- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-664/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00388-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- M. K., I. P.
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Velox statybinės sistemos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-296-370/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Velox statybinės sistemos“ ieškinį atsakovėms M. K. ir I. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovių 43 960 Lt skolą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą kildino iš šalių 2008 m. balandžio 16 d. statybos rangos sutarties dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos. Ieškovo teigimu, ieškovas atliko darbų už 143 960 Lt, tuo tarpu atsakovės avansu buvo sumokėjusios tik 100 000 Lt, todėl ieškovas iš atsakovių prašė priteisti sumokėto avanso ir atliktų statybos darbų vertės skirtumą. Atsakovės atsikirtimus grindė 2008 m. lapkričio 11 d. UAB „Statybų horizontai“ ekspertizės aktu, kuriuo nustatyti nekokybiškai atlikti statybos darbai, defektai ir atliktų darbų vertė (68 815 Lt), defektų šalinimo vertė (384 Lt). Atsakovių teigimu, ieškovas atsakovėms turi grąžinti permokėtą avanso dalį bei sumokėti 31 569 Lt defektų pašalinimo išlaidas.
Ieškovui prašant, Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi skyrė statinio statybinę teismo ekspertizę, kurią paskyrė atlikti teismo ekspertui R. M., pavedant atsakyti į klausimus: 1) Ar UAB „Velox statybinės sistemos“ direktoriaus P. B. 2008 m. liepos 10 d. atliktų darbų akte nurodyti darbai, darbų kiekiai yra faktiškai atlikti rangovo UAB „Velox statybinės sistemos“ ?; 2) Ar minėtame atliktų darbų akte nurodytos darbų kainos yra pagrįstos rangovo UAB „Velox statybinės sistemos“ šalių rangos sutartimi?; 3) Ar minėtame atliktų darbų akte nurodyti darbai (kiekiai, panaudotos medžiagos) atitinka šalių rangos sutartį, projektinę dokumentaciją bei teisės aktų nuostatas? (2 t., 54-55 b. l.). Atlikus ekspertizę, išvadose buvo konstatuota, kad ieškovo 2008 m. liepos 10 d. atliktų darbų akte nurodyti darbai yra faktiškai atlikti, darbų akte nurodytos darbų kainos yra pagrįstos šalių rangos sutartimi, darbų akte nurodyti darbai atitinka statybos rangos sutartį, projektinę dokumentaciją bei teisės aktų (Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų ir kitų statybos teisės aktų) nuostatas. Kiekiai ir panaudotos medžiagos minėtame darbų akte nėra nurodyti, todėl ekspertas negali jų analizuoti ir teikti išvadų (2 t., 70 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir atsakovei I. P. iš ieškovo BUAB „Velox statybinės sistemos“ priteisė 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų bei panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovių turtui taikytas laikinąsias priemones. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą vertino tiek teismo eksperto R. M. išvadas, tiek atsakovių pateikto 2008 m. lapkričio 11 d. 6 d. UAB „Statybų horizontai“ ekspertizės akto išvadas. Teismo vertinimu, R. M. ekspertizės akte nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių eksperto teigiamą atsakymą į pirmąjį klausimą, t. y. kad ieškovo atliktų darbų akte nurodyti darbai, darbų kiekiai yra atlikti ieškovo. Išvados padarytos be jokios atliktų darbų analizės. Neaišku, kaip ekspertas nustatė, kad darbai atlikti faktiškai, kad šiuos darbus atliko būtent ieškovas, kokia atliktų atskirų darbų apimtis (kiekiai). Ekspertas tik apskaičiavo pagal ieškovo atliktų darbų akte nurodytas kainas jų procentinę dalį visoje sutarties kainoje, procentinę dalį palygino su standartiniu konstrukcinių elementų preliminariu lyginamuoju svoriu statinio kainoje ir konstatavo, kad ieškovo atliktų darbų akte nurodytos sumos yra realios (9 ekspertizės akto lapas). Teismas pažymėjo, kad ekspertizė paskirta siekiant nustatyti faktiškai atliktus darbus (jų apimtį/kiekį) ir pagal tai apskaičiuoti jų kainą, tuo tarpu teismo paskirta ekspertizė atlikta priešingai – darbų atlikimo faktas nustatytas pagal ieškovo pateiktas kainas. Toks įvertinimas reiškia, kad bet kokios ieškovo atliktų darbų akte nurodytos sumos būtų pagrįstos ir patvirtintų jas atitinkančios apimties darbų atlikimo faktą, jei tik tos sumos neviršytų ekspertizės lentelėje Nr. 3 nustatytų preliminariųjų lyginamojo svorio dydžių. Teismo vertinimu, ir kitos eksperto R. M. išvados neįtikinamos. Teismo ekspertas konstatavo, kad atliktų darbų akte nurodytos kainos yra pagrįstos šalių rangos sutartimi, tačiau šią išvadą detalizuojančiame ekspertizės V skyriaus 2 punkte iš esmės tik konstatuota, kad sutartyje išvardyti darbai yra nurodyti atliktų darbų akte ir jų kaina neviršija sutartinės. Lentelėje Nr. 2 sugrupuoti atskiri lentelėje Nr. 1 nurodyti darbai sudedant jų kainą, apskaičiuota jų procentinė dalis nuo visos sutarties kainos, o dėl pagrįstumo nurodyta: „taip, pagrįstos“ (lentelės 2, 4–6 stulpeliai). Be to, 3 stulpelyje teismo eksperto paaiškinimai prieštarauja jo išvadai: dėl privažiavimo kelio įrengimo nurodyta, kad jis nėra numatytas sutartyje; taip pat ekspertas teigiamai atsakė į klausimą, ar ieškovo akte nurodyti darbai atitinka projektinę dokumentaciją, nors lentelės Nr. 1 8 stulpelyje kai kuriose pozicijose tik nurodyta, jog darbas ar paslauga yra būtini nenurodant pagrindo, t. y. projektinio dokumento (pavyzdžiui, 1, 2, 5, 10, 15). Be to, teismo ekspertas nepateikė išvados apie darbų kiekius ir panaudotas medžiagas. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas vykdė statybos darbus nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų: statybos darbų vykdytoju buvo UAB „Velox LT“ akcininkas P. B., nors jis neturi reikiamos kvalifikacijos; darbai pradėti neturint statybos leidimo; be suderinimo su užsakovėmis; nukrypta nuo projekto; nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas; statybos darbų prižiūrėtojui nebuvo teikiami būtini dokumentai ir kt. Dėl nuolatinių pažeidimų techniniai darbų prižiūrėtojai atsisakė vykdyti statybos darbų priežiūrą (1 t., 90–92 b. l.; 2 t., 8, 9, 33, 34 b. l.). Nors minėti pažeidimai neturi įtakos darbų atlikimo faktui, apimčiai ar kainai, tačiau pažeidimų konstatavimas yra reikšmingas paskirstant minėtų faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštą tarp šalių. Nesant atitinkamų dokumentų (CK 6.256 str. 4 d.), ieškovas negali pakankamai pagrįsti atliktų darbų akte nurodytų sumų, be to kai kurie atlikti darbai nėra numatyti rangos sutartyje, nors gal jie ir buvo būtini. Todėl rangovas pagal CK 6.673 straipsnio 1 dalį, neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomi darbai ar paslaugos bei reikalauti už juos apmokėjimo (CK 6.684 str. 4-5 d.). Tuo tarpu, ekspertas A. S. skirtingai, nei ekspertas R. M., ekspertizę atliko ne vien pagal statybos dokumentus, bet apžiūrėjęs statybos objektą. Šios ekspertizės metu buvo nustatyti konkretūs atliktų darbų ir panaudotų statybinių medžiagų kiekiai, įvertintos išlaidos darbo užmokesčiui ir mechanizmams (1 t., 102 b. l.). Šioje išvadoje nustatyta bendra statybos darbų ir medžiagų vertė (68 815 Lt su PVM), t. y. mažiau nei ieškovui avansu sumokėjo atsakovės. Ieškovas nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų dėl dokumentacijos pildymo užkirto sau galimybę įrodyti turintis teisę į didesnį atlyginimą, nei nustatyta eksperto A. S.. Be to, rangos sutartis iki galo nebuvo įvykdyta, atskirų darbų ir statybinių medžiagų kaina iki sutarties sudarymo nebuvo detalizuota ir negalima tiksliai nustatyti jų vertės dalies visoje sutarties kainoje. Teismo nuomone, ieškovui priteisti visą reikalaujamą sumą taip, lyg būtų tinkamai įvykdyta rangos sutartis, tik todėl, kad reikalaujamos sumos neviršija bendrų preliminariųjų lyginamojo svorio dydžių, būtų neprotinga, neteisinga ir nesąžininga atsakovių, kaip vartotojų, atžvilgiu (CK 1.5 str., 6.188 str. 2 d. 13, 16 p., 6.193 str. 4 d.). Atsakovėms nepateiktos statybinių medžiagų atitikties deklaracijos, jos negali būti visiškai tikros dėl panaudotų medžiagų kokybės ir, atitinkamai, namo saugumo ir ilgaamžiškumo. Nustatęs šias aplinkybes, teismas ieškinį laikė neįrodytu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas BUAB „Velox statybinės sistemos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų galimybė byloje teismo paskirtam ekspertui užduoti klausimus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą vertino abiejų ekspertizių išvadas, tačiau neįvertino aplinkybės, jog šiose ekspertizėse buvo atsakyta į skirtingus klausimus. Teismo nurodyti argumentai, dėl kurių nesiremiama teismo paskirto eksperto išvadomis yra nepakankami (CPK 218 straipsnis).
2. Ieškovo prašymas skirti teismo ekspertizę buvo grindžiamas siekiu patikrinti atliktų darbo realumą ir pagrįstumą, ir patikrinti ar akte nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti. Eksperto išvados (lentelė Nr. 3 (12 akto lapas) grindžiamos ne prielaidomis, o VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro UAB „Sistela“ nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu (5 akto lapas), diferencijuotu matematiniu apskaičiavimo metodu, kurio esmę sudaro tokios sudedamosios dalys: 1 dėmuo (šalių rangos sutartyje sutarta rangos darbų kaina), konstrukcinio elemento preliminarus lyginamasis svoris procentais statinio sutartinėje kainoje, kai statinio tūris daugiau 750 kubinių metrų (12 akto psl., lentelė Nr. 3). Teismo ekspertas pagrįstai pagal atliktų darbų akte nurodytas kainas apskaičiavo jų procentinę dalį visoje sutarties kainoje, procentinė dalis palyginta su standartiniu konstrukcinių elementų preliminariu lyginamuoju svoriu statinio kainoje, ir pagrįstai matematiškai konstatuota, kad ieškovo atliktų darbų akte nurodytos sumos yra realios ir atitinka šalių susitarimą.
3. Teismas nemotyvavo kaip ieškovo atliktus darbus paneigia statybinės dokumentacijos pildymo pažeidimai, statybos produktų atitikties deklaracijų nebuvimas, paslėptų darbų aktai, techniniame projekte numatyti kitokie nei rangos sutartyje pamatai, betono sudėties nenurodymas, armavimas, statybos vadovo paskyrimo ir jo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų nebuvimas.
4. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad eksperto R. M. išvados remiasi ieškovo atliktų darbų akte nurodytų kainų palyginimu su konstrukcinių elementų preliminariu lyginamuoju svoriu statinio kainoje. Teismas neįvertino, kad eksperto R. M. ekspertizės atspirties taškas yra šalių rangos sutartyje numatyta darbų kaina.
5. Aplinkybė, kad UAB „Statybų horizontai“ atstovas yra apžiūrėjęs statinį negali būti pakankamas pagrindas paneigti teismo paskirto eksperto išvadas.
6. UAB „Statybų horizontai“ direktorius A. S. kvalifikacija ir ekspertinio darbo patirtis nenurodyta. Apie atliekamą ekspertizę ieškovui nebuvo pranešta. Ekspertizė atlikta nesilaikant statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“. UAB „Statybų horizontai“ direktorius A. S. nevertino projekto atitikimo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, todėl šis ekspertizės aktas negali būti laikomas įrodymu, paneigiančiu byloje atliktos teismo paskirtos ekspertinio tyrimo išvados. A. S. išvadoje nepagrįstai neigiama 468 000 Lt sutarties objekto kaina. Teismas turėjo vertinti šalių suderintą darbų kainą, o ne remtis skaičiuojamosiomis rinkos kainomis.
Atsiliepimas
Atsakovės M. K. ir I. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apelianto argumentai, susiję su ekspertizės atlikimu ir teisės normų taikymu byloje, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas vykdė statybos darbus nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, statybos darbų vykdytojai neturėjo reikiamos kvalifikacijos, statybos darbai pradėti neturint statybos leidimo, nesuderinus su užsakovėmis, nukrypstant nuo projekto, nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas. Dėl nuolatinių pažeidimų techninių darbų prižiūrėtojai atsisakė vykdyti statybos darbų priežiūrą.
2. Ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio l dalies 3 punkto reikalavimų, kadangi ieškovo pateikti įrodymai yra suklastoti, t. y., į ieškovo sąskaitą neįtraukti atsakovės I. P. ieškovui sumokėti 45 000 Lt; suklastotas 2008 m. liepos 10 d. atliktų darbų aktas ir teismui pateiktas 2 statybos darbų žurnalas.
3. UAB „Velox LT“ ir UAB „Velox statybinės sistemos“ akcininkai, direktoriai, kasininkai, veikdami bendrai, neteisėtai pasisavino atsakovių lėšas ir statybinės medžiagas ir jas panaudojo UAB „Velox statybinės sistemos“ objekte.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
CPK 321 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nagrinėjamos ir bylos faktinės aplinkybės. Taip pat nurodoma, jog eksperto išvada grindžiama specialiomis žiniomis, todėl, siekiant pilnai atskleisti bylos esmę, būtinas žodinis nagrinėjimas, suteikiant ieškovui galimybę užduoti klausimus teismo paskirtajam ekspertui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog dalyvaujančių byloje asmenų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Todėl tik tuo atveju, kai prašyme išdėstyti argumentai iš tiesų pagrindžia žodinio proceso būtinumą, teismas paskiria žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 322 str.).
Šiuo atveju teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apelianto atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nereiškė prašymo apklausti teismo posėdyje ekspertą R. M., priešingai, netgi prieštaravo tokio turinio prašymui, pareikštam priešingos šalies atstovo (2 t., b.l. 80); prašymas iškviesti šį ekspertą bei apklausti jį apeliacinės instancijos teisme, apeliaciniame skunde taip pat nėra pareikštas. Pažymėtina, jog eksperto apklausa yra savarankiška įrodinėjimo priemonė (CPK 217 str.), tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme gali būti tiriami tik tie nauji įrodymai, kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme arba kuriuos pateikti būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 str.). Kadangi ekspertas dėl atliktos ekspertizės, jos turinio, išvadų galėjo būti apklaustas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau nei vienai iš šalių neapmokėjus jo atvykimo į teismo posėdį išlaidų, šalims (taip pat ir apelianto atstovui) neprieštaraujant, apklausiamas nebuvo (2 t., b.l. 83, 85, 93), net ir tuo atveju, jeigu prašymas apklausti ekspertą būtų pareikštas (nors, minėta, apeliaciniame skunde tokio prašymo nėra), jis turėtų būti vertinamas kaip reiškiamas pavėluotai. Tokioje situacijoje, kai prašymas apklausti ekspertą nėra reiškiamas, o jo apklausos reikalingumu grindžiamas žodinio bylos nagrinėjimo būtinumas, konstatuojama, jog šis apelianto prašymas nepagrįstas ir dėl to atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo
Ieškovo apeliaciniame skunde keliamas netinkamo įrodymų, konkrečiai- eksperto išvados- vertinimo klausimas.
Įrodinėjimo tikslas byloje- teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu bei vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šio tikslo pasiekiama visomis CPK 177 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp kurių yra ir eksperto išvada. Tačiau vertindamas įrodymus, teismas remiasi ne kokiu nors vienu įrodymu, bet jų visetu, kuris suformuoja vidinį teismo įsitikinimą dėl tam tikrų bylos aplinkybių egzistavimo ar neegzistavimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Vertinant ekspertizės išvadą, kaip įrodymą, pažymėtina, jog ji pagal savo įrodomąją galią nėra išskirtinio pobūdžio įrodymas ta prasme, jog ji nėra teismui privaloma bei neturi didesnės įrodomosios galios, negu kiti bylos įrodymai (CPK 185 str. 2 d., 218 str.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai išanalizavo ekspertizės išvadas bei ekspertizės akto turinį bei motyvavo, kodėl nesivadovauja tam tikromis eksperto R. M. išvadomis.
Vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, teismas greta eksperto išvados analizavo rašytinius bylos įrodymus, kuriuose fiksuotos atliktų darbų apimtys, taip pat- galimos atliktų darbų kainos. Prie rašytinių bylos įrodymų priskirtinas ir UAB ,,Statybų horizontai“ direktoriaus A. S. ekspertizės aktu vadinamas dokumentas (1 t., b.l. 97-101), kuris, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, eksperto išvada CPK 216 str. prasme nelaikytinas, nes ekspertizė buvo atlikta ne teismo nutarties, bet dalyvaujančių byloje asmenų- atsakovių- užsakymu. Tačiau aplinkybė, kad šis įrodymas vertintinas ne kaip eksperto išvada, o kaip rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 1 d.), nepaneigia jo, kaip įrodymo, reikšmės byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra reikšminga faktinė aplinkybė, kad surašydamas aptariamą aktą, A. S. betarpiškai apžiūrėjo statybos objektą, pagal faktinę situaciją nustatė atliktų darbų apimtis, naudodamasis visuotinai prieinama bei statybų praktikoje naudojama sąmatų sudarymo programa ,,Sistela“ nustatė galimas atliktų darbų kainas pagal jų apimtis, apklausiamas teisme liudytoju, paaiškino reikšmingas bylai faktines aplinkybes dėl jo atliktų skaičiavimų metodikos. Taigi, tiek rašytinis įrodymas (vadinamas ekspertizės aktu), tiek liudytojo A. S. parodymai teisme yra leistinos įrodinėjimo priemonės, nagrinėjant ginčą dėl atliktų darbų apimties bei jų galimos kainos. Šiais įrodymais atsakovės rėmėsi, siekdamos atsikirsti į joms pareikštą ieškinį bei įrodyti, jog pagal statybos objekte atliktų darbų apimtis jos nėra skolingos ieškovui ir teismas šiuos įrodymus pagrįstai analizavo kitų bylos įrodymų kontekste bei jais rėmėsi, priimdamas sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išanalizavo visus į bylą šalių pateiktus įrodymus, kurie pagrindžia ar paneigia šalių argumentus, juos įvertino pagal CPK 185 str. nuostatas, vertindamas eksperto R. M. išvadą bei jos įrodomąją galią, išsamiai motyvavo, kodėl tam tikromis išvadomis nesivadovauja, taigi, CPK 218 str. nuostatų dėl eksperto išvados, kaip įrodymo, vertinimo, buvo laikytasi.
Dėl rangos sutarties pagrindu atliktų darbų apimties, kokybės bei kainos
Apeliantas skunde nurodo, kad atsakovės neginčijo statybos objekte atliktų darbų apimties bei jų kokybės. Tokia apelianto pozicija nėra pagrįsta.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių- ieškovo UAB ,,Velox statybinės sistemos“ ir atsakovių I. P. bei M. K. buvo sudaryta statybos rangos sutartis (1 t., b.l. 9), kurioje buvo susitarta dėl gyvenamojo namo statybos už 468 000 Lt sumą (plius PVM). Rangovas šia sutartimi įsipareigojo atlikti žemės darbus, įrengti gręžtinius pamatus, įrengti rostverką, surinkti ir išbetonuoti ,,Velox“ sienas, surinkti ir išbetonuoti ,,Velox“ perdangas, sumūryti vidaus pertvaras, surinkti stogo konstrukciją (stogo danga ,,Rukki“, poliesteris, be pastogių pakalimo, be lietaus sistemos montavimo), įrengti elektros, vandentiekio, kanalizacijos įvadus. Taip pat nustatyta, jog atlikus dalį darbų, rangos darbų vykdymas buvo nutrauktas. Atliktų darbų apimtys fiksuotos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (1 t., b.l. 86-87), lokalinėje sąmatoje prie AB ,,Statybų horizontai“ eksperto A. S. surašyto ekspertizės akto (1 t., b.l. 102) bei ieškovo 2008 m. liepos 10 d. surašytame atliktų darbų akte (1 t., b.l. 149-150). Pažymėtina, jog šis aktas užsakovių nėra pasirašytas, taigi, šiuo aktu perduodamų darbų atsakovės nėra priėmusios (CK 6.662 str. 1 d.). Atliktų darbų akte nėra nurodyti atliktų darbų faktiniai kiekiai- įvardijamas tik atliktas darbas bei nurodoma jo kaina litais. Vien dėl šios priežasties atliktų darbų aktas vertintinas kaip ydingas turinio prasme, nes nesant faktinių duomenų apie atliktų darbų apimtis, panaudotų medžiagų kiekius, iš esmės nėra realios galimybės įvertinti šiame akte nurodomų konkrečių atliktų darbų kainų pagrįstumą.
Pasisakydama dėl aplinkybės, ar atsakovės ginčija atliktų darbų kiekius, teisėjų kolegija pažymi, jog tiek remiantis byloje esančiais įrodymais, tiek atsakovių pozicija, kuri jų tiesiogiai ar per atstovą buvo išsakyta teismo posėdžių metu, darytina išvada, jog toks ginčas (dėl atliktų darbų kiekio, taip pat- dėl jų atitikimo sutarties sąlygoms), byloje egzistavo ir tebeegzistuoja. Netgi ekspertas R. M., kurio išvadomis remiamasi apeliaciniame skunde, ekspertizės akte analizavo ne tik atliktus darbus pagal jų apimtis, tačiau ir jų atitikimą sutarties sąlygoms. Būtent, ekspertizės akte yra nurodoma, jog tokie darbai kaip ašių nužymėjimas, privažiavimo kelio įrengimas, ,,Velox“ medžiagų transportavimas į objektą, kanalizacijos montavimo darbai, kurie nurodyti 2008 m. liepos 10 d. atliktų darbų akte, sutartyje nebuvo numatyti ir jie turėtų būti vertinami kaip papildomi darbai. Nepaisant to, ekspertizės akte vertinant ieškovo atliktų darbų akte nurodomos kainos pagrįstumą, šie darbai įskaičiuojami į atliktų darbų vertę, ekspertas nustato jų lyginamąjį svorį bendrame statybos darbų kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, jog papildomų, sutartyje nenumatytų darbų atlikimas bei jų kainos nustatymas reglamentuotas CK 6.653 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, jog esant būtinybei atlikti papildomų darbų, dėl kurių tenka didinti kai kurių darbų kainą, rangovas privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo sutartį įvykdyti už sutartyje nustatytą kainą. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, jog rangovas, neįspėjęs užsakovo apie sutartyje nenumatytų darbų atlikimo būtinumą, neturi teisės reikalauti, kad už juos būtų papildomai apmokėta, jeigu tarp šalių kyla ginčas. Nagrinėjamu atveju į žemės darbų ir statybvietės išlaidas įskaičiuotų sutartyje nenumatytų darbų (ašių nužymėjimo, privažiavimo kelio įrengimo) atlikimo kaina atliktų darbų akte yra nurodyta atitinkamai 600 Lt ir 8000 Lt. Medžiagų transportavimo į objektą kaina atliktų darbų akte nurodyta 900 Lt litų, tačiau kokia šios kainos dalis patenka į sienų surinkimo bei montavimo darbų dalį, nėra aišku; kanalizacijos montavimo darbų, kurių vertė akte nurodyta 1340 Lt, kaip nurodė ekspertas, negalima įvertinti kaip kanalizacijos įvadų; pagal sutartį tai turėtų būti vertinama kaip papildomi darbai. Taigi, vien šios aplinkybės leidžia spręsti, jog atliktų darbų akte nurodyti darbų kiekiai neatitinka sutarties sąlygų, nes dalis jame nurodytų darbų sutartyje nebuvo numatyti, dėl jų atlikimo būtinumo rangovas užsakovių neįspėjo, o tai reiškia, jog teisinio pagrindo reikalauti apmokėjimo už šių darbų atlikimą rangovas neturi.
CK 6.653 str. 1 d. nustato, jog rangos sutartyje nurodoma rangos darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas. Nagrinėjamos bylos atveju rangos sutartyje šalys buvo nustatę tik bendrą (galutinę) darbų kainą, dėl konkrečių darbų kainų sutartyje nebuvo susitarta, rangovas nebuvo parengęs bei su užsakovėmis nebuvo suderinęs nei konkrečios, nei apytikrės darbų sąmatos, o tai reiškia, jog sutartyje nebuvo susitarta dėl tam tikrų darbų, atliktų tam tikrais etapais, kainų. Esant tokiai situacijai, rangovui tenka pareiga įrodyti, jog jis yra atlikęs darbų, kurių vertę reikalauja apmokėti (CPK 178 str.). Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šalys susitarė dėl sutartinės darbų kainos, minėta, jog dėl konkrečių darbų kainų jokio susitarimo sutartyje nėra, todėl argumentai, kuriais remiantis kritikuojama A. S. sudaryta atliktų darbų sąmata, negali būti pripažįstami pagrįstais. Šioje sąmatoje nurodyti konkretūs pagal sutartį atlikti darbai, jų kiekiai bei kaina, kurią sudaro darbo užmokesčio, medžiagų, mechanizmų kaina. Jau minėta, jog ieškovo vienašališkai surašytame atliktų darbų akte nenurodyti nei atliktų darbų kiekiai, nei vieneto kaina. Ekspertas R. M., vertindamas atliktų darbų kainos realumą, ekspertizės akte taip pat pažymėjo, jog sutartyje šalys nebuvo aptarę konkrečių darbų kainos bei kiekių, jų lyginamojo svorio statinio sutartinėje kainoje. Nepaisant to, ekspertas paskaičiavo atliktų darbų akte nurodytų darbų kainos lyginamąjį svorį (procentais) nuo bendros sutartinės kainos (Lentelė Nr. 1, 6 grafa) ir šios kainos realumą vertino remdamasis protingumo kriterijais bei ilgalaike statybos praktika (ekspertizės akto 9 puslapis). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl tokio atliktų darbų kainos vertinimo, pagrįstai pažymėjo, jog tokia analizė, kai matematiškai paskaičiuojama rangovo nurodyta atlikto darbo vertė, palyginant ją su bendra sutartine kaina, ir nustatant konkretaus darbo kainos lyginamąjį svorį bendroje kainoje, bei pagal tai sprendžiama apie to darbo kainos realumą, nevertintina kaip įrodymas, jog rangovas yra atlikęs tokį kiekį bei tokios vertės darbų. Minėta, kad vertinant eksperto išvadą, kaip įrodymą, turi būti atsižvelgiama į jame nurodytas aplinkybes, atliktus paskaičiavimus, vertinimus, kuriems reikalingos specialios žinios statybų srityje. Nagrinėjamu atveju ekspertui R. M. atliekant ekspertizę, nebuvo atliekami jokie realiai atliktų darbų kiekių paskaičiavimai, neanalizuojama galima kiekvieno atlikto darbo kaina, atsižvelgiant į ją sudarančias dedamąsias (medžiagų, darbų kaina, mechanizmų panaudojimo, mokesčių dalis ir t.t.). Pavyzdžiui, nustatant sienų montavimo bei betonavimo kainos realumą, net nebuvo suskaičiuota, kokia dalis sienų montavimo bei betonavimo darbų realiai buvo atlikta ir pan.. Minėta, jog tiek ieškovas, tiek ekspertas iš esmės remiasi argumentu dėl sutartinės darbų kainos, tačiau kai šalys yra susitarusios tik dėl viso objekto darbų kainos, realiai atliktų darbų kiekiai yra itin svarbūs, vertinant jų kainos realumą. Pavyzdžiui, analizuojant ekspertizės akto 3-ią lentelę, tokio konstrukcinio elemento kaip sienos, dalis visame objekte nurodoma 26,5 procento; taigi, sprendžiant ar už sienų įrengimo darbus atliktų darbų akte nurodytos kainos atitinka sutarties sąlygas, turėtų būti paskaičiuojama, kokia sienų montavimo bei betonavimo darbų apimtis objekte, kokia tam tikro mato vieneto darbų kaina, kokia nuo visų atliktinų darbų dalis yra realiai atlikta, tuomet būtų galimybė paskaičiuoti atliktų darbų kainos realumą. Tačiau analizuojant ekspertizės akto 2 lentelės duomenis (4 pastraipa- ,,Sienų ,,Velox“ surinkimas ir betonavimas“) matyti, jog analizė atlikta visiškai kitu principu- nurodoma šių darbų kaina pagal ieškovo atliktų darbų aktą (pažymėtina, jog ir tų darbų, kurie sutartyje nebuvo numatyti), paskaičiuojamas šios kainos lyginamasis svoris visoje objekto kainoje ir, neatlikus jokių skaičiavimų, nurodoma, jog kaina yra reali. Teismas pagrįstai tokiomis išvadomis nesivadovavo, nes ekspertizė buvo skiriama patikrinti ieškovo nurodomų atliktų darbų kainų realumą bei pagrįstumą, jų atitikimą sutarties sąlygoms. Eksperto išvada šių tikslų neįgyvendina, todėl sprendžiant dėl ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teismas pagrįstai vadovavosi tais įrodymais, kuriuose nurodyti konkretūs atliktų darbų kiekiai, jų kaina bei dedamosios kainos dalys, ir atitinkamai pagrįstai priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, t.y. neįrodė, jog atliktų darbų apimtis bei kainos yra didesnės, negu atsakovės buvo sumokėjusios už darbus avansu.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.), todėl skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atsakovės pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui yra sumokėjusios po 500 Lt kiekviena (2 t., b.l. 113-114). Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos joms priteistinos iš apelianto (CPK 93, 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto bankrutuojančios UAB ,,Velox statybinės sistemos“ atsakovėms I. P. 500 Lt (penkis šimtus litų) ir M. K. 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.