Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog šalys 2019 m. sausio 8 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 13 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. buvo apdrausta automobilio MERCEDES BENZ CL500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje šalys susitarė dėl draudimo įmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos. Pagal sutarties nuostatas atsakovas draudimo įmoką turėjo sumokėti iki 2019 m. sausio 13 d., tačiau eismo įvykio dienai įmoko atsakovas sumokėjęs nebuvo. 2019 m. sausio 24 d. apie 14.00 val. atsakovo vairuojama transporto priemonė MERCEDES BENZ CL500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į transporto priemonę VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Kadangi atsakovas buvo atsakingas už eismo įvykio kilimą, ieškovei Sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 6 490,65 Eur draudimo išmoką. Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką, nėra.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 6 dalis numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Taigi atsakovui laiku nesumokėjus nustatyto dydžio draudimo įmokos, draudimo apsauga jo apdraustai transporto priemonei vis tiek buvo taikoma. Ieškovė įvykdė savo pareigą išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Pagal TPVCAPDĮ 7 straipsnio 1 dalį draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Atsakovas ieškovei jokio įspėjimo dėl sudarytos draudimo sutarties nutraukimo ar sustabdymo neteikė.

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytos pasekmės, t. y. draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, t. y. draudikas, esant nurodytoms sąlygomis, visada turės teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012). Taigi, esminės šiai normai taikyti aplinkybės, t. y. draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas, byloje nustatytos. Taigi teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 6 490,65 Eur išmokėtos draudimo išmokos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.280, 6.245, 6.246 straipsniai).

Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovas privalo atlyginti ieškovei 288,97 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 153 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), 6 490,65 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt eurų 65 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 288,97 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 97 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 779,62 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 62 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 153 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.