- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- A2.9.-58-834/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01965-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pažeidėjas
- A. R. B.
- Kategorijos
- 2.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant A. R. B.,
išnagrinėjusi A. R. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Zujūnų k., Vilniaus r., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, išsiskyrusio, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. B. 2015 m. spalio 16 d., 20:00 val., Vilniaus r., Zujūnų k., (duomenys neskelbtini), panaudojo tėvo valdžią priešingai savo sūnaus M. B. gim. 2009-05-17 interesams nes nesudarė sąlygų savo sūnui patekti į gyvenamąjį namą, pakeisdamas namo durų spynas, neužtikrino, kad sūnui būtų suteikti būtini daiktai ir rūbai, nepasirūpino sūnaus gerove iš anksto, nors turėjo tokią galimybę tokiais veiksmais pažeidė 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d., 6 str.; 21 str. 2 d., A. R. B. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.
Jis gi, 2015 m. lapkričio 7 d., 18:10 – 20:00 val., namuose Vilniaus r., Zujūnų k., (duomenys neskelbtini), panaudojo tėvo valdžią priešingai savo sūnaus M. B. gim. 2009-05-17 interesams nes vaiko akivaizdoje konfliktavo su buvusia žmona L. B., pastarąją ir jos motiną stūmė, ko pasekoje vaikas išsigando, iš išgąsčio pradėjo verkti, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.
Administracinės bylos teismo nutartimi buvo sujungtos.
Šalies argumentai
A. R. B. teisme paaiškino, kad įspėjo žmoną, jog bus pakeistos namų durų spynos. 2015-10-16 turėjo vykti naktinei pamainai į darbą, o prieš išvykstant, nuvažiavo į darželį, pas sūnų Matą, bet jam jo nedavė pasiimti iš darželio. Tuo metu su buvusia žmona gyveno tose pačiose namuose, kelios dienos prieš tai jai pasakė, kad jiems neįmanoma kartu gyventi. Zujūnų k., Sodų g. 19 yra jo asmeninis namas. Žmonai pasakė, kad ieškotųsi būsto, ji sutiko. Spalio 15 d. tarp jų įvyko barnis, konflikto metu jis jai pasakė, kad rytoj būtų susiradusi kur gyventi. Nežinojo, ar ji turėjo kur išeiti. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Buvusi žmona skambino, kad negali užeiti į namus, ji nebuvo pasiėmusi iš namų visų savo ir vaiko daiktų. Buvusi sutuoktinė vaiko akivaizdoje pastoviai keldavo barnius. Spalio 16 d. konfliktavo su buvusia sutuoktine. Jis buvo kategoriškai pareiškęs, kad rytoj šiuose namuose jos nebūtų, jei toliau tęs konfliktą – tuoj pat išprašys. Spalio 16 d. pakeitė namų durų spynas, kad ši negalėtų užeiti. B. su sūnumi iki to laiko ten gyveno kartu. Pripažįsta, kad pakeitė spynas. Sūnus su buvusia žmona negalėjo be jo patekti ir pasiimti daiktus, dirbo tą dieną iki sekančios dienos ryto. Savo kaltės nepripažįsta. Buvo nuvykęs sūnų paiimti iš darželio , tačiau sūnaus nedavė, be skambučio mamai. Buvo pareiškęs, kad savo daiktus ji atgaus per teismą. Po truputį kiek daiktų tilpdavo į automobilį nuveždavo į Keramikų g., tai buvusios žmonos naujoji gyvenamoji vieta. Stambūs daiktai – lova, stalas į lengvąjį automobilį netelpa, sutarė, kad tuos daiktus ji pasisamdys automobilį ar iš darbovietės pasiskolins, ir pasiims - lovą, skalbimo mašiną ir stalą. Tą dieną (lapkričio 7 d.) paklausė, kur tuo metu bus vaikas, pasakė, kad bus kartu, nes neturi, kur jo palikti. Ji atvažiavo tą vakarą su savo mama, atvažiavus jas žodžiu įspėjo, kad paimtų tik tuos aptartus daiktus. Kai atvažiavo mikroautobusas, vaiką pakvietė į vidų, buvusi sutuoktinė irgi paprašė užeiti į vidų, nes lauke buvo šalta. Kai atėjo vyrai paimti daiktų, parodė, ką jei gali nunešti į automobilį, pats nuėjo atjungti skalbimo mašiną. Grįžęs į kambarį pamatė, kad atidarytas stalčius, buvusi žmona rausiasi daiktuose. Naudodamasis būtinąja gintimi, apsisaugoti, nes yra dingę dokumentai, spontaniškai uždarė stalčių ir pareikalavo, kad jos išeitų. Ji su mama atsisakė, jos mama šaukė: „L., griebiam televizorių ir nešam“. Lengvai stumtelėjo jas į išėjimo pusę, jos neparkrito, vaikas išsigando, puolė raminti. Kai pamatė, kad žmona rausiasi komodos stalčiuje, sakė: „L., mes gi susitarėm, kodėl laužai susitarimus?“ Jos rankose buvo karoliai, dar kažkas, tikrai ne vaiko dažai. Stūmė žmoną ir jos motiną, kai jos atsisakė išeiti. Sūnus tuo metu buvo kambaryje, to veiksmo išsigando.
Liudytoja L. B. parodė, kad B. buvo iš jos pareikalavęs, duoti jam pinigų, ji jam davė 300 eurų. Jei neduodavo pinigų, situacija pakrypdavo link jos ir sūnaus išvarymo iš namų. Vakare davė vyrui pinigus, ryte šis pasakė, kad ji turi su sūnumi išsikraustyti iš namų. Pasakė šiam kad atidavė pusę atlyginimo, šiuo metu negali išsikraustyti, nes neturi pakankamai pinigų. Buvo sutarę, kad dar dvi savaites gali pagyventi, po to vieną vakarą grižus namo nerado savo žiedų, šis pasakė, kad jų nebėra. Tada nuėjo su vaiku į vaiko kambarį, šis atėjęs pasakė, kad iki savaitgalio išsikraustytų, penktadienį vakare nebegalėjo įeiti į namus. Grįžus su vaiku, skambino B., šis pasakė, kad nebegali grįžti į namus. Išsinuomojo mikroautobusą, atvažiavo atsiimti daiktų, šis pradžioj nenorėjo įleisti, lauke buvo žvarbus oras, vėliau įleido nes sūnui buvo šalta. Įleido į vieną kambarį, pasakė, kad nieko neliestų, sūnaus kambaryje buvo atneštas stalas, leido paimti lovą, paprašius gėlių, pasakė, kad vieną gėlę galima paimti. Šis buvo išėjęs į kitą kambarį, o sūnus paprašė paimti jo vandeninius dažus, tuo metu atėjo B., nustūmė nuo komodas sakydamas, kad uždraudė kažkur lįsti. Sūnus sakė, kad norėjo tėtį pulti ir ginti, bet pagalvojo, kad tėtis gali jį patį primušti. Negali sakyti, kad ją primušė ar trenkė, ją nustūmė, puolė sūnų raminti, prišoko ir B. raminti, matėsi, kad sūnus jo bijo ir vengia, sūnus gūžėsi nuo jo. Baranauskas stūmė mamą, tempė ją už striukės, įplėšė rankovę, išgrūdo pro duris.
Liudytoja J. K. Ostrovska parodė, kad protokolą surašydama rėmėsi B. ir B. paaiškinimais. B. tėvo valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams, nes neužtikrino, kur tą dieną nakvos vaikas, iki galo nepasirūpino vaiku, nepaskambino žmonai, neįspėjo, kad bus pakeisti raktai nuo namų durų spynų, nepadarė visko, kad jo vaikas tą dieną būtų prižiūrimas, turėtų gyvenamąjį būstą. Su Baranausku bendravo, šis teigė, kad savo žmoną įspėjo, kad ji privalės išsikraustyti, tačiau neįspėjo, kad tai padaryti turės kitą dieną. B. nurodė, kad grįžusi namo negalėjo patekti, neturėjo, kur vykti, buvo su vaiku.
Liudytoja D. K. parodė, kad iš apylinkės inspektorės gavo priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Bendravo su pareiškėja, ši nurodė, kad įvyko konfliktas matant vaikui, kai ji norėjo paimti iš komodos vaiko daiktus, tada vyras ją pastūmė, vaikas išsigando, močiutę stumtelėjo, kuri televizorių norėjo paimti, vaikas išsigandęs pradėjo verkti.
L. O. L. J. parodė, kad yra buvusi A. R. B. anyta. Tai ketvirtas kartas, kai dukra išvaroma iš namų. Dukra paprašė, kad atvažiuotų ir padėtų išsivežti daiktus, ši nuvažiavo, 6 val. jie buvo susitarę, atvažiavus prie A. R. B. namų, šio nebuvo, dukra paskambino, šis atvažiavo. Lauke buvo šalta, šis atrakino duris, dukra buvo automobilį išsinuomojusi daiktams pasiimti. Suėjo į vidų, vyrai nešė skalbimo mašiną iš vonios, dukra atsidarė komodą, ten buvo jos ir sūnaus daiktai, ji prie televizoriaus stovėjo. Galvojo paims televizorių, tik šis griebė už striukės, rankovė įplyšo ir A. R. B. pradėjo šaukti: Išeikit, nieko negausit.“ Vaikas pradėjo rėkti, isterijon puolė, pačiai buvo baisu.
Motyvuojamoji dalis
Nors A. R. B. nepripažino savo kaltė, tačiau pažeidimai įrodyti: administracinių teisės pažeidimų protokolais, tarnybiniais pranešimais, liudytojų L. B., J. K. O., D. K., Onos L. J. paaiškinimais teisme, kurie patvirtina, kad A. R. B. nesudarė sąlygų savo sūnui patekti į gyvenamąjį namą, pakeisdamas namo spynas, neužtikrino, kad sūnui būtų suteikti būtini daiktai ir rūbai, nepasirūpino sūnaus gerove, bei prie vaiko konfliktavo su buvusia žmona, ko pasekoje vaikas buvo išgąsdintas, taip panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams. Nors A. R. B. neprisipažino padaręs pažeidimą, nurodo manantis jog vaikui daiktų nereikėjo, tačiau jo paaiškinimas vertinamas kaip gynybinė pozicija bei jis savaip interpretuoja susidariusią situaciją, kurią paneigia kita bylos medžiaga, be to pats A. R. B. nurodė, kad „sūnus konflikto metu buvo kambaryje išsigandęs“. L. B. nurodė, kad prašė vyro atiduoti vaiko daiktus, jie jam būtini ir reikalingi, o kai A. R. B. puolė ant jos ir jos motinos, vaikas išsigando, buvo neramus, verkė. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo (Įstatymo 6 str. 1 d.). Vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p.). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.
Sprendžiant asmens atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., klausimą būtina nustatyti administracinio teisės pažeidimo numatyto šio straipsnio dispozicijoje sudėtį, o tai reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1d., veikoje turi būti nustatyta ir neteisėta veika, šio pažeidimo atveju galinti pasireikšti tiek neveikimu, tiek veikimu, ir priežastinis ryšys tarp asmens veikos ir pasekmių. Atsižvelgiant į tai, teismas įvertintina visas bylai spręsti svarbias aplinkybes, iš kurių matyti, kad A. R. B. nesudarė sąlygų savo sūnui patekti į gyvenamąjį namą, pakeisdamas namo durų spynas, neužtikrino, kad sūnui būtų suteikti būtini daiktai ir rūbai, nepasirūpino sūnaus gerove iš anksto, nors turėjo tokią galimybę, pats A. R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai išvarė buvusią žmoną su vaiku iš namų „nežinojo, ar ji turėjo kur išeiti“. Vaiko akivaizdoje konfliktavo su buvusia žmona L. B., pastarąją ir jos motiną stūmė, ko pasekoje vaikas būdamas tame pačiame kambaryje išsigando, iš išgąsčio pradėjo verkti, o A. R. B. teismo posėdžio metu paaiškino jog matė, kad konflikto metu vaikas išsigando, todėl jį reikėjo raminti, t. y. padarė pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.
A. R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, kuris jau baustas administracine tvarka už tapatų pažeidimą 2011-01-20 į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytus pažeidimus numatyta nuobauda-įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. R. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus (du pažeidimai) ir skirti:
pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (epizodas 2015-10-16) – įspėjimą;pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (epizodas 2015-11-07) – įspėjimą.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą A. R. B. paskirti įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.