Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12664-347/2023 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui D. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, lėšų vaiko išlaikymui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė grindė tuo, kad ji ir atsakovas gyveno jiems abiem bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Nuolat kylant konfliktams, ieškovė persikėlė į (duomenys neskelbtini) pas artimą draugę. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas prieštarauja, jog sūnus išsikeltų gyventi kitur ir vaikui nuvykus aplankyti tėvo, atsakovas gali neleisti sūnui sugrįžti į (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir šalių sūnaus yra labai artimas ryšys, jis iki šiol yra maitinamas motinos pienu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Ieškovė V. J. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta šalių nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta su ieškove, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos įrodymus: telefono ekrano nuotrauka (susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis), 2023 m. balandžio 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 2P-(duomenys neskelbtini).

12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs tai, kad pateikta telefono ekrano nuotrauka, kurioje matosi susirašinėjimas, nėra išsami, nematyti tikslus žinučių laikas (metai, mėnesis, konkreti mėnesio diena), sprendžia šios nuotraukos neprijungti. Tačiau 2023 m. balandžio 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2P-(duomenys neskelbtini) yra aktuali nagrinėjamam ginčui, todėl šis rašytinis įrodymas prijungtinas prie bylos ir vertinamas kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl įrodymų išreikalavimo

14. Apeliantas atskirajame skunde pareiškė prašymą išreikalauti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) šeimos aplinkos sąlygų tikrinimo aktą ir vaiko nuomonės išklausymo aktą.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12664-347/2023 2023 m. liepos 31 d. yra gauta Skyriaus išvada ir papildomi dokumentai, tarp kurių yra pateikta vaiko situacijos vertinimo anketa ir šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas. Atsižvelgiant į tai, kad prašomi išreikalauti įrodymai jau yra pateikti pirmosios instancijos teismo byloje, apelianto prašymas netenkinamas (CPK 199 straipsnio).

Dėl ginčo esmės

16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.

17. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

18. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, yra išimtinio pobūdžio (lot. ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

19. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatė šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė, įvertinęs tai, kad šalių vaikas yra mažo amžiaus, ieškovės teigimu vis dar yra maitinamas motinos pienu, be to, teismo vertinimu, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, vaiko interesai dėl to nenukentės.

20. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nepagrindė būtinybės taikytini laikinąsias apsaugos priemones, nes nepateikė į bylą jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, kurie, be to, apelianto nuomone, nėra susiję su grėsmėmis nepilnamečiam vaikui ir jo interesams. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), nes net ir paduodant atskirąjį skundą ieškovė bei nepilnametis šalių vaikas gyveno kartu su apeliantu jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute.

21. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto atskirajame skunde dėstomais argumentais, kad skundžiama nutartis priimta neištyrus visų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti svarbių aplinkybių.

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, su ieškiniu pateikė savo ir atsakovo asmens dokumentų kopijas, nepilnamečio vaiko gimimo įrašo kopiją, taip pat pažymas apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeimos sudėtį, Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašą, nekilnojamojo turto išrašą, pažymą apie privalomąją mediaciją, duomenis apie nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, taikos sutarties projektą, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. birželio 6 d. pateikto ieškinio (Nr. CBP-9157) priedai). Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas gyvena jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau tarp jų nuolat kylant konfliktams, ieškovė persikelia gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra prieš vaiko išsikėlimą, todėl vaikui nuvykus aplankyti tėvo atsakovas gali neleisti sūnui sugrįžti į (duomenys neskelbtini), o tarp ieškovės ir sūnaus yra labai artimas ryšys, vaikas maitinamas motinos pienu. Būtent dėl šių priežasčių ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie dokumentai ir ieškovės nurodomos aplinkybės niekaip nepagrindė būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip teisingai atskirajame skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis išimtinai tik ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, prieš sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo sudaryta galimybė atsakovui pateikti savo poziciją, nebuvo kreiptasi ir dėl išvados pateikimo į Skyrių. Nustatyta, kad ieškinys teisme gautas 2023 m. birželio 6 d., priimtas 2023 m. birželio 7 d.

24. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

25. Byloje 2023 m. liepos 31 d. Skyrius pateiktoje išvadoje dėl ginčo (2023 m. liepos 31 d. Nr. DOK-93603) nurodyta, kad Skyriaus specialistė 2023 m. liepos 26 d. lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Skyriaus atstovei ieškovė nurodė, kad minėtu adresu gyvena nuo 2023 m. liepos 17 d. Taigi, konstatuotina, kad ieškovė kartu su atsakovu nebegyvena. Skyriaus 2023 m. liepos 26 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 2ŠTA-149 (2023 m. liepos 31 d. Nr. DOK-93603 priedas) nurodyta, kad šalių sūnus I. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygos yra tinkamos gyventi, bute yra visi patogumai, butas tvarkingas, šviesus, bute yra visi reikalingi gyvenimui ir buičiai namų apyvokos daiktai, vaikas dėl savo amžiaus miega kartu su ieškove. 2023 m. birželio 21 d. buvo sudarytas pagalbos šeimai planas Nr. 6.41-842 (2023 m. liepos 31 d. Nr. DOK-93603 priedas), kuriame nurodyta, jog šeimai tikslinga teikti socialinės priežiūros šeimoms paslaugas ir atvejo vadybos procesą. 2023 m. balandžio 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2P-(duomenys neskelbtini) (2023 m. birželio 26 Nr. DOK-79503 priedas), 2023 m. balandžio 9 d. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 5 d. pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 2023 m. birželio 8 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2VSV-1632, 2023 m. birželio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. 4TSD-1303 (2023 m. liepos 31 d. Nr. DOK-93603 priedai) patvirtina tarp šalių kylančius nesutarimus ir jų konfliktinius santykius.

26. Nors, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta skubotai, nepakankamai įvertinus, ar atsakovo elgesys, jo gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, ar tėvai gyvena skyrium, prieš sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą, Skyriui – išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, į tai, kad šios apeliacinės instancijos nutarties priėmimo metu iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalys kartu nebegyvena nuo liepos mėn., tarp vaiko tėvų kyla konfliktai ir nesutarimai dėl vaiko auklėjimo, vaikas yra mažo amžiaus (duomenys neskelbtini), o ieškovė nurodo, kad vaiką vis dar maitina motinos pienu, kas, įvertinus vaiko amžių, yra pakankamai tikėtina, nagrinėjamu atveju yra aktualus laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nustatymo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas byloje esančių aplinkybių visumoje sprendžia, jog geriausiai nepilnamečio vaiko interesus šiuo atveju atitinka jo laikinos gyvenamosios vietos nustatymas būtent su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje.

27. Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, jog nors ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino visų aplinkybių byloje ir nutartį priėmė skubotai, tačiau, pasikeitus faktinėms aplinkybėms nuo skundžiamos nutarties priėmimo iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, nagrinėjamu atveju atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl žyminio mokesčio

28. Atsakovas, pateikdamas atskirąjį skundą, 2023 m. birželio 23 d. sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį.

29. CPK 80 straipsnio 2 dalis numato, jog už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas.

30. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atskiruoju skundu skundė nutartį, kuria buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šeimos byloje, jam grąžintinas 55 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2023 m. birželio 23 d. už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo (CPK 87 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 (penkiasdešimt penkis eurus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. birželio 23 d.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.