Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartis, II-60-1140/2020

Teismas: Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-10
Bylos Nr.: II-60-1140/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00830-2020-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)

Teisėjas: Gintarė Bunikienė (pirm.)
Pažeidėjas: G. Č.
Institucija: Alplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai: Aidas Venckus

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-60-1140/2020

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00830-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.2; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4 (S)

Telšių APYLINKĖS TEISMASNUTARtiS2020 m. gruodžio 10 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danguolei Kučkienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Č. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pareiškėjas) atstovui advokatui Aidui Venckui,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovams Andriui Bružui ir Virginijui Kerui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Č. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas nutarimas) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. Č. nubaustas 650 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 241 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. spalio 29 d. 8.00 val. (duomenys neskelbtini), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2019 m. kovo 7 d. – 2019 m. birželio 6 d. atlikto planinio UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad Bendrovė Eksploatuodama (duomenys neskelbtini) žvyro telkinį, pateikė neteisingus duomenis 2018 m. III ketvirčio Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje (toliau – Deklaracija); (duomenys neskelbtini) žvyro telkiniui eksploatuoti Lietuvos geologijos tarnyba yra išdavusi leidimą eksploatuoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, kuriame nurodyti tik žvyro ištekliai; žvyro išteklių gavyba numatyta ir (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio naudojimo (kasimo ir rekultivavimo) projekte; telkinio markšeideriniais planais taip pat apskaitomi tik žvyro ištekliai; teikiant 2018 m. I ketvirčio Deklaraciją, Bendrovė joje nurodė, kad yra išgauta 6180 m³ smėlio ir 5612 m³ žvyro, t. y. deklaracijoje neteisingai nurodyta išgaunama kietoji naudingoji iškasena, atitinkamai neteisingai pritaikytas mokesčio už valstybinius išteklius tarifas bei sumokėta mažesnė mokesčio už valstybinius išteklius suma; Bendrovės direktorius G. Č., būdamas bendrovės vadovu, neužtikrino, kad teikiant 2018 m. III ketvirčio Deklaraciją, joje būtų nurodomi teisingi duomenys; tokiais veiksmais G. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalį.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, G. Č., atstovaujamas advokato Aido Venckaus, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad nei iš administracinio nusižengimo protokolo, nei iš skundžiamo nutarimo nėra galimybės suprasti, ar administracinė nuobauda jam paskirta už tariamai neteisingus duomenis teikiant 2018 m. I-o ketvirčio ar III-o ketvirčio deklaracijas, todėl neturėjo galimybės tinkamai gintis nuo jam reiškiamo kaltinimo, o tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu. Mano, kad skundžiamas 2020 m. rugpjūčio 25 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos nutarimas yra priimtas netinkamai aiškinant bei taikant tiek ANK bendrosios dalies, tiek ir specialiosios dalies normas, jo veiksmuose nesant ANK 241 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties, dėl ko negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu ir teismo turėtų būti pakeistas. Be to, iš skundžiamo nutarimo turinio akivaizdu, kad jo aprašomojoje dalyje nebuvo išdėstytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytos, jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės, o tik pažodžiui nukopijuota 2020 m. kovo 3 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo dalis. Taip pat nurodė, kad 2019 m. birželio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus surašytas 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktas Nr. KL-24 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuris minimas kaip pagrindas skundžiamame nutarime, tačiau 2019 m. rugpjūčio 1 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sprendimu Nr. AS-23 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nuspręsta pakeisti 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktą Nr. KL-24. Sprendime pripažįstama, kad UAB (duomenys neskelbtini), eksploatuodama (duomenys neskelbtini) žvyro telkinį, jame teisėtai išgauna ne tik žvyrą, bet ir smėlį ir, vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gegužės 29 d. raštu Nr. (7)-1.7-3417, daroma prielaida, kad bendrovės išgautas smėlio kiekis nurodytame telkinyje gali sudaryti daugiau kaip 50 proc. viso išgautų išteklių kiekio. Būtent dėl šios priežasties Sprendime visas bendrovės išgautas smėlio kiekis Kegrių karjere, viršijantis 50 proc. bendro išgautų gamtos išteklių kiekio, traktuojamas kaip tariamai nuslėptais ir nedeklaruotais žvyro kiekiais, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad bendras bendrovės deklaruotas išgauto smėlio ir žvyro kiekis iš esmės sutampa su kitais, Sprendime minimais dokumentais (markšeideriniais planais, kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos deklaracijomis), visiškai nevertinant tos aplinkybės, kad valstybinio mokesčio tarifo už išgaunamus gamtos išteklius skirtumas tarp žvyro ir smėlio skundžiamame sprendime nurodytu laiku buvo tik 0,06 ct, o šiai dienai lygus. Be to, lyginant skundžiamą nutarimą ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimą, akivaizdu, kad ta pati institucija tas pačias faktines aplinkybes vertina kardinaliai priešingai, t. y., priimdama 2019 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimą, vertino, kad UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) telkinyje teisėtai išgauna tiek žvyrą, tiek smėlį, bet tariamai netinkamai jį deklaravo, nuslėpdama dalį išgauto žvyro, tuo tarpu skundžiamame nutarime – jog UAB (duomenys neskelbtini) telkinyje, neturėdama Geologijos tarnybos leidimo, neteisėtai išgauna smėlį, o, deklaruodama jo gavybą Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje, tariamai teikė neteisingus duomenis (b. l. 3–9). Teismo posėdžio metu G. Č. atstovas advokatas Aidas Venckus palaikė skundą jame išdėstytais argumentais. Prašė jo atstovaujamojo skundą tenkinti ir institucijos priimtą nutarimą panaikinti. Atkreipė dėmesį, kad institucijos pareiga yra įrodyti, jog asmuo padarė administracinį nusižengimą, o ne asmens pareiga įrodinėti, kad pažeidimo jis nepadarė.

Atsiliepimas

3. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2019 m. kovo 7 d. – 2019 m. birželio 6 d. atlikto planinio UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė, eksploatuodama (duomenys neskelbtini) žvyro telkinį, 2018 m. III ketvirčio Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis (2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktas Nr. KL-24). Lietuvos geologijos tarnyba bendrovei yra išdavusi leidimą eksploatuoti (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio žemės gelmių išteklius ir ertmes (toliau – Leidimas). Leidime išimtinai nurodyti išgaunami tik žvyro ištekliai. Žvyro išteklių gavyba numatyta ir (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio naudojimo (kasimo ir rekultivavimo) projekte. (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio markšeideriniais planais taip pat apskaitomi tik žvyro ištekliai. Teikiant 2018 m. III ketvirčio deklaraciją, bendrovė joje nurodė, kad yra išgauta 6180 m3 smėlio ir 5612 m3 žvyro, t. y. deklaracijoje neteisingai nurodyta išgaunama kietoji naudingoji iškasena. Deklaracijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) žvyro telkinyje buvo išgaunamas ne tik žvyras, bet ir smėlis, kurio Leidime, kaip išgaunamų išteklių rūšis nėra nurodyta. Atitinkamai deklaracijoje neteisingai pritaikytas mokesčio už valstybinius išteklius tarifas bei sumokėta mažesnė mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokesčio suma. Pareiškėjas, būdamas bendrovės vadovu, neužtikrino, kad teikiant 2018 m. III ketvirčio deklaraciją, joje būtų nurodyti teisingi duomenys. Byloje esantys objektyvūs įrodymai leidžia daryti išvadą, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) telkinyje išgavo naudingąją iškaseną – žvyrą, ir būtent išgauto žvyro kiekius už mokestinį laikotarpį privalėjo deklaruoti. Pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo deklaracijose deklaruotus naudingos iškasenos – smėlio – faktiškai išgautus kiekius. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad deklaravo gamtos išteklius pagal jų granuliometrinę sudėtį kaip smėlį ir žvyrą, nepagrindžia tokio naudingųjų iškasenų deklaravimo teisinio pagrindo ir nepatvirtina deklaracijose nurodyto (kaip išgauto) smėlio kiekio. Ataskaitose 2-KN nurodytas iškastos naudingos iškasenos (žvyro) pagamintas smėlio kiekis taip pat nesuteikia teisės pareiškėjui deklaracijose, kaip išgaunamą naudingąją iškaseną, nurodyti smėlį, nes Leidimas, Projektas ir markšeideriniai planai patvirtina, kad pareiškėjo išgaunama naudingoji iškasena – žvyras. Nesant nustatytų sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, nuobaudos dydis – sankcijoje numatytas baudos vidurkis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti (b. l. 54–56). Institucijos atstovai Virginijus Keras ir Andrius Bružas palaikė Institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Č. skundą atmesti, o skundžiamą institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad patikrinimo metu buvo konstatuotos faktinės aplinkybės ir sprendimu jos jau nebuvo keičiamos, nes nebuvo nuspręsta atlikti pakartotinį patikrinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikintinas, byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti papildomą tyrimą.

4. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 639 straipsnį skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta ANK XXXVI skyriuje. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra ne tik greitai ir objektyviai, bet ir visapusiškai, bei išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, taip pat tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn (ANK 563 straipsnis). Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, be kitų principų, vadovaujamasi ir teisingo proceso principu (ANK 566 straipsnio 1 dalis).

5. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, jog tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek Institucijos nutarimas turi esminių trūkumų, kurie turi būti pašalinti.

6. Baigus administracinio nusižengimo tyrimą surašomas administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi atitikti ANK 609 straipsnyje numatytus reikalavimus. Būtent administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas kai: 1) nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas nusižengimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Nesant visų šių sąlygų, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pirmiausia privalo surinkti ir kitus įrodymus, kuriuos ištyręs teismas galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Administracinio nusižengimo protokole nurodytos teisės pažeidimo aplinkybės turi būti pagrįstos ANK 569 straipsnio 1 dalyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, nes tik tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali tinkamai realizuoti savo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Kadangi administracinio nusižengimo protokole yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, teismas negali papildyti administracinio kaltinimo naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kas reikštų minėtų ribų peržengimą.

7. Nagrinėjamoje byloje G. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 241 straipsnio 2 dalį, tačiau tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime yra netikslumų, kurie turėtų būti ištaisyti, ir neaiškumų, kurie privalo būti pašalinti.

8. Tiek 2020 m. kovo 3 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45–46), tiek skundžiamame 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–33) nurodytas netikslus pagrindas – Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis suformuluotas kaltinimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta, kad Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2019 m. kovo 7 d. – 2019 m. birželio 6 d. atlikto planinio UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu (Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad bendrovė eksploatuodama (duomenys neskelbtini) žvyro telkinį, pateikė neteisingus duomenis 2018 m. III ketvirčio mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje – Bendrovė joje nurodė, kad yra išgauta 6180 m³ smėlio ir 5612 m³ žvyro, t. y. deklaracijoje neteisingai nurodyta išgaunama kietoji naudingoji iškasena, atitinkamai neteisingai pritaikytas mokesčio už valstybinius išteklius tarifas bei sumokėta mažesnė mokesčio už valstybinius išteklius suma. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47–52, toliau – ir Patikrinimo aktas) numatyta, kad, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas (UAB (duomenys neskelbtini), nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė Jūratė Rūkštelienė, išnagrinėjusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vyr. specialisto (vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus) Andriaus Bružo 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinusi Įmonės pateiktas rašytines pastabas bei juos pagrindžiančius dokumentus, 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė pakeisti 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 66–76), tačiau pastarasis sprendimas nėra nurodytas nei 2020 m. kovo 3 d. administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame 2020 m. rugpjūčio 25 d. administracinio nusižengimo nutarime, nors turėtų būti, jeigu Institucija, nustačiusi atitinkamus Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalies pažeidimus bei administracinio nusižengimo, numatyto ANK 241 straipsnio 2 dalyje, požymius, nusprendė patraukti atsakingą asmenį administracinėn atsakomybėn. Juolab, kai 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo akte ir jį pakeitusiame 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patikrinimo akto tvirtinimo tam tikri administracinei bylai aktualūs duomenys (susiję su (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio eksploatavimu ir pateiktos 2018 m. III ketvirčio Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos duomenų vertinimu) nurodyti ir vertinami nevienodai (pvz., Sprendime nedeklaruoto žvyro kiekis nurodytas 284 m³, nors 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo akte, kuriuo vadovaujantis surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skundžiamas nutarimas, užfiksuotas nedeklaruoto žvyro kiekis yra 6180 m³). Tokie neatitikimai turi būti ištirti, įvertinti ir aiškiai nurodyti, kad nebūtų galimos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje interpretacijos, kas visų kitų bylos įrodymų kontekste yra reikšminga išvadai dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo padaryti, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų tinkamai informuotas, kokiu pagrindu ir už kokią konkrečią įstatyme uždraustą veiką jam skiriama administracinė nuobauda.

9. Patikrinimo aktu padarytų išvadų turinys gali įpareigoti Instituciją (jos pareigūną), gavusią (-į) duomenų apie galimai padarytą administracinį nusižengimą ir turinčią (-tį) teisę atlikti tyrimą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo (ar surašyti administracinio nusižengimo protokolą), pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau tik baigęs administracinio nusižengimo tyrimą ir nustatęs įstatymų uždraustos veikos požymius, pareigūnas privalo surašyti administracinio nusižengimo protokolą, atitinkantį ANK 609 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus (ANK 608 straipsnio 1 dalis). ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę, padarius šį nusižengimą, privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas. ANK 618 straipsnio nuostatos įpareigoja pareigūną, ne teismo tvarka išnagrinėjusį administracinio nusižengimo bylą, priimti nutarimą, kuriame turi būti, be kita ko, išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

10. Pažymėtina ir tai, tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš administracinio nusižengimo nutarimo nėra aišku, kokia ANK redakcija buvo remiamasi tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimant administracinio nusižengimo nutarimą. Iki 2020 m. liepos 11 d. galiojusi ANK 241 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, kad klaidingų duomenų pateikimas <...> mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje <...> užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų, t. y. atsakomybė kilo vien tik už klaidingų duomenų pateikimą. ANK 241 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti šiuo metu (nuo 2020 m. liepos 11 d.), numato, kad klaidingų duomenų pateikimas <...> mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijoje <...>, jei dėl to buvo sumokėtas mažesnis, negu nustatyta, mokestis, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų, t. y. administracinis nusižengimas aprašytas materialiąja sudėtimi ir šio nusižengimo padariniai yra būtinas veikos požymis.

11. ANK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, ir vadovaujantis ANK nuostatomis, pasekmės – sumokėtas mažesnis, negu nustatyta, mokestis turėtų aiškiai atsispindėti administracinio nusižengimo protokole ir administracinio nusižengimo nutarime, nusižengimo esmę formuluojant konkrečiais nustatytais duomenimis ir faktais. Nagrinėjamu atveju, esant duomenų ir faktų, bei jų vertinimo neatitikimams tarp 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo šis Patikrinimo aktas pakeistas, tiek pareiškėjui, tiek teismui kyla pagrįstų abejonių dėl administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo pagrįstumo.

12. Be to, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek administracinio nusižengimo nutarime suklysta nurodant klaidingų duomenų pateikimo laikotarpį. Nors iš administracinio nusižengimo bylos yra aišku, kad Institucija, formuluodama nusižengimo esmę, galimai padarė rašymo apsirikimo klaidą, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek administracinio nusižengimo nutarime, nurodydama galimai klaidingų duomenų teikimo deklaracijoje laikotarpį – ne tik 2018 m. III ketvirtį, tačiau ir 2018 m. I ketvirtį, tačiau minėti netikslumai taip pat taisytini.

13. Atkreiptinas Institucijos dėmesys ir į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

14. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kaip ir teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjo atstovas, tiek Institucijos atstovai, jog G. Č. buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai ir priimti du administracinio nusižengimo nutarimai dėl administracinių nusižengimų pagal ANK 241 straipsnio 2 dalį. Jeigu abiem atvejais administracinius nusižengimus padarė tas pats asmuo, abiejose administracinių nusižengimų bylose nurodytos tapačios nusižengimų padarymo aplinkybės, surašant protokolus ir priimant administracinius nutarimus vadovaujamasi tuo pačiu pagrindu, o iš esmės skiriasi tik deklaracijų pateikimo laikotarpiai, teismo vertinimu, nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių (ANK 38 straipsnio 2 dalis, 612 straipsnis).

15. Teismas pažymi, jog institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinius nusižengimus, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas turi išsamiai pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, ir tik tada priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, šiuo atveju – teismui.

16. Kadangi aptarti skundžiamo nutarimo bei protokolo trūkumai yra esminiai, kurie negali būti ištaisyti nagrinėjant skundą teisme, apsunkinę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, yra pagrindas administracinio nusižengimo bylą grąžinti nutarimą priėmusiai institucijai tinkamai administracinio nusižengimo teisenai atlikti.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra su esminiais trūkumais ir neaiškumais, kurių teismas negali pašalinti. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto Virginijaus Kero 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas, administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai – Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, atlikti išsamų bylos aplinkybių tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4-6 dalimis, teismas

nutaria:

G. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti bylą Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Gintarė Bunikienė