Kauno apylinkės teismo nutartis

specialiame interneto tinklalapyje viešai paskelbus apie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2782-920/2018, pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams R. D., A. G., Richardui D. N. dėl žalos atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gautas atsakovo A. G. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Prašyme nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-2782-920/2018 buvo padaryta aiški teisės normų, reguliuojančių deliktinę atsakomybę, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio - 6.249 straipsnio, taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos, priimant neteisėtą sprendimą. Klaida pasireiškia tuo, kad ieškinyje buvo nurodyta, kad A. G. nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini) laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. už elektros energiją, susidarė skola, kurią atlygino ieškovė ir taip ieškovė patyrė žalą, tačiau nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. jis atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl ieškinyje nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu niekaip negalėjo naudoti gyvenamajai patalpai (duomenys neskelbtini)tiektą elektros energiją, todėl, teismas nepagrįstai iš jo priteisė žalą už laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki 2014 m. vasario mėn. sunaudotą elektros energiją. Prašė atnaujinus bylos nagrinėjimą panaikinti 2018 m. sausio 4 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2782-920/2018 ir priimti naują sprendimą - ieškinį atsakovo A. G. atžvilgiu tenkinti iš dalies, priteisiant iš jo žalą už laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2010 m. rugsėjo 29 d. sunaudotą elektros energiją.

Teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 2 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020)).

Lietuvos teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas, tačiau kartu yra pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutarti) neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2005; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2008 ir kt.). Aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti civiline byla gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės prašoma priteisti skola susidarė ieškovei Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio dalis, t. y. 17,91 kv. m. kambarys nuo 2006 m. lapkričio 29 d. buvo išnuomotas atsakovui A. G..

2006 m. lapkričio 29 d. nuomos sutarties tarp Kauno miesto savivaldybės ir A. G. (toliau – sutartis), kurios pagrindu A. G. buvo išnuomotas minėtas kambarys, 2.3. punkte numatyta nuomininkų pareiga sumokėti kas mėnesį nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, taip pat pareiga mokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir kitas teikiamas paslaugas iki gyvenamųjų patalpų perdavimo nuomotojui t. y. Kauno miesto savivaldybei dienos. Analogiška nuomininkų pareiga įtvirtinta ir CK 6.584 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. A. G. išnuomotame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 2006 m. gruodžio 1 d. Duomenų, kad iki ar per skolos susidarymo laikotarpį A. G. nuomotos patalpos būti perduotos nuomotojui t. y. Kauno miesto savivaldybei nėra, priešingai, kaip matyti iš bylos rašytinės medžiagos, 2014 m. liepos 9 d. atsakovas A. G. vis dar buvo deklaruotas nuomojamuose patalpose. Bylos nagrinėjimo metu duomenų apie tai, kad atsakovas A. G. buvo įkalinimo įstaigoje nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo regreso teise. Kaip matyti iš bylos rašytinės medžiagos tiek iki atsakovo A. G. įkalinimo, tiek jo metu tiek ir po to, patalpų, kuriuose susidarė įsiskolinimas valdytojas, nuomos sutarties pagrindu buvo atsakovas A. G.. Iš byloje esančio 2015 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-114-528/2015 matyti, kad skola butui esančiam (duomenys neskelbtini)yra susidariusi už bendroms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją, kuri yra skaičiuojama kiekvienam valdytojui pagal jam priklausančio turto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, kad elektros energija buvo naudojama ne tiesiogiai atsakovo valdomame bute o bendroms pastato reikmėms, teismo vertinimu aplinkybė, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju pagrindo proceso atnaujinimui nėra. Teismas taip pat neturi ir teisinio pagrindo spręsti, kad tai, kad dalies skolos susidarymo laikotarpio metu atsakovas A. G. buvo įkalinimo įstaigoje ir faktiškai nesinaudojo elektros energija neturi esminės įtakos civilinės bylos Nr. e2-2782-920/2018 išnagrinėjimui ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovo motyvai lemtų kitokio teismo sprendimo priėmimą. Todėl atsakovo nurodomos aplinkybės nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu atnaujinti civilinės bylos procesą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė į civilinę bylą nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jos ieškovei iš atsakovo nepriteisiamos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2782-920/2018 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams R. D., A. G., Richardui D. N. dėl žalos atlyginimo regreso teise.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.