Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-451-1199/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-12
Bylos Nr.
A20.-451-1199/2023
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Advokatai
Inesa Arbočienė
Kategorijos
Byla Nr. A20.-451-1199/2023
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02498-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 12 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų teisėja Liudmila Larionova,sekretoriaujant Teresai Stankevič,dalyvaujant užsieniečiui S. D., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ramintai Zakarauskaitei,

vertėjai Šeidai Kauzonei,

teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM platformą), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. D. (toliau – ir užsienietis) atstovės advokatės Inesos Arbočienės (toliau – ir pareiškėja) prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, suteikiant teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymu S. D. (užsieniečio asmens duomenys nurodomi remiantis jo pateiktoje paso kopijoje nurodytais duomenimis) atstovė advokatė Inesa Arbočienė prašo taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nurodė, kad užsienietis nuo 2023 m. liepos 5 d. sulaikytas, jis yra prieglobsčio prašytojas. Gavęs asmens dokumento kopiją, užsienietis ją pateikė institucijoms, todėl jo asmenybė neturėtų kelti abejonių, byloje yra aiškūs bendradarbiavimo faktai, taigi išnyko realus pagrindas taikyti asmens atžvilgiu griežčiausią priemonę – sulaikymą. Sulaikymas itin neigiamai veikia jo sveikatą, apgyvendinimo sąlygos yra žeminančios. Migracijos departamento atsakyme į paklausimą nurodoma, jog Užsieniečio apklausa siekiant išsiaiškinti prieglobsčio motyvus bus organizuojama galimai ne anksčiau kaip 2023 m. paskutinio ketvirčio pabaigoje, t. y. tikėtinai 2023 m. gruodžio mėn., ar dar vėliau. Laikyti asmenį sulaikyme daugiau nei 6 mėnesius vien tam, kad jis būtų apklaustas, nėra nei proporcinga, nei adekvatu. Pasak pareiškėjos, byloje nėra jokių faktinių duomenų apie konkretų šio asmens keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad prašymą palaiko jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad šiuo metu yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės, nes užsieniečiai pateikė pasų kopijas. Taigi jų asmenybės yra nustatytos. Advokatė pažymėjo, kad pasų kopijos buvo pateiktos iš karto po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių priėmimo, tačiau tikėtina dėl didelio Centro atstovų darbo krūvio tie dokumentai nebuvo laiku įkelti į užsieniečių asmens bylas. Advokatė akcentavo, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti užsieniečiams itin jų teises ir laisves varžančią priemonę – sulaikymą. Tokie veiksmai prieštarautų tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai. Advokatė akcentavo, kad užsieniečiai geranoriškai bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, o tai, kad jie neteisėtai atvyko į mūsų valstybę nelaikytina aplinkybe, patvirtinančia jų nebendradarbiavimą. Byloje taip pat nėra duomenų dėl jų valstybei ar viešajai tvarkai keliamos grėsmės. Be to, teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad klausimas dėl prieglobsčio jiems suteikimo bus sprendžiamas tik 2023 m. ketvirtame ketvirtyje. Advokatė nurodė, kad priimtoje LVAT nutartyje užsieniečio atžvilgiu buvo akcentuojamas ir jo perdavimas Latvijai, tačiau tam trūksta objektyvių duomenų. Vien formalus asmens byloje esantis Latvijos teisėsaugos pareigūnų atsakymas nelaikytinas dokumentu, patvirtinančiu, kad užsienietis iš tikrųjų bus perduotas Latvijoje. Anot advokatės, neužtenka vien užsieniečio pasakymo, kad jie vyko per Latviją, o jokių duomenų, patvirtinančiu šią jo nurodytą aplinkybę, byloje nėra. Teismo posėdžio metu advokatė taip pat nurodė, kad teismui nusprendus netenkinti prašymo skirti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę, nenustatant jokių judėjimo apribojimų, ji teismo prašo svarstyti galimybę paskirti jos atstovaujamiesiems asmenims kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Šalies argumentai

S. D. paaiškino, kad palaiko savo atstovės pasisakymą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) atstovė nurodė, kad, atsižvelgus į byloje esančias faktines aplinkybes, į LVAT praktiką, nėra pagrindo užsieniečiui taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Pasak atstovės, paso kopija nėra tinkamas dokumentas, kuris galėtų patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę. Taigi jokių reikšmingų aplinkybių po LVAT nutarties priėmimo užsieniečio atžvilgiu nenustatyta. O alternatyvios sulaikymui priemonės jam taikymas galėtų tik apsunkinti jo perdavimo Latvijai procedūrą. Atsakydama į pareiškėjos klausimus, Centro atstovė nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių, jog po byloje esančio 2023 m. liepos mėnesį Latvijos institucijoms siųsto rašto ir gauto atsakymo, su Latvijos kompetentingomis institucijomis buvo kontaktuota dar kartą dėl užsieniečių perdavimo šiai valstybei. Tačiau remiasi šiuo klausimu formuojama praktika, o būtent tuo, kad šiuo metu intensyviai vyksta užsieniečių, atvykusių iš Latvijos teritorijos, perdavimas šiai valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., visoje šalyje paskelbta Valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, ekstremalioji situacija neatšaukta, todėl nagrinėjant bylą taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d. užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką reglamentuojančios Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁸ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 140²¹ straipsnyje nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140²¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kai pakartotinai svarstomas sprendimas sulaikyti užsienietį: 1) išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, 2) išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, 3) jeigu užsienietis, sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Šioje normoje įtvirtinta, kad kreiptis dėl pakartotino sprendimo sulaikyti svarstymo turi teisę ir užsienietis.

Pareiškėja teikia prašymą paskirti S. D. alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojant jo judėjimo laisvės, tuo pagrindu, kad jis pateikė institucijoms jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, todėl jo asmenybė neturėtų kelti abejonių. Pasak pareiškėjos, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad užsienietis siekia bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis.

Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 punktas); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 punktas); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 punktas).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimu trims mėnesiams (iki 2023 m. spalio 4 d.), bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas asmens atžvilgiu priimtas sprendimas prieglobsčio byloje, buvo sulaikytas asmuo, kuris Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams prisistatė kaip Irano Islamo Respublikos pilietis S. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Užsienietis dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), išnagrinėjęs užsieniečio apeliacinį skundą, 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skundą atmetė, teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A-2210-5415/2023).

Tačiau teismas sutinka su užsieniečio atstovės advokatės nurodyta aplinkybe, kad nuo minėtos LVAT nutarties priėmimo užsieniečio atžvilgiu pasikeitė aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl jo sulaikymo ir galimybės paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pareiškėjos kaip naujai paaiškėjusi nurodoma aplinkybė, jog institucijoms buvo pateikta užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Pažymėtina, kad šioje kopijoje užfiksuoti duomenys iš esmės atitinka užsieniečio sulaikymo metu nurodytus jo asmens duomenis. Nežymūs neatitikimai teismo vertinami kaip nereikšmingi. Taigi, prisistatydamas jį sulaikiusiems pareigūnams, užsienietis jų neklaidino. Duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai byloje taip pat nėra. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su prašyme nurodyta aplinkybe, kad šiuo metu išnyko teisinis pagrindas taikyti užsieniečiui jo teises labiausiai varžančią priemonę – sulaikymą.

Nors teismo posėdžio metu Centro atstovė teigė, kad paso kopija nelaikytina tinkamu užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu, teismas šiam teiginiui visiškai pritarti negali. Sutiktina, kad LVAT šiuo klausimu formuojama teismų praktika nėra vieninga, tačiau pastaruoju metu minėto teismo nutartyse vis dažniau pripažįstama, kad asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija yra tinkama priemonė užsieniečio asmens tapatybei nustatyti (pvz. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-2309-520/2023). Priimdamas sprendimą šioje byloje, teismas vadovaujasi būtent šia, palankesne užsieniečiui, aukštesnės instancijos teismo formuojama teismų praktika.

Įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, teismui nusprendus, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti užsieniečiui jo teises itin varžantį sulaikymą, vienok negalima sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad dėl prašyme nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos pateikimo) iš viso išnyko pagrindas riboti užsieniečio judėjimo laisvę. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje kartu su kitais neteisėtai keliaujančiais užsieniečiais, paprašė suteikti jam prieglobstį tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje , jo apklausos metu nurodė, kad siekė pasiekti Vokietiją, t. y. vyko per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu, neturi jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat socialinių, ekonominių ar kitų ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad užsienietis gali pasislėpti (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3 ir 12 punktai).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, įvertinus užsieniečio teisinę padėtį švelninančias aplinkybes ir alternatyvios sulaikymui priemonės prigimtį bei tikslą užtikrinti asmeniui platesnį teisių katalogą nei sulaikymo atveju, darytina išvada, kad šiuo metu egzistuoja teisinis pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies, pakeičiant užsieniečiui paskirtą sulaikymą į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trijų mėnesių terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 140¹⁸ straipsniu, 140¹⁹ straipsniu, 140²¹ straipsniais teismas

nusprendžia:

Užsieniečio Irano Islamo Respublikos piliečio S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), įgaliotos atstovės advokatės Inesos Arbočienės prašymą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimą sulaikyti Irano Islamo Respublikos pilietį S. D. trijų mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. spalio 4 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas jo atžvilgiu priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.

Paskirti Irano Islamo Respublikos piliečiui S. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 (trims) mėnesiams, t. y. iki 2023 m. gruodžio 12 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas jo atžvilgiu priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Liudmila Larionova