- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-1249-430/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Atsakovas
- UAB ,,Golita“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Lenerus“
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,Golita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lenerus“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Golita“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Lenerus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Golita“ 2 000 Eur skolą, 6 000 Eur negautų pajamų, 348 Eur nesumokėtų delspinigių, 281,89 Eur skolos už nesumokėtas komunalines paslaugas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp šalių 2018 m. sausio 25 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė (nuomininkė) įsipareigojo mokėti 2 000 Eur nuomos mokestį. Sutartis galiojo iki 2022 m. vasario 1 d. Papildomu susitarimu šalys susitarė, jog nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki karantino pabaigos, atsakovei taikomas lengvatinis 1 000 Eur nuomos mokestis. Atsakovė daugiau nei 2,5 metų sėkmingai vykdė verslą nuomojamose patalpose, tačiau 2020 m. vasarą nustojo mokėti nuomos mokestį, informavo, jog nuomos mokestis nemokamas dėl finansinių sunkumų. Ieškovė (nuomotoja) 2020 m. spalio 1 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl skolos sumokėjimo. Tą pačią dieną atsakovė atsiuntė pranešimą, kuriame nemotyvuotai nurodė, jog nutraukia terminuotą nuomos sutartį. Ieškovė su tokiu pranešimu nesutiko, priminė, kad atsakovė yra skolinga už paslaugas. Kadangi atsakovė toliau nemokėjo už paslaugas, ieškovė 2020 m. lapkričio 13 d. pranešimu informavo atsakovę apie tai, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės nuo 2020 m. gruodžio 14 d. Atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. atsiuntė raštą su išgalvotomis aplinkybėmis apie patalpų pablogėjimą, kartu pripažindama, kad turi 8 180 Eur įsiskolinimą ieškovei. Tuo pačiu raštu atsakovė nurodė, kad nutraukia sutartį nuo 2020 m. lapkričio 20 d. ir pakvietė atvykti 2020 m. lapkričio 23 d. pasirašyti patalpų grąžinimo akto. Kadangi sutartis nutraukta 2020 m. gruodžio 14 d., patalpų perdavimo aktas pasirašytas 2020 m. gruodžio 15 d. Terminuota nuomos sutartis buvo nutraukta anksčiau termino dėl atsakovės kaltės (nemokėjo nuomos mokesčio ilgiau nei 2 mėn. iš eilės), o nuomos mokesčio nuolaida taikoma 2 mėn., vadovaujantis papildomo susitarimo 8b punktu, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 000 Eur nuomos mokesčio kompensaciją. Atsakovė nesumokėjo visų delspinigių už pradelstas apmokėti 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitas faktūras; nesumokėtų delspinigių suma sudaro 348 Eur. Kadangi nuomos sutartis buvo terminuota, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti nuomos mokestį iki 2022 m. vasario 1 d. Įvertinus tai, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, ieškovė prašo priteisti 6 000 Eur negautas pajamas (apskaičiuotas kaip nuomos mokestis už 3 mėn.). Ketvirta, atsakovė nesumokėjo 281,89 Eur sumos už komunalines paslaugas, teiktas 2020 m. lapkričio mėn. Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad per visą nuomos laikotarpį pretenzijų dėl drėgmės, pelėsio ar kitų nusiskundimų nebuvo. Dar 2020 m. rugpjūčio 14 d. el. laiške atsakovė nurodė labai besidžiaugianti šalių bendradarbiavimu, o 2020 m. liepos 20 d. el. laiške nurodyta sąmata yra susijusi su lauko laiptų, balkono, stogelio remontu, o ne su netinkama patalpų būkle ar juo labiau pelėsiu. Pažymėjo, kad atsakovė skubėjo pradėti veiklą, todėl įsikraustė į nuomojamas patalpas dar ne visiškai išdžiūvus dažams.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad nuomojamose patalpose buvo vykdoma vaikų neformalaus ugdymo veikla. Ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad patalpos atitiks priešgaisrinės, sanitarinės-epideminės stoties ir kitų institucijų keliamus reikalavimus; nuomos sutartyje patvirtino, kad patalpos atitinka visus keliamus reikalavimus. Atsakovei vykdant veiklą nuomos patalpose pradėjo didėti drėgmės koncentracija. Atsakovė darė prielaidas, kad patalpose įrengus kondicionierių, drėgmės koncentracijos klausimas bus išspręstas, 2020 m. liepos 20 d. elektroniniu paštu nusiuntė ieškovei kondicionavimo sistemos įrengimo paslaugų tiekėjais suderintą preliminarią sąmatą, tačiau realių veiksmų iš ieškovės nesulaukė. Nesprendžiant drėgmės koncentracijos patalpose problemos, vis labiau ryškėjo drėgmės dėmės patalpų vidaus sienose. Atsakovės darbuotojai apie nenormalias darbo sąlygas pranešė Darbo inspekcijai. Be to gavo vieno vaiko mamos 2020 m. lapkričio 19 d. laiško atitinkamoms kontroliuojančioms institucijoms kopiją. Ieškovei nevykdant jai kaip nuomotojai tenkančios pareigos užtikrinti tinkamą patalpų būklę, atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį pagal sutarties 7.2 punktą. Atsakovė kvietė ieškovę perimti patalpas 2020 m. lapkričio 23 d., tačiau ieškovė neatvyko ir patalpų neperėmė. Atsakovė nuo 2020 m. lapkričio 23 d. patalpomis nesinaudojo, o iki 2020 m. lapkričio 23 d. yra visiškai atsiskaičiusi. Netinkamą patalpų būklę patvirtina 2020 m. lapkričio 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, statybos techninės priežiūros inspektoriaus J. Ž. parengtas pastato neeilinės apžiūros aktas, kuriame konstatuota, kad drėgmė į patalpas skverbiasi iš išorės dėl nesutvarkytų lietvamzdžių virš stogelio. Be to, pats gelžbetoninis stogelis, kuris, kaip matyti iš nuotraukų yra virš išėjimo, kuriuo naudojasi atsakovo darbuotojai ir užsiėmimuose dalyvaujantys vaikai, yra avarinio stovio ir tuo kelia pavojų vaikų ir darbuotojų, kurie naudojasi Nuomos patalpų išėjimu į kiemą, sveikatai ir gyvybei. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad atsakovei perimant patalpas pagal nuomos sutartį, jos buvo išdažytos ir išoriškai išreikštų trūkumų nebuvo. Ieškovės minimame 2020 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniame laiške ieškovei yra mandagumo frazės ir patikinimas, kad nuomos mokestis tikrai bus sumokėtas, kadangi jai nereaguojant į 2020 m. liepos 20 d. elektroninį laišką, kuriuo buvo siųsta remonto darbų sąmata, atsakovė nutarė sulaikyti nuomos mokesčio mokėjimą. Ieškovė žinojo, kad atsakovė nutraukia patalpų nuomos sutartį dėl patalpų techninio stovio ir kviečia ieškovę patalpas perimti 2020 m. lapkričio 23 d., tačiau tai ignoravo ir modeliavo savo versiją, kad nuomos sutartis nutraukiama dėl nuomininkės, t. y. atsakovės, kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 2 000 Eur kompensaciją, 281,89 Eur įsiskolinimą už komunalines paslaugas, 348 Eur delspinigių, 6 000 Eur negautų pajamų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 629,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 634 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumas priklauso nuo to, dėl kurios iš šalių kaltės buvo nutraukta sutartis. Teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. spalio 1 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad atsakovė už paskutinius du mėnesius (t. y. 2020 m. rugpjūtį – rugsėjį) yra neapmokėjusi 4 000 Eur nuomos mokesčio, pranešimas pakartotinai siųstas 2020 m. spalio 12 d. Pažymėjo, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovė per vieną mėnesį nuo įspėjimo nepadengė susidariusio 4 000 Eur įsiskolinimo. T. y. pati atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. pranešime pripažino turinti 8 180 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. mokėjimu padengė vėlesnes sąskaitas – 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. sąskaitas faktūras, vadinasi, pagal pačios atsakovės poziciją nuomos mokestis pagal 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. sąskaitas buvo padengtas nutraukus nuomos sutartį iš atsakovės sumokėto 4 000 Eur depozito (sutarties 4.5 punktas). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės 2020 m. lapkričio 13 d. pranešimo metu atsakovė buvo pradelsusi apmokėti nuomos mokestį už du mėnesius, todėl ieškovė turėjo pagrindą 2020 m. lapkričio 13 d. pranešimu nutraukti terminuotą nuomos sutartį nuo 2020 m. gruodžio 14 d. (nuomos sutarties 7.2, 7.3 punktai).
7. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad nuomos sutartis buvo nutraukta vienašališkai atsakovės nuo 2020 m. lapkričio 23 d. dėl netinkamo ieškovės, kaip nuomotojos, pareigų vykdymo, teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 12 d., t. y. tą pačią dieną, kai gavo ieškovės įspėjimą dėl nemokamo nuomos mokesčio, atsakovė informavo ieškovę, kad, vadovaudamasi nuomos sutarties 7.2 punktu, nutraukia nuomos sutartį nuo 2020 m. lapkričio 12 d. nenurodydama jokių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės vadovė ieškovės pranešimą dėl sutarties nutraukimo gavo 2020 m. lapkričio 13 d. ir tik po to – 2020 m. lapkričio 20 d. pranešimu – atsakovė informavo ieškovę, kad nutraukia nuomos sutartį nuo 2020 m. lapkričio 23 d. dėl nuomotojo kaltės, t. y. dėl patalpose esančio pelėsio ir ieškovei nešalinant šio nuomojamų patalpų trūkumo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad sutartyje nustatyta, jog įspėti apie sutarties nutraukimą būtina prieš mėnesį, todėl atsakovė neturi pagrindo 2020 m. lapkričio 20 d. pranešimu vienašališkai nutraukti sutartį nuo 2020 m. lapkričio 23 d. Tačiau esminė aplinkybė, teismo vertinimu, yra ta, kad atsakovė neįrodė egzistavus bent vienai sutarties 7.4 punkte įtvirtintų sąlygų, kurioms esant nuomininkė (atsakovė) gali vienašališkai nutraukti terminuotą nuomos sutartį nesikreipdama į teismą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, kad nuomos sutartis buvo teisėtai vienašališkai nutraukta atsakovės pranešimu nuo 2020 m. lapkričio 23 d.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, šalių vadovių paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendė, kad atsakovės pozicija apie sutarties nutraukimą dėl netinkamos patalpų būklės yra neįtikinama. Nors atsakovės vadovė teigė, kad netinkama patalpų būklė paaiškėjo dar 2018 m. pavasarį, tačiau aplinkybė, kad nuomos terminas buvo pratęstas 2019 m. birželio 5 d. šalių susitarimu ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. el. laiškas, kuriame atsakovės atstovė nurodė labai besidžiaugianti bendradarbiavimu su ieškove, paneigia nurodytus argumentus. Teismo vertinimu, iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pretenzijų dėl netinkamos patalpų būklės iki tarp šalių kilusio ginčo dėl pradelsto nuomos mokesčio mokėjimo neturėjo. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybę, jog patalpos buvo tinkamos būklės patvirtina ir buvusios atsakovės darbuotojos S. M. rašytiniai paaiškinimai. Teismo vertinimu, atsakovės minimas 2020 m. liepos 20 d. el. laiškas siųstas ieškovei su patalpų remonto sąmata nepatvirtina, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę dėl patalpose atsiradusio pelėsio, atsakovė nepateikė minėtos sąmatos turinio teismui, be to teismo posėdžio metu ieškovės atstovai paaiškino, kad pelėsio ginčo patalpose nėra, tačiau patalpose yra susikaupusi drėgmė. Tuo tarpu atsakovės pateikti įrodymai, kuriais ji grindžia netinkamą nuomojamų patalpų būklę – 2020 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2020 m. gruodžio 1 d. pastato neeilinės apžiūros aktas, T. J. 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzija, adresuota Vilniaus miesto savivaldybės nacionalinės visuomenės sveikatos centrui, yra sudaryti po to, kai tarp šalių kilo ginčas.
9. Byloje esančių įrodymų visuma, įskaitant ir tris atsakovės pranešimus apie nuomos sutarties nutraukimą įvairiais pagrindais, teismo vertinimu, leidžia labiau tikėti, kad atsakovės pranešimas apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą dėl netinkamos patalpų būklės yra jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti nuomos sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės pastarajai ilgiau nei du mėnesius pradelsus apmokėti nuomos mokestį ir iš to kilsiančių finansinių pasekmių (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, net jei būtų egzistavęs pagrindas atsakovei 2020 m. lapkričio 20 d. pranešimu nutraukti nuomos sutartį dėl ieškovės kaltės, ji galėtų būti nutraukta tik praėjus mėnesiui nuo šio pranešimo, o ne nuo 2020 m. lapkričio 23 d., todėl aplinkybės, kad ji faktiškai nesinaudojo ginčo patalpomis nuo 2020 m. lapkričio 23 d., nereiškia, kad ji neturi pareigos apmokėti nuomos mokesčio bei komunalinių išlaidų už visą 2020 m. lapkričio mėn.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės jai suteiktą 2 000 Eur nuomos mokesčio kompensaciją, konstatavus, kad nuomos sutartis vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės. Kadangi atsakovė nuomos mokestį sumokėjo už visą 2020 m. lapkričio mėn., susidariusi permoka padengia komunalines paslaugas už 2020 m. lapkričio 1-23 d. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta ieškovės nuo 2020 m. gruodžio 14 d., ieškovė turi teisę tiek į nuomos mokestį, tiek į komunalines paslaugas už visą 2020 m. lapkričio mėn. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 281,89 Eur skolą už nesumokėtas komunalines paslaugas laikė pagrįstu.
11. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės, kaip nuomininkės, pareigą mokėti 0,2 proc. delspinigius laiku nesumokėjus nuomos mokesčio įtvirtina sutarties 5.2 punktas, teismas tenkino reikalavimą priteisi 348 Eur dydžio delspinigius už laiku nepamokėtas 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. sąskaitas, paskaičiuotus nuo nesumokėto nuomos mokesčio dydžio už laikotarpį iki 2020 m. lapkričio 20 d. (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis, CK 6.256 straipsnio 2 dalis, nuomos sutarties 5.2 punktas).
12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovei tinkamai vykdant nuomos sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti nuomos mokestį iki 2020 m. vasario 1 d., todėl ieškovės prašomas priteisti nuomos mokestis kaip negautos pajamos atitinka kasacinio teismo tokiems nuostoliams įtvirtintus kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės vadovės paaiškinimais ginčo patalpas įsigijo ir suremontavo tikslu jas nuomoti, po sutarties nutraukimo patalpų nepavyko išnuomoti, patalpos 2021 m. birželio mėn. buvo parduotos, teismas sprendė, jog ieškovės prašymas priteisti 6 000 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas kaip 3 mėn. nuomos mokesčio dydis, laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas, kadangi egzistuoja atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė UAB „Golita“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį – atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1 . Pirmos instancijos teismas šioje civilinėje byloje pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas, nesugebėjo bylos faktinių aplinkybių susieti ir sistemiškai vertint kaip visetą. Spręsdamas šalių ginčą ieškovės naudai, visus argumentus ir aplinkybes aiškino ir interpretavo, tokiu būdu, kad pagrįsti ieškovės poziciją, tačiau neskyrė dėmesio aplinkybėms, kurios ieškovei nepalankios, t. y. būtent ieškovės elgesiui po atsakovės 2020 m. liepos 20 d. elektroninio pašto laiško ieškovui. Šis susirašinėjimas rodo, kad ieškovė žinojo apie sienų drėkimo jos patalpose problemą, tačiau nieko nedarė, kad ją išspręstų. Visų įrodymų viseto kontekste vertinant šią faktinę aplinkybę, tai yra atsakovės pretenzija ieškovei dėl nuomojamų patalpų kokybės neatitikimo paskirčiai, kuriai patalpos yra naudojamos. Ta aplinkybė, kad atsakovė, t.y. nuomininkė 2020 m. liepos 20 d. siunčia patalpų remonto sąmatą ieškovei rodo, jog bendravimas patalpų kokybės klausimu turėjo būti prasidėjęs ženkliai anksčiau. Be to ieškovė kartu su dubliku pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos drėgmės dėmės patalpose, o nuotraukos darytos 2018 m. rugsėjo 18 d., 2022 m. sausio 19 d. Teismo posėdžio metu atsakovės direktorė paaiškino, kad nuo to laiko, kai pasirodė drėgmės dėmės, tuo klausimu ji keletą kartų bendravo su ieškovės direktore. Priešingu atveju, nebuvo prasmės ieškovės atstovei fotografuoti sienoje atsiradusias dėmes. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas ieškovė apie priežastis, dėl kurių nutraukiama nuomos sutartis žinojo nuo 2018 m. rugsėjo 19 d., t.y. nuo tada, kai ieškovės direktorė asmeniškai fotografavo nuomos patalpų sienose atsiradusias drėgmės dėmes.
13.2 . Teismas netinkamai interpretavo ir vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino nuomos sutarties sąlygas (Sutarties 5.5. punktas) ir netinkami pritaikė materialinės teisės normas (CK 6.485 str. 4 d.). Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas savo 2020 m. lapkričio 20 d. pranešime ieškovui praneša ne apie nuomos mokesčio įsiskolinimą, o teigia, kad yra sulaikyta nuomos mokesčio 8 180 Eur suma ir nurodomi atitinami CK straipsniai, kurių pagrindu yra sulaikyta nurodyta nuomos mokesčio suma. Atsakovė, turėjo tiek sutartinę (Sutarties 5.5. punktas), tiek įstatyminę teisę (CK 6.485 str. 4 d.) rinktis kaip ginti pažeistus interesus, kurie pasireiškė tuo, kad ieškovė nešalina nuomos patalpų trūkumų. Atsakovė nesulaukusi ieškovės reakcijos dėl nuomos patalpų trūkumų šalinimo, 2020 m. spalio 12 d. jau buvo pasirinkusi savo pažeistų interesų gynimo formą – nutraukti nuomos sutartį dėl nuomotojo kaltės, tačiau tiksliai nežinojo ar dėl tokio interesų gynimo turės nuostolių, kuriuos turėtų kompensuoti sulaikyta nuomos mokesčio suma.
13.3 . Pirmos instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad nuomos sutarties nutraukimo procesą atsakovė pradėjo 2020 m. spalio 12 d., o laiškas dėl sulaikytos nuomos mokesčio sumos su išsamiu paaiškinimu siųstas 2020 m. lapkričio 20 d. ir tą pačią dieną atsakovė sumokėjo visą sulaikytą nuomos mokesčio sumą, įskaitant ir depozito sumą. Pirmos instancijos teismas klaidingai vertina 2020 m. spalio 12 d. pranešimą ieškovei apie nuomos sutarties nutraukimą ir klaidingai aiškina vieno mėnesio terminą. Šiame pranešime nurodyta, kad nuomos sutartis nutraukiama nuo 2020 m. lapkričio 12 d., t.y. išlaikant nuomos sutartyje (Sutarties 7.2. punktas) nustatytą 1 mėnesio terminą. Tačiau vėlesniu susirašinėjimu nuomos nutraukimo terminą koregavo ir nustatė 2020 m. lapkričio 23 d.
13.4 . Pirmos instancijos teismas iš esmės sprendimą priėmė selektyviai pasirinkdamas ir vertindamas ginčo aplinkybes teigdamas, kad atsakovės pretenzijos dėl netinkamos patalpų būklės atsirado tik tuomet, kai ieškovė pradėjo siųsti įspėjimus dėl nemokamo nuomos mokesčio. Darydamas tokias išvadas, teismas nevertino, aplinkybių, kad ieškovė dar 2018 m. rugsėjo 18 d. fotografuoja nuomos patalpose atsiradusias drėgmės dėmes, to kad nuomos sutartis pratęsta buvo 2019 m. birželio 15 d., t.y. tuo laikotarpiu, kada nuomos sutarties šalys bendradarbiauja dėl atsiradusių drėgmės dėmių ir to priežasties šalinimo. Atsakovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad ieškovė išspręs šias problemas ir bus galima patalpas toliau naudoti. Atsakovės darbuotojos 2020 m. rugpjūčio 14 d. elektroninis laiškas ieškovei yra bendro pobūdžio mandagus laiškas, patvirtinantis šalių bendradarbiavimą ir atsakovės lūkestį, kad ieškovė vykdys savo pareigą užtikrinti, kad nuomos patalpos būtų tinkamos kokybės.
Žemesnės instancijos teismas
13.5 . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog informavo ieškovę apie patalpose susidariusį pelėsį ir to nepatvirtina 2020 m. liepos 20 d. laiškas. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė patvirtina, kad jai 2020 m. liepos 20 d. laišku pateikta sąmata buvo dėl lauko laiptų, balkono, stogelio remonto darbų. Pažymėtina, kad atsakovės į bylą pateiktame Statybos techninės priežiūros inspektoriaus p. J. Ž. 2020 m. gruodžio 1 d. Pastato neeilinės pažiūros akte, kuriame nurodyta, kad dėl netvarkingų pastato lietaus kanalizacijos tinklų, nesandarių sienų, neįrengtos ventiliacijos, viduje yra susidariusios kenksmingos sąlygos, kurios kenkia vaikų bei darbuotojų sveikatai; taip pat yra netvarkingi abu įėjimai į pastatą. įėjimas iš kiemo pusės yra pavojingas ir negali būti naudojamas. Ieškovė neginčija akte išdėstytų aplinkybių, tačiau teismas atmetė aktą kaip įrodymą tuo pagrindu, kad jis sudarytas po atsakovės (2020 m. spalio 12 d.) pranešimo ieškovei apie nuomos sutarties nutraukimą ir ieškovės pretenzijos atsakovei dėl sulaikyto nuomos mokesčio. Tačiau apeliantės vertinimu, akto esmė yra tai, kad jame užfiksuotos faktinės aplinkybės, kurios buvo nuomos patalpose ir pastate 2020 m. gruodžio 1 d. dienai, t.y. tada, kai buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis. Dėl tų aplinkybių, kurios užfiksuotos 2020 m. gruodžio 1 d. Neeiliniame pastato apžiūros akte, atsakovė ir nutraukė nuomos sutartį. 2022 m. sausio 18 d.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Lenerus“ prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1 . Apeliantė klaidina teismą nebūtomis aplinkybėmis. Nuomojamos patalpos buvo tinkamos. Pūslė ant sienos buvo nuo nuomos santykių pradžios dėl neišdžiūvusių dažų, o ne dėl drėgmės ar pelėsio. Tą patvirtino ir pati nuomotoja, ir liudytoja ir teismui pateikti vaizdiniai įrodymai – anksčiau darytos pačios nuomotojos nuotraukos. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad nuomotoja atliko patalpų remontą konkrečiai pagal nuomininkės pageidavimus. Dėl atsakovės skubėjimo pradėti veiklą, ji nelaukė, kol pilnai išdžius sienų dažai, dėl to nuo pat pradžių prie durų buvo iškilusi dažų pūslelė. Ji nei didėjo, nei mažėjo, liko tokia, kokia buvo. Nuomotoja dėl to nereiškė jokių pretenzijų. Visas ginčas prasidėjo tik tuomet, kai atsakovė, pradėjo vėluoti mokėti nuomos mokestį. Tai konstatuota ir teismo sprendime. Pažymėtina, kad apeliantė net ir su apeliaciniu skundu nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio šiuos melagingus teiginius apie pretenzijas dėl patalpų būklės.
14.2 . Skunde taip pat melagingai nurodoma, kad nuomos mokestis buvo sulaikytas. Jokio pranešimo apie jokį nuomos mokesčio sulaikymą nebuvo. Pačios apeliantės darbuotoja parašė laišką, kuriame apgailestavo dėl vėluojamo nuomos mokesčio ir žadėjo jį sumokėti. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovė patvirtino, kad darbuotoja turėjo įgaliojimus siųsti tokį laišką.
14.3 . Apeliantė savo skunde vėl bando interpretuoti patalpų perdavimo aplinkybes, tačiau nei faktiškai, nei teisiškai jos yra nepagrįstos. Atsakovės pateiktas teismui pastato neeilinės apžiūros aktas, negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, kadangi nei vienas iš pasirašiusiųjų asmenų neturi kvalifikacijos įvertinti Statybos techninių reglamentų pažeidimų. Be to, nuomos sutartis sudaryta dėl vidaus patalpų, kurios yra tinkamos naudoti. Apeliaciniame skunde minimas „stogelis“ yra vidiniame kieme (ne pagrindinis patekimas į patalpas) ir priklauso šalia esančiam namui. Dėl vidaus patalpų vertinimo – vertinimas nustatytas neatlikus jokio tyrimo – nenustačius nei drėgmės kiekio (leistinas ar neleistinas), nei pateikus konstruktoriaus analizę dėl minimos lietaus nuvedimo sistemos ar kitas tyrimais ar bent jau nurodyta metodika atliktus pagrįstus tyrimus/ vertinimus/ analizę. Jau nekalbant apie tai, kokią analizę ar tyrimus gali atlikti UAB „Golita“ direktorė I. K. ar mokymų vadovė J. I., kurios pasirašė po aktu.
14.4 . Nors apeliantė ir prašo panaikinti visą teismo sprendimą, tačiau ji visiškai nepasisako dėl teismo sprendimo dalies liečiančios teismo priteistas sumas, kurias pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimas.
18. Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal terminuotą 2018 m. sausio 25 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovė (nuomotoja) išnuomojo atsakovei (nuomininkei) negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 punktas); patalpų nuomos trukmė – nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. (sutarties 1.2 punktas), nuomos mėnesio mokestis – 2 000 Eur (sutarties 4.1 punktas). 2019 m. birželio 5 d. pakeitimu nuomos sutarties terminas pratęstas iki 2022 m. vasario 1 d. 2020 m. kovo 30 d. papildomu susitarimu šalys, atsižvelgdamos į šalyje įvestą karantino režimą, susitarė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki karantino pabaigos nuomos mokesčiui taikoma 50 proc. nuolaida (papildomo susitarimo 3, 4 punktai). Šiuo metu nuomos sutartis yra nutraukta; patalpos ieškovei perduotos 2020 m. gruodžio 15 d. negyvenamųjų patalpų priėmimo perdavimo aktu. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 000 Eur skolą, 6 000 Eur negautų pajamų, 348 Eur nesumokėtų delspinigių, 281,89 Eur skolos už nesumokėtas komunalines paslaugas, motyvuodama tuo, kad nuomos sutartis buvo nutraukta 2020 lapkričio 13 d. pranešimu nuo 2020 m. gruodžio 14 d. dėl atsakovės kaltės, t. y. atsakovei ilgiau kaip du mėnesius nemokant nuomos mokesčio (nuomos sutarties 7.2, 7.3 punktai). Atsakovė su ieškiniu nesutiko teigdama, kad nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. lapkričio 23 d. dėl ieškovės kaltės, jai nevykdant sutartinės ir įstatyminės pareigos užtikrinti tinkamą patalpų būklę.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškovės 2020 m. lapkričio 13 d. pranešimo metu atsakovė buvo pradelsusi apmokėti nuomos mokestį už du mėnesius, todėl ieškovė turėjo pagrindą 2020 m. lapkričio 13 d. pranešimu nutraukti terminuotą nuomos sutartį nuo 2020 m. gruodžio 14 d. (nuomos sutarties 7.2, 7.3 punktai). Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės pozicija apie sutarties nutraukimą dėl netinkamos patalpų būklės yra neįtikinama ir nėra pagrindo spręsti, kad nuomos sutartis buvo teisėtai vienašališkai nutraukta atsakovės pranešimu nuo 2020 m. lapkričio 23 d.
20. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu apeliacinį skundą grįsdama tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas, nesugebėjo bylos faktinių aplinkybių susieti ir sistemiškai vertint kaip visetą, visus argumentus ir aplinkybes aiškino ir interpretavo, tokiu būdu, kad pagrįsti ieškovės poziciją, tačiau neskyrė dėmesio aplinkybėms, kurios ieškovei nepalankios, nevertino tos aplinkybės, kad nuomos sutarties nutraukimo procesą atsakovas pradėjo 2020 m. spalio 12 d.
21. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.
22. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.) CPK 176 str. 1 d. teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant. Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, įskaitytinai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo (CK 1.5 str.).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių ginčo pobūdį ir esmę. Priešingai nei teigia apeliantė skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ne vien ieškovei palankiais įrodymais, o visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teismas išsamiai nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, taip pat įvardijo, kuriuos apeliantės įrodymus ir argumentus ir kodėl, vertina kritiškai, kaip neįtikinamus pozicijai apie sutarties nutraukimą dėl netinkamos patalpų būklės pagrįsti. Aplinkybė, kad teismas byloje pateiktą šalių susirašinėjimą, pretenzijas ir tarp šalių susiklosčiusią situaciją vertino ne taip kaip ją sau palankia linkme interpretuoja atsakovė, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas.
24. Skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės elgesio po atsakovės 2020 m. liepos 20 d. elektroninio pašto laiško ieškovui, t. y. kad ieškovė žinojo apie sienų drėkimo jos patalpose problemą, tačiau nieko nedarė, kad išspręstų ją. Pirma, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis laiškas nesant sąmatos turinio, pats savaime nepatvirtina, dėl kokių remonto darbų šalys veda derybas ir kad jie susiję su patalpų trūkumais, kuriuos atsakovė įvardijo kaip sutarties nutraukimo priežastis. Apeliantė remiasi tuo, kad ieškovė patvirtina, jog jai 2020 m. liepos 20 d. laišku pateikta sąmata buvo dėl lauko laiptų, balkono, stogelio remonto darbų, o inspektoriaus p. J. Ž. 2020 m. gruodžio 1 d. Pastato neeilinės pažiūros akte, nurodyta, kad dėl netvarkingų pastato lietaus kanalizacijos tinklų, nesandarių sienų, neįrengtos ventiliacijos, ginčo patalpų viduje yra susidariusios kenksmingos sąlygos, kurios kenkia vaikų bei darbuotojų sveikatai; taip pat yra netvarkingi abu įėjimai į pastatą įėjimas iš kiemo pusės yra pavojingas ir negali būti naudojamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai, kurie gauti jau po to kai tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties nutraukimo, niekaip nepatvirtina atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, kad ji sutartį nutraukė dėl netinkamos patalpų būklės.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog patalpų sienų drėgmės problemą ir tai, kad ji trukdo veiklai, atsakovė pradėjo akcentuoti tik po to, kai ieškovė ėmė reikalauti padengti nuomos įsiskolinimą. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad patalpų sienose esanti drėgmė tiek jai, tiek ieškovei buvo žinoma dar nuo 2018 m. Byloje pateikti buvusios atsakovės darbuotojos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad: „kraustantis į patalpas sienų dažai iki galo nebuvo išdžiūvę, tačiau tai buvo ieškovės ir atsakovės vadovų susitarimas. Tos vietos kur buvo neišdžiūvę dažai buvo visą laikotarpį“. Taigi darytina išvada, kad tam tikros problemos dėl sienų drėgmės buvo visą sutarties laikotarpį, tačiau tai atsakovei esminių problemų dėl sutarties vykdymo nekėlė. Tai patvirtina ir byloje esantis atsakovės projektų vadovės 2020 m. rugpjūčio 14 d. el. laiškas, adresuotas ieškovės vadovei, kuriame nurodoma, kad atsakovė džiaugiasi bendradarbiavimu su ieškove ir paaiškino, jog dėl finansinių sunkumų vėluoja mokėjimai. Kaip ir faktas, kad šalių nuomos sutarties terminas 2019 m. birželio 5 d. šalių susitarimu buvo pratęstas nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. Šių aptartų aplinkybių visuma ir toks atsakovės elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad sienų drėkimo patalpose problema nebuvo ginčo sutarties nutraukimo priežastis. Šio fakto taip pat niekaip nepaneigia apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad 2020 m. lapkričio 20 d., pranešimu atsakovė ieškovei praneša ne apie nuomos mokesčio įsiskolinimą, o teigia, kad yra sulaikyta nuomos mokesčio 8 180 Eur suma vadovaujantis CK 6.485 str. 4 d. Pažymėtina, kad šis pranešimas siųstas jau po to kai ieškovė informavo atsakovę apie nuomos sutarties nutraukimą dėl to, kad laiku nėra mokamos įmokos, todėl negali būti vertinamas kaip tikrąsias sutarties nutraukimo priežastis atsipindintis dokumentas. Kita vertus minėtame pranešime minimi patalpų trūkumai įvardijami kaip pelėsis, tačiau jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovei priklausančios patalpos yra paveiktos pelėsio.
26. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės pateikta byloje esančių įrodymų interpretacija, kad nuomos sutarties nutraukimo procesą atsakovė pradėjo 2020 m. spalio 12 d., todėl buvo išlaikytas nuomos sutartyje nustatytas 1 mėnesio terminas, kurį vėlesniu susirašinėjimu atsakovė pratęsė iki 2020 m. lapkričio 23 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalių Sutarties 7.2 punktas leidžia nuomininkui nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jei egzistuoja sutarties 7.4 punkte esančios aplinkybės, tačiau 2020 m. spalio 12 d. atsakovės pranešime, kurį ji išsiuntė po to kai gavo ieškovės įspėjimą apie nemokamą nuomos mokestį, ieškovė nenurodė sutarties nutraukimo priežasčių, šalių numatytų Sutarties 7.2 punkte. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad 2020 m. spalio 12 d. pranešimas gali būti vertinamas kaip teisėtas ir sutarties nuostatas atitinkantis nuomos sutarties nutraukimo inicijavimas iš atsakovės pusės.
27. Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog ginčo patalpų nuomos sutarties nutraukimo priežastis buvo ne ieškovės pareigos užtikrinti tinkamą patalpų būklę nevykdymas, o atsakovės pareigos laiku mokėti nuomos įmokas pažeidimas.
28. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo priteistų sumų pagrįstumo. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.