- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- 1-788-543/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Kaltinamasis
- I. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, esanti vaiko priežiūros atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. P.
laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. 14.14 val., tiksliau nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų B. P., t. y. pirštais suėmė B. P. už veido, po to, rankose laikydama jo kojas ties blauzdomis, stipriai jas suspaudė ir taip smurtaudama nukentėjusiajam B. P. dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame skruoste ir smakro kairėje pusėje nežymiai sutrikdė sveikatą bei dėl dešinio blauzdikaulio lūžimo apatiniame trečdalyje jam nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamoji I. P. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, paaiškino, kad B. P. yra jos pirmas vaikas, nusikaltimas padarytas kai jam buvo maždaug trys mėnesiai. Iš pradžių, apie du mėnesius po vaiko gimimo, jai viskas buvo gerai, tačiau trečią mėnesį ji pradėjo jaustis labai blogai, sirgo depresija. Vyrui išvažiavus dirbti, ji visa laiką būdavo viena su mažu kūdikiu, ją kankino baimė, kad nemokės auginti vaiko, ji dėl visko nervindavosi. Jai kažkas atsitiko, pati savęs nepažino, su niekuo nesutardavo, vaikui užmigus, eidavo paverkti. Ji išgyveno sunkias akimirkas, visą laiką verkė, pati nesuprato, kas jai darosi. Negali paaiškinti, kodėl tada taip pasielgė su savo vaiku, šiuo metu gailisi, niekada gyvenime to dar kartą nepadarytų. Kurį laiką ji lankėsi pas psichiatrą, nes buvo irzli. Psichiatrė sakė, kad čia nieko tokio, visoms taip būna bei paskyrė gydymą, tačiau ji neturėjo kur palikti vaiko, todėl nustojo lankytis pas psichiatrę. Jai padėdavo vyras, anyta, tėvai paskambindavo, bet jų neprisileisdavo, buvo pikta, pyko ant savęs ir viso pasaulio. Nerodė jiems, kad jai taip blogai, bandė pati kovoti su emocijomis. Vyrui taip pat visko nesakydavo. Tą dieną vaikas buvo irzlus, ilgą laiką verkė ir ji susinervinusi vienos rankos pirštais paėmė jam už žandų bei suspaudė. Atleidus pirštus žandukai buvo paraudę, tačiau kraujosruvos atsirado tik vaikui pabudus. Vėliau, keisdama sauskelnes, ji kėlė kūdikį ir susinervinusi paspaudė bei pasuko jam koją, suėmusi už dešinės kojytės buvo jį pilnai pakėlusi. Tada nepagalvojo, kad sulaužė jam kojytę, patinimas atsirado tik kitą rytą, o tuo metu jokių sužalojimų nesimatė. Iki įvykio neturėjo patirties ir žinių, kaip paimti vaiką, kaip su juo elgtis, stengėsi, kad viskas būtų gerai. Po įvykio ji lankė tėvystės pamokas. Tą vakarą grįžus vyrui apie savo veiksmus nieko nesakė, pamelavo, kad veidą vaikas susižalojo pats. Kitą rytą, pamačiusi ištinimą, išsigando ir paskambino vyrui. Po įvykio, tyrimo metu, ji lankėsi pas psichologę, šiuo metu jaučiasi gerai, nebesigydo. Po įvykio kalbėjo su šeimos nariais apie savo elgesį. Tėvai išgyveno dėl įvykusio, jautė nusivylimą, tačiau jos neatstūmė. Motina labai stengiasi jai padėti, nuolat bendrauja tiek telefonu, tiek susitinkant, dažnai matosi, nes savaitgaliais vyksta pas tėvus, taip pat, tėvai atvyksta į jų namus. S. B. auga jos ir sutuoktinio šeimoje, vaikas sveikas, linksmas, yra visų mylimas ir prižiūrimas.
Kaltinamoji kaltę dėl nusikaltimo visiškai pripažino, davė išsamius parodymus, kurie sutapo su pirminiais ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei neprieštaraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. P. parodė, kad ji yra kaltinamosios sutuoktinio P. P. mama. Sūnaus šeima augina sūnų B, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus dirba, marti augina vaiką. 2017 m. gegužės 31 d. sūnus jai parašė sms žinutę, kad kūdikiui ištino koja, ją keisdama sauskelnes galėjo patempti kaltinamoji. Ji atsiprašiusi iš darbo pasiėmė I. P. su vaiku ir nuvyko į ligoninę. Kūdikį apžiūrėjusi gydytoja klausė I. P. ar prieš vaiką nebuvo smurtauta, kaltinamoji nurodė, kad jam patempė koją. Vėliau gydytoja ant vaiko žandukų pastebėjo ir mėlynes (1 t., b. l. 63-64).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. B. parodė, kad 2017 m. gegužės 31 d. apie 10-11 val. jai dirbant Alytaus apskr. S. Kudirkos ligoninėje, į priėmimo skyrių tėvai atvežė maždaug 4 mėn. kūdikį B. P.. Tėvai parodė, kad yra patinusi berniuko dešinės kojos blauzda. Apžiūrint kūdikį, ji matė patinusią koją ir po vieną mėlynę ant abiejų veido žandų. Pas mamą paklausus iš kur pas vaiką mėlynės, ji pasakė, kad vaikas yra labai aktyvus ir pats susimušė. Motina pripažino, kad jam patempė koją, tačiau aplinkybių nenurodė. Kūdikis išvežtas į Kauno klinikas (1 t., b. l. 67-68).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. B. parodė, kad ji dirba Kauno klinikose, yra vaikų ligų gydytoja. 2017 m. gegužės 31 d. nuo apie 16 val. iš traumatologų gavo informaciją, kad iš Alytaus dėl galimo kaulo lūžio ar uždegimo atgabentas mažametis B. P.. Apžiūrint vaiką pastebėtos kraujosruvos ties burnyte iš abiejų pusių, nedidelėje viršutinės lūpos srityje. Taip pat pastebėtos smulkios kraujosruvos po apatine dešine ausimi, dešinio ausies kaušelio srityje, ant kairiojo sėdmens. Ant dešinės kojos mėlynių nepastebėta. Buvo matyti, kad vaikas saugo kojytę, todėl įtartas blauzdikaulio lūžis (1 t., b. l. 107).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad jis yra kaltinamosios uošvis. Būdamas sūnaus namuose pastebėjo, kad ant vaiko smakro, aplink lūpas, abejose pusėse yra po mėlynę. I. P. pasakė, kad anūkas pats save daužo. Daugiau jokių smurto žymių ant anūko nematė. Pastebėjo, kad I. P. nuotaika dažnai kinta, yra girdėjęs, kad ji su kūdikiu kalba pakeltu tonu, tačiau nėra matęs, kad ji naudotų fizinį smurtą prieš anūką (1 t., b. l. 111-113).
Tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo bei tarnybiniame pranešime dėl telefoninio pranešimo nurodyta, kad 2017 m. gegužės 31 d. 14.14 val. Alytaus vyriausiajame policijos komisariate gautas Alytaus ligoninės vaikų priėmimo skyriaus medikės telefoninis pranešimas, kad 2017-05-31 11:32 val. į priėmimo skyrių tėvai atvežė B. P. dėl kojos sutinimo. Priėmimo skyriuje nustatytas dešinės kojos sutinimas, galimos kraujosruvos ant abiejų skruostų. Įtariamas dešinės kojos lūžis, mėlynės. Įtariamas tėvų smurtas (1 t., b. l. 1, 1-4).
Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18-25).
Tarnybiniame pranešime dėl mažamečio apžiūros bei prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės antrajame vaikų ligų skyriuje buvo paguldytas mažametis B. P.. Apžiūrint mažamečio veidą matyti dvi rausvos spalvos kraujosruvos ant abiejų žandų, žemiau lūpų linijos, jo dešinė koja sugipsuota, gydytojai patvirtino dešinio blauzdikaulio lūžimą (1 t., b. l. 36-38).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje nurodyta, kad B. P. padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame skruoste ir smakro kairėje pusėje bei dešinio blauzdikaulio lūžimas apatiniame trečdalyje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą ir dešinę blauzdą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kraujosruvos kvalifikuotinos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 57-58).
Tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių užfiksuota, kad apklausiant D. P., ji parodė į savo mobiliojo ryšio telefoną sūnaus Povilo rašytą SMS, kurioje nurodyta „Laba, Benukui koją kiba pasitempė, tiksliau ko gero patempė, kai už kojų kelia pampersą dė, tai reikia galvot, kur vežt apžiūrėt. B. I. stradalina dėl tų mėl..“. Žinutė mobiliajame telefone nufotografuota ir pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 59-60).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu P. P. pateikė savo ir žmonos mobiliuosius telefonus (1 t., b. l. 71).
Apžiūros protokolais su fototelentelėmis apžiūrėti I. P. mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy S5, ir P. P. mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“ užfiksuotos jų siųstos ir gautos sms žinutės (1 t., b. l. 72-86, 89-101).
Socialinio darbo su šeima vertinimo pažyma laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. įvertinta I. P., P. P. ir B. P. šeima. Pažymoje nurodyta, kad minėtu laikotarpiu šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, bendravimas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas. Socialiniams darbuotojams lankantis šeimoje pastebėta, kad tėvai neslepia noro patys auginti savo sūnų, kuris dėl kilusios grėsmės buvo laikinai perduotas D. P. globai. I. P. lanko pozityviosios tėvystės mokymus, psichiatro bei psichologo konsultacijas. Tėvai bendrauja su socialiniais darbuotojais, neretai kreipiasi patarimo įvairiais klausimais, yra linkę atkreipti dėmesį į jų siūlymus, rekomendacijas, pripažįsta šeimoje vyraujančias problemas, rodo norą bei pastangas jas spręsti, siekia, kad į šeimą grįžtų sūnus B. P. (1 t., b. l. 194-195).
Iš surinktų byloje ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad kaltinamoji I. P. smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų B. P. ir dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame skruoste ir smakro kairėje pusėje nežymiai sutrikdė sveikatą bei dėl dešinio blauzdikaulio lūžimo apatiniame trečdalyje jam nesunkiai sutrikdė sveikatą ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose.
Dėl baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo
Kaltinamoji ir kaltinamosios motina G. Ž. pateikė prašymą atleisti I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant jos motiną G. Ž.. Kaltinamoji nurodė, kad šį nusikaltimą padarė spontaniškai, dėl nestabilios psichinės būsenos, atsiradusios po gimdymo, dėl to labai išgyveno, iš karto po įvykio kreipėsi į medikus dėl pagalbos suteikimo mažamečiam sūnui, pati dėl pogimdyvinės depresijos kreipėsi į psichologą, vartojo vaistus, lankė praktinius užsiėmimus. B. yra grąžintas jų šeimai, jokių liekamųjų reiškinių nėra, vaikas yra sveikas, judrus, auga šeimoje mylimas ir prižiūrėtas. Ji jau padariusi reikiamas išvadas, pasižada nenusikalsti.
Teisiamajame posėdyje G. Ž. paaiškino, kad jos dukra ištekėjo būdama labai jauna, anksti pastojo, po gimdymo tapo irzli, susinervindavo dėl kiekvienos pastabos, jautriai reaguodavo į aplinką, būdavo liūdna. Iki įvykio jos kasdien bendravo, kalbėdavosi telefonu, ji atvykdavo į dukters namus, todėl matė pakitusią dukters psichologinę būseną, tačiau pastaroji neigdavo turinti problemų, sakydavo, kad jai viskas gerai, kad jai padeda anyta, vyro sesuo. Po įvykio dukra labai išgyveno, lankėsi pas psichologą, gėrė vaistus, ji labai pasikeitė, morališkai sutvirtėjo, gyvena šeimoje, augina B, vaikas šeimoje puikiai jaučiasi, jokių liekamųjų reiškinių nėra, yra mylimas ir prižiūrimas. Jos ir dukros šeimos ryšys labai stiprus, savaitgaliais jie lankosi vieni pas kitus, taip pat, kiekvieną dieną bendrauja telefonu. Prašo atleisti dukrą nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti ją laiduotoja be užstato.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Kaip matyti iš duomenų įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše apie fizinį asmenį (2 t., b. l. 22), I. P. yra traukiama baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji iš karto prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl jos gailisi, supratusi smurto pasekmes mažamečiui, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų suteikiant pirmąją pagalbą, kreipėsi į medikus, pristatė mažametį į gydymo įstaigą. Kaltinamoji visiškai atlygino nusikaltimu padarytą žalą (2 t., b. l. 147, 148). Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji taip pat niekada nebuvo bausta ir administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 25), iki išeidama į vaiko priežiūros atostogas dirbo (2 t., b. l. 23), buvusio darbdavio yra charakterizuojama puikiai (2 t., b. l. 145), šiuo metu ieškosi naujo darbo (2 t., b. l. 146). Šios aplinkybės rodo, kad I. P. yra linkusi laikytis nustatytos tvarkos, siekia būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nusikaltimą kaltinamoji padarė būdama jauno amžiaus bei itin jautriu ir sudėtingu gyvenimo laikotarpiu - neseniai pagimdžiusi pirmąjį savo vaiką. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (2 t., b. l. 82-86) patvirtina, kad kaltinamajai trečią mėnesį po sūnaus gimimo išryškėjo adaptacinio pobūdžio psichikos pakitimai - padidėjęs dirglumas, jautrumas, nuovargis, nuotaikos svyravimai, miego sutrikimai, konfliktiškumas. Jai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji neturėjo gilių įgūdžių bei patirties kaip tinkamai elgtis ir prižiūrėti naujagimį, dėl to patyrė didelių emocinių išgyvenimų. Įvertinus aptartas aplinkybes, I. P. panaudotas smurtas vertintinas labiau kaip atsitiktinis, įtakotas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o ne kaip sistemingas elgesys. Be to, kaltinamosios siekį pasitaisyti ir ateityje nekartoti nusikalstamų veiksmų, tinkamai atilikti savo kaip motinos pareigas, rodo ir jos elgesys po nusikaltimo padarymo - ikiteisminio tyrimo metu ji dėl savo psichinės būklės lankėsi pas psichiatrą bei psichologą, aktyviai dalyvavo vaiko priežiūros kursuose, dėl tinkamo rūpinimosi mažamečiu kreipėsi pagalbos į socialinius darbuotojus. Pažymėtina, kad šiuo metu mažametis nukentėjusysis yra grąžintas į kaltinamosios šeimą, kur jį kartu su vyru prižiūri pati kaltinamoji. Vaiko teises užtikrinančioms institucijoms nekyla įtarimų dėl tolimesnės grėsmės mažamečiui. Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamosios asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamoji pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala atlyginta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamoji nėra linkusi pažeidinėti įstatymų.
BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja yra kaltinamosios motina G. Ž.. Kaip matyti iš kaltinamosios bei G. Ž. parodymų, jos yra artimos, nuolatos bendrauja telefonu, savaitgaliais lankosi viena pas kitą, G. Ž. deda pastangas padėti dukrai tinkamai prižiūrėti ir auklėti vaiką. Ji nėra teista (2 t., b. l. 153), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 165), dirba bei yra puikiai charakterizuojama darbdavio (2 t., b. l. 154). Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad G. Ž. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turinti akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Nors G. Ž. gyvena kitame mieste nei kaltinamoji, tačiau tokia sąlyga, kaip privalomumas gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, BK 40 straipsnyje nenustatyta (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2014), be to, tobulėjant išmaniosioms technologijoms, laiduotoja su I. P. gali bendrauti bei daryti jai įtaką ir internetu ar telefonu. Dėl to konstatuotina, kad G. Ž. yra tinkama laiduotoja ir I. P. gali būti perduota pagal laidavimą G. Ž. atsakomybėn. Įvertinęs kaltinamosios ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).
Dėl civilinių ieškinių pagrįstumo
Byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė ieškinį dėl 300 Eur priteisimo mažamečio B. P. naudai neturtinei žalai atlyginti. Iš mokėjimo nurodymo (2 t., b. l. 148) matyti, kad kaltinamoji visiškai atlygino padarytą neturinę žalą, todėl ieškinys atmestinas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašė priteisti 420,30 Eur B. P. gydymo išlaidoms atlyginti. Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo, mažamečiui teiktų gydymo paslaugų bendra kaina yra 420,30 Eur. Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai padarė kaltinamoji savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jai tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas (2 t., b. l. 147) patvirtina, kad kaltinamoji Vilniaus teritorinei ligonių kasai sumokėjo ne 420,30 Eur o 400,30 Eur, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamosios Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisiant 20 Eur sumą.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–307 straipsniais, teismas
nusprendė:
I. P. dėl nusikaltimo, numatyto baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti ją vieneriems metams, skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, laiduotojai - motinai G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), laiduotojos atsakomybėn.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Iš dalies tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti iš I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,00 Eur (dvidešimt eurų) Vilniaus teritorinei ligonių kasai (įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita LT 21730001000248333, Swedbank AB, banko kodas 73000) už nukentėjusiojo B. P. gydymą. Likusioje dalyje Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Atmesti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinį ieškinį.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti I. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti I. P., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti I. P. ir laiduotojai G. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.