo parengti PVM deklaracijas, ataskaitas SODRAI, kitas ataskaitas mokesčių administratoriui, muitinei, Statistikos departamentui ir kt. įstaigoms, atlyginimų apskaičiavimus, metinę finansinę atskaitomybę (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, paaiškinamąjį raštą, kitas einamąsias mėnesines ataskaitas, jei to reikalauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (debitoriniai, kreditoriniai įsiskolinimai, pajamų/sąnaudų suvestinės ir panašiai). Sudaryta sutartis neterminuota. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti 50 Lt per mėnesį neįskaitant PVM (2 t., b. l. 26). Apklausta G. D. teigė, kad ji tvarkė tik personalo apskaitą, įskaitant ataskaitų SODRAI ir VMI pateikimą, susijusį su gyventojų mokesčiu, t. y. tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo V. D.. Tyrimui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytos PVM sąskaitos – faktūros bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kur ūkinės operacijos turinys nurodytas „SAM ir FR0572 ataskaitų paruošimas“, ir pinigų priėmimo kvitai. Taip pat tyrimui pateikta 2013 m. liepos 8 d. Nr.130708/1 „Įgaliojimas G. D. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiuose su valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis ir 2013 m. liepos 8 d. Nr. 130708/2 sudarytu dokumentu „Dėl teisės naudotis elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos draudėjų portalo draudėjo sritimi administratoriaus teisėmis suteikimo“, kur teisė suteikiama tai atlikti G. D., pasirašęs V. D. 2013 m. liepos 8 d. Nr. 130708/3 įgaliojimas Kauno apskrities VMI, kuriuo įgaliojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. D. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašant Dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį, jos priedus bei atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus Kauno apskrities VMI. G. D. suteikiant EDS vartotojo statusą su teise neterminuotai e – parašu pasirašyti visus dokumentus, el. būdu pateikti, peržiūrėti visus dokumentus, peržiūrėti bei užsakyti visas pažymas. Įgaliojimas galiojo iki 2016 m. kovo 20 d. G. D. teigia, kad ji buhalterinės apskaitos netvarkė, be to, V. D. jai minėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarko garbingo amžiaus moteris, kurios anketinių duomenų nežino, tačiau ji nemoka naudotis elektroniniu parašu (2 t., b. l. 26). Daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. D., sudariusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, jos teigimu, atliko tik dalį apskaitos darbų. Kadangi tyrimui visiškai nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, jos teiginių negalima sutikrinti su bendrovės apskaitos dokumentais (2 t., b. l. .27). Iš VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu visiškai neteikė finansinės atskaitomybės registro tvarkytojui, tuo pažeidė: LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų „Juridinių asmenų registro nuostatų“, o būtent: 86.2 p. p., kad metinių finansinių ataskaitų rinkinį,... Registro tvarkytojui pateikia (neatsižvelgiant į teisinį statusą) ...uždarosios akcinės bendrovės; 89 p., kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys...Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka..., 90 p., kad Registro tvarkytojui pateikiamą metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios ataskaitos: 90.1. balansas (balansinė ataskaita); 90.2. pelno (nuostolių) ataskaita; 90.3. pinigų srautų ataskaita; 90.4. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 90.5. aiškinamasis raštas, 91 p., kad kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu ...pateikiama: 91.1. akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės...metinis pranešimas ...91.2. auditoriaus išvada...; LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 16 straipsnio Turto ir įsipareigojimų įvertinimas 1 dalis, kad sudarydamos finansines ataskaitas, įmonės įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus vadovaudamosi bendraisiais apskaitos principais ir apskaitos standartais. Vadinasi, tokiu atveju, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai neteikė finansinės atskaitomybės, nėra duomenų, kad finansinės atskaitomybė aplamai būtų sudaryta, nes kaip teigia bendrovės vienintelis akcininkas V. D., jis apskaitos dokumentus atidavė ir apskaitą pavedė vesti B. D. (asocialiam asmeniui), vadinasi visiškai nėra galimybės nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų; LR Akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr.IX-1889) 37 straipsnio Bendrovės vadovas 12 dalies 2 punktą, kad bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Ir to paties įstatymo 58 straipsnio Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys 2 dalį, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Vadinasi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui V. D. buvo privaloma tvirtinti bendrovės finansines ataskaitas, vadinasi, jis turėjo žinoti, kad ataskaitos neparengtos. Pažeidė to paties straipsnio 3 dalį, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada ...per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo arba tik tyrimui nepateikė visų apskaitos dokumentų (ištirti ir aprašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašyti pardavimo ir mokėjimo dokumentai, ir FNTT prie VRM CIS duomenų bazėje rasti dokumentai), bei tuo pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574): 4 straipsnį: Reikalavimai apskaitos informacijai, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalį: Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į PVM deklaracijas neįrašė (220720+57326,84) 278046,84 Lt arba (63924,93+16603) 80527,93 EUR pardavimo pajamų ir (46319+12039,91) 58358,91 Lt arba (13414,91+3487) 16901,91 Eur pardavimo PVM. Į metinę 2014 m. pelno mokesčio deklaraciją neįrašė 220720 Lt arba 63924,93 EUR pajamų. Tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė pardavimo dokumentus, todėl visiškai negalima nustatyti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros; 9 straipsnio 1 dalį: Apskaitos politika, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas V. D. bendrovės vadovais skyrė asocialius asmenis B. D. ir V. B., neturinčius darbo patirties ir įgūdžių vadovauti bendrovei, tuo pačiu ir nustatyti apskaitos politiką pagal šio straipsnio nuostatas; 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą: Apskaitos tvarkymas, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet apskaitą patikėjo asocialiam asmeniui B. D., o apskaitą tvarkanti bendrovė, jos direktorės G. D. teigimu, vedė tik personalo apskaitą ir tvarkė su ja susijusias deklaracijas bei ataskaitas; 17 straipsnį: Finansinės ataskaitos, kad finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ...nustatyta tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu visiškai neteikė, vadinasi, ir nesudarė, registrų tvarkytojui finansinės atskaitomybės; 19 straipsnio Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka 1 dalį, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 2 dalį, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, direktorius, vadybininkas, vienintelis darbuotojas V. D. ne tik kad neorganizavo dokumentų saugojimo, bet bendrovės vadovais paskyrė asocialius asmenis ir, jo teigimu, jiems perdavė visus apskaitos dokumentus, nesurašydamas net dokumentų priėmimo ir perdavimo aktų. Tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084), 12 straipsnio Dokumentų saugojimas 1 dalies 1 punktą, kad ...privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; ir 1 dalies 2 punktą, kad išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 4 dalį, jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai keitėsi 3 kartus, vienintelis akcininkas ir pirmasis direktorius V. D., įsigydamas bendrovę, perėmė tik antspaudą ir pažymėjimą, neperimdamas buhalterinės apskaitos dokumentų, įmonės vadovais skirdamas asocialius asmenis B. D. ir V. B. neorganizavo, nesurašė apskaitos dokumentų perdavimo – priėmimo aktų, 5 dalį, jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui. Tyrimo metu nepavyko išsiaiškinti, kas realiai tvarkė bendrovės apskaitą, nes tyrimo metu rastos PVM, pelno mokesčio ir kt. deklaracijos sudarytos apskaitą išmanančio ir mokančio ją vesti asmens, tačiau tiriant pritrūko informacijos, kad nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusį asmenį; 21 straipsnio 1 dalį Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; 21 straipsnio 2 dalį, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais buvo įforminti V. D., B. D. ir V. B.. Įvertinus tai, kad buvo pažeista LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4;6;9;10;17;19;21 straipsniai, tyrimui visiškai nepateikti (nesudaryti) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t., b. l. 45-47).
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai, siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. D. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., būdamas vieninteliu akcininku pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Padarytus teisės aktų pažeidimus patvirtina 2016 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada.
Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, V. D. buvo faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, būtent jis atliko visas tiesiogines vadovo funkcijas – išrašydavo sąskaitas-faktūras, teikė deklaracijas VMI, sudarė sutartis, tarp jų ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl personalo apskaitos ir su ja susijusių deklaracijų bei ataskaitų tvarkymo ir pan. Jei tokius veiksmus atliekantys atsakingi asmenys kaip vykdytojai veikė per jų nusikalstamų veiksmų nesuvokiančius asmenis, jie pagrįstai pripažintini tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346/2013, 2K-374/2013). Taigi, ištirtais įrodymais nustatyta, kad B. D. buvo tik formali įmonės vadovė ir nežinojo apie vykdomą neteisėtą veiką. Todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika faktinis įmonės vadovas V. D. pripažintinas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnyje.
Taigi, darytina išvada, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą V. D. pripažinti kaltu, padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
V. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme, tačiau prašė baudos dydį sumažinti, nes gauna 138 Eur invalidumo pašalpą, moka antstoliams (3 t., b. l. 52).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Jis teistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei bausmės dydžio vidurkis. Už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda iki 1000 MGL dydžio (BK 47 str. 3 d. 3 p.).
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį V. D. paskirta 40 MGL bauda nesumokėta. Be to, Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 300 straipsnio 1 dalį 14 MGL paskirta bauda taip pat nėra sumokėta. K. V. D. naują nusikalstamą veiką padarė jau po Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, tačiau neatlikęs juo paskirtos bausmės, bet dar iki Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, tai paskirta bausmė pradžioje turės būti subendrinta pagal BK 63 straipsnio taisykles su 2015 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, o po to ši subendrinta bausmė pagal BK 64 straipsnio taisykles su 2012 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 MGL, tai yra 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) dydžio baudą.
Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu, bausmes visiškai sudedant, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 60 MGL, tai yra 2259,60 Eur dydžio baudos, pridėti 14 MGL, tai yra 527,24 Eur dydžio baudą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 74 MGL, tai yra 2786,84 (dviejų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 84 ct) Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie subendrintos 74 MGL, tai yra 2786,84 Eur dydžio baudos, pridėti visą neatliktą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 40 MGL, tai yra 1506,40 Eur dydžio baudą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 114 MGL, tai yra 4293,24 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 24 ct) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šios bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. baudžiamąjį įsakymą.
Išaiškinti V. D., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.