Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis J. G. firma „Evora“ ir antstole A. L., dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) 2018-08-30 Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo sprendimą dėl daiktinių teisių išregistravimo Nr. (2070/06) MAR6 - 149 ir 2018 m. gruodžio 17 d. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. csprl panaikinti; 2) Įpareigoti atsakovą panaikinti įrašą apie J. G. firmos „Evora“, nuosavybės teisės į pastatą - Kultūros namai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) įregistravimą, kaip neatitinkantį pateikto dokumento (b. l. 22-26).

Pareiškėjas skunde teigia, kad susipažinęs su Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, pastebėjo, jog 2012-03-28 antstolės A. L. turto pardavimo iš varžytynių akto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas) pagrindu 2012-05-09 registratorius padarė įrašą apie pastato - Kultūros namai, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistravimą J. G. firmai „Evora“, kuris neatitinka Akto duomenų. Akte nurodyta, kad antstolė parduoda 1,0421 ha žemės sklypą ir pastatą - kultūros namus už 83200 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Aktas surašytas ne kiekvienam iš varžytynių parduodamam daiktui, bet dėl dviejų atskirų nekilnojamojo turto objektų pardavimo, toks nuosavybės teisės įgijimo teisinio pagrindo įforminimas prieštarauja įstatymui (CPK 724 straipsnio 1 dalis). Kadangi registratoriaus padarytas įrašas neatitinka jam pateikto Akto duomenų, prašė panaikinti šį įrašą kaip neatitinkantį registratoriui pateikto dokumento.

Valstybės įmonės registrų centras Marijampolės filialas (toliau – ir teritorinis registratorius), išnagrinėjęs prašymą, 2018-08-30 sprendimu Nr. (2070/06) MAR6-149 nusprendė prašymo netenkinti. Teritorinis registratorius nurodė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog J. G. firmos „Evora“ nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamąjį daiktą yra pasibaigusios ar jos perleistos, ar įregistravimo juridinis pagrindas yra panaikintas, todėl įstatymai nenumato galimybės išregistruoti nuosavybės teises minėtam nekilnojamajam daiktui Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas į jo pareiškimą atsakė formaliai, į nurodytas aplinkybes apie tai, kad Nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas neatitinka pateikto dokumento, neatsakė visiškai.

Valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir komisija) 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. csprl- išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, tais pačiais argumentais nusprendė palikti galioti teritorinio registratoriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą.

Pareiškėjo manymu, atsakovo priimti skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, nes registratorius nesilaikė įstatymu nustatytų registravimo tvarkos reikalavimų, nepatikrino ar pateiktas dokumentas yra jam įstatymu nustatytos formos bei ar atitinka teisės aktų reikalavimus. Registratorius nenustatė, kad registracijai pateikto dokumento įforminimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o juo įformintas sandoris pagal įstatymą laikomas nesudarytu.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą (b. l. 41-44) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad J. G. firmos „Evora“ atstovas 2012-04-26 prašymu kreipėsi į teritorinį registratorių prašydamas įregistruoti Akto pagrindu J. G. firmos „Evora“ įgytas nuosavybės teises į kultūros namus ir žemės sklypą. Teritorinis registratorius patikrino ar nėra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, trukdančių įregistruoti J. G. firmos „Evora“ nuosavybės teises į kultūros namus, ir tokių aplinkybių nenustatęs 2012-05-09 sprendimu (sprendimas įformintas registro įrašu) jas įregistravo. Pareiškėjo skunde įvardinti Akto trūkumai nebuvo ir negali būti priežastimi atsisakyti įregistruoti J. G. firmos „Evora“ nuosavybės teises į kultūros namus, nes Aktas nėra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu netekusiu galios. Pažymėjo, kad dėl Akto pripažinimo negaliojančiu jau yra priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai.

Atsižvelgiant į tai, kad duomenų, jog dokumentas, kurio pagrindu teritorinis registratorius įregistravo J. G. firmos „Evora“ nuosavybės teises į kultūros namus - Aktas - būtų panaikintas, nėra, teritorinis registratorius neturėjo pagrindo priimti sprendimo netenkinti atitinkamo J. G. firmos „Evora“ prašymo. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad Aktas, kurio pagrindu buvo prašoma atlikti registraciją, neatitiko įstatymų reikalavimų ir teritorinis registratorius pažeidė įstatymų nustatytą tvarką registruojant nuosavybės teises, yra nepagrįsti: Aktui esant nenuginčytam, nėra pagrindo manyti, kad J. G. firma „Evora“ neturėjo teisės paduoti prašymo įregistruoti nuosavybės teisės į Akte nurodytus nekilnojamuosius daiktus, o teiginys, kad Akte būtų išskirta kiekvieno nekilnojamojo daikto kaina akivaizdžiai yra nepagrįstas ir šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-12-23 sprendimu.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad teritorinis registratorius 2012-05-09 (sprendimas įformintas registro įrašu) įregistravo J. G. firmos „Evora“ nuosavybės teises į kultūros namus ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2012-03-28 Turto pardavimo iš varžytinių aktas (duomenys neskelbtini) (b. l. 56,93,94). Pareiškėjas 2018-08-24 pareiškimu „Dėl neteisėto įrašo apie daiktinių teisių įregistravimą panaikinimo“ kreipėsi į Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialą, prašydamas panaikinti įrašą apie J. G. firmos „Evora“ nuosavybės teisės į kultūros namus įregistravimą, kaip neatitinkantį pateikto dokumento (b. l. 27,28). Teritorinis registratorius 2018-08-30 sprendimu Nr. (2070/06) MAR6-149 „Dėl daiktinių teisių išregistravimo“ (toliau – ir 2018-08-30 sprendimas) netenkino pareiškėjo 2018-08-24 prašymo (b. l. 5,6). Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinio registratoriaus 2018-08-30 sprendimu, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, tačiau jo skundas minėtos komisijos 2018-12-17 sprendimu Nr. csprl- (toliau – ir 2018-12-17 sprendimas) buvo atmestas (b. l. 7-9).

Byloje ginčas kilęs dėl valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2018-08-30 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-12-17 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas teigia, kad teritorinis registratorius 2012-05-09 (sprendimas įformintas registro įrašu) įregistruodamas J. G. firmos „Evora“ nuosavybės teises į kultūros namus ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), 2012-03-28 Turto pardavimo iš varžytinių akto (duomenys neskelbtini) pagrindu, tai padarė neteisėtai, pažeisdamas įstatymų nuostatas, nes Aktas buvo surašytas ne kiekvienam iš varžytynių parduodamam daiktui, bet dėl dviejų atskirų nekilnojamojo turto objektų pardavimo, o toks nuosavybės teisės įgijimo teisinio pagrindo įforminimas prieštarauja įstatymui. Pareiškėjo nuomone, teritorinio registratoriaus nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka Akto duomenų, nes nekilnojamieji daiktai (kultūros namai ir žemės sklypas) buvo parduoti už vieną kainą, todėl Akte kultūros namams atskirai nenurodžius kainos, registro įrašas apie šio pastato pardavimą pagal Aktą negalėjo būti padarytas.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1990/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė ar pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, o šio straipsnio 4 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai, kurių 69 punktas numato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas, arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymo nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Už dokumentų, teikiamų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, teisingumą ir teisėtumą, atsako šiuos dokumentus išdavusios institucijos, juridiniai ir fiziniai asmenys. Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, nepateikė įstatymų nustatytų dokumentų, patvirtinančių, jog J. G. firmos „Evora“ nuosavybės teisės į kultūros namus ir žemės sklypą pasibaigė arba pasikeitė jų turėtojas. Minėto juridinio asmens nuosavybės teisės į nurodytus nekilnojamuosius daiktus įregistruotos 2012-03-28 Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu, kuris nėra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovas visiškai pagrįstai atsisakė išregistruoti J. G. firmos „Evora“ nuosavybės teises į kultūros namus pareiškėjo pateiktų dokumentų pagrindu.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog suinteresuotų asmenų teisė kreiptis dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo ir atitinkama nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija atlikti tokius duomenų taisymus yra susijusi su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis esminėmis Nekilnojamojo turto registro tvarkymo taisyklėmis, pagal kurias Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2914/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-211/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007, 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009). Duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis (įrašas apie buvusį daiktinės teisės turėtoją pakeistas įrašu apie naują daiktinės teisės turėtoją) tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui). Šios nuostatos yra taikomos nekilnojamojo turto registratoriui, kuris, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (keisti įrašą apie daiktinės teisės turėtoją), kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą. Taigi nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ir kt.), su kuria siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007).

Kaip matyti iš minėtos teismų praktikos, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (keisti įrašą apie daiktinės teisės turėtoją), kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (nagrinėjamu atveju Turto pardavimo iš varžytinių aktą), kurie buvo pagrindas padaryti nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl pareiškėjo keliamos turto teisinės registracijos pagrįstumo bei teisėtumo yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo nurodomo varžytynių akto teisėtumu, todėl nenuginčijus minėto turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumo, pareiškėjo reikalavimai atsakovo pagrįstai buvo atmesti.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šiomis nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Iš ginčijamų atsakovo sprendimų, kuriais netenkinti pareiškėjo keliami reikalavimai, turinio matyti, kuo vadovaujantis priimti pareiškėjui nepalankūs sprendimai, jais išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami sprendimai yra teisėti, pagrįsti, dėl ko juos naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis Audrius Grauželis Asta Urbonienė