- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- 1A-495-468/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-02454-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės), Jolantos Čepukėnienės, Gintaro Dzedulionio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-24 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-02 nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-09 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-08-05 iki 2014-08-06 ir nuo 2016-07-28 iki 2017-05-24.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
V. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad 2014-08-05 apie 23.10 val. viešoje vietoje, prie pastato, esančio Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, kitų žmonių akivaizdoje prikibo prie nukentėjusiojo V. Š. ir tyčia sudavė šiam ranka ne mažiau trijų smūgių į veidą, spyrė V. Š. į šoną, po to smogė pastarajam dar du smūgius į veidą, nuo kurių V. Š. nukrito ant žemės, tuomet smogė dar du smūgius ranka ir spyrė ne mažiau aštuonių smūgių į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. Š. dvigubą apatinio žandikaulio lūžį ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė V. Š. sveikatą.
Taip pat V. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su S. D. ir Š. B., 2014-10-17 apie 23.30 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kelyje „Sudervė – Dūkštos“, Vilniaus rajone, kelkraštyje, A. R. išlipus iš ten sustojusio automobilio ,,Audi A6“ (valst. Nr. – duomenys neskelbtini) ir paėjus tolyn atlikti gamtinių reikalų, jis kartu su S. D. ir Š. B. taip pat išlipo iš minėto automobilio ir nuėję A. R. iš paskos sudavė pastarajam smūgius į nugarą ir galvą, nuo ko šis nukrito ant žemės, tada jis kartu su S. D. ir Š. B. spardė A. R. į įvairias kūno vietas, suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 30 smūgių ir padarydami A. R. odos nubrozdinimus pakaušio srityje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairėje smilkininėje srityje, kairiame ausies kaušelyje ir kairėje užausinėje srityje, muštinę žaizdą smakro dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame petyje ir kairiame dilbyje, odos žaizdas kairėje plaštakoje ir nugaros kairėje, daugybinius odos nubrozdinimus nugaroje abipus, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos ir juosmens kairėje pusėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko jis kartu su S. D. ir Š. B. už kojų atitempę A. R. prie automobilio ,,Audi A6“ (valst. Nr. – duomenys neskelbtini), įkrovė pastarąjį į šio automobilio bagažinę ir įsėdę į minėtą automobilį pavažiavo iki miškelio, kur automobiliui sustojus, iš bagažines ištraukė A. R. ir paliko, o patys automobiliu ,,Audi A6“ (valst. Nr. – duomenys neskelbtini) išvažiavo, tokiu būdu užvaldė 10 000 litų (2896,20 eurų) vertės V. R. įmonės vardu registruotą automobilį ,,Audi A6“ (valst. Nr. – duomenys neskelbtini) su jame likusia A. R. striuke, 100 litų (28.96 eurų) vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefono aparatai - „Samsung“, 50 litų (14,48 eurų) vertės, ir „LG“, 500 litų (144,81 eurų) vertės, piniginė 50 litų (14,48 eurų) vertės, su joje buvusiais pinigais - 500 litų (144,81 eurų) ir A. R. vardu išduotais dokumentais - asmens tapatybės kortele ir vairuotojo pažymėjimu bei automobilio bagažinėje likusia vyriška rankine, 100 litų (28,96 eurų) vertės.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-24 nuosprendį, paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeičiant į laisvės apribojimo bausmę, netenkinant A. R. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo, tačiau tik iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija kaltės klausimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nesutinka su paskirtos bausmės rūšimi bei iš dalies patenkintu A. R. civiliniu ieškiniu.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus ir išklausęs teismo posėdyje dalyvavusių asmenų pasisakymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai padarė išvadą dėl V. K. kaltės įvykdžius plėšimą.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei tarpusavio atitikimą ir vienas kito papildymą. Šitaip vertinant įrodymus, abejonių dėl nuteistojo kaltumo nekyla. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nuteistasis tik lakoniškai išreikė savo nesutikimą su teismo išvadomis, niekaip plačiau jų nemotyvuodamas, todėl, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, plačiau pasisakyti ir/ar kaip kitaip juos vertinti neturi galimybės dėl skundo motyvacijos nebuvimo.
Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Bendrininkų Š. B. ir S. D. baudžiamoji byla dėl prieš nukentėjusįjį A. R. įvykdyto plėšimo buvo išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 10 12 priimant jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo nuosprendžiu buvo išnagrinėtas ir nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys, kas pažymėta ir skundžiamame Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 05 24 nuosprendyje pasisakant žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. R. klausimu. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu žalos atlyginimo dydžio klausimai sprendžiami nebebuvo, tik atsižvelgiant į visų kaltų asmenų solidarią atsakomybę buvo pakeista žalos atlygimo tvarka padarytą žalą solidariai priteisiant iš visų trijų kaltininkų. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, persvarstyti nukentėjusiajam priteisto žalos dydžio - nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. K. laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys, kad praeityje V. K. buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką – nesunkų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Jis taip pat buvo teistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad disponavo suklastotu dokumentu. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas V. K. padarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taip pat, kolegijos nuomone, pagrįstai atkreiptas dėmesys į V. K. administracinį baustumą, bei atsižvelgta ir į faktą, jog V. K. slėpėsi nuo baudžiamojo persekiojimo. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja apelianto asmenybę, rodo jo polinkį nusikalsti, nenorą taisytis ir keisti gyvenimo būdo.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai pripažino V. K. neblaivumą, turėjusį įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kaip atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o jo prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo – kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas atsižvelgė į šias aplinkybės, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį.
Taigi, V. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau nei vieno iš šių straipsnių sankcija nenumato, kad už šių nusikalstamų veikų padarymą galėtų būti skiriama apelianto nurodyta bausmės – laisvės apribojimas, o apelianto nurodomas namų areštas yra kardomoji priemonė, o ne kriminalinė bausmė, todėl priimant apkaltinamąjį nuosprendį iš viso negali būti skiriama. Už BK 138 straipsnio 2 dalie 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas tik laisvės atėmimu iki 5 metų, o už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų arba areštas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, V. K. parinkta laisvės atėmimo bausmė, jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK 54 straipsnyje numatytų reikalavimų. V. K. skirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę, nėra galimybės, nes nėra BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2017-05-24 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo keisti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną.