- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- A-556-2844-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00696-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Automalūnas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Automalūnas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Automalūnas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Automalūnas“ (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas; UAB „Automalūnas“; bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD; atsakovas) direktoriaus pavaduotojos 2010-09-08 sprendimą Nr. (11.8)LV10-102 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, priteisti turėtas bylos vedimo išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja 2010-09-08 sprendimu patvirtino 2010-07-23 patikrinimo aktą Nr. 39 ir įpareigojo sumokėti į valstybės biudžetą 9 131 Lt mokesčio. Patikrinimo akte nurodoma, kad UAB „Automalūnas“ 2006 metais nedeklaravo 5,680 t, 2007 metais – 4,975 t, 2008 metais – 3,945 t, 2009 metais – 4,390 t importuotos medinės pakuotės. Remiantis šiais duomenimis bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu atsakovas nedeklaruotą pakuotę įvertino kaip nuslėptą pakuotės kiekį ir paskaičiavo 9 131 Lt mokestį už neva nuslėptą apmokestinamosios medinės pakuotės kiekį, tačiau, pareiškėjo nuomone, mokestį už aplinkos teršimą gaminių pakuočių atliekomis privalu mokėti nustačius tam tikrų aplinkybių visumą, t. y. reikia nustatyti, ar konkreti pakuotė tapo atlieka, ar pakuotė nėra pakartotinio naudojimo, ar pakuotė yra išleista į vidaus rinką. Nenustačius bent vienos iš šių aplinkybių, prievolės mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių pakuočių atliekomis nustatyti negalima. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas nenustatė nei vienos iš aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl nepagrįstai paskaičiavo ir įpareigojo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. Pažymėjo, kad atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir dėl kitų priežasčių, o būtent patvirtintame patikrinimo akte Nr. 39 nurodoma, jog nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys įvykdytą eksporto procedūrą, tačiau atsakovui kartu su UAB „Automalūnas“ 2010-07-02 bei 2010-08-20 pranešimais buvo pateiktos Lenkijos įmonės Autopart S. A. pažymos dėl padėklų grąžinimo, todėl atsakovo teiginys patikrinimo akte, kad nepateikti jokie dokumentai, neatitinka tikrovės. Kita vertus, atsakovas nenurodė jokio teisės akto ir konkrečių teisės aktų punktų, kuriuos UAB „Automalūnas“ galėjo pažeisti dėl padėklų grąžinimo, nenurodė jokių teisės aktų, kuriuose būtų išvardinta, kokius eksporto procedūrą patvirtinančius dokumentus reikia turėti. Patikrinimo akte bei sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo išvardintuose teisės aktuose nėra numatyta jokia pakartotinai naudojamų pakuočių apskaita, eksporto procedūra, reikalingi dokumentai ir pan. Atsakovo minimos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-27 įsakymu Nr. 348, reglamentuoja pakuočių apskaitą ir į vidaus rinką išleistų pakuočių ataskaitų rengimą bei pateikimą, tačiau pakartotinio naudojimo pakuočių apskaitos ar išvežimo į užsienio valstybę klausimų nereglamentuoja. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ir finansų ministrų 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 taip pat nereglamentuoja tuščių pakuočių išvežimo į užsienio valstybes. Šiuo įsakymu patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 13 punktas reglamentuoja gaminių pripildytos pakuotės išvežimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau šiuo atveju padėklai buvo išvežami be jokių gaminių, todėl minėta tvarka nereglamentuoja tokių pakuočių išvežimo procedūros. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Automalūnas“ buvo priskirtas vienas iš atsakovo pareigūnų A. Š., kuris keletą kartų stebėjo įmonės veiklą, žinojo visą situaciją, buvo gavęs sutartį dėl padėklų išvežimo ir neteikė jokių pastabų dėl padėklų apskaitos ar išgabenimo. Tačiau šiais metais pasikeitus atsakovo pareigūnui B. K., šis ėmė reikalauti visai kitų dokumentų ir dar už atgalinį laikotarpį. Pareiškėjo manymu, tokie atsakovo pareigūnų prieštaringi veiksmai negali klaidinti mokesčių mokėtojų ir sudaryti įspūdžio, kad egzistuoja skirtingos mokesčių mokėjimo tvarkos, priklausomai nuo to, koks pareigūnas kontroliuoja. Atsakovas nepagrįstai naudoja nuslėptos pakuotės sąvoką, nes UAB „Automalūnas“ jokių slėpimo veiksmų neatliko, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tvarkingai ir apskaitoje matėsi visas medinių padėklų skaičius, ant kurių buvo įvežti akumuliatoriai. Teismui pateikiamas važtaraščio pavyzdys, o atsakovo atstovas, tikrindamas įmonę, gavo visus reikiamus dokumentus, sąskaitas, važtaraščius, pagal juos nustatė medinių padėklų skaičių. Dėl šios priežasties, pareiškėjo manymu, nėra jokio pagrindo teigti, kad pakuotė buvo nuslėpta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-22 sprendime administracinėje byloje Nr. A63-2058/2008 nurodoma, kad mokesčių slėpimas, aiškinant mokestinių teisinių santykių kontekste, tai yra sąmoninga tyčinė veikla, kuri gali pasireikšti apgaulingu apskaitos tvarkymu, apskaitos dokumentų klastojimu ir pan., t. y. turi būti numatyti tokie mokesčio mokėtojo faktiškai atlikti veiksmai, kurie įrodytų, kad mokesčio mokėtojas tyčia siekė išvengti visiško ar dalinio mokesčių mokėjimo, o iš atlikto patikrinimo bei pateiktų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų akivaizdu, kad jokio slėpimo nebuvo, dokumentai nebuvo naikinami, klastojami ir pan., todėl negalėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas koeficientas 2.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nesutiko su pareikštu skundu ir atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2010-06-09 buvo atliekamas UAB „Automalūnas“ planinis mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimas už 2009 metus. Patikrinimo metu nustatyta, kad ūkio subjektas 2009 m. vykdydamas savo ūkinę veiklą vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-27 įsakymu Nr. 348 patvirtintų Pakuočių ir atliekų tvarkymo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) 23, 24, 27, 28 punktų reikalavimais, vykdė pakuočių apskaitą ir jos pagrindu pateikė metinę į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitą Neringos miesto agentūrai (2010-02-24). 2010-02-25 Departamentui pateikta mokesčio už aplinkos teršimo pakuotės atliekomis deklaracija už 2009 m. mokestis (304,00 Lt) sumokėtas 2010-03-01. 2010 m. birželio 9 d. patikrinimo akte Nr. 33 užfiksuota, kad per ataskaitinį laikotarpį įmonė importuodama autotransportui skirtus akumuliatorius įsivežė 222 vnt. medinių padėklų, kurie į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitą nebuvo įtraukti. Nuslėptos medinės pakuotės svoris sudaro 4,390 t, bei paskaičiuotinas mokėtinas mokestis yra 2 279,29 Lt. 2010-07-02 UAB „Automalūnas“ Departamentui pateikė pranešimą, kad nesutinka su patikrinimo akte nustatytu medinės pakuotės nuslėpimo faktu bei pateikė 2006-01-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02, kurioje numatyta pirkėjo pareiga iš karto grąžinti pardavėjui europaletes. Įvertinus įmonės pateiktas rašytines pastabas bei jas pagrindžiančius dokumentus, Departamento 2010-07-12 sprendimu Nr. (11.8)-LV10-97 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nutarta pavesti atlikti pakartotinį tyrimą. 2010 m. liepos 23 d. buvo atliekamas pakartotinis UAB „Automalūnas“ mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimas už 2005-2009 metus. 2010 m. liepos 23 d. patikrinimo akte Nr. 39 nustatyta, kad įmonė 2006 m. nedeklaravo 5,680 t, 2007 m. – 4,975 t, 2008 m. – 3,945 t, 2009 m. – 4,390 t importuotos medinės pakuotės. Nors pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta panaudotą medinę pakuotę grąžinti prekių tiekėjui, tačiau ūkio subjektas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių įvykdytą eksporto procedūrą. Nurodyti nedeklaruoti medinės pakuotės (padėklų) kiekiai traktuojami kaip nuslėpti apmokestinamosios pakuotės kiekiai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/IK-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį buvo paskaičiuotas mokestis, kurio bendra suma už 2006-2009 metus sudaro 9 131 Lt. Su patikrinimo akte nurodytais pažeidimais ūkio subjektas nesutiko ir pridėjo pažymas Dėl palečių grąžinimo per 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m. Departamentas 2010-09-08 sprendimu Nr. (11.8)-LV10-102 patvirtino 2010-07-23 patikrinimo aktą Nr. 39. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad vienas iš mokesčio objektų yra pripildyta pakuotė. Šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išleistą į Lietuvos Respublikos vidaus rinką apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį. Išleidimas į Lietuvos Respublikos vidaus rinką – tai įvežtų į Lietuvos Respublikos teritoriją apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos pakuotės atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas importuotojo reikmėms (Įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 2 punktas). Sunaudojimas importuotojo reikmėms – tai įvežtų prekių iš pakuotės išpakavimas, nepriklausomai nuo to, kam tos išpakuotos prekės bus naudojamos (ar akumuliatoriai bus panaudoti savo automobiliams ar akumuliatoriai bus parduoti). Importuotojas, kuris įveža į Lietuvos Respublikos teritoriją išleidimui į Lietuvos Respublikos vidaus rinką supakuotus gaminius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-27 įsakymu Nr. 348 patvirtintų Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 23 punktu turi vykdyti visų (pirminių, antrinių, tretinių) pakuočių apskaitą. Pagal Taisyklių 24 punktą apskaitoje turi būti pateikiami duomenys: 1) prekinių vienetų (gaminių) pirminės, antrinės ir tretinės pakuotės sąrašas; 2) importuotos (įvežtos į Lietuvos Respubliką) gaminių pripildytos pakuotės rūšis pagal medžiagas (stiklinė, plastikinė (taip pat ir PET), tik PET, popierinė ir kartoninė, metalinė, kombinuota, medinė, kita) ir pakuotės svoris; 3) eksportuotos (išvežtos iš Lietuvos Respublikos) gaminių užpildytos pakuotės rūšis pagal medžiagas (stiklinė, plastikinė (taip pat ir PET), tik PET, popierinė ir kartoninė, metalinė, kombinuota, medinė, kita) ir pakuotės svoris; 4) išleistos į Lietuvos Respublikos vidaus rinką gaminių pripildytos pakuotės rūšis pagal medžiagas (stiklinė, plastikinė (taip pat ir PET), tik PET, popierinė ir kartoninė, metalinė, kombinuota, medinė, kita) ir pakuotės svoris. Inspektorius, atlikdamas UAB „Automalūnas“ Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis patikrinimą, nustatė, kad įvežtų akumuliatorių Krovinio važtaraščiuose yra nurodoma medinė pakuotė, t. y., mediniai padėklai, kurių įmonė nenurodė pakuotės prekinių vienetų (gaminių) sąraše, nebuvo apskaitoma ši pakuotė apskaitoje, nenurodoma į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitose bei Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijose, kurios teikiamos VMI, išskyrus 2005 metus. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 2 dalį nuo 2006 m. iš esmės pasikeitė apmokestinamosios pakuotės sąvoka – iki 2006 m. sausio 1 d. apmokestinamoji pakuotė – pagal šį įstatymą apmokestinama pripildyta pirminė gaminių pakuotė, nurodyta Įstatymo 4 priedelyje, nuo 2006 m. sausio 1 d. apmokestinamoji pakuotė – pagal šį Įstatymą apmokestinama pripildyta gaminių pakuotė, t.y. nuo 2006 m. sausio 1 d. apmokestinama ir pirminė, ir antrinė, ir tretinė pakuotė. Vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi transporto, arba tretinė, pakuotė – pakuotė, kuri palengvina prekinėje ar grupinėje pakuotėje supakuotų gaminių gabenimą, tvarkymą ir gabenimo bei tvarkymo metu apsaugo juos nuo pažeidimo. Mediniai padėklai – tai tretinė pakuotė (transporto pakuotė), kuri nuo 2006 m. sausio 1 d. tapo apmokestinama. Pažymėjo, kad UAB „Automalūnas“, teikdamas Departamentui į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitą ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją FR0524 už 2005 metus, kai antrinė ir tretinė pakuotė buvo neapmokestinama, nurodė, kad išleido į vidaus rinką per 2005 m. 3,780 t medinės pakuotės. Po 2006 m. sausio 1 d., kai tapo apmokestinama visa (pirminė, antrinė ir tretinė) pakuotė, UAB „Automalūnas“ pakuotės apskaitoje, ataskaitose ir deklaracijose medinės pakuotės (medinių padėklų) jau nerodė. UAB „Automalūnas“ skunde pažymėjo, kad visa medinė pakuotė (EUROPALETES) grąžinta Lenkijos įmonei „Autopart“ S.A. bei Departamentui pateikė pažymas Dėl palečių grąžinimo per 2006 m., 2007 m., 2008 m. ir 2009 m., tačiau šių pažymų Departamentas negali vertinti kaip pagrįstų dėl medinės pakuotės išvežimo iš Lietuvos Respublikos. Įmonė nepateikė nei sąskaitos faktūros, nei transporto važtaraščių, nei jokio kito apskaitos dokumento, įrodančio pateiktų pažymų tikrumą. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pažymėjo, kad Mokestis didesniu tarifu už nuslėptą taršą gaminių pripildytos pakuotės atliekomis apskaičiuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/IK-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 12 punktu, pakuotės kiekį (t), kurį mokesčio mokėtojas išleido į vidaus rinką per mokestinį laikotarpį ir nedeklaravo ar deklaravo mažesnį pakuotės kiekį, dauginant iš tarifo, indeksavimo koeficiento ir koeficiento 2. Nustačius nuslėptos pakuotės kiekį, kurį UAB „Automalūnas“ išleido į vidaus rinką per 2006-2009 m. mokestinius laikotarpius ir nedeklaravo, buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už nuslėptą taršą medinės gaminių pripildytos pakuotės atliekomis ir mokėtina suma įforminta 2010 m. liepos 23 d. patikrinimo akte Nr. 39.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo, kad UAB „Automalūnas“ importuodama akumuliatorius, skirtus autotransportui, naudojo medines pakuotes (EUROPALETES), tačiau šalys skirtingai vertina minėtų medinių padėklų išleidimą į rinką ir jų įtraukimą į apskaitą. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-27 įsakymu Nr. 348, su vėlesniais pakeitimais nuostatomis. Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, teismas taip pat atsižvelgė į Mokesčių administravimo įstatymą, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą bei 2008-07-07 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. D1-370/1K-230 Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo. Teismas pažymėjo, kad pakuočių gamintojas, gamintojas ir/ar importuotojas turi vykdyti visų (pirminių, antrinių, tretinių) pakuočių apskaitą įmonėje ir pagal pakuočių apskaitos įmonėje duomenis turi rengti metinę į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitą bei teikti ją Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams. Teismas pažymėjo, kad pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 4 dalį mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išleistą į Lietuvos Respublikos vidaus rinką apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį. Apmokestinamoji pakuotė – pagal šį įstatymą apmokestinama pripildyta gaminių pakuotė, nurodyta įstatymo 4 priedėlyje, t. y. stiklinė pakuotė, plastikinė pakuotė, PET (polietileno tereftalato) pakuotė, kombinuota pakuotė, metalinė pakuotė, popierinė ir kartoninė pakuotė, kita pakuotė. Išleidimas į Lietuvos Respublikos vidaus rinką – tai Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų apmokestinamųjų gaminių ir/ar pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas gamintojo reikmėms, arba įvežtų į Lietuvos Respublikos teritoriją apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas importuotojo reikmėms, arba likviduojamų ar reorganizuojamų mokesčio mokėtojų apmokestinamųjų gaminių ir/ar gaminių, supakuotų į apmokestinamąją pakuotę, neperleistų kitam asmeniui, pagaminimas ir/ar įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Sunaudojimas importuotojo reikmėms – tai įvežtų prekių iš pakuotės išpakavimas, nepriklausomai nuo to, kam tos išpakuotos prekės bus naudojamos. Taigi pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 2 punktą nuo 2006 m. sausio 1 d. apmokestinamosios pakuotės tipai yra trijų rūšių: ir pirminė (prekinė), ir antrinė (grupinė), ir tretinė (transportavimo) pakuotė. Pirminė (prekinė) pakuotė – pakuotė, kuri kartu su gaminiu sudaro prekinį vienetą ir pateikiama vartotojams ar gaminio naudotojams. Antrinė (grupinė) pakuotė – pakuotė, kurioje vartotojams ar gaminio naudotojams pateikiama tam tikra grupė prekių vienetų ar kuri naudojama prekių atsargoms papildyti. Grupinę (antrinę) pakuotę galima pašalinti nepažeidus gaminio. Tretinė (transporto) pakuotė – pakuotė, kuri palengvina prekinėje ar grupinėje pakuotėje supakuotų gaminių gabenimą, tvarkymą ir gabenimo bei tvarkymo metu apsaugo juos nuo pažeidimo. Transporto (tretinėms) pakuotėms nepriklauso kelių, geležinkelių, laivų ir lėktuvų konteineriai. Iš įvežtų akumuliatorių Krovinio važtaraščio ir fotonuotraukų teismas nustatė, kad UAB „Automalūnas“ importuojama produkcija yra transportuojama ant daugkartinio naudojimo medinių padėklų (EUROPALETES). Pagal įstatyme nurodytus pakuočių apibrėžimus ir požymius mediniai padėklai, kuriuos UAB „Automalūnas“ naudojo akumuliatoriams importuoti, atitinka tretinės pakuotės (transporto pakuotės) savybes, kuri nuo 2006 m. sausio 1 d. tapo apmokestinama. Aplinkybę, kad UAB „Automalūnas“ išleido į vidaus rinką užpildytą antrinę ir tretinę pakuotę, teismas nustatė įvertinęs į vidaus rinką išleistų pakuočių 2006 m. apskaitos ataskaitą už 2005 metus, iš kurios matyti, kad UAB „Automalūnas“ deklaravo išleidęs į vidaus rinką užpildytą antrinę ir tretinę pakuotę 5,680 t, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos miesto agentūrai teikiamoje į vidaus rinką išleistų pakuočių 2006 m. apskaitos ataskaitoje UAB „Automalūnas“ medinės pakuotės (medinių padėklų) jau nerodė, dėl ko teismas konstatavo, kad įmonė nuslėpė išleidusi į vidaus rinką užpildytą tretinę pakuotę (medinius padėklus). Nors UAB „Automalūnas“ skunde pažymėjo, kad visa medinė pakuotė (EUROPALETES) buvo grąžinta Lenkijos įmonei „Autopart“ S.A., ką patvirtina teismui pateiktos pažymos Dėl palečių grąžinimo per 2006 m., 2007 m., 2008 m., tačiau teismas šias pažymas vertino kritiškai, atkreipęs dėmesį, kad jos atspausdintos ne ant firminio Lenkijos įmonės Autopart S.A. blanko. Be to, palyginęs minėtas pažymas su krovinio važtaraščiu, teismas pastebėjo, kad krovinio važtaraštis buvo atspausdintas ant firminio Lenkijos įmonės Autopart S. A. blanko lenkų kalba ir išverstas į lietuvių kalbą, o pažymos Dėl palečių grąžinimo atspausdintos ne ant firminio Lenkijos įmonės Autopart S. A. blanko ir ne lenkų, o lietuvių kalba, dėl ko teismas suabejojo jų autentiškumu. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad medinė pakuotė (mediniai padėklai) buvo grąžinti Lenkijos įmonei UAB „Automalūnas“ nepateikė, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad UAB „Automalūnas“ neišleido į vidaus rinką tretinių pakuočių. Teismas pažymėjo, kad mokestis didesniu tarifu už nuslėptą taršą gaminių pripildytos pakuotės atliekomis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/IK-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 12 punktu, pagal kurį pakuotės kiekis (t), kurį mokesčio mokėtojas išleido į vidaus rinką per mokestinį laikotarpį ir nedeklaravo ar deklaravo mažesnį pakuotės kiekį, dauginamas iš tarifo, indeksavimo koeficiento ir koeficiento 2. Kadangi UAB „Automalūnas“ Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos miesto agentūrai nenurodė medinių padėklų (EUROPALETES) pakuotės prekinių vienetų (gaminių) sąraše, ši pakuotė nebuvo apskaitoma apskaitoje ir nerodoma į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitose bei Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijose, todėl atsakovas, teismo vertinimu, pagrįstai ją apmokestino didesniu tarifu. Teismas konstatavo, kad atsakovas teisingai priskyrė UAB „Automalūnas“ medinių padėklų, skirtų akumuliatoriams importuoti, pakuotę tretinei pakuotei ir ją apmokestino didesniu tarifu kaip nuslėptą taršą gaminių pripildytos pakuotės atliekomis, todėl ginčijamas 2010-09-08 sprendimas Nr. (11.8)-LV10-102 yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėjo, kad pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes įstatymas išlaidų atlyginimą numato proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).
III.
Pareiškėjas UAB „Automalūnas“ apeliaciniu skundu (b. l. 96 – 100) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliaciniame skunde dėsto šiuos argumentus:
1. Teismas neanalizavo, ar mediniai padėklai yra pakuotės atliekos, neanalizavo šio aspekto Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo numatytų tikslų fone. Teismas prieštaringai vertino pakuotę teigdamas, jog mediniai padėklai yra daugkartinio naudojimo ir tuo pačiu pripažindamas prievolę mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Teigia, jog nėra jokių įrodymų, kad dalis ar visi padėklai, naudoti keletą metų akumuliatoriams iš to paties tiekėko įvežti, būtų tapę netinkami naudojimui ir laikytini atliekomis. Teismas nepasisakė, ar pagal minėtą įstatymą tretinė pakuotė savaime yra mokesčio objektas, ar mokesčio objektu tampa tada, kai tokia pakuotė virsta atlieka. Taip pat teismas nenustatė, ar nagrinėjamu atveju mediniai padėklai yra pakuotės atlieka ar ne, taip pat nenustatė fakto, ar medinės pakuotės buvo išleistos į vidaus rinką.
2. Nesutinka, kad įmonė slėpė į vidaus rinką išleistą tretinę pakuotę – pabrėžia, kad deklaravimo tvarka pakeista atsižvelgiant į pasikeitusius įstatymus. Be to, bendrovė buvo kontroliuojama atsakovo pareigūno, kuris neturėjo jokių pastabų.
3. Lenkijos įmonės „Autopart S. A.“ pažymos, kurių autentiškumu suabejojo pirmosios instancijos teismas, atspausdintos lietuvių kalba ne ant firminio blanko dėl patogumo. Pažymos patvirtintos įmonės „Autopart S. A.“ antspaudu bei pasirašytos jos viceprezidento. Teismas kritiškai įvertinęs pažymas, nenurodė, kokie dokumentai būtų laikytini tinkamais įrodymais dėl padėklų grąžinimo.
4. Nesutinka su teismo argumentu dėl koeficiento „2“ už nuslėptą pakuotę taikymo, kadangi mokestis apskritai neturi būti mokamas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 111 – 112) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje (redakcija galiojusi 2006 m. sausio 1 d.; apeliacinės instancijos teismas ir toliau remsis byloje taikytinomis teisės aktų redakcijomis galiojusiomis 2006 m. sausio 1 d., kadangi pakuočių neapskaitymas yra inkriminuojamas nuo 2006 m. sausio 1 d., todėl yra aktualios teisės aktų redakcijos galiojusios jau būtent tuo laikotarpiu) buvo numatyta, jog transporto, arba tretinė, pakuotė (toliau - ir transporto pakuotė) - pakuotė, kuri palengvina prekinėje ar grupinėje pakuotėje supakuotų gaminių gabenimą, tvarkymą ir gabenimo bei tvarkymo metu apsaugo juos nuo pažeidimo.
Tikrinamoje administracinėje byloje pasisakoma apie medinius padėklus (vadinamąsias europaletes), kurių pagalba buvo palengvintas importuotų prekių gabenimas, o pagal paminėtą teisinį reguliavimą tokia pakuotė priskirtina transporto arba tretinės pakuotės sąvokai.
Pagal to paties Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnį ūkinės veiklos vykdytojai pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas teikia Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Ši tvarka buvo nustatyta Aplinkos ministro 2002-06-27 įsakymu Nr. 348. Juo patvirtintų Pakuočių ir atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 23 (pakuočių gamintojas, gamintojas ir (ar) importuotojas turi vykdyti visų (pirminių, antrinių, tretinių) pakuočių apskaitą įmonėje) bei 24 (pakuočių apskaita įmonėje turi būti vykdoma įmonės vadovo nustatyta tvarka, ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius, kur inter alia turi atsispindėti importuotos (įvežtos į Lietuvos Respubliką) gaminių pripildytos pakuotės rūšis pagal medžiagas (stiklinė, plastikinė, popierinė ir kartoninė, metalinė, kombinuota, medinė ar kita) ir pakuotės svoris) punktų pažeidimais, pirmoje eilėje, ir yra apkaltintas pareiškėjas (apeliantas). Pagal tų pačių Taisyklių 25 punktą pakuočių gamintojas, gamintojas ir importuotojas, pagal pakuočių apskaitos įmonėje duomenis turi rengti metinę į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitą (toliau - ir Ataskaita) pagal šių Taisyklių 2 priede pateiktą formą.
Administracinėje byloje yra tik Ataskaitos už 2006-2009 metus (b.l. 34, 36-37, 39-40, 42-43), tačiau nėra įrodymų dėl apskaitos, kuri turėjo būti atliekama, kas tris mėnesius, t. y. taip, kaip ir numatė teisėkūros subjektas, vykdydamas įstatymų leidėjo patvarkymą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai konstatuoti Taisyklių 23 ir 24 punktų pažeidimai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje buvo apibrėžta, jog mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį išleistą į Lietuvos Respublikos vidaus rinką apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį.
Interpretuojant šią teisės normą teigtina, kad mokestis už aplinkos teršimą yra suponuojamas gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis, todėl teisiškai reikšminga apibrėžti, kas patenka į gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sąvoką.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog gaminių ar pakuotės atliekos - atliekos, kurios susidaro pasibaigus apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės naudojimo laikui. Vadinasi, tam, kad atsirastų pareiškėjo (apelianto) pareiga pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 4 dalį mokėti mokestį už aplinkos teršimą, kaip šio mokesčio mokėtojui (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 str. 3 d.), turi atsirasti atliekos taip, kaip jos aiškinamos Mokesčio už aplinkos teršimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Tai yra turi būti nustatyta faktinė aplinkybė, jog gaminiai ar pakuotės nebetinkami naudoti. Šiuo konkrečiu atveju administracinėje byloje atliekoms prilygintos pakuotės, kurios, kaip matyti iš turimos bylos medžiagos, tinkamos tolimesniam naudojimui. Buvo jos grąžintos į kilmės vietą ar ne teisiškai nebereikšminga, nes nėra jokių abejonių dėl šių daiktų (europalečių) nepriskyrimo prie gaminių ar pakuočių atliekų. Vadinasi, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas neturėjo faktinio pagrindo teisinei kvalifikacijai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 4 dalį. Iš čia darytina ir kita išvada: mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimas buvo negalimas.
Kita vertus, mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimas buvo negalimas ir dėl kitų aplinkybių.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta: „Mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka“.
Aplinkos ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. D1-370/1K-230, kuriuo ir remtasi priimant skundžiamą sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (b.l. 32-33), patvirtinti Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašai. Kuris būtent iš išvardytų aprašų nulėmė mokesčio apskaičiavimą ir to mokesčio apskaičiavimą padidintu tarifu, lieka neaišku, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai patikrinti, kiek toks sprendimas buvo pagrįstas bei teisėtas, o tai reiškia priėmė skundžiamą sprendimą neišsiaiškinęs visų reikšmingai bylai aplinkybių.
Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti toks koks yra. Jis naikintinas ta apimtimi, kur pareiškėjui (apeliantui) buvo inkriminuoti pažeidimai susiję su Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu bei su šiuo įstatymu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais ir iš čia apskaičiuota mokėtina 9 131 Lt suma. Teismo sprendimas paliktinas galioti tik toje dalyje, kur bendrovė „Automalūnas“ pripažinta pažeidusi Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 23 ir 24 punktų reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „Automalūnas“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kur buvo atmestas uždarosios akcinės bendrovės „Automalūnas“ skundas panaikinti Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-09-08 sprendimą Nr. (11.8)LV10-102 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, ta apimtimi, kur uždaroji akcinė bendrovė „Automalūnas“ pripažinta pažeidusi nurodytas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo normas ir apskaičiuotas 9 131 Lt mokestis, ir šioje dalyje pareiškėjo skundą patenkinti.
Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.