Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, vykusiame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. F., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą, teikiant virėjo paslaugas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2021m. liepos 27d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-58 MGL 2.900,- Eur.(dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda, paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemones-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui, ir turto konfiskavimą, bauda sumokėta 2022m. balandžio 26d., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. F. buvo pareikštas kaltinimas, kaltinant jį tuo, kad jis, smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. padarė kvalifikuotą fizinio skausmo sukėlimą, o būtent:

2026m. vasario 04d., apie 19¹⁰ val., vakare, kaltinamasis V. F., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, virtuvėje kilusio tar pusavio konflikto su sutuoktine-pil. I. F. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia vieną kartą su dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai I. F. į kairį veido skruostą, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios I. F. asmenį pasejoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. F., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir teisme parodė, kad tikslios datos dabar neatsimena, galimai 2026m. vasario 04d. buvo namuose, kur vienas girtavo virtuvėje. Su šeima gyvena nuosavame name adresu: (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo motinai. Tą dieną namuose buvo ir du jo nepilnamečiai vaikai, kurie buvo savo kambariuose, antrame aukšte. Buvo išgėręs apie 0,5 l degtinės. Dėl susikaupusių problemų norėdamas atsipalaiduoti, namuose girtavo jau kelias dienas, nes tomis dienomis buvo sugedęs jo automobilis, todėl jis nedirbo. Tarpe 18⁰⁰-18³⁰ val., iš darbo į namus grįžo jo sutuoktinė-pil. I. F.. Atėjusi į virtuvę ir pamačiusi jį neblaivų, sutuoktinė pradėjo bartis, priekaištaudama, jog jis vėl girtauja. Kilo šeimyninis konfliktas, kurio metu sutuoktinė reikalavo, jog jis išeitų iš namų. Konflikto metu jis savo sutuoktinę I. galimai buvo prispaudęs prie spintelės, dėl ko ši jį pastūmė. Būdamas įsiaudrinęs, konflikto metu jis vieną kartą su dešinės rankos delnu sudavė savo sutuoktinei I. į kairį veido skruostą. Jo manymu, jo suduotas smūgis nebuvo stiprus, tačiau sutuoktinė jam sakė, jog jai skaudėjo. Sutuoktinė I. iškvietė policijos pareigūnus. Kilus triukšmui, į virtuvę buvo atbėgę ir vaikai. Ar iš namų vijo savo dukrą, jis dabar negali pasakyti, nes dėl buvusio girtumo visų įvykio aplinkybių gerai neatsimena. Kadangi nėra namų be dūmų, jų šeimoje irgi visko būdavo, nes jie su sutuoktine tai skirdavosi, tai vėl susitaikydavo, tačiau kilusių šeimyninių konfliktų metu jis niekada prieš savo sutuoktinę rankos nėra pakėlęs. Dėl savo netinkamo elgesio jis nuoširdžiai gailisi ir jam tai bus gera pamoka ateičiai.

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiosios I. F. parodymų, užfiksuotų pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, matyti, kad 2026m. vasario 04d., apie 18³⁰ val., iš darbo ji sugrįžo į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Sugrįžusi į namus, juose rado savo sutuoktinį-pil. V. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir du jų bendrus vaikus: sūnų-pil. G. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą-pil. M. F., gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktinį rado gulintį virtuvėje, ant ten esančios sofos. Ji nuėjo į antrame namo aukšte esantį kambarį, kur tuo metu buvo jos vaikai, norėdama su jais pabendrauti, paklausti, kaip jiems praėjo diena. Pabendravusi su vaikais, apie 19⁰⁰ val. ji su dukra M. iš antrojo namo aukšto laiptais nusileido į virtuvę. Jai su dukra M. ir sutuoktiniu V. būnant virtuvėje, pastarasis pradėjo žodžiais priekabiauti prie dukros, kuriai liepė išeiti iš namų. Kiek ji matė, sutuoktinis V, buvo stipriai išgėręs, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Jai užstojant dukrą ir atsakant sutuoktiniui V., jog kaip šis taip gali kalbėti su savo dukra M., sutuoktinis V. žodžiu pradėjo ją provokuoti, sakydamas: „ o ką Tu man padarysi? “, ką pakartojo keletą kartų. Jai nekreipiant dėmesio į sutuoktinio V. pasakytus žodžius, toliau tvarkėsi virtuvėje, į kurią tuo metu iš antrojo namo aukšto atėjo ir sūnus G.. Jai tebebūnant virtuvėje, sutuoktinis V. pradėjo artėti prie jos ir ją, tuo metu buvusią prie spintelių, spausti į spintelių kraštą. Jai bandant sutuoktinį rankomis atstumti ir prašant atsitraukti, pastarasis į tai nekreipė jokio dėmesio ir toliau visu savo kūno svoriu spaudė ją prie spintelių. Kažkuriuo tai momentu ji, norėdama, jog sutuoktinis V. nuo jos atsitrauktų, su kojos keliu sutuoktiniui V. sudavė vieną smūgį į koją. Į kurią tiksliai koją buvo suduotas smūgis ir ar į koją ji pataikė, dėl buvusio didelio susijaudinimo ji nematė. Po jos suduoto smūgio sutuoktinis V., reaguodamas į tai, su dešinės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į kairįjį veido skruostą. Dėl suduoto smūgio, kurį pagal dešimtbalę sistemą vertintų 10(dešimčia) balų, ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Minėtas smūgis buvo toks stiprus, jog jai aptemo akyse ir pradėjo tirpti rankos, juolba, kad jos sutuoktinis yra labai stiprus, aukšto ūgio ir stambaus kūno sudėjimo, todėl jėgų tikrai turi. Po suduoto smūgio prie sutuoktinio pribėgo jų sūnus G., kuris bandė atitraukti sutuoktinį V. nuo jos, tempdamas pastarąjį už rankų, tačiau sūnui G. to padaryti nepavyko. Tuo metu ji liepusi sūnui G. nueiti iki gretimame name gyvenančio kaimyno ir pakviesti jį į pagalbą, tačiau tai išgirdęs sutuoktinis V., pats nuo jos atsitraukė. Tada jis sutuoktiniui nurodė, jog dėl pavartoto fizinio smurto ji iškvies policijos pareigūnus. Sutuoktinis V., išgirdęs šį jos pasakymą, pradėjo ją sekioti po virtuvę ir toliau bandyti ją prispausti, tačiau to padaryti jam nepavykdavo, kadangi ji spėdavo pasitraukti į šoną. Bandydama išsisukti nuo ją persekiojusio sutuoktinio V. ir pati negalėdama paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą, paprašė, kad tai padarytų jos dukra M., tačiau pastaroji jai pasakiusi, jog ji jau paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie prie jos(nukentėjusiosios I. F.) priekabiaujantį savo tėvą V. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji papasakojo, kas nutiko, tačiau jai siūlytos medikų pagalbos atsisakė. Ji su V. gyvena susituokę jau 16 metų, šeimoje turi du bendrus vaikus. Jų šeima nuolatos gyvena namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kurie priklauso jos sutuoktinio V. motinai-pil. V. F.. Šeimoje tarp jos ir sutuoktinio V. pakankamai dažnai vyksta konfliktai, o visų konfliktų priežastis yra alkoholis, nes kuomet sutuoktinis pradeda vartoti alkoholį, pastarsis tampa agresyvus ir pradeda priekaištauti jai arba jų vaikams dėl buities ar santykių. Sutuoktinis V. ankščiau prieš ją nėra smurtavęs, nes visi jų šeimyniniai konfliktai būdavo tik žodiniai. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, pageidauja gyventi namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), nes šalia gyvenamosios vietos yra mokyklos, kurias lanko jų bendri vaikai. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, ji pageidauja, jog sutuoktiniui V. būtų uždrausta bendrauti su ja, kadangi ji pastarojo bijanti, nes šis, vėl pavartojęs alkoholio, gali pradėti smurtauti prieš ją ar judviejų vaikus. Sutuoktinis V., jos manymu, turi priklausomybę alkoholiui, kadangi, kai pradeda jį vartoti, tai vartoja apie dešimt dienų be pertraukos, o nevartodamas alkoholio, be jo išbūna tik apie tris dienas. Šiuo metu daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nurodyti negali(b.l. 12-14, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro kortelės išrašu apie įvykį matyti, kad 2026m. vasario 04d., 19⁰⁴ val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas pil. M. F. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. +370 (duomenys neskelbtini))) apie tai, jog pranešėjos adresu: (duomenys neskelbtini) jos tėvas-pil. V. F. yra neblaivus, kuris puola pranešėjos motiną, garsiai rėkauja. Pranešėja namuose, pasislėpusi antrame aukšte, kuriuose yra dar vienas nepilnametis vaikas. GMP nereikia(b.l. 61-65, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026m. vasario 06d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 12³⁰-12⁴⁵ val., Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 39, Trakų m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį, grotuvo „ VLC “ pagalba buvo perklausytas 2026m. vasario 04d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotas telefoninio pranešimo garso įrašas(ID92458951929), skambučio pradžios data ir laikas yra 2026m. vasario 04d., 19:04:41 val., o garso įrašo trukmė-01:31 min.

Įrašo pabaiga(b.l. 66-68, t. 1). Perklausytas garso įrašas buvo įrašytas į kompaktinį diską(laikmeną) ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(baltas vokas, prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026m. vasario 06d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 12⁴⁵-13⁴³ val., Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 39, Trakų m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį, vaizdo įrašų peržiūros programos „ VLC “ pagalba buvo peržiūrėti 2026m. vasario 04d. į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini). pagal pranešimą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašo failai.

Vaizdo įrašas yra daromas tamsiu paros metu. Matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, prie nuosavo namo, kuriems nuosavo namo duris atidaro mergina, kaip vėliau paaiškėjo, tai pranešėja-pil. M. F., su kuria kartu yra stebimas esantis ir jaunas vaikinas. Matoma, jog policijos pareigūnai pasisveikina ir paklausia, ar tinkamu adresu atvyko. Toliau stebima, kaip pranešėja M. F. įsileidžia policijos pareigūnus į nuosavo namo vidų. Nuosavo namo viduje, virtuvės ir svetainės patalpoje yra matomas ant grindų sėdintis vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai pil. V. F.. Be to, toje pačioje patalpoje yra matoma ant kėdės sėdinti moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai pil. I. F.. Matyti, kaip policijos pareigūnai pasisveikina su visais nuosavo namo viduje esančiais asmenimis, o I. F. pasako, jog policijos pareigūnams reikia paimti žmogų ir parodo į ant žemės sėdintį V. F.. Toliau stebima, kaip V. F., tai išgirdęs, nerišlia kalba pasako, kad jo niekam imti niekur nereikia. Matyti, kaip policijos pareigūnas paprašo I. F. išeiti į kitą patalpą pakalbėti, po ko moteris su policijos pareigūnu išeina į namo verandos patalpą, o vaikai nueina į nuosavo namo antrąjį aukštą. Toliau stebima, kaip policijos pareigūnė V. F. paklausia, kas čia nutiko, į ką pastarasis nerišlia kalba atsako, kad „ nieko rimto nenutiko, tiesiog susibarė su žmona I. F. ir vaikas iškvietė policiją “. Pareigūnei paklausus V. F., kodėl jisai pykstasi su žmona I. F., V. F. nerišlia kalba atsako, kad viskas jau eina link skyrybų. Toliau stebima, kaip policijos pareigūnei V. F. paklausus, ar jiedu mušėsi tarpusavyje su I. F., pastarasis atsako, kad „ ne “. Matyti, kaip policijos pareigūnei vėl V. F. paklausus, ar jis vartojo šiandieną(kuomet daromas vaizdo ir garso įrašas) alkoholį, į ką V. F. atsako, kad „ taip “. Stebima, kaip policijos pareigūnei vėl V. F. paklausus, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, į ką V. F. atsako, kad maždaug prieš dvi valandas. Toliau matyti, kaip policijos pareigūnei vėl V. F. paklausus, ar jie su I. F. vis dar kartu gyvena tame pačiame name, į ką V. F. atsako, kad „ taip “. Matyti, jog policijos pareigūnė paprašo V. F. pateikti jai savo asmens dokumentą, ką pastarasis ir padaro. Toliau stebima, kaip policijos pareigūnei vėl V. F. paklausus, dėl ko ant jo pikta jo žmona I. F., pastarasis atsako, kad nežino pats, bet tikriausiai prisidirbo ir dėl visko yra kaltos emocijos. Nuo 03:30 vaizdo įrašo minutės iki 12:10 vaizdo įrašo minutės vaizdo įraše esanti informacija yra analogiška vaizdo įrašui pavadinimu „ export-oc8wr.mp4 “. Matyti, kaip policijos pareigūnė paruošia alkotesterį naudojimui ir, paaiškinusi, kaip pūsti, duoda tarnybinio automobilio laikinojoje sulaikymo kameroje esančiam V. F. pūsti, kuris įpučia, o alkotetseris parodo 2,54 promilių girtumo laipsnį. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 19:32:49 val.(b.l. 69-73, t. 1). Peržiūrėti vaizdo įrašai buvo įrašyti į kompaktinį diską(laikmeną) ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos(baltas vokas, prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos).

Iš teisme paskelbto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito nuorašo matyti, kad 2026m. vasario 04d., 19³² val., įvykio vietoje atlikus kaltinamojo V. F., kaip nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, blaivumo testą, pastarajam buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas(b.l. 106, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio alkotesterio „ Alcotest 7510 “ Nr. ARKB-0306, patikros sertifikato Nr. 2429084 kopijos matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta 2025m. lapkričio 21d., kuris yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2026m. gegužės 20d.(b.l. 107, t. 1).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu(mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais-fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai-tiesiogine ar netiesiogine tyčia-suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto-pavojingos veikos-gali kilti atitinkami padariniai(fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai(specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą(BK 140 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, 2026m. vasario 04d., apie 19¹⁰ val., vakare, kaltinamasis V. F., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, virtuvėje kilusio tarpusavio konflikto su sutuoktine-pil. I. F. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia vieną kartą su dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai I. F. į kairį veido skruostą, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios I. F. asmenį pasejoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2026m. vasario 04d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir kartu su juo gyvenantys sutuoktiniai(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023m. birželio 01d., pakeisto BK 141 str. redakcija), todėl, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis V. F., dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę-nukentėjusiąją I. F., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytsd prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas).

Teisminio bylos proceso metu nukentėjusioji I. F. žodžiu, įrašant į teisiamojo posėdžio protokolą, pareiškė, kad kaltinamajam ji dovanoja, su juo susitaikė ir, pasak kurios, nors su kaltinamuoju V. F. ir ruošiasi nutraukti santuokinius ryšius, tačiau ateityje tikisi išlikti draugais, todėl neprieštarauja, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo V. F. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant. Pats kaltinamasis V. F., visiškai pripažindamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, teismo posėdyje viešai atsiprašė nukentėjusiosios už savo netinkamą elgesį, iš to padarė atitinkamas išvadas, nes jam tai buvo gera gyvenimo pamoka, ir nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo V. F. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kadangi kaltinamasis V. F. šioje baudžiamojoje byloje yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes ankstesnis teistumas jam inkriminuojamos veikos šioje baudžiamojoje byloje padarymo metu jau yra išnykęs, kuris praeityje pavojingu recidyvistu pripažintas nebuvo ir anksčiau nėra buvęs atleistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, o pastarojo padaryta veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.), kuris jokių pasekmių nesukėlė, nes nukentėjusioji, dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų patyrusi tik fizinį skausmą, baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nėra pareiškusi, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo V. F., kaip individualią veiklą vykdančio asmens, asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad sunkinančių aplinkybių buvimas byloje nėra kliūtis teismui svarstyti klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, teismas vertina, kad byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, todėl kaltinamasis V. F. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukiant(BK 38 str. 1-2d.d.).

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, pagal BK 42 str. 6d. ir 67 str. 3d. kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, šalia kurių yra numatyta tiek baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tiek ir kita baudžiamojo poveikio priemonė-dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(BK 67 str. 2d. 6 ir 9p.p., 72² str.). Be to, 2025m. vasario 01d. įsigaliojo nauja BK redakcija su bendrosios dalies pataisomis ir papildymais, kurie įtvirtina sisteminius baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčius(2024m. balandžio 25d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573). Šiais pakeitimais pakeistas BK 67 straipsnis, išplečiant baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą, kodeksą papildžius ir nauja baudžiamojo poveikio priemone-dalyvavimu alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose. Kartu BK buvo papildytas ir nauju 72⁵ straipsniu, kuriame nurodoma, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas.

Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis V. F., kaip praeityje jau vieną kartą buvęs teistas asmuo, tiek ankstesnę veiką, tiek ir šioje byloje jam inkriminuojamą nusikaltimų žmogaus sveikatai padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris pats pripažįsta, jog turi priklausomybę alkoholiui, nuo kurios jau gydėsi ir, pasak paties kaltinamojo, po to, kai jam buvo atimta teisės vairuoti kelių trasnporto priemones padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., jis dvejus metus nevartojo jokio alkoholio, o kaltinamasis V. F. yra dirbantis asmuo, kuris vykdo individualią veiklą, teikiant virėjo paslaugas(b.l. 135-138, 145-147, t. 1), atsižvelgiant į šioje byloje kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį ir paties kaltinamojo V. F. asmenybę, teismo vertinimu, tiek baudžiamojo poveikio priemonės-įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, tiek ir naujos baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose paskyrimas darytų teigiamą įtaką smurtavusio kaltinamojo V. F., kaip nuteistojo, elgesiui, o tuo pačiu turėtų ir prevencinį/auklėjamąjį poveikį, (LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtintos naujos BK 67 str. redakcijos 2d. 6, 9-10p.p., 72² str., kodeksą papildžius ir nauju 72⁵ str.). Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo V. F. dabartinę turtinę padėtį, kaltinamajam yra paskirtinas įstatymo numatytos galimos skirti įmokos minimumas, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2018m. sausio 01d. įsigaliojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį-50 eurų.

Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui yra privalomas gynėjo užtikrinimas(BPK 51 str. 1d. 7p.), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam V. F. buvo paskirta advokatė V. Budrevičienė, kaip gynėja pagal paskyrimą, atstovavusi kaltinamojo interesus teisminio bylos proceso metu(b.l. 9, 18-19, 22, t. 1).

2026m. kovo 09d. surengtame nuotoliniame teismo posėdyje buvo pagarsintas 2026m. kovo 06 Ukmergės rūmuose buvęs užregistruotas iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gautas prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam V. F. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 118,75 Eur.(vieną šimtą aštuoniolika eurą ir 75 eur/ct.)(b.l. 24-27, t. 2).

BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui turi būti užtikrinamas privalomas gynėjo dalyvavimas(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo V. F., šiuo metu nors ir vykdančio individualią veiklą, dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo V. F. interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4d. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kaltinamąjį V. F. BK 38 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2d., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

BK 42 str. 6d., 67 str. 2d. 6p. ir 71 str. pagrindu kaltinamajam V. F. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 10 MGL 500,- Eur.(penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sąskaitą Nr. LT12 4040 0636 1000 3142, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą.

BK 42 str. 6d., 67 str. 2d. 9p. ir 3d., 72² str. pagrindu kaltinamajam V. F. paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant kaltinamąjį per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.

BK 42 str. 6d., 67 str. 2d. 10p. ir 3d., 72⁵ str.(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius nauju 72⁵ straipsniu) pagrindu kaltinamajam V. F. paskirti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant kaltinamąjį per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. F. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus baigti taikyti, o kita ikiteisminio tyrimo metu buvusi paskirta kardomoji priemonė-įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, kurios galiojimas baigėsi 2026m. kovo 06d., pratęsta nebuvo ir nustojo galioti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo V. F. interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu, priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.