Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-05-22 · Civilinė byla Nr. 2S-975-524/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-03-14Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-22Klaipėdos apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
2S-975-524/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01730-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Skolininkas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
AS „Reverta“, S. K.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-975-524/2014

Teisėja Kristina Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-01730-2014-9)

Procesinio sprendimo kategorija 128.11; (S) 129.1; 129.19.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. gegužės 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininko A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3561-796/2014 pagal skolininko A. B. skundą dėl antstolio G. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys AS „Reverta“ (išieškotojas), S. K. (realizuojamo turto bendraturtė),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2014-02-06 kreipėsi į antstolį G. K. su skundu, kuriuo prašė pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2014-01-13 antstolio patvarkymą Nr. S-120 apie paskelbtas 0,2475 ha komercinės paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), antrąsias varžytines bei skirti minėto žemės sklypo vertei nustatyti pakartotinę ar papildomą ekspertizę.

Nurodė, kad žemės sklypą antstolis 2013-03-13 įkainojo 176 000 Lt remdamasis VĮ Registrų centro vertintojos I. R. išvada. Anot skolininko, akivaizdu, kad iki 2014-01-13 patvarkymo apie paskelbtas antrąsias varžytines, t. y. per dešimt mėnesių, žemės sklypo vertė pasikeitė, kadangi nekilnojamojo turto rinkoje šiuo metu yra kainų kilimo tendencijos. Antstolio patvarkyme dėl antrųjų varžytinių paskelbimo nustatyta 105 600 Lt pradinė pardavimo kaina yra per maža, todėl antstolis privalėjo išsiaiškinti dabartinę žemės sklypo rinkos vertę ir tam tikslui paskirti ekspertizę.

Antstolis G. K. 2014-02-12 patvarkymu skolininko skundo netenkino motyvuodamas tuo, kad apie turto vertės nustatymą skolininkas ir įkeisto daikto savininkė buvo informuoti raštu, ne kartą buvo atvykę į antstolio kontorą, žinojo savo teises ir pareigas, tačiau dėl turto vertės niekada nesikreipė. Taip pat nurodė, kad pirmosios varžytinės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl buvo paskelbtos antrosios varžytinės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-14 nutartimi skolininko skundą atmetė. Teismas nustatė, kad nei skolininkas A. B., nei suinteresuotas asmuo S. K. dėl turto vertintojo pažymos Nr. 13-03-1969 jokių prieštaravimų nereiškė bei pastabų neteikė, jokių kitų duomenų apie nurodyto turto rinkos vertę nepateikė, antstolio 2013-03-29 patvarkymo Nr. S-929 dėl turto vertės nustatymo ir varžytinių skelbimo neskundė. Teismas pažymėjo, kad skolininkas kaip pagrindą pakartotinei ekspertizei skirti nurodo pasikeitusias nekilnojamojo turto rinkos kainų tendencijas, tačiau kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie pasikeitusią žemės sklypo, esančio adresu Miško takas 5A, Palanga, rinkos vertę bei kurių pagrindu būtų galima abejoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo turto vertintojos I. R. atliktu turto įvertinimu ir jo pagrindu antstolio nustatyta turto rinkos kaina. Be to, pirmosios varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis ir turtas nebuvo parduotas už 140 800 Lt. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti antstolio nustatyta žemės sklypo rinkos verte.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad paduodamas skundą antstoliui prašė skirti ekspertizę, todėl teismo išvada, kad skolininkas nesikreipė į antstolį dėl žemės sklypo vertės nustatymo, yra nepagrįsta. Skolininkas pareiškė ne tik prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, bet ir pateikė motyvuotą prašymą (skundo forma) skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Skolininkas savo iniciatyva nesikreipė į turto vertintojus tik todėl, kad antstoliui nesutikus skirti ekspertizės, skolininkas tik patirtų papildomų išlaidų. Apelianto nuomone, pats antstolis vykdydamas savo pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų privalėjo įvertinti visus duomenis apie turto rinkos kainą, jos pokyčius ir jam turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl turto vertės. Antstolis, paskelbdamas antrąsias varžytines, negalėjo vadovautis prieš dešimt mėnesių nustatyta žemės sklypo rinkos verte, neįvertinti nekilnojamojo turto rinkos tendencijų, todėl jo patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo turi būti pripažintas neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir nevertino skolininko argumentų, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepime išieškotojas AS „Reverta“ prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo skolininko argumentus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Apelianto nesutikimas su nustatyta jo priverstinai realizuojamo turto rinkose verte iš esmės grindžiamas vien jo subjektyviu objektyviai niekaip nepagrįstu įsitikinimu, kad realizuojamo turto rinkos vertė šiuo metu yra didesnė, nei buvo nustatyta profesionalaus turto vertintojo.

CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą turto kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų.

Apelianto teiginiai dėl turto vertės deklaratyvūs – jis nei antstolei, nei pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams nepateikė jokių savo teiginius dėl didesnės turto rinkos vertės patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Be to, bylos duomenys paneigia apelianto teiginius, kad nuo atlikto įvertinimo momento varžytinėse realizuojamo turto rinkos vertė išaugo – byloje nustatyta, kad žemės sklypas nebuvo parduotas 2013 m. liepos mėn. vykusiose pirmosiose varžytinėse net už 140 800 Lt, o 2013 m. spalio mėn. įvykusiose varžytinėse žemės sklypas buvo parduotas tik už 108 768 Lt. Nors pastarosios varžytinės pripažintos negaliojančiomis (kadangi įvyko teismui laikinai sustabdžius vykdymo veiksmus), akivaizdu, kad žemės sklypas rinkoje nepaklausus net už 2013-03-13 atlikto įvertinimo metu nustatytą rinkos vertę, ir nėra protingo pagrindo manyti, kad nustačius didesnę kainą, turtas būtinai bus parduotas brangiau. Objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir bus nustatyta varžytinių metu. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo manyti, kad apelianto abejonės dėl turto rinkos vertės turėjo kilti ir antstoliui. Antstolis neprivalo skirti ekspertizės, jei vykdymo proceso šalys įstatymo nustatyta tvarka neprieštarauja antstolio atliktam įkainojimui ir pačiam antstoliui nekyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., 682 str. 2 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas apskritai nesikreipė į antstolį dėl turto įvertinimo. Pareiškėjo pasirinktas būdas antstoliui pateikti savo nuomonę – skundžiant antstolio veiksmus, prieš tai nepasinaudojus įstatyme nustatytomis savo teisėmis pačiam ar per savo atstovus dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, siūlyti turto įkainojimą, reikšti antstoliui prašymus (CPK 643 str.), neatitinka civilinio proceso tikslų, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 2 str., 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 7 str. 2 d.).

Skundžiame patvarkyme antstolis nustatė pradinę turto pardavimo kainą vadovaudamasis CPK 722 str. 1 dalies taisyklėmis, t. y. 60 proc. nuo nustatytos 176 000 Lt rinkos vertės. Kadangi apeliantas, be savo subjektyvių abejonių, nepateikė jokių antstolio nustatytos turto kainos nepagrįstumą galinčių patvirtinti įrodymų, be to, kaip minėta, bylos duomenys apelianto abejones paneigia, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto reikalavimo panaikinti antstolio 2014-01-13 patvarkymą dėl antrųjų varžytinių paskelbimo. Vykdymo procese teismas atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 str.), tačiau nevykdo antstoliui įstatymo pavestų funkcijų. Teismas nenustato ginčo turto rinkos vertės, o esant dėl jos ginčui, tik patikrina, ar antstolis nepadarė turto įkainojimo tvarkos pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis, įvertindamas apelianto turtą, skelbdamas varžytines ir nustatydamas 105 600 Lt pradinę pardavimo kainą, jokių pažeidimų nepadarė.

Tiek išieškotojas, tiek skolininkas, tiek antstolis yra suinteresuoti, kad įkeistas turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, nes tai sudarytų sąlygas kreditoriui iš įkeisto turto vertės gauti didesnę reikalavimo dalį, skolininkui labiau sumažinti savo skolą, antstoliui gauti didesnį atlyginimą. Tačiau lūkesčiai turi būti adekvatūs – turtas gali būti parduotas už rinkos kainą, kurią lemia paklausa. Papildomai ar pakartotinei ekspertizei skirti reikia papildomų išlaidų. Apeliantas nepareiškė, jog įsipareigoja sumokėti ekspertizės išlaidas, todėl šios būtų dengiamos iš realizuoto turto vertės, o tai sumažintų kreditoriaus reikalavimo patenkinimą, apeliantui liktų didesnė nepadengtos skolos dalis. Be to, apeliantui esant įsitikinusiam realizuojamo nekilnojamojo turto verte ir likvidumu, jis turi teisę pats surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją už bet kokią didesnę nei antstolio nustatytą pardavimo iš varžytinių kainą (CPK 704 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erika Misiūnienė