Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. J., V. J., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. J. ir V. J., apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, bei išsiunčiant šaukimus visais teismui žinomais adresais (Civilinio proceso kodekso 117, 130 straipsniai, b. l. 15, 32-36, 38, 40-42, 55, 67, 71, 74-77, 80, 90, 100-101).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos I. P. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio I. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra I. P., rašytinių įrodymų apie vaiko tėvą nėra. Pareiškėja įrodinėja, kad jos sūnaus I. tėvas yra S. J.. S. J. (duomenys neskelbtini) mirė ((duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 13).

Kadangi spėjamas vaiko tėvas miręs, bylą išnagrinėta vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 391 straipsniu.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada bei kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (Civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 389 straipsnis). Nepavykus nustatyti S. J. vaikų A. J. ir V. J. buvimo vietos, teismas negalėjo svarstyti klausimo dėl DNR ekspertizės skyrimo. Nagrinėjant bylą ypatingąją teisena teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 8 dalis).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007 yra išaiškinęs, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis - ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai.

L. V. R. patvirtino, kad S. J. gyveno kartu su pareiškėja I. P. iki pareiškėjos sūnaus I. gimimo ir po jo gimimo. Liudytoju apklausto S. K. parodymai patvirtina pareiškėjos I. P. paaiškinimus apie pareiškėjos gyvenimą kartu su S.. Ir nors liudytojas nurodė, kad S. pavardės neatsimena, bet patvirtino, kad S. buvo taksistas, gyveno kartu su I. P., jam pasipasakojo, kad su I. susilaukė vaiko. Liudytojas dalyvavo S. laidotuvėse, padėjo I. P. finansiškai ir sutiko būti I. krikšto tėvu. Nors liudytoja apklausta D. K. negalėjo nurodyti su pareiškėja gyvenusio vyro nei vardo, nei pavardės, tačiau patvirtino, kad su I. P. gyvenęs vyras buvo taksistas, jos žiniomis jiedu susilaukė vaiko.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimu nustatyta, kad vaiko I. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo metu I. P. sutuoktiniu buvęs V. P. nėra vaiko tėvas (b. l. 10-12). Nors teismo sprendimu nėra nustatyta ką šalys laikė vaiko tėvu, tačiau teismas sutinka su pareiškėjos atstovės argumentu, kad šiuo atveju teismas gali vadovautis netiesioginiais įrodymais, t.y. į bylą pateiktais procesiniais dokumentais (b. l. 107-111), kuriuose nurodoma, kad I. P. gimė iš pareiškėjos I. P. santykių su S. J..

Byloje nesant kitų įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į institucijos teikiančios išvadą byloje teismo posėdžio metu pateiktą išvadą, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, tikslu įregistruoti tėvystę, nustatytinas faktas, kad S. J. yra I. P. tėvas, o I. P. yra S. J. vaikas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 391, 392, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra I. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o I. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) yra S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų įregistravimui.