- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-152/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- A. M., uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5029-661/2010 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir A. M. dėl laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais (tretysis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Transimex“) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl teismingumo, t.y. ar ieškinys dėl laidavimo už bankrutuojančios įmonės prievoles sutarčių panaikinimo nagrinėtinas šios įmonės bankroto byloje ar pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Atitinkamai, ar toks ieškinys apmokestintinas žyminiu mokesčiu.
Šalies argumentai
Ieškovė V. M. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo pradžios (CK 1.80 str.) 2008 m. vasario 29 d. Laidavimo sutartis Nr. LS/07-08-194, Nr. LS/07-08-195, Nr. LS/07-08-196, Nr. LS/07-08-197 taip pat 2008 m. kovo 7 d. Laidavimo sutartį Nr. LS/07-08-227 bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad V. M. ir atsakovas A. M. 1985 m. rugpjūčio 24 d. sudarė santuoką. Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) bei pastatą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).
Ieškovei 2008 m. lapkričio mėnesį tapo žinoma, kad atsakovai A. M. ir UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ sudarė ginčijamas laidavimo sutartis, kurių 1.1 punkto pagrindu laiduotojas A. M. neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti kreditoriui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu (įskaitant, bet neapsiribojant piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.), jeigu UAB „Transimex“ laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal 2008 m. vasario 29 d. tarp UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Transimex“ sudarytas Lizingo sutartis Nr. 10802106, Nr. 10802107, Nr. 10802108, Nr. 10802109 bei 2008 m. kovo 7 d. Lizingo sutartį Nr. 1080320.
Ieškovės nuomone, ginčijamos laidavimo sutartys pažeidžia ieškovės teises bei šeimos interesus, o taip pat ir imperatyviąsias teisės normas, kadangi sudarant ginčijamas laidavimo sutartis nebuvo gautas ieškovės sutikimas, o sutartyse nurodyta, kad ieškovė (laiduotojo sutuoktinė) dėl sutarčių sudarymo neprieštarauja.
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad, sudarydamas laidavimo sutartis, atidžiai neperskaitė jų sąlygų ir nežinojo, jog laidavimo sutartims buvo būtinas ieškovės sutikimas. Be to, manė, jog šie sandoriai neturės jokios reikšmės ieškovei. Atsakovo nuomone, UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prieš sudarant laidavimo sutartis, privalėjo gauti ieškovės rašytinį sutikimą dėl šių sandorių sudarymo.
Atsakovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Parex faktoringas ir lizingas“) atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laidavimo sutartimis A. M. ir V. M. nebuvo apribota teisė valdyti, naudotis ir disponuoti bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiu turtu. Laidavimo sutartyse nėra numatyta laiduotojui pareiga informuoti kreditorių, jei laiduotojas nuspręstų perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Kadangi laidavimo sutartimis nėra apribotos bendraturčių teisės valdyti, naudotis ir disponuoti bendru turtu, ieškovės rašytinio sutikimo dėl laidavimo sutarčių sudarymo nereikėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:
panaikino laidavimo sutarčių Nr. LS/07-08-1194, Nr. LS/07-08-195, Nr. LS/07-08-196, Nr. LS/07-08-197 bei 2008 m. kovo 7 d. bei laidavimo sutarties Nr. LS/07-08-227 sąlygą, kad atsakovas A. M. užtikrina, kad sutartis (sutartys) sudaryta jo sutuoktinei (ieškovei) sutinkant ir šios sutarties (sutarčių) sudarymas neprieštarauja laiduotojo šeimos interesams;
kitoje dalyje ieškinį atmetė;
priteisė iš atsakovų UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir A. M. solidariai po 1718 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Teismas pažymėjo, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.).
Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Sutuoktinių prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Teismas sprendė, kad A. M. prievolė yra dalinė šeimos turto prasme. Esant dalinei prievolei, kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį.
Ginčijamos laidavimo sutartys sudarytos be ieškovės sutikimo ir ne ieškovės ir ne šeimos interesais, o trečiojo asmens UAB „Transimex“ interesais. Nėra ieškovės išreikštos valios (sutikimo), kad sutuoktinis laiduotų už trečiojo asmens prievoles. Todėl ginčijamų laidavimo sutarčių sąlyga, kad atsakovas A. M. užtikrina, kad ši sutartis (sutartys) sudaryta jo sutuoktinei (ieškovei) sutinkant ir šios sutarties (sutarčių) sudarymas neprieštarauja laiduotojo šeimos interesams, turi būti panaikinta, kaip neteisėta ir prieštaraujanti šeimos interesams. Kadangi ginčijamos laidavimų sutartys suponuoja pasekmes abiejų sutuoktinių turtui, atsakovas - UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ kaip verslo subjektas turėjo būti apdairus ir gauti rašytinį ieškovės sutikimą.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, į tai, kad šioje byloje žyminio mokesčio suma yra 6 871 Lt ir ieškovė yra sumokėjusi 1 000 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleista, iš atsakovų priteisė solidariai po 1 718 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo bei perduoti bylą nagrinėti UAB „Transimex“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui; grąžinti V. M. sumokėtą 1.000 Lt mokestį. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Dėl Laidavimo sutarčių ginčijimo V. M. turėjo kreiptis ne į Vilniaus apygardos teismą, bet į bankroto bylą nagrinėjantį Kauno apygardos teismą.
2007 m. lapkričio 26 d. A. M. gamybos ir komercijos įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Transimex“. 2008 m. rugsėjo 18 d. Kauno apygardos teismas UAB „Transimex“ iškėlė bankroto bylą. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, jos prievolės lizingo įmonei liko neįvykdytos, todėl A. M. privalo atsakyti visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu už bendrovės prisiimtas prievoles. Kai prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d., Individualių įmonių įstatymo 2 str.).
Kai pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre (CK 2.104 str. 2 d.).
Kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kurios turtas yra neatskirtas nuo įmonininko turto, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr.33, 15 p.).
V. M. ir A. M. turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atskyrimo nuo įmonės turto klausimas kaip ir ginčijamų laidavimo sutarčių pagrįstumas nagrinėtina UAB „Transimex“ bankroto byloje, kadangi visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui (ĮBĮ 15 str. 2 d., 10 str. 2 d., CPK 22 str. 1 d., 25 str., 27 str. 4 p.).
Gavęs V. M. ieškinį, Vilniaus apygardos teismas negalėjo iškelti atskiros bylos. Jeigu pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pagrindo iškelti atskiros bylos, suklydo ir ją iškėlė, pats turi klaidą ištaisyti, t.y. perduoti bylą bankroto bylą nagrinėjančiam (Kauno apygardos) teismui.
2. Ieškiniai dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėjami bankroto byloje. Byla yra dėl turtinio reikalavimo, kadangi ginčijami turto laidavimo sandoriai, kurių vertė yra 293.549,87 Lt. Šis reikalavimas nagrinėtinas bankroto byloje ir žyminis mokestis už ieškininį apskritai neturėjo būti mokamas (CPK 83 str. 1 d. 9 p), todėl, vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p., V. M. sumokėtas 1.000 Lt žyminis mokestis grąžintinas, o skundžiamo sprendimo dalis, kuria priteista atsakovams solidariai po 1.718 Lt, naikintina.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas” atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byla Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta nepažeidžiant teismingumo taisyklių (CPK 29 str., 30 str. 12 d.). Bankrutuojanti įmonė nėra atsakovas byloje.
Be to, lizingo sutartys su bankrutuojančiu trečiuoju asmeniu yra sudarytos po jo pertvarkymo iš A. M. gamybos ir komercijos įmonės į UAB „Transimex“, tad CK 2.104 straipsnio 2 dalis ir CK 2.50 straipsnio 4 dalis ginčo santykiams netaikomi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Atsakovas A. M. teismo sprendimą prašo panaikinti tuo pagrindu, kad, apelianto nuomone, byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, t.y. ją turėjo nagrinėti atsakovo UAB „Transimex“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas, be to, ieškovė ir apeliantas turėjo būti atleisti nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Neperžengdama apeliacinio skundo pagrindo ribų, bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija pasisakys tik dėl šioje byloje taikytinų teismingumo taisyklių ir CPK 83 staripsnio 1 dalies 9 punkto taikymo.
Skundžiamo sprendimo metu galiojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir perimti šių bylų nagrinėjimą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 4 d. 4 p., 15 str. 2 d.). Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusi CPK redakcija taip pat numatė, kad teismas, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla, tokią bylą sustabdo ir perduoda bylą atsakovo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 163 str. 5 p., 34 str. 2 d. 5 p.).
Taigi, bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka svarbu nustatyti, ar ieškinio reikalavimas yra turtinis ir atitinkamai, ar bylą turėjo nagrinėti BUAB „Transimex“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas.
Ieškovė V. M. ieškiniu atsakovams UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir A. M. prašė pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis (tretysis asmuo BUAB „Transimex“- pagrindinis skolininkas, už kurį laiduota ginčijamomis sutartimis). Ginčijamos laidavimo sutartys buvo sudarytos tarp atsakovų A. M. ir UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (vėlesnis pavadinimas - UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) ir jomis A. M. įsipareigojo atsakyti UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ kaip UAB „Transimex“ solidarus bendraskolis, jeigu pastarasis neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal UAB „Transimex“ ir UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ sudarytas lizingo sutartis.
Teismų praktikoje reikalavimai dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pripažįstami turtiniais, kadangi pripažinus laidavimo sutartį negaliojančia, laiduotojas netenka prievolės vykdyti asmens, už kurį laiduota, prievolę, taigi nuginčijus laidavimo sutartį nuginčijamas ir laiduotojo turtinės prievolės egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-114/2011).
Šioje byloje ieškovė ginčija laidavimo sutartis, kurios nesukuria jai tiesioginės turtinės prievolės atsakyti už pagrindinio skolininko prievolių vykdymą, tačiau, kadangi ieškovė su laiduotoju turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto, laiduotojo prievolė atsakyti už pagrindinį skolininką „UAB Transimex“ ta apimtimi, kiek ši laiduotojo prievolė būtų vykdoma iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su ieškove turimo turto, sukeltų turtines pasekmes ir ieškovei. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas turtinis.
Kaip jau minėta, skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojantis reglamentavimas numatė, kad bylos, kuriose turtiniai reikalavimai reiškiami bankrutuojančiai įmonei, perduodamos šios bankrutuojančios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Dėl šios priežasties apeliantas mano, jog bylą turėjo nagrinėti BUAB „Transimex“ bankroto bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas (bankroto byla UAB „Transimex“ iškelta 2008 m. rugsėjo 18 d.). Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje ieškovė jokių turtinių reikalavimų BUAB „Transimex“ nereiškia. Ieškovės turtinis reikalavimas šioje byloje nukreiptas į UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, kuri nėra bankrutuojanti įmonė. Pripažinus, kad šioje byloje bankrutuojantiems juridiniams asmenims nėra reiškiami turtiniai reikalavimai, konstatuotina ir tai, kad nebuvo pagrindo bylą perduoti BUAB „Transimex“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas teismingumo taisyklių.
Apeliantas prašo ieškovei grąžinti už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Kaip jau minėta, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis nukreiptas į jas sudariusius asmenis, o bankrutuojančiai įmonei UAB „Transimex“ joks turtinis reikalavimas nėra pareikštas, ši įmonė byloje dalyvauja trečiojo asmens procesiniu statusu. Dėl šių priežasčių šioje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas ir tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas turėjo būti ir pagrįstai buvo apmokėti žyminiu mokesčiu. Toks aiškinimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką (pavyzdžiui, žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-42/2011, kurioje buvo pripažinta, kad pagrindinio skolininko (bankrutuojančios įmonės, už kurios prievoles laiduota) procesinis statusas byloje atitinka trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą ir ieškiniu, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiomis laidavimo už šį juridinį asmenį sutartis, turtiniai reikalavimai bankrutuojančiam pagrindiniam skolininkui nereiškiami, todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas).
Procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.