- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- 1A-188-919/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-45691-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos R. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, A. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
– uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius.
– konfiskuotas A. S. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. S. 2022 m. gruodžio 3 d. apie 23.17 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 prom. ir daugiau neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, iki kol prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde A. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nuosprendį ir prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių A. S. skyrimo ir sumažinti draudimo vairuoti kelių transporto priemones trukmę iki 1 (vienerių) metų.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, byloje surinktų įrodymų nevertino kaip visumos, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus ir dėl to netinkamai pritaikė BK 68 straipsnį.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuodamas baudžiamosios poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialiąja teise - teise vairuoti transporto priemones termino nustatymą, nevertino reikšmingų ir svarių bylos aplinkybių bei kaltinamojo asmenybės. Apelianto nuomone, skundžiamoje nutartyje neįvertintas A. S. amžius ir sveikatos būklė. Be to, jo sutuoktinė yra 91 metų amžiaus ir serga įvairiomis lėtinėmis ligomis. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. S. pateikė daug jo sveikatą apibūdinančių dokumentų, iš kurių matyti, kad jam paskirtas gydymas ir jis privalo nuolat lankytis gydymo įstaigoje. Be to, A. S. gyvena tik dviese su žmona, ją prižiūri, vežioja į gydymo įstaigą. Apelianto nuomone, uždraudimas vairuoti transporto priemones pernelyg ilgam laikui yra neproporcingai pasunkinta galimybė nuvykti į gydymo įstaigas, parsivežti vaistų ar maisto produktų. Pažymėtina, kad A. S. asmenybė vertintina išimtinai teigiamai. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje apie jį charakterizuojančius duomenis yra pasisakyta tik aptariant laidavimo instituto taikymą, nurodyta, jog yra pagrindas manyti, kad jis nebedarys naujų teisės pažeidimų ir nebenusikals, tačiau į tuos duomenis ir teismo išvadas visiškai nebuvo atsižvelgta sprendžiant dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones termino nustatymo.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, yra numatyta nuo 1,51 promilių neblaivumo, t.y. kai asmens neblaivumas siekia beveik keturgubą leistiną normą. Vairavimas esant mažiau nei 1,51 promilių užtraukia tik administracinę atsakomybę. Apelianto nuomone, jam nustatytas neblaivumas nedaug viršijo baudžiamosios atsakomybės numatytą ribą - jam nustatytas 1,61 promilės neblaivumas.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybės nevengė, suvokė, kad dėl jam pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo nebeteks automobilio, kurio vertė 2870 Eur, ir dėl to patirs finansinių sunkumų, nes pasibaigus uždraudimo naudotis specialiąja teise terminui jam galimai reikės įsigyti kitą automobilį, ir tai priėmė kaip pagrįstą baudžiamojo poveikio priemonę jo atžvilgiu. Prisiimdamas atsakomybės naštą savo elgesį vertino itin kritiškai, priėmė neišvengiamus baudžiamojo poveikio priemonių pagrindu nustatytus atitinkamus suvaržymus ir apribojimus, bei prašo teismo draudimo vairuoti kelių transporto priemones trukmę sumažinti iki vienerių metų. Apelianto nuomone, tokio ilgo termino nustatymas neatitinka siekiamų visuotinai svarbių tikslų, yra nepakankamai individualizuotas ir suvaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
A. S. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama A. S. kaltė, nesutinkama tik su skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu, prašant šį terminą sumažinti iki 1 (vienerių) metų.
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą nuosprendį, A. S. apeliacinį skundą ir teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, susijusius su apelianto padarytu nusikaltimu, pagrįstai jam paskyrė proporcingą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą, kuri nėra laikytina per griežta ir negali būti švelninama. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš esmės visi su šiais klausimais susiję A. S. argumentai buvo išsamiai išnagrinėti apylinkės teismo ir dėl jų pasisakyta skundžiamu nuosprendžiu, o tai, kad apeliantas su tokiu teismo vertinimu subjektyviai nesutinka, nori, kad jam būtų taikomos švelnesnės teisinio poveikio priemonės, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.
6. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuris skiriamas, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
7. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.
8. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pripažino, kad A. S., naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1.61 promilių etilo alkoholio koncentracija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog dėl šios priežasties atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise– teise vairuoti transporto priemones, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą. Tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčija ir pats apeliantas, tačiau, jo teigimu, minėtosios teisės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams yra neteisingas ir neproporcingas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens nuomone ir sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuodamas baudžiamosios poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialiąja teise - teise vairuoti transporto priemones termino nustatymą, nevertino reikšmingų ir svarių bylos aplinkybių bei kaltinamojo asmenybės. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su šiuo teiginiui negali, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog sprendžiant šį klausimą buvo atsižvelgta į tai, kad A. S.BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dalyje padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, kad neblaivus transporto priemonę vairavo pirmą kartą, nėra padaręs teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, gailėjosi. Taigi reikšmingos baudžiamojo poveikio priemonės terminui aplinkybės buvo įvertintos.
10. Apeliantas skundu prašydamas iki 1 metų sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nurodo, kad jis yra garbaus amžiaus, turi žmoną, kuria reikia rūpintis, padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, jis anksčiau neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybės nevengė, suvokė, kad dėl jam pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo nebeteks automobilio, kurio vertė 2870 Eur, ir dėl to patirs finansinių sunkumų, nes pasibaigus uždraudimo naudotis specialiąja teise terminui jam galimai reikės įsigyti kitą automobilį, ir tai priėmė kaip pagrįstą baudžiamojo poveikio priemonę jo atžvilgiu, tačiau pastebėtina, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino spręsdamas klausimą dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pačios savaime jos nesudaro pagrindo trumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. buvo atleistas pagal laidavimą minimaliam 1 metų terminui be užstato, teismas jam paskyrė itin švelnias poveikio priemones – turto konfiskavimą ir trumpesnio nei vidurkis termino baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę 1 metams ir 6 mėnesiams. Teisėjų kolegijos nuomone, dar švelnesnės poveikio priemonės nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokios trukmės specialiosios teisės atėmimas neabejotinai pakeis įprastą apelianto gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Kita vertus, tai, jog A. S. uždrausta vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, nei galimas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visas reikšmingas bylos aplinkybes vertino jam itin palankiai. Be to, A. S. ir iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad automobilio vairavimas jam yra reikalingas, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusikaltimo padarymo.
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, A. S. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Pažymėtina, kad A. S. turi ilgą transporto priemonių vairavimo stažą, yra suaugęs, pakaltinamas asmuo, žinantis kelių eismo taisykles, neabejotinai suvokė, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, todėl jam turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. S. nusikalto veikdamas tyčia, vairavo automobilį būdamas neblaivus, pripažino, jog vartojęs savo gimtadienio šventėje alkoholį, pasibaigus šventei, išsiskirsčius svečiams, 2022 m. gruodžio 3 d. vakarą vienas važiavo jam priklausančiu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur netoli namų buvo sustabdytas pareigūnų ir buvo patikrintas jo blaivumas. Jam buvo nustatytas 1,61 promilės neblaivumas, o tai net keturis kartus viršijo leistiną normą, tokiais veiksmais jis neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, o jo nusikalstami veiksmai nutrūko tik todėl, kad liudytojai V. M. ir V. S. bendrosios pagalbos telefonu „112“ pranešė apie keistai manevruojantį automobilį VW „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje A. S. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad vien todėl, jog asmuo pripažino savo kaltę ir anksčiau nebuvo teistas/baustas administracine tvarka už tokius teisės pažeidimus, yra pagrindas jam taikyti švelniausias įmanomas teisinio poveikio priemones.
12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skirdamas A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Apeliantas skunde nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo nuosprendis 2022 m. gruodžio 27 d. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.