Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. S., jos gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. S., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos A. S. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta M. S. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 1 metus 6 mėnesius.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš M. S. mažesnę nei konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 3635 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. S. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2020-08-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš M. S. mažesnę nei konfiskuotino turto vertę atitinkančią 3635 (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt penkis eurus) Eur sumą ir neskirti išieškojimo už konfiskuotiną automobilį; arba teismui nusprendus, kad išieškojimą būtina skirti, tai išieškotiną sumą sumažinti iki 1000 (vieno tūkstančio eurų) Eur, mokėjimus išdėstant 24 (dvidešimt keturių mėnesių) mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama M. S. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas. Nuosprendis skundžiamas dalyje, kuria teismas nusprendė išieškoti iš apeliantės M. S. mažesnę nei konfiskuotino turto vertę atitinkančią 3635 Eur sumą, alternatyviai prašant neskirti išieškojimo už konfiskuotiną automobilį, arba teismui nusprendus, kad išieškojimą būtina skirti, tai išieškotiną sumą sumažinti iki 1000 Eur, mokėjimą išdėstant 24 mėnesių laikotarpiui.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos

7. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

8. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. S., būdama neblaivi (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija), vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos darymo priemone ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo buvo įvykdyta M. S. nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso M. J..

9. Pagal teismų praktiką, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019 ir kt.). Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad teismo sprendimas dėl turto (ne) konfiskavimo (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo), atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai.

10. Apeliantė mano, jog teismas, atleisdamas ją nuo baudžiamosios atsakomybės, ir taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės vertės konfiskavimą, nesivadovavo baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi, akcentuodama, kad šia baudžiamojo poveikio priemone uždedama per didelė finansinės našta jaunam žmogui. Šie apeliantės skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas vertinamu atveju yra būtinas, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes ir jas tinkamai įvertino. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors M. S. pirmą kartą neblaivi vairavo transporto priemonę, tačiau ji automobilį vairavo neturėdama šios teisės, tamsiu paros metu atsitrenkė į akmeninę sieną. Todėl tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta galimų sunkių pasekmių. Apeliantei nustatytas vidutinio neblaivumo laipsnis (1,63 promilės), nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, kad jos padarytas KET pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, atsižvelgė į tai, kad automobilio AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, vairavo kaltinamoji M. S., savininkas yra M. J., kuris šį automobilį įsigijo lizingo būdu ir kuris nesuteikė leidimo pastarajai vairuoti automobilį, todėl pagrįstai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, sprendė, kad šiuo atveju iš M. S. turi būti išieškota nusikaltimo padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 7270 Eur su PVM (1 t. b.l. 21). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės M. S. jauną amžių, atsižvelgęs į tai, kad ji yra charakterizuojama teigiamai, mokosi, dirba, į konfiskuotinos transporto priemonės vertę, į tai, jog automobilio savininkui padaryta žala yra atlyginta ir jis M. S. pretenzijų neturi, sprendė, kad tokia vertė yra pakankamai didelė ir priteistiną sumą sumažino iki 3635 Eur. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu šių aplinkybių vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

11. Apeliantė alternatyvų prašymą netaikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ar konfiskuotino turto vertę sumažinti iki 1000 Eur grindžia sunkia savo turtine padėtimi, t.y. sumažėjusiu darbo užmokesčiu, turimu įsipareigojimu pasibaigus studijoms dengti kreditą pagal suteiktą paskolą studijoms, akcentuodama, jog dėl neapgalvoto elgesio ji jau yra patyrusi ir taip didžiulės finansines išlaidas, kurios viršija 4960 Eur. Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, jos buvo vertintos, jokių kitų naujų aplinkybių ar faktų, kurie nebuvo žinomi bylą nagrinėjusiam teismui ar kurių šis teismas nevertino, M. S. nenurodė. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertės konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Svarbu ir tai, kad M. S. yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jai nėra paskirta piniginio pobūdžio bausmė, kurios dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatomas nuo 50 MGL (2 500 Eur). Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės konfiskavimas (šiuo atveju akivaizdžiai mažesnės nei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas), pats savaime proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidžia. Tai, kad ir sumažinta automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos netekimas kaltininkei sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

12. Apibendrinant aptartas aplinkybes šios nutarties 7-11 punktuose, konstatuojama, kad M. S. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pagrįstai buvo nuspręsta taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę išieškant iš M. S. mažesnę konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Dar labiau mažinti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą nėra pagrindo, nes siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Dėl to apeliantės prašymas neskirti jai išieškojimo už konfiskuotiną automobilį arba išieškotiną sumą sumažinti iki 1000 yra atmetamas.

Dėl konfiskuotino turto vertės išdėstymo

13. Apeliantė prašo išieškotiną konfiskuotino automobilio vertės sumą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Šio prašymo tenkinti nėra teisinio pagrindo. BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), o šio kodekso 22 straipsnyje numatyta tik bausmės – baudos išdėstymo galimybė. Turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Įsiteisėjus nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, <...> vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Taigi, pirmosios instancijos teismo įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. S. neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji galės kreiptis į antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo vykdomojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.