Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-12-06 · Administracinė byla Nr. eI2-2325-595/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-06
Bylos Nr.
eI2-2325-595/2023
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
Trečiasis asmuo
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Komisija strateginių prekių
Pareiškėjas
ALTIMUS-TECH Sp
Atsakovas
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai
Administracinė byla Nr. eI2-2325-595/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09461-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 41; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui P. K.,atsakovo atstovui T. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo ALTIMUS-TECH Sp. z o. o. Lietuvos filialo skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Komisija strateginių prekių licencijos išdavimo klausimams spręsti dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas ALTIMUS-TECH Sp. z o. o. Lietuvos filialas (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ministerija) sprendimą, užfiksuotą 2022 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. (24.38-72Mr)-3-4644 „Dėl prašymo išduoti individualią karinės įrangos eksporto licenciją“ (toliau – ir Sprendimas), priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pareiškėjo patirtų proceso išlaidų atlyginimą.

Paaiškina, kad Bendrovė 2022 m. birželio 1 d. su Ukrainos ribotos atsakomybės bendrove Mokslinių tyrimų ir gamybos įmone „Aerotechnika-MLT“ sudarė sutartį Nr. ATF(1.1)-22/06/01-1 dėl karinės technikos - neveikiančio paleidimo įrenginio 5P73 ir jam modernizuoti skirtos elektronikos įrangos (be valdymo bloko) (toliau - ir Įrenginiai), skirtos galutiniam naudotojui - Ukrainos gynybos ministerijai, pardavimo ir perdavimo. Pagal šią sutartį Bendrovė įsipareigojo parduoti ir perduoti minėtą įrangą, kurią 2017 m. buvo įsigijusi ir iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotas 2017 m. balandžio 4 d. importo licencijas importavusi įmonė UAB „LiTak-Tak“ (po reorganizacijos išregistruota, jos teises ir pareigas perėmė ALTIMUS-TECH Sp. z o. o. ir jos Lietuvos filialas, t. y. pareiškėjas). Dėl šios priežasties Bendrovė kreipėsi į Ministeriją su prašymu Nr. 22/154 išduoti individualią eksporto licenciją, reikalingą minėtus Įrenginius eksportuoti į Ukrainą (toliau – ir Prašymas).

Teigia, kad Įranga, dėl kurios pateiktas prašymas yra karinė technika ir jai nėra taikomas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir GŠKĮ). Šią aplinkybę grindžia ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus 2022 m. liepos 22 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-40271-22 (toliau – ir Nutarimas).

Nurodo, kad Bendrovės pateiktas Prašymas buvo svarstytas 2022 m. spalio 24 d. vykusiame Komisijos strateginių prekių licencijos išdavimo klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) posėdyje. Ginčijamu Sprendimu Ministerija, atsižvelgusi į Komisijos išvadas, nutarė neišduoti eksporto licencijos pagal pateiktą Prašymą. Sprendime nurodė, kad A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriamos karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai. Bendrovei negali būti išduota individuali karinės įrangos eksporto licencija, kadangi, nors ir Bendrovė yra teisėta priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginių 5P73 savininkė, tačiau negali teisėtai disponuoti tokia karine įranga, nes neturi Policijos departamento išduotos licencijos verstis A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba.

Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams ir todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 3 str. 4 p. įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, pažeidžia Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo (toliau – ir SPKĮ) ir GŠKĮ normas. Toks administracinio sprendimo prieštaravimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p., yra pagrindas Sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Pažymi, kad pagal GŠKĮ 1 str. 3 d. 6 p. normas GŠKĮ netaikomas karinei technikai ir jos įrangai. Tai reiškia, kad jeigu atitinkama technika arba jos įranga yra karinė technika, ji negali būti priskiriama prie ginklų, bei tokios technikos ar įrangos turėtojui negali būti taikomos GŠKĮ numatytos pasekmės (reikalavimas, kad asmuo turėtų atitinkamą licenciją). Atitinkamai Įrenginiams negali būti taikomos GŠKĮ normos. Skundžiamu Sprendimu, neturint tam kompetencijos, sukūrė GŠKĮ imperatyvioms normoms prieštaraujantį rezultatą, kadangi karinę techniką priskyrė GŠKĮ taikymo apimčiai. Būtent tai, vadovaujantis ABTĮ 91 str. 1 d 1 p., lemia būtinybę Skundžiamą sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 str. draudžia neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, įskaitant ir šių objektų laikymą. Nutarimu policija nustatė, kad pareiškėjo veiksmuose BK 253 str. nustatytos veikos požymių nėra, t. y. Bendrovė gali laikyti Įrenginius (ir jais disponuoti). Todėl nesupranta, kokiu pagrindu Ministerija Sprendimu nurodė, kad disponavimas Įrenginiais yra negalimas, nors Įrenginių įgijimas, Ministerijos vertinimu, yra galimas. Tokia Ministerijos pozicija ir jos veiksmai yra prieštaringi, neatitinka VAĮ normų.

Nurodo, kad Ministerijai Sprendimo priėmimo metu buvo žinoma tiek apie Nutarimą, tiek apie Nutarimo priėmimo procese pateiktą specialisto išvadą (t. y. jog GŠKĮ nuostatos jiems netaikomos). Ministerija Nutarime nurodytos pozicijos Sprendime nevertino (apie jį net neužsimenama), nors Bendrovė apie Nutarimą ne kartą informavo Ministeriją, Ministerija žinojo apie šiuos dokumentus ir jų įtaką Prašymo svarstymo procedūrai ir rezultatui. Tai pagrindžia, kad Ministerijos veiksmai neatitinka gero viešojo administravimo reikalavimų, nes Sprendimas priimtas neįvertinus procedūrai reikšmingų ir aktualių įrodymų - visų pirma, Nutarimo ir jo priėmimo procedūros metu pateikto specialisto vertinimo.

Teigia, kad priimdama Sprendimą, Ministerija neatsižvelgė į tai, kad Nutarime užfiksuotos aplinkybės nustatytos paties Policijos departamento iniciatyva. Jeigu pats Policijos departamentas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl BK 253 str. normų taikymo, nesupranta, dėl kokių priežasčių tiek pats Policijos departamentas, tiek ir Ministerija nesivadovauja teisėta, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka Nutarimą priėmusios institucijos pozicija.

Nurodo, kad Sprendimas neteisėtas ir tuo atžvilgiu, jog Ministerija jį priėmė referuodama į SPKĮ 10 str. 4 d. normas. SPKĮ 10 str. 4 d. reglamentuoti atvejai, kada panaikinamas turimos licencijos galiojimas. Tad nesupranta, dėl kokių priežasčių Ministerija, priimdama Sprendimą, nusprendė, jog pareiškėjui turi būti panaikinamas licencijos galiojimas, nors pareiškėjas šios licencijos net nebuvo gavęs.

Akcentuoja, kad Ministerijos veiksmai neatitinka VAĮ 3 ir 10 str. reikalavimų, Sprendimas priimtas netinkamai taikant teisės normas, Sprendimas parengtas atmestinai, o jame nurodytos teisės aktų normos net nereglamentuoja aptariamų teisinių santykių, dėl kurių sprendžiama Prašymo pagrindu.

Pabrėžia, kad Sprendimas (kuriuo pareiškėjui neleista vykdyti Įrenginių eksporto) yra vienas iš ūkinės veiklos ribojimų, todėl toks ribojimas turi būti ne tik proporcingas ir griežtai grindžiamas įstatymais, bet ir tinkamai bei išsamiai motyvuotas. Tik toks administracinis sprendimas atitiktų tiek VAĮ, tiek ir kitų teisės aktų reikalavimus. Sprendimas šių reikalavimų neatitinka, todėl vien jau tai yra pagrindas Sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Nurodo ir tai, kad Sprendimu Ministerija pažeidė privatinės teisės normas (tokiu būdu - ir VAĮ 3 str. įtvirtintą įstatymo viršenybės principą), nes neturėdama įstatymais pavestos kompetencijos administraciniu sprendimu apribojo pareiškėjo nuosavybės teisę Įrenginių atžvilgiu.

Sprendimu Ministerija (nors neturėdama tam jokios teisės) uždraudė pareiškėjui Įrenginius parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jų teisinę būklę, nors pareiškėjas prašė tik leisti Įrenginius išvežti į Ukrainą. Tokie Ministerijos veiksmai yra neteisėti, pažeidžia VAĮ reikalavimus, o Ministerija, priimdama Sprendimą, viršijo jai suteiktą kompetenciją. Nagrinėdama Prašymą, Ministerija galėjo nuspręsti tik dėl to, ar pareiškėjas turi teisę vykdyti Įrenginių eksportą, bet ne nuspręsti dėl pareiškėjo galimybės laisvai disponuoti Įrenginiais (pvz., juos įkeisti ir pan.). Sprendimu Ministerija iš esmės įvykdė Įrenginių ekspropriaciją, kadangi nurodė, jog pareiškėjas, nors ir yra teisėtai įgijęs Įrenginius, negali jais disponuoti. Ir nors tokia Ministerijos pozicija, kaip nurodyta aukščiau, yra neteisėta, tačiau Sprendimu sukuriamas Įrenginių netiesioginės ekspropriacijos efektas, kadangi administraciniu sprendimu apribota Bendrovės teisė disponuoti Įrenginiais, nors jokios kompensacijos Bendrovei už tokius veiksmus Ministerija iki šiol nesuteikė. Tokie Ministerijos veiksmai yra neteisėti ir lemia būtinybę Sprendimą panaikinti kaip neteisėtą.

Teigia, kad Prašymo nagrinėjimo procedūros metu Ministerija padarė ir procedūrinius pažeidimus: vilkino procedūros vykdymą ir tokiu būdu pažeidė ne tik VAĮ reikalavimus, bet ir gero viešojo administravimo principą. Tai yra savarankiškas pagrindas Sprendimą panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Pažymi, kad VAĮ 10 ir 11 str. nustatyti reikalavimai, kurių turi laikytis viešojo administravimo subjektai, gavę asmens prašymą: jį išnagrinėti per 20 darbo dienų arba per 5 darbo dienas informuoti apie tai, kad prašymo nenagrinės (prašymą perduodant kompetentingam subjektui arba prašymą grąžinant prašymą padavusiam asmeniui kaip nenagrinėtiną apskritai).

Akcentuoja, kad daugiau nei 5 mėn. trukusį laikotarpį Ministerija nuolat pažeidė terminus nustatančias VAĮ normas: vienu atveju terminą praleido 18, kitu - 17, dar kitu - 3, dar kitu - 1 dieną. Tokie Ministerijos veiksmai Prašymo nagrinėjimo procedūros metu patvirtina, kad ne tik savo rezultatu, bet ir procedūrinių reikalavimų atžvilgiu Ministerija elgėsi neteisėtai. Ministerija, 2022 m. rugpjūčio 9 d. sustabdžiusi administracinę procedūrą dėl Prašymo nagrinėjimo, jau 2022 m. rugpjūčio 10 d. (t. y. gavusi Bendrovės argumentuotą ir tinkamai pagrįstą informaciją apie tai, kad Įrenginiams GŠKĮ reikalavimai netaikomi), privalėjo ją dar tą pačią dieną atnaujinti ir priimti administracinį sprendimą dėl Prašymo, t. y. Bendrovės prašymo gauti eksporto licenciją. Tačiau Ministerija to nedelsdama nepadarė ir tokiu būdu pažeidė VAĮ normas. Tokie procedūriniai pažeidimai patvirtina, kad Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju administracinis sprendimas gali būti panaikinamas, nes yra „neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą“.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodytos institucijos - pvz., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-asis skyrius, nėra įgaliota institucija pasisakyti bei teikti išvadą dėl strateginių prekių licencijų išdavimo/neišdavimo klausimams spręsti pagal Taisyklių nuostatas. Akcentuoja, kad prokuratūra pagal įstatymus yra įgaliota spręsti klausimus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, o ne dėl strateginių prekių.

Teigia, kad pareiškėjas skunde tik bando supainioti baudžiamąjį procesą su administracinės teisės normomis. Be to, Vilniaus apygardos prokuratūros raštas ar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos nutarimas nėra ekspertizės aktui ar specialisto išvadai tapatūs dokumentai, taip pat neturi teismo sprendimo prejudicinės galios. Pirmiau minėtos teisėsaugos institucijos pagal jų turimus įgaliojimus nėra strateginių prekių kontrolę atliekančiomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, jos neteikia išvadų Komisijai bei Ministerijai dėl strateginių prekių kontrolės klausimų. Ministerija neprašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-asis skyriaus ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pateikti išvadas pagal Taisyklių nuostatas. Tokių išvadų negavo ir nevertino.

Pažymi, kad tik Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisės aktais yra įgaliotas pateikti išvadą dėl strateginių prekių.

Atkreipia dėmesį, kad turto nuosavybę, kaip daiktinę teisę, sudaro trys elementai - turto valdymas, naudojimas, disponavimas juo. Pareiškėjas ir toliau išlieka turto savininku, tik, esant įstatymais nustatytiems disponavimo apribojimams, jis negali atlygintinai ar neatlygintinai tokio turto kitam asmeniui perleisti, išgabenti, perduoti, pvz., kitos šalies įmonei, atlygintinai ar ne, jeigu tam reikalingas valstybės leidimas (licencija). Pareiškėjas tokio leidimo disponuoti turtu (kai turėsite minėtą Policijos departamento išduotą licenciją verstis A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba bei teritorinės policijos įstaigos leidimą laikyti ginklus) Ministerijai nepateikė. Pareiškėjo nuosavybės teisė į turtą, būtent, Ministerijos veiksmais, nebuvo suvaržyta.

Remiasi VAĮ 1 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Vyriausybė nustato strateginių prekių kontrolę atliekančias valstybės institucijas ir įstaigas, jų įgaliojimus, taip pat strateginių prekių kontrolės atlikimo tvarką tiek, kiek to nenustato Reglamentas (EB) Nr. 428/2009 ir šis įstatymas.

Pažymi, kad skunde nėra jokių įrodymų, jog Ministerija nesilaikė Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 932 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 313 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) V dalyje nurodytų prašymų nagrinėjimo, licencijų išdavimo nustatytų terminų. Juo labiau, kad pats pareiškėjas ilgą laikotarpį bei ne kartą Ministerijai teikė raštus su įvairiais prašymais, kuriuos institucijos, vadovaudamosi gero administravimo principu, privalėjo įvertinti.

Akcentuoja, kad Ministerijos Sprendime nurodytas konkretus jo priėmimo teisinis pagrindas - Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 punktas, kuriuo nustatyta, kad A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriamos karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai, todėl laikytina, kad buvo pateikta klaidinga informacija.

Nurodo, kad pagal Strateginių prekių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą licencija neišduodama, jeigu strateginių prekių eksportuotojas, importuotojas, tiekėjas, gavėjas ar tarpininkas pateikė klaidinančią informaciją, klaidingus duomenis. Strateginių prekių kontrolės įstatymo 3 straipsnyje nurodytame Bendrame karinės įrangos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216 (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-720 redakcija), paleidimo įrenginys 5P73 pagal eilės numerį yra priskirtas prie žymėjimo ML4.b (Bombos, torpedos, raketos, reaktyviniai sviediniai, kiti sprogstamieji užtaisai ir jais susijusi įranga bei jos priedai, taip pat specialiai jiems sukurti komponentai). Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnį A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriamos karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad licencijuojama veikla yra: 1) ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba; 2) ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių importas, eksportas, vežimas; 3) prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis; 4) ginklų taisymas, ginklų ir šaudmenų perdirbimas; 5) tirų, šaudyklų eksploatavimas; 6) ginklų nuoma.

Pažymi, kad pareiškėjas kartu su Prašymu Ministerijai nepateikė informacijos, t. y. atitinkamos ūkinės veiklos licencijos, įrodančios, kad turi teisę verstis kuria nors iš paminėtų veiklų. Tuo pareiškėjas Ministerijai pateikė klaidingą informaciją.

Akcentuoja, kad Ministerijos Sprendimas yra ir motyvuotas, ir pagrįstas. Priimant Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto (Ministerijos) valia.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.

Nurodo, kad ALTIMUS-TECH Sp. z o. o. Lietuvos filialas 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. ATF(S)-66 kreipėsi į Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyrių su prašymais išduoti licenciją ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamybai ir licenciją ginklų taisymui, ginklų ir šaudmenų perdirbimui. Taigi pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 10 d. prašymais iš esmės siekė įgyti teisę gaminti A kategorijos ginklus ir jais disponuoti, bei tokiu būdu išpildyti 2022 m. liepos 11 d. vykusiame Komisijos posėdyje priimto nutarimo sąlygą dėl teisės gaminti A kategorijos ginklus ir jais disponuoti. Policijos departamento Viešosios policijos valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 straipsnio 8 dalies 2 ir 4 punktų nuostatomis, 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 5-S-16106 kreipėsi į Lietuvos respublikos valstybės saugumo departamentą siekdama įsitikinti ar ALTIMUS-TECH Sp.z o.o. filialas, taip pat šį juridinį asmenį kontroliuojantys asmenys ar administracijos vadovas nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Policijos departamento Viešosios policijos valdyba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2022 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 19-800S (informacija įslaptinta) 2022 m. rugsėjo 8 d. lydraščiu Nr. 5-S-17623 ALTIMUS-TECH Sp. z o. o. Lietuvos filialui pateikė 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 5-IL-13860, kuriuo atsisakė išduoti licenciją ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamybai ir licenciją ginklų taisymui, ginklų ir šaudmenų perdirbimui.

Atkreipia dėmesį, kad nors Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-asis skyriaus 2022 m. liepos 22 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d. dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamomis medžiagomis, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atlieka administracinį tyrimą (ROIK 2217845052) pagal Administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 2 dalį (teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas). Administracinis tyrimas šiuo metu dar nėra baigtas. Tačiau tiek vykstančio administracinio tyrimo kontekste, tiek nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kontekste, visiškai sutinka su Ministerijos atsiliepime išdėstytu argumentu, kad „nagrinėjamu atveju yra aktualu tai, jog pareiškėjo skunde nurodytos institucijos – pvz., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-asis skyrius, nėra įgaliota institucija pasisakyti bei teikti išvadą dėl strateginių prekių licencijų išdavimo/neišdavimo klausimams spręsti pagal Taisyklių nuostatas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija strateginių prekių licencijos išdavimo klausimams spręsti pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad palaiko visus Ministerijos argumentus.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečio suinteresuoto asmens Policijos departamento atstovas nesutiko su skundo reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimo, užfiksuoto 2022 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. (24.38-72Mr)-3-4644 „Dėl prašymo išduoti individualią karinės įrangos eksporto licenciją“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.

Žemesnės instancijos teismas

Bendrovė 2022 m. birželio 1 d. su Ukrainos ribotos atsakomybės bendrove Mokslinių tyrimų ir gamybos įmone „Aerotechnika-MLT“ sudarė sutartį Nr. ATF(1.1)-22/06/01-1 dėl karinės technikos - neveikiančio paleidimo įrenginio 5P73 ir jam modernizuoti skirtos elektronikos įrangos (be valdymo bloko), skirtos galutiniam naudotojui - Ukrainos gynybos ministerijai, pardavimo ir perdavimo.

Įrangą 2017 m. buvo įsigijusi ir iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotą 2017 m. balandžio 4 d. importo licenciją importavo UAB „LiTak-Tak“ (po reorganizacijos išregistruota, jos teises ir pareigas perėmė ALTIMUS-TECH Sp. z o. o. ir jos Lietuvos filialas). „Altimus-tech“ Lietuvos filialas perėmė iš UAB „Litak-tak“ turtą pagal 2021-12-21 materialaus turto - karinės įrangos perdavimo priėmimo aktą Nr. 1-1-KĮ.

Nustatyta, kad ALTIMUS-TECH“ Lietuvos filialas nevykdo ginklų gamybos, remonto veiklos.

Pareiškėjas 2022-06-06 kreipėsi su prašymu į Ministeriją dėl eksporto licencijos išdavimo paleidimo įrenginiams 5P73 (2 vnt.) ir jiems modernizuoti skirtos elektronikos įrangos (be valdymo pulto) į Ukrainą.

Ministerija pagal koompetenciją 2022 m. birželio 8 d. raštu Nr. (24,30-72Mr)-3-2283 persiuntė pareiškėjo prašymą suinteresuotoms institucijoms nuomonei dėl licencijos išdavimo pareikšti.

Užsienio reikalų ministerija 2022 m. birželio 13 d. rašte Nr. (21.2.17E)3-3853 nurodė, kad pagal kompetenciją neprieštarauja licencijų išdavimui.

Valstybės saugumo departamentas 2022 m. birželio 27 d. rašte Nr. 18-5529 nurodė, kad šiuo metu pagal savo kompetenciją nenustatė aplinkybių, dėl kurių karinės įrangos, skirtos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, eksportas į Ukrainą RAB „Mokslinių tyrimų ir gamybos įmonei „Aerotechnica-MLT“ galėtų prieštarauti valstybės saugumo interesams. Atkreipė dėmesį, kad Altimus-Tech Sp.z.o.o. Lietuvos filialas prašyme nurodyta karinė įranga - priešlėktuviniai raketų paleidimo įrenginiai 5P73 pagal GŠKĮ 3 straipsnio 1 punktą gali būti priskiriami A kategorijos ginklams, kurių civilinė apyvarta pagal GŠKĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus ar kurie verčiasi ginklų taisymu ir (ar) perdirbimu. Pažymėjo, kad A kategorijos ginklų gamyba, pagal GŠKĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ar ginklų taisymas, perdirbimas, pagal GŠKĮ 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra priskiriami licencijuojamai ūkinei veiklai. Altimus-Tech Sp.z.o.o. Lietuvos filialas kartu su prašymu Nr. 22/154 EK nepateikė informacijos, t. y. atitinkamos ūkinės veiklos licencijos, įrodančios, kad turi teisę verstis kuria nors iš paminėtų veiklų. Atsižvelgdamas į tai, VSD siūlė Altimus-Tech Sp.z.o.o. Lietuvos filialo prašymą Nr. 22/154 EK nagrinėti Komisijos posėdyje bei taip pat perduoti jį nagrinėti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris pateiktų išvadą, ar prašoma eksportuoti karinė įranga nėra priskirta A kategorijai bei ar vadovaujantis GŠKĮ Altimus-Tech Sp.z.o.o. Lietuvos filialui yra išduota licencija, suteikianti teisę vykdyti tokią veiklą.

Krašto apsaugos ministerija 2022 m. liepos 4 d. rašte Nr. 12-01-1211 nurodė, kad vadovaudamasi Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 313 redakcija), 20.1 papunkčiu priskiria nurodytą įrangą Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML4.b punktui ir šiuo metu neprieštarauja licencijos išdavimui.

Policijos departamentas 2022 m. liepos 8 d. rašte Nr. 5-S-13597 nurodė, kad GŠKĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriamos karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai. UAB „Altimus-Tech“ neturi teisės turėti A kategorijos ginklų. Nurodė, kad Policijos departamentas, siekdamas nustatyti ar UAB „Altimus-Tech“ neteisėtai nedisponuoja A kategorijos ginklais, inicijavo patikrinimą. Atsižvelgdami į tai, Policijos departamentas prieštarauja, kad būtų išduota eksporto licencija iki kol bus atliktas patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Pareiškėjo Prašymas buvo svarstytas 2022 m. liepos 11 d. Komisijos posėdyje (Komisijos posėdžio protokolo išrašas Nr. (24.2-72)-29-9). Posėdyje nutarta kreiptis į UAB „Altimus-Tech“ ir prašyti pateikti dokumentus, pagrindžiančius teisę gaminti A kategorijos ginklus ir jais disponuoti, taip pat pateikti informaciją, iš kokių dalių pagaminti pagrindiniai numatomos eksportuoti įrangos (paleidimo įrenginys 5P73 ir jam modernizuoti skirta elektronikos įranga (be valdymo pulto)) pagrindiniai komponentai, pateikti techninę dokumentaciją, ir jų įsigijimo dokumentus.

Ministerija 2022 m. liepos 12 d. raštu Nr. 3-2761 paprašė, kad Bendrovė pateiktų dokumentus, pagrindžiančius teisę gaminti A kategorijos ginklus. Taip pat prašė pateikti informaciją, iš kokių dalių pagaminti pagrindiniai numatomos eksportuoti įrangos (paleidimo įrenginys 5P73 ir jam modernizuoti skirta elektronikos įranga (be valdymo pulto)) pagrindiniai komponentai, pateikti techninę dokumentaciją, ir jų įsigijimo dokumentus.

Bendrovė, atsakydama į Ministerijos 2022 m. liepos 12 d. raštąu Nr. 3-2761, nurodė, kad ji niekada negamino, negamina ir neturi ginklų, kaip tai nustatyta GŠKĮ. Nurodė, kad Įranga išvežama tokios pat komplektacijos, kokios buvo įvežta. Pateikė Įrangos įsigyjimo dokumentus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-asis skyriuje, Policijos departamento pareiškimo pagrindu, buvo atliekamas patikrinimas medžiagoje Nr. M-1-01-40271-22 dėl Bendrovei priklausančios Įrangos. Bendrovės atžvilgiu buvo siekiama inicijuoti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnį - neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-asis skyrius 2022 m. liepos 22 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-40271-22, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 168 str. 1 d. ir BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Nutarime nurodyta, kad UAB „Litak - tak“ teisėtai įgyti paleidimo įrenginiai 5P73 yra karinė įranga, kuriai GŠKĮ netaikomas. Šių paleidimo įrenginių kontrolė vykdoma vadovaujantis Bendruoju karinės įrangos sąrašu, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymu (vykdoma tik strateginių prekių importo, eksporto, tarpininkavimo ir siuntimo ES kontrolė) bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Pareiškėjo Prašymas buvo svarstytas 2022 m. liepos 25 d. Komisijos posėdyje (Komisijos posėdžio protokolo išrašas Nr. (24.2-72)-29-10). Posėdyje nutarta pritarti eksporto licencijos išdavimui pagal „Altimus-Tech“ Sp.Z.o.o. Lietuvos filialo prašymą Nr. 22/154EK karinės įrangos eksportui į Ukrainą, jeigu bus gauta teigiama Policijos departamento išvada.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. liepos 29 d. raštu Nr. 5-S-15001 informavo Ministeriją, kad karinės įrangos eksporto licencija gali būti išduota tik po to, kai UAB Altimus-Tech pateiks Strateginių prekių kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka Policijos departamento išduotą licenciją verstis A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba bei teritorinės policijos įstaigos leidimą laikyti ginklus.

Ministerija 2022 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 3-3166 informavo pareiškėją, kad remiantis gauta Policijos departamento išvada, jų Prašyme nurodyti ketinami eksportuoti priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginiai 5P73 ir jiems skirta elektronikos įranga vadovaujantis GŠKĮ 3 straipsnio 1 punktu, priskiriami A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims - karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai. Nurodė, kad sprendimas dėl karinės įrangos eksporto licencijos išdavimo galės būt priimtas, kai bus pateiktas GKŠĮ nustatyta tvarka Policijos departamento išduota licencija verstis A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba bei teritorinės policijos įstaigos išduotą leidimą laikyti ginklus.

Bendrovė 2022 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. ATF(S)-75 Ministerijai nurodė, kad Įranga yra karinė ir jai netaikomas GŠKĮ ir prašė skubos tvarka ir išduoti eksporto licenciją ir pridėjo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. D. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2022 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. ATF(S)-78 Bendrovė pateikė Ministerijai COBALT advokatų kontoros advokato M. B. teisinę išvadą.

Altimus-Tech Sp.z.o.o. Lietuvos filialas 2022 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. ATF(S)-81pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus raštą Nr. IBPS-S-512963-22, kuriame nurodyta, kad buvo patikrintas Nutarimas ir konstatuota, kad jis teisėtas bei pagrįstas.

Prašymas buvo svarstytas 2022 m. rugsėjo 23 d. Komisijos posėdyje (Komisijos posėdžio protokolo išrašas Nr. (24.2-72)-29-13). Posėdyje nutarta:1) Prašyti Policijos departamentą pateikti teisinius argumentus dėl eksportuoti ketinamos įrangos priskyrimo A kategorijos ginklams ir išvadą dėl Altimus-Tech Sp.z.o.o. Lietuvos filialo pateiktų raštų ir juos lydinčių dokumentų; 2) Prašyti Altimus-Tech Sp.z.o.o. Lietuvos filialą pateikti iš UAB „LiTak-Tak“ perimtos įrangos perdavimo-priėmimo aktą; 3) Altimus-Tech Sp.z.o.o. Lietuvos filialo prašymo Nr. 22/154EK išduoti karinės įrangos eksporto licenciją svarstymą tęsti kitame Komisijos posėdyje, gavus prašomos papildomos informacijos.

2022 m. spalio 20 d. raštu Nr. 3-4354 Ministerija kreipėsi į Policijos departamentą, informuodama, kad pareiškėjo Prašymas buvo nagrinėtas Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti posėdžiuose š. m. liepos 11 d. ir rugsėjo 23 d. Paskutiniajame posėdyje Komisija nutarė, kad siekiant tinkamai įvertinti prašymą, reikalinga papildoma ir patikslinanti informacija, todėl nutarė prašyti Policijos departamento pateikti teisinius argumentus dėl eksportuoti ketinamos įrangos priskyrimo A kategorijos ginklams ir išvadą dėl Altimus-Tech Sp.z.o.o. Lietuvos filialo pateiktų raštų ir juos lydinčių dokumentų. Prašoma pateikti Komisijai reikalingą papildomą informaciją.

Policijos departamentas 2022 m. spalio 21 d. raštu Nr. 5-S-20846 informavo Ministeriją, kad pakartotinai išnagrinėjome UAB „Altimus-Tech“ prašymą Nr. 22/154EK kuriame nurodyta, kad bus eksportuojami priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginiai 5P73 ir jiems skirta elektronikos įranga. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 punktu aiškiai nustatyta, kad A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriamos karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai, todėl UAB „Altimus-Tech“ negali gauti individualios karinės įrangos eksporto licencijos, kadangi teisėtai negali disponuoti tokia karine įranga. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugsėjo 9 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 straipsnio 8 dalies 2 ir 4 punktais, buvo atsisakyta Altimus-tech Sp.z o.o. Lietuvos filialui išduoti licenciją ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamybai ir licenciją ginklų taisymui, ginklų ir šaudmenų perdirbimui.

Prašymas svarstytas 2022 m. spalio 24 d. Komisijos posėdyje (Komisijos posėdžio protokolo išrašas Nr. (24.2-72)-29-14). Posėdyje nutarta siūlyti nepritarti eksporto licencijos išdavimui pagal Altimus-Tech Sp. z o.o. Lietuvos filialo prašymą Nr. 22/154EK išduoti karinės įrangos eksporto į Ukrainą licenciją, vadovaujantis GŠKĮ 3 straipsnio 1 punktu, kuriuo nustatyta, kad A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriamos karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai, todėl laikytina, kad buvo pateikta klaidinga informacija.

Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad Ministerija sprendimą neišduoti licencijos priėmė atsižvelgdama į pateiktas kompetentingų institucijų ir Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti išvadas. Pažymėta, kad A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriamos karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai. Nurodyta, kad Bendrovei negali būti išduota individuali karinės įrangos eksporto licencija, kadangi, nors ji ir yra teisėta priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginių 5P73 savininkė, tačiau negali teisėtai disponuoti tokia karine įranga, nes neturi Policijos departamento išduotos licencijos verstis A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba. Atkreiptas dėmesys, kad Prašymas gali būti vėl svarstomas, kai turės minėtą Policijos departamento išduotą licenciją verstis A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba bei teritorinės policijos įstaigos leidimą laikyti ginklus.

Nesutikdama su ginčijamu Sprendimu pareiškėja nurodo, jog Įranga, kurią ji ketina eksportuoti yra karinė įranga ir jai nėra taikomas GŠKĮ.

Teismas byloje įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas.

Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad Ministerija vadovauja dvejopo naudojimo prekių eksporto, tarpininkavimo paslaugų teikimo, tranzito kontrolės darbams ir karinės įrangos eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje kontrolės darbams ir juos vykdo kartu su kitomis valstybės institucijomis bei įstaigomis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kuris turi atitikti Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir nacionalinio saugumo interesais, Bendrasis karinės įrangos sąrašas gali būti papildytas nacionalinėmis karinei įrangai priskiriamų prekių pozicijomis, kurioms būtų taikomi šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimai. Karinės įrangos eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui yra privalomos eksporto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencijos. Šias licencijas išduoda Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad karinės įrangos eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui yra privalomos eksporto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencijos. Šias licencijas išduoda Ministerija.

Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kada atsisakoma išduoti licencijas. Vienas iš licencija neišdavimo pagrindų nustatytas 4 punkte - strateginių prekių eksportuotojas, importuotojas, tiekėjas, gavėjas ar tarpininkas pateikė klaidinančią informaciją, klaidingus duomenis.

Pagal Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį strateginių prekių kontrolę atliekančias valstybės institucijas ir įstaigas, jų įgaliojimus, taip pat strateginių prekių kontrolės atlikimo tvarką tiek, kiek to nenustato Reglamentas (EB) Nr. 428/2009 ir šis įstatymas, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 313 redakcija) (toliau -ir Taisyklės), 2 punktu sudaroma Komisija strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti. Į Komisijos sudėtį įeina atstovai iš Ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Muitinės departamento, Policijos departamento, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Valstybės saugumo departamento. Taisyklių 43 – 47 punktai nustato licencijos neišdavimo procedūrą. Licencija neišduodama Strateginių prekių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, gavusi valstybės institucijos ir įstaigos, kurioms pagal Taisyklių 19 punktą buvo pateikusi medžiagą išvadoms parengti, pasiūlymą dėl būtinumo pateiktą prašymą svarstyti komisijos posėdyje ar neigiamą išvadą dėl pateikto prašymo, sušaukia komisijos posėdį. Atsižvelgdama valstybės institucijų ir įstaigų ir komisijos išvadą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija per Taisyklių 22–27 punktuose nustatytus terminus priima motyvuotą sprendimą ir praneša apie atsisakymą išduoti licenciją ir galutinį panaudojimą patvirtinantį dokumentą prašymą pateikusiam juridiniam ar fiziniam asmeniui arba užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija nedelsdama raštu arba elektroniniu paštu praneša Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie priimtą sprendimą neišduoti licencijos. Prašymą pateikęs juridinis ar fizinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialas, kuriam atsisakyta išduoti licenciją, jeigu išnyksta arba pašalinamos aplinkybės, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti licenciją, turi teisę pakartotinai kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kad prašymas būtų dar kartą nagrinėjamas, ir pateikti Taisyklių IV skyriuje nurodytus dokumentus. Prašymas nagrinėjamas Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka. Eksportuotojas, importuotojas, vežėjas, tarpininkas, tiekėjas ar gavėjas, negavęs licencijos ir galutinį panaudojimą patvirtinančio dokumento, šį sprendimą gali apskųsti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Taisyklių 20 punktas nustatyta, kad valstybės institucijos ir įstaigos išnagrinėja prašymą ir gautus dokumentus ir pagal kompetenciją pateikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijai išvadas per 12 darbo dienų nuo dokumentų gavimo raštu arba per Strateginių prekių licencijavimo informacinę sistemą (STRATLES), o išvadas, kurių reikia tranzito licencijai gauti, – per 7 darbo dienas nuo dokumentų gavimo, įskaitant tai, kad: 20.1. Krašto apsaugos ministerija vertina prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui; 20.2. Užsienio reikalų ministerija vertina pateiktų prašymų išduoti licencijas atitiktį kriterijams, nurodytiems ATT ir Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP; 20.3. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vertina Bendrajame karinės įrangos sąraše esančių prekių priskyrimą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytoms ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių kategorijoms.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 5.1 papunktį Vyriausybė pavedė Krašto apsaugos ministerijai patvirtinti Bendrąjį karinės įrangos sąrašą.

Strateginių prekių kontrolės įstatymo 4 straipsnyje nurodytame Bendrame karinės įrangos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216 (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-720 redakcija), paleidimo įrenginys 5P73 pagal eilės numerį yra priskirtas prie žymėjimo ML4.b (Bombos, torpedos, raketos, reaktyviniai sviediniai, kiti sprogstamieji užtaisai ir jais susijusi įranga bei jos priedai, taip pat specialiai jiems sukurti komponentai).

Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad išimtinai Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavesta vertinti Bendrajame karinės įrangos sąraše esančių prekių priskyrimą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytoms ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių kategorijoms.

Todėl atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad Ministerija priimdama Sprendimą turėjo vadovautis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus 2022 m. liepos 22 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-40271-22, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 168 str. 1 d. ir BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

GŠKĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta kam netaikomos šio įstatymo nuostatos, tarpe kurių nustatyta, kad įstatymas netaikomas karinei technikai ir jos įrangai (1 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

Tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad GŠKĮ nuostatos netaikomos Įrangai kuriai pareiškėjas prašo išduoti eksporto licenciją.

GŠKĮ 3 straipsnis nustato objektus, kurie priskiriami A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims. Minėto straipsnio 1 punktas nustato, kad A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriamos karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai.

Taigi, minėtos GŠKĮ nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, kad GŠKĮ nuostatos netaikomos tik karinei technikai bei jos įrangai, bet ne GŠKĮ 3 straipsnyje apibrėžtiems objektams, kurie priskiriami prie A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų.

Pareiškėjos Prašyme nurodyta karinė įranga - priešlėktuviniai raketų paleidimo įrenginiai 5P73 pagal GŠKĮ 3 straipsnio 1 punktą priskiriami A kategorijos ginklams, kurių civilinė apyvarta pagal GŠKĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus ar kurie verčiasi ginklų taisymu ir (ar) perdirbimu. A kategorijos ginklų gamyba, pagal GŠKĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ar ginklų taisymas, perdirbimas, pagal GŠKĮ 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra priskiriami licencijuojamai ūkinei veiklai.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos Altimus-Tech Sp.z.o.o. Lietuvos filialas kartu su Prašymu nepateikė ūkinės veiklos licencijos, įrodančios, kad turi teisę verstis GŠKĮ 19 straipsnyje nustatyta veikla.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, apskundimo tvarka ir kt.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama būtinybė atsižvelgti į specialius aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsniui (šiuo metu galiojančio VAĮ 10 straipsnis), kadangi jais (individualiais administraciniais aktais) yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1744/2012, 2014 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-856/2014, 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2440-822/2017).

Ginčo atveju sutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijame Sprendime neteisingai nurodyta Strateginių prekių įstatymo norma, kadangi Sprendimas priimtas vadovaujantis ne nurodyto Įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, kuri reglamentuoja licencijos panaikinimo atvejus, bet šio straipsnio 1 dalies 4 punktu. Tačiau teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimą, kadangi iš pačio Sprendimo turinio akivaizdu, kad jis priimtas vadovaujantis 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu – nustatančiu, kad licencija neišduodama, jei strateginių prekių eksportuotojas, importuotojas, tiekėjas, gavėjas ar tarpininkas pateikė klaidinančią informaciją, klaidingus duomenis.

Teismas konstatuoja, kad įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą eksporto licencijų išdavimo srityje, pripažintina, kad Ministerija, būdama įgaliota institucija dėl licencijų išdavimo, tik surinkusi valstybės įgaliotų institucijų pateiktas išvadas dėl galimumo išduoti licenciją bei Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti išvadą, gali išduoti eksporto licenciją. Sprendimas išduoti ar neišduoti eksporto licenciją juridiniam asmeniui gali būti priimamas tik gavus bei įvertinus atitinkamų viešųjų subjektų, kurie pagal savo kompetenciją yra įgalioti tokią informaciją rinkti ir teikti, pateiktą informaciją. Gavusi neigiamą kompetentingos institucijos išvadą įgaliota institucija neturi pagrindo išduoti eksporto licencijos.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, teisės aktų nustatyta tvarka išvadą dėl pareiškėjo pateikto Prašymo pateikė kompetetingos institucijos. Prašymas ne vieną kartą buvo svarstytas Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus, o būtent pateikti ūkinės veiklos licenciją, įrodančiąs, kad jis turi teisę verstis GŠKĮ 19 straipsnyje nustatyta veikla. Komisija strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti, posėdyje nusprendė nepritarti licencijos išdavimui, kadangi vadovaujantis GŠKĮ 3 straipsnio 1 punktu, kuriuo nustatyta, kad A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriamos karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai, todėl laikė, kad pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją. Ministerija ginčijamą Sprendimą priėmė įvertinusi kompetetingos institucijos - Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris pateikė išvadą, kad prašoma eksportuoti karinė įranga yra priskirta A kategorijos ginklams, išvadą bei Komisijos rekomendaciją.

Taigi, atsakovas turėdamas kompetentingos institucijos išvadą, kad pareiškėjos Įranga priskirtina A kategorijos ginklams ir neturi ūkinės veiklos licencijos, įrodančios, kad turi teisę verstis GŠKĮ 19 straipsnyje nustatyta veikla, negalėjo priimti kitokio sprendimo.

Sprendime konkrečiai ir aiškiai nurodytos atsisakymo išduoti licenciją priežastys, jos pagrįstos teisės aktų nuostatomis, jį priėmė kompetetinga institucija.

Teismo vertinimu pareiškėja nepaneigė Sprendime nustatytų aplinkybių. Pareiškėjos nurodyti argumentai, o būtent, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus Nutarimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas yra neteisįtas, nes ši institucija nėra įgaliota pasisakyti bei teikti išvadą dėl strateginių prekių licencijų išdavimo/neišdavimo klausimams spręsti pagal Taisyklių nuostatas.

Teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad Sprendimu pažeista jų nuosavybės teisė. Disponavimo Įranga apribojimus nustato GŠKĮ nuostatos, o ne ginčijamas Sprendimas.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai priimant Sprendimą, o būtent pažeisti terminai, tačiau įvertinus ginčo medžiagą teismas neturi pagrindo to pripažinti.

Žemesnės instancijos teismas

Taisyklių 22 punktas nustato, kad Ministerija, atsižvelgdama į valstybės institucijų ir įstaigų (arba) Komisijos išvadas, sprendimą išduoti individualiąją eksporto licenciją, individualiąją siuntimo Sąjungoje licenciją, visuotinę siuntimo Sąjungoje licenciją, individualiąją eksporto licenciją laikinai išvežti, individualiąją importo licenciją, individualiąją įvežimo iš valstybės narės licenciją, individualiąją importo licenciją laikinai įvežti, tarpininkavimo paslaugų licenciją, tarpininkavimo licenciją, techninės pagalbos licenciją priima per 25 darbo dienas nuo visų Taisyklių 13 punkte ir 14.1, 14.3, 14.5, 14.7, 14.8, 14.10, 14.12 papunkčiuose nurodytų dokumentų gavimo.

Ministerija Komisijos išvadą gavo 2022 m. spalio 24 d., o Sprendimas priimtas 2022 m. lapkričio 14 d., todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas terminas Sprendimo priėmimui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai įgyvendino savo, kaip įgaliotos institucijos, funkcijas, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą H. ir kiti prieš Prancūziją). EŽTT praktikoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. D. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją). Lietuvos vyriausias administracinis teismas taip pat vadovaujasi šia praktika (žr., pvz., 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020 ir kt.).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo ALTIMUS-TECH Sp. z o. o. Lietuvos filialo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Diana ButrimienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė