Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas vidurinis, studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. Č. 2025 m. balandžio 23 d., apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) (koordinatės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) vairuodamas transporto priemonę – keleivinį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 119 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, kelyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, kirto horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, (KET Horizontalusis ženklinimas 1.1) išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su joje važiavusiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. R., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam R. R. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais K. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis K. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jam šis eismo įvykis yra pirmas toks gyvenime. Dėl jo yra kaltas tik jis pats. Tame kelyje yra buvęs kelis kartus. Balandžio 23 d. vakare, su draugu nusprendė pasivažinėti. Ko tiksliai važiavo būtent į tą vietą, nepamena. Kiek atsimena, įvykio vietoje kitų transporto priemonių nebuvo daug, buvo sausa, oras geras. Vykstant link kalno, pravažiavo dar tokį upelį, ten buvo tiesi linija, važiuodamas tiesia linija, viršijo greitį – norėjo sukti į dešinę pusę, važiavo labiau kairės pusės prie juostos. Pamatęs, kad važiuoja automobilis, išsigando, pradėjo stabdyti ir staigiai pasuko vairą į dešinę pusę. Ten yra asfaltas, toks mažas griovelis – automobilio ratai į tą griovelį įlindo, pradėjo automobilį mėtyti, tuomet jis vairą pasuko į kairę pusę, automobilį užmetė dar labiau ir įvažiavo į priešpriešais važiuojantį automobilį. Po to, išlipo iš automobilio, pamatė, kad įvyko avarija, susirinko daugiau žmonių, atvyko policija, greitoji, jie buvo apklausti ir buvo patikrintas blaivumas, buvo nuliai ir nieko daugiau. Nori atsiprašyti žmogaus, kuris nukentėjo. To padaryti negalėjo anksčiau, nes niekas nedavė kontaktų jokių. Mama buvo susisiekusi, atsiprašė, bet jis pats dar nori atsiprašyti dėl to. Iki įvykio teisę vairuoti turėjo maždaug 1,5 m. Transporto priemonė buvo perrašyta jam, jo vardu, bet dokumentai tuo metu dar nebuvo padaryti. Tame kelio ruože maksimalus greitis – 50 km/h. Tiksliai neatsimena, gal draugas ir sakė, kad neskubėti ir pradėjo stabdyti. Tiesiog, taip įvyko. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Supranta, ką reiškia atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tai reiškia, kad jis turėtų 1 metus laiko jokių nusižengimų neturėti. Sutinka, kad mama būtų laiduotoja. Santykiai su mama yra geri, nesipyksta. Mama apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų, kadangi jam tuo metu buvo šokas ir jis tiesiog nesugebėjo jai paskambinti. Jis mokosi (duomenys neskelbtini) , gyvena (duomenys neskelbtini), tik po mokyklos išvyko studijuoti į (duomenys neskelbtini), bet grįžta į (duomenys neskelbtini)kas 2 savaites ar 3 savaites. Gailisi, kad taip padarė, dar kitam žmogui sutrikdė sveikatą. Yra baustas administracine tvarka vieną kartą, už tai, kad draudimas automobilio neįsigaliojo, bauda yra sumokėta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, buvo pagarsinti kaltinamojo K. Č. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2025 m. balandžio 23 d. vakare, jau buvo tamsu, tačiau tikslaus laiko neprisimena, išvyko iš namų, kurie yra adresu nurodytu jo asmens duomenų pažymoje ir vyko iki draugo D. V., buvo planas jį pasiimti iš (duomenys neskelbtini) kolegijos bendrabučio, tačiau adreso nežino, žino tik kaip ten nuvykti. Su draugu ketino vykti į UAB „Maxima“, kuri yra Savanorių pr., Kaune, t. y. „Hyper Maxima“, apsipirkti. Vyko su pačiam nuosavybes teise priklausančiu automobiliu „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmiausia ir vyko į parduotuvę, apsipirko ir tuomet sugalvojo, kad reikia dar pasivažinėti po Kauną, buvo nuspręsta vykti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Vyko į šią gatvę, nes nėra ten buvęs, norėjo pravažiuoti. Tą vakarą, jei gerai atsimena, oro sąlygos buvo geros, nelijo, kelio danga neturėjo būti šlapia ar slidi. Pirmą kartą jie pradėjo važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) kaskadų į viršų, (duomenys neskelbtini) gatve, kiek prisimena, eismas nebuvo intensyvus, automobilių buvo mažai. Kiek prisimena, galėjo važiuoti apie 60 km/h greičiu, labai daug greičio neviršijo, žino, kad ten galima važiuoti lyg ir 50 km/h greičiu. Po to ten apsisuko, t. y. ten yra kažkokia automobilių stovėjimo aikštelė, todėl ten apsisuko ir ketino vykti atgal link (duomenys neskelbtini) kaskadų, ta pačia (duomenys neskelbtini) gatve. Tai yra antrą kartą važiavo ta pačia (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), ją ketino pravažiuoti ir vykti toliau link (duomenys neskelbtini) kaskados. Apie 23.30 val., važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve, pravažiavus toje gatvėje įrengtus greitį ribojančius kalnelius, buvo posūkis dešiniau, todėl, kiek prisimena, važiavo labiau viduryje kelio, kad tiksliai matytų ar priešprieša niekas neatvažiuoja ir kad būtų lengviau įveikti tą posūkį dešiniau. Po to grįžo į savo eismo juostą ir bevažiuojant pamatė, kad išniro automobilio lempos ir tuo metu staigiau pasuko vairą į dešinę pusę, nes greitis buvo didesnis ir pamatė, kad nepavyks išimti posūkio, ko pasėkoje jo automobilio dešinieji ratai atsidūrė ne ant asfalto, o kelkraštyje, lyg prisimena, kad įvažiavo į duobę, tuo metu sumėtė automobilį, bandė jį suvaldyti, todėl vėl vairą pasuko į kairę pusę, ko pasėkoje nebegalėjo suvaldyti automobilio ir važiavo tiesiai į priešprieša atvažiuojantį automobilį. Atsitrenkė kaktomuša į jį, tiksliau labiau susidūrė automobilių kairieji priekiniai kampai. Atsitrenkė į automobilį „VW Pasat“, tačiau valstybinio Nr. neįsidėmėjo. Smūgis buvo ganėtinai stiprus, jis po eismo įvykio iš karto išlipo iš automobilio, sąmonės praradęs nebuvo. Po eismo įvykio, kas vyko detaliai, papasakoti negali, kadangi jam buvo šokas, tačiau prisimena, kad visi eismo įvykio dalyviai buvo iš automobilių išlipę ir kartu laukė GMP ir policijos pareigūnų. Atvykę pareigūnai, patikrino jo blaivumą, jam buvo nustatyta 0.00 prom. Po to jį apžiūrėjo medikai ir išsivežė į gydymo įstaigą, po eismo įvykio jam buvo nustatytas nosies lūžis, skruostikaulio lūžis ir dešinės rankos, vidurinio piršto lūžis. Kadangi buvo išvežtas į gydymo įstaigą, jo automobiliu pasirūpino draugas D., kuris susisiekė su jo mama ir jie suderino, kad automobilis būtų nugabentas į automobilių stovėjimo aikštelę. Po to jis tą automobilį iš stovėjimo aikštelės pasiėmė, tačiau jis buvo netvarkomas, todėl jis jo nebeturi. Su įtarimu sutinka visiškai, gailisi dėl įvykio, jei sutiks nukentėjęs, norėtų bylą baigti taikiai, kadangi yra neteistas ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykio (1 t., b. l., 162–165).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. R. parodė, kad dirba krovėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo vieta PC „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), tačiau tą vakarą, t. y. 2025 m. balandžio 23 d. dirbo PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi yra nevairuojantis ir jo darbo valandos yra ilgos, dažnai po darbo namo vyksta su „Bolt“ pavėžėju. Būtent tą dieną, t. y. 2025 m. balandžio 23 d. dirbo iki parduotuvės uždarymo ir apie 23.30 val., išsikvietė „Bolt“, kuris turėjo parvežti jį namo, į adresą, kuris yra nurodytas asmens duomenų pažymoje. Kiek prisimena, jo atvyko „VW“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyriškis, vairuotojo jis asmeniškai nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Kai vairuotojas atvyko, įsėdo į automobilį, t. y. į priekinę, dešinės pusės, keleivio vietą. Jie su vairuotoju vyko (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) , kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) gatvėje įsikūrusios „ŠILAS“ parduotuvės. Vyko kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, jam reikėjo, kaip jau minėjo, grįžti namo į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini). Įsukę į (duomenys neskelbtini) gatvę, vairuotojas važiavo nedideliu greičiu, maždaug iki 30 km/h, pamena, kad ten yra labai vingiuotas kelias ir ten greitai pavažiuoti nėra galimybės, reikia būti labai atsargiems. Tik įvažiavus į tą gatvę, t. y. (duomenys neskelbtini), netrukus priešprieša pamatė kito automobilio lempas, iš karto pamatė, kad priešprieša važiuojantis automobilis važiuoja labai greitai, kiek jis galėjo važiuoti, nežino, tačiau tikrai daugiau nei važiavo „Bolt“ vairuotojas. Netrukus pamatė, kad tas greitai lekiantis automobilis įslydo į jų eismo juostą, t. y. važiuoja tiesiai į juos, matyt vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ko pasėkoje atsitrenkė į VW automobilio priekinę dalį, t. y. įvyko susidūrimas kaktomuša. Po eismo įvykio mano, kad buvo praradęs sąmonę, kadangi pačio smūgio nelabai prisimena, kai atgavo sąmonę, girdėjo, kaip vairuotojas jam pasakė: „lipk lauk, degam“, tuo metu matyt iš automobilio iššoko, nes ir kaip išlipo nelabai atsimena, buvo šoko būsenos. Į VW automobilį, kiek atsimena, atsitrenkė „Honda“ markės automobilis, tačiau valstybinių Nr. nežino, neįsidėmėjo. Kas vairavo „Honda“, taip pat nežino, tačiau prisimena, kad buvo jaunas vyras, matė, kad jis po eismo įvykio buvo kruvinas, dėl ko įvyko eismo įvykis, nežino, su „Honda“ automobilio vairuotoju nebendravo, koks jo greitis galėjo būti, nežino. Jam po eismo įvykio skaudėjo krūtinę, tačiau į medikus nesikreipė, šiuo metu jaučiasi gerai. GMP įvykio vietoje jį apžiūrėjo, tačiau lūžių nenustatė, į gydymo įstaigą nevyko. Taip pat, kiek prisimena, pareigūnai jo akivaizdoje tikrino abiejų automobilių vairuotojų blaivumus, kiek žino, abu buvo blaivūs. Jei gerai prisimena, tą naktį nelijo, oro sąlygos buvo geros, mano, ir kelio danga turėjo būti gera (1 t., b. l. 55–58).

Iš 2025 m. balandžio 24 d. Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, kad 2025 m. balandžio 23 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), koordinatėse: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimai vairavęs blaivus K. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nesuvaldęs vairuojamo automobilio galimai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešprieša atvažiuojančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivus R. R., gimęs (duomenys neskelbtini)m. Dėl patirtų sužalojimų abiejų transporto priemonių vairuotojai pristatyti į Kauno klinikų SPS, kur R. R. nustatytas krūtinkaulio lūžis (1 t., b. l. 8–13).

Iš 2025 m. balandžio 24 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Kaunas, koordinatės: (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis – susidūrimas su kita transporto priemone. Matoma važiuojamoji kelio dalis, kuri sudaryta po vieną eismo juostą abiem kryptimis. Šias eismo juostas skiria ištisinė linija. Važiuojamoji kelio dalis neapšviesta. Iš abiejų kelio pusių matoma augmenija. Ant važiuojamosios kelio dalies matomos įvairios automobilių nuolaužos. Automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo priekinė dalis nukreipta į (duomenys neskelbtini) upės pusę, o galas nukreiptas į (duomenys neskelbtini) pusę. Prie pat prie minėto automobilio stovi „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini), pusę, o galas nukeiptas į (duomenys neskelbtini)upės pusę. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Detalūs matavimai ir tikslus išsidėstymas užfiksuoti eismo įvykio vietos plane, kuris pridedamas prie medžiagos. Įvykio vietoje daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Apžiūros metu fotografuota ir naudotas dronas Nr. DJI Mavic 2 Pro, serijos Nr. 1633KAD0H1X2020 (1 t., b. l. 14–17). Kompaktinis diskas saugomas byloje voke (1 t., b. l. 18). Sudaryta orto foto mozaika, foto lentelė (1 t., b. l. 19–30).

Iš 2025 m. balandžio 24 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole nurodyta, kad išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – po eismo įvykio apgadintas automobilio priekis, priekinis stiklas, priekinis valstybinio Nr. ženklas, galinis kairės pusės sparnas, automobilio stogas, priekinės durys, daiktadėžė, vairas, kairės pusės priekinis ratas. Ant automobilio galimai yra kraujo žymių. Automobilio savininkas A. D., gimusi (duomenys neskelbtini) m., automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo serijos Nr. (duomenys neskelbtini), draudimas galioja iki 2025 m. gegužės 21 d. TA galioja iki 2026 m. rugsėjo 14 d. (1 t., b. l. 64–80).

Iš 2025 m. birželio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 125/2025 (02), matyti, kad R. R. konstatuotas krūtinkaulio lūžis, poodinė ir minkštųjų audinių kraujosruvos kairiame petyje ir kakle, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Dėl krūtinkaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 61–63).?

Teismas pažymi, jog 2025 m. balandžio 24 d. Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodytas kaltinamojo automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šis netikslumas, teismo vertinimu, laikytinas akivaizdžiu rašymo apsirikimu, kadangi baudžiamojoje byloje esanti medžiaga patvirtina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio valstybinis Nr. yra (duomenys neskelbtini) Toks rašymo apsirikimas suformuoto kaltinimo esmės nekeičia, o be kita ko nusikalstamos veikos tikslias padarymo aplinkybes pagrindžia kita baudžiamojoje byloje esanti medžiaga, įskaitant ir kaltinamojo prisipažinimą.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

Be to, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys minėti objektyvieji požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas – BK 16 straipsnio 2 dalis), arba nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas – BK 16 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2025 m. balandžio 23 d., apie 23.30 val. dėl K. Č. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurių kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyti padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. R. sveikata. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini)g. link (duomenys neskelbtini) (koordinatės: (duomenys neskelbtini)) vairuodamas transporto priemonę – keleivinį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. Č. pažeidė KET 119 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, kelyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, kirto horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, (KET Horizontalusis ženklinimas 1.1) išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su joje važiavusiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. R., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam R. R. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Šių aplinkybių neneigė ir kaltinamasis K. Č., kuris parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje, važiuodamas su draugu (duomenys neskelbtini) gatve, pravažiavus toje gatvėje įrengtus greitį ribojančius kalnelius, buvo posūkis dešiniau, todėl, kiek prisimena, važiavo labiau viduryje kelio, kad tiksliai matytų ar priešprieša niekas neatvažiuoja ir kad būtų lengviau įveikti tą posūkį dešiniau. Po to grįžo į savo eismo juostą ir bevažiuojant pamatė, kad išniro automobilio lempos ir tuo metu staigiau pasuko vairą į dešinę pusę, nes greitis buvo didesnis ir pamatė, kad nepavyks išimti posūkio, ko pasekoje jo automobilio dešinieji ratai atsidūrė ne ant asfalto, o kelkraštyje, lyg prisimena, kad įvažiavo į duobę, tuo metu sumėtė automobilį, bandė jį suvaldyti, todėl vėl vairą pasuko į kairę pusę, dėl ko nebegalėjo suvaldyti automobilio ir važiavo tiesiai į priešprieša atvažiuojantį automobilį. Būtent dėl tokių kaltinamojo veiksmų eismo įvykio metu nuketėjusiajam R. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje esantys nukentėjusiojo R. R., liudytojų D. V. ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taip pat, tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose nurodytos aplinkybės bei specialisto išvada.

Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai – nukentėjusiojo R. R. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. G 125/2025 (02) nurodyta, jog konstatuota krūtinkaulio lūžis, poodinė ir minkštųjų audinių kraujosruvos kairiame petyje ir kakle, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Dėl krūtinkaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta ne tik tai, kokius KET reikalavimus pažeidė asmuo, bet ir tai, ar konkretūs padaryti KET reikalavimų pažeidimai yra priežastiniu ryšiu susiję su BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais. Tai reiškia, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų teisiniam vertinimui esminės reikšmės turi tik tie padaryti KET pažeidimai, kurie yra eismo įvykio priežastimi, t. y. kurių nepadarius, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Kaltinamajam inkriminuoti dviejų KET punktų, KET 119 ir 127 punktų pažeidimai. KET 101 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Nagrinėjamu atveju, iš aukščiau aptartų įrodymų, tame tarpe eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nustatyta, kad kaltinamasis nesilaikė KET 119 ir 127 punktuose numatytų reikalavimų. Kaltinamasis K. Č., vairuodamas transporto priemonę nevažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, nesilaikė nustatyto greičio reikalavimo kelio atkarpoje, kurioje važiavo, pasirinkdamas važiavimo greitį, kaltinamasis neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Važiuodamas keliu turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, kai to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu kaltinamasis būtų laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis vairuotojas važiavo laikydamasis Kelių eismo taisyklių, taigi, konstatuojama, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, buvo būtent kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 119 ir 127 punktų pažeidimai.

Teismo vertinimu, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi būdamas nepakankamai atidus neįvertino situacijos, nesuprato savo veikos rizikingumo, nenumatė, kad jo padaryti KET pažeidimai gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo gautas J. Č. prašymas baudžiamąją bylą K. Č. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti K. Č. jos žiniai ir atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnis nustatyto galimybę baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, ir jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atsisakymas kaltą asmenį teisti ir skirti jam bausmę. Taikydamas tokį institutą ir nutraukdamas baudžiamąją bylą kaltininko atžvilgiu teismas tiki, kad teisingumas konkrečioje byloje ir prevencinis baudžiamosios teisės tikslas bus pasiekti nepasmerkiant nusikalstamą veiką padariusio asmens, neskiriant jam bausmės ir nesukeliant dėl teistumo atsirandančių padarinių. Tai – išimtinė bylos užbaigimo forma, nes nusikaltimo padarymo pagrindinė ir natūrali teisinė pasekmė yra atsakomybės taikymas, o ne jos netaikymas, t. y. atleidimas nuo atsakomybės.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galima atleisti tik egzistuojant BK 40 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Vis dėlto, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaip neprivaloma taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis gali būti taikoma arba ne priklausomai tik nuo bylą nagrinėjančio teismo valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis realizuoja įvertinęs visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2008, 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015).

Vadinasi, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, gavęs prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinęs BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų ir pagrindų egzistavimą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, turi apsispręsti ar kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (pripažinti kaltu ir skirti bausmę) ar baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti laidavimo pagrindu.

Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo pagrindu reiškia teismo priimamą sprendimą atsisakyti kaltą dėl nusikalstamos veikos padarymo asmenį teisti ir bausti (patraukti baudžiamojon atsakomybėn), nes bylos aplinkybių visuma apibūdinanti kaltininką, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, rodo nusikalstamo (pavojingo ir priešingo teisei) elgesio atsitiktinumą, bet ne dėsningą ar tendencingą kaltininko gyvenimo būdo rezultatą. Nutraukti dėl nusikalstamos veikos padarymo atsiradusius baudžiamuosius teisinius santykius reiškia, kad į bylą savanoriškai įstojęs trečiasis asmuo (laiduotojas), kurį teismas laiko patikimu, garantuoja už atsakingą ir nepriekaištingą, visuomenės interesus atitinkantį kaltininko elgesį ateityje. Tačiau laidavimo pagrindas yra pirmiausia teismo pasitikėjimas kaltininku, o ne laiduotoju. Todėl teismas iš visų byloje surinktų duomenų turi turėti pagrindą išvadai, kad kaltininkas, atitinkantis visas BK 40 straipsnio taikymo sąlygas, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, o jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis yra teisimas, būtų neteisingas. Tik konstatavus, kad teismas pasitiki kaltininku ir jo elgesiu ateityje, galima spręsti dėl bylos nutraukimo išimtine forma – atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės.

Šiuo atveju K. Č. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, apie savo padarytą nusikalstamą veiką davė išsamius parodymus, besąlygiškai pripažino nustatytas esmines faktines ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, teisiamojo posėdžio metu kelis kartus atsiprašė nukentėjusiojo, anksčiau nebuvo teistas. Galima laiduotoja J. Č., nurodė, kad sūnus yra studentas, anksčiau jokių panašių situacijų nėra buvę, sūnus vairuodavo atsakingai. Tarp jų abiejų yra artimas ryšis, palaiko bendravimą, sūnus į namus Šiauliuose grįžta kas 2-3 savaites. Tuo tarpu iš Administracinių nusižengimo registro, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašų (1 t., b. l. 151–152, 153) matyti, kad K. Č. anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, bet nusižengimas susijęs su civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. K. Č. yra jauno amžiaus, studentas. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį dėl nepatyrimo, mažos vairavimo patirties. Kadangi kaltinamojo vairuojama transporto priemonė buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu AAS „BTA“, todėl civilinė atsakomybė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenka draudikui. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nerodė turtinių pretenzijų į kaltininką neturintis ir jų nereikš. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad visos formaliosios sąlygos laidavimo institutui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Asmens tinkamumas būti nusikalstamą veiką padariusio asmens laiduotoju yra savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga (BK 40 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Teismas teisiamojo posėdžio metu įvertinęs prašymą dėl K. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikusios mamos J. Č. kandidatūrą būti laiduotoja, laiko, kad ji, pagal savo asmenines savybes, santykį su kaltinamuoju, galimybę teigiamai veikti jo elgesį ir sprendimus, yra tinkama K. Č. laiduotoja. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusią daryti, nepaisančią įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę. Ji neteista, administracine tvarka nebausta. Teismui tiek J. Č., tiek ir pats K. Č. nurodė, kad jie abu palaiko šiltus tarpusavio santykius, dėl įvykio kalbėjo, dažnai bendrauja vienas su kitu. O įvykęs nusikalstamas įvykis buvo didelis ir skaudus netikėtumas mamai. Taigi, šių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad J. Č. visiškai atitinka nusikalstamą veiką padariusio asmens laiduotojui keliamus reikalavimus ir teismas tiki, kad ji galės būti tinkama sūnaus K. Č. laiduotoja.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik egzistuojant šio instituto taikymo pagrindui, nustatytam BK 40 straipsnio 2 dalie 3 punkte – pagrindui manyti, kad kaltinamasis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto konstatavimas galimas tada, kai bylos medžiaga rodo, jog kaltininko padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinė, nesiderinanti su kaltininko vertybėmis, jo mąstymu, elgesiu ar jo asmenybe ir teismas tiki, kad asmens priešingas teisei elgesys ateityje nepasikartos.

Teismo vertinimu, byloje egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad K. Č., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals, o galima laiduotoja, įvertinus jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, pateiktus byloje, yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Kaltinamojo bei pačios laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti.

Dėl šių išdėstytų priežasčių, teismo vertinimu, byloje egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios sąlygos teisingumą byloje įgyvendinti atleidžiant K. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius, laiduotojos – kaltinamojo mamos gaunamas pajamas – laiduotojos darbo užmokestis yra 1 200 Eur per mėnesį, jos sutuoktinio 1 500 Eur per mėnesį, teismas sprendžia, kad kaltinamasis K. Č. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur užstatu, nustatant įstatyme numatytą galimą laidavimo terminą – 1 metus, kuris atitinka BK 40 straipsnio 5 dalyje numatytą minimalų laidavimo terminą. Šiuo atveju užstatas skirtinas dėl to, kad kaltininkas ir laiduotoja kartu faktiškai negyvena, taip pat dėl to, kad laidavimo instituto esmė yra laiduotojo prisiimama atsakomybė už asmenį, už kurį laiduoja. Šiuo atveju užstatas, kaip vienintelė galima laiduotojo atsakomybės forma pagal BK, bus papildoma priemonė, skatinanti laiduotoją aktyviau įgyvendinti laiduotojo teises ir pareigas.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, nustatant 1 (vienerių) metų terminą (BK 68 straipsnio 1 dalis), šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Kaltinamajam kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinis diskas su eismo įvykio vietoje darytomis fotonuotraukomis saugomas byloje voke (1 t., b. l. 18), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. Č., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu, perduodant jį J. Č. atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją J. Č. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę banko sąskaitą Nr. LT16 4040 0636 1000 1615 (VIKSVA), gavėjas: Kauno apylinkės teismas, įmonės kodas: 302942349, nurodant mokėjimo paskirtį („užstatas“ bei baudžiamosios bylos numerį). Jeigu pavedimas atliekamas už kitą asmenį, tuomet būtina nurodyti to asmens procesinę padėtį byloje, vardą, pavardę. Sumokėjus užstatą mokėjimo kvito originalą būtina pateikti teismui. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis paskirti K. Č. baudžiamojo poveikio priemonę:

– uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis K. Č. savo turimą vairuotojo pažymėjimą privalo grąžinti jį išdavusiai institucijai per 5 (penkias) dienas, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinį diską su eismo įvykio vietoje darytomis fotonuotraukomis saugomą byloje voke (1 t., b. l. 18), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.