- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-18
- Bylos Nr.
- 2-4819-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00983-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- Lietuvos
- Ieškovas
- V. Ž.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ieškinį (skundą–pareiškimą) atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimo panaikinimo. Nurodė, kad Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2015 m. kovo 26 d. sprendimu buvo paskirta drausminė nuobauda-pastaba- už gauto honoraro neįforminimą. Pirmiausia pažymi, kad drausminė byla buvo inicijuota netinkamo asmens - L. S., o ne subjekto, kurio teisės galimai buvo pažeistos ir kuriam priklausė reikalavimo teisė - dėl gynybos apeliacinės instancijos teisme, baudžiamojoje byloje Nr. 2-287-144/2012, nes buvo sutarta su S. Š.. S. Š. nėra įvykdęs susitarimo atsiskaitymo prasme ir todėl susitarimas neturi būti deklaruotas mokesčius administruojančiai institucijai. Akcentuoja, kad vadovaujantis LR Advokatūros įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, kilus kliento ir advokato ginčui, Advokatų taryba turi teisę, o ne pareigą priimti rekomendacinius sprendimus, kurie neturi būti realizuojami Advokatų garbės teismo sprendimo (skundžiamo) forma. Ieškovas pabrėžia, jog remiantis buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų LR finansų ministro 2003-02-17 įsakymu 1K-040 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, advokatams, pasirinkusiems leidžiamą atskaitymą taikyti 30 % gautų arba uždirbtų individualios veiklos pajamų, neprivaloma pildyti pajamų ir išlaidų žurnalo, o buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra drausminės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl neesant profesinės veiklos ar profesinės etikos pažeidimo akto, apkaltos teisminė procedūra nutrauktina. Be to advokato pajamos deklaruotos apie tai asmeniškai pranešant pareiškėjai (b.l. 7).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos advokatūra atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, o reikalavimas yra netinkamai suformuluotas. Pažymi, kad Lietuvos advokatūra yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija ir vienas Lietuvos advokatūros organas - Advokatų garbės teismas, kuris neturi savarankiško teisinio statuso ar įgalinimų būti savarankišku teisinių santykių dalyviu teisme. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kas gali kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokato galimai padarytų etikos ar profesinės veiklos pažeidimų. Remiantis 2012 m. birželio 15 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-160 patvirtintu Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašu, Advokatui drausmės bylą gali inicijuoti pati Advokatų taryba be asmens kreipimosi dėl advokato profesinės veiklos, todėl advokato pozicija, jog drausminė teisena jo atžvilgiu gali būti iniciuojama tik to asmens, kuriam jis teikė teisines paslaugas, šiuo atveju - S. Š., nepagrįsta (b.l. 23 -27).
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi paskirtas nutartimi paskirtas pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas, kurio metu ieškovas pateikė dubliką (b.l. 37), o atsakovas tripliką (b.l. 43).
Šalies argumentai
Į teismo posėdį ieškovas neatvyko, pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog serga ir atvykti į teismo posėdį negali ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė savo poziciją, išdėstytą teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu, konstatavęs, jog advokatas V. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2, 1.3, 6.6 ir 6.7 punktų reikalavimus, nutarė advokatui V. Ž. paskirti pastabą. Taigi, byloje kilo ginčas dėl advokato drausminės atsakomybės taikymo teisėtumo.
Pagal Advokatūros įstatymo 55 str. yra galimybė apskųsti Advokatų garbės teismo sprendimus Vilniaus apygardos teismui. Akcentuotina, kad teismas vykdo ne drausminės atsakomybės taikymo advokatams, o ginčų nagrinėjimo ir pažeistų teisių gynimo funkciją. Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Advokatų garbės teismo sprendimo, kuriuo advokatui paskirta drausminė nuobauda, turi įvertinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nustatęs, kad sprendimas yra nepagrįstas ir (arba) neteisėtas, - ginti pažeistas advokato teises, pripažindamas jį negaliojančiu. Nagrinėjamos kategorijos bylose visiškas ginčo išsprendimas apima skundžiamo Advokatų garbės teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2015). Todėl atmestinas advokato V. Ž. reikalavimas nutraukti ieškovo atžvilgiu drausminę teiseną, kadangi apskritai tokio pobūdžio reikalavimo teismas tenkinti negali, nes kaip buvo minėta anksčiau, teismas vykdo skundžiamo Advokatų garbės teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą.
Advokatūros įstatymo 39 str. 1 dalies 2 punktas nustato pareigą advokatui savo veikloje laikytis įstatymų. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 dalis nustato pareigą per mokestinį laikotarpį gavus pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos pačiam arba per įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Ši įstatymo nuostata įpareigoja deklaruoti visas be išimties praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas.
Advokatas V. Ž. pripažįsta, jog pajamos, gautos iš L. S., nebuvo deklaruotos. 2014-09-08 Lietuvos advokatūrai teiktame paaiškinime V. Ž. nurodo, jog L. S. sumokėtos lėšos į advokato gaunamų pajamų apskaitą nėra įtrauktos, nes klientas nėra įvykdęs visų susitarimo įpareigojimų. Faktą, jog 2012 m. gautų pajamų V. Ž. nebuvo tinkamai apskaitęs ir deklaravęs mokesčių administratoriui, Advokatų garbės teismo posėdžio, vykusio 2015-03-26, metu patvirtino pats V. Ž.. Tai, kad ieškovas, Advokatų garbės teismui jau priėmus sprendimą, deklaravo pajamas apie tai asmeniškai pranešdamas pareiškėjai L. S., neturi teisinės reikšmės nagrinėjant Advokatų garbės teismo priimto sprendimo teisėtumą. Sprendimo priėmimo metu pažeidimas egzistavo ir priimto sprendimo neįtakoja po sprendimo priėmimo V. Ž. atlikti veiksmai, skirti pažeidimo pašalinimui.
V. Ž. pateikiamas argumentas, jog jo gautos pajamos neturėjo būti apskaitomos ir deklaruojamos dėl tos priežasties, kad jo klientas S. Š. nėra įvykdęs sutarties, nėra numatytas įstatyme. V. Ž., neapskaitydamas ir nedeklaruodamas iš L. S. gautų pajamų mokesčių administratoriui, pažeidė imperatyvią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo normą ir taip nesilaikė Advokatūros įstatymo 39 str. 1 dalies 2 punkto jam nustatytos pareigos laikytis įstatymų. Pažymėtina, jog V. Ž. į apskaitą neįtraukus gautų pajamų bei jų nedeklaravus mokesčių administratoriui buvo pažeistos ne tik buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančios normos, Advokatūros įstatymo nuostatos, bet ir pažeisti advokatų veiklos principai - advokatų veiklos teisėtumas, nepriekaištingas elgesys. Teismo vertinimu teisės aktų laikymasis, yra Advokatūros įstatymo advokatams nustatyta pareiga, kurios nesilaikymas laikomas pagrindu advokato drausminės bylos kėlimui. Todėl ieškovo teiginys, kad buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymas negali būti drausmės bylos nagrinėjimo dalyku, yra atmestinas.
Ieškinyje V. Ž. nurodo, jog jis, vadovaujantis Finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis neprivalėjo pildyti pajamų ir išlaidų žurnalo. Advokato V. Ž. drausminėje byloje nebuvo keliamas ir svarstomas klausimas dėl būdo, kuriuo yra apmokestinamos V. Ž. kaip asmens, vykdančio individualią veiklą, pajamos. Pažymėtina, kad Advokatų garbės teismo sprendimas taip pat nėra grindžiamas minėtu faktu. Todėl šiam ginčui išspręsti teismas nevertina ar V. Ž. privalėjo pildyti pajamų ir išlaidų žurnalą.
Ieškovas nurodo, jog drausminė byla jo atžvilgiu buvo inicijuota netinkamo subjekto - pareiškėjos L. S. ir advokato nesiejo sutartiniai santykiai, jos teisių advokatas nepažeidė ir pareiškėja reikalavimo teisių į advokatą neturėjo. Teismas sutinka su atsakovo Lietuvos advokatūros atsiliepime į ieškinį nurodomu teiginiu, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kas gali kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokato galimai padarytų etikos ar profesinės veiklos pažeidimų, vadinasi teisės aktuose nenustatytas apibrėžtas pareiškėjų ratas, todėl pareiškėja turėjo teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą.
Ieškovas nurodo, jog vadovaujantis Advokatūros įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, kilus advokato ir kliento ginčui dėl teisinių paslaugų, Advokatų taryba turi teisę, o ne pareigą priimti rekomendacinius sprendimus, kurie neturi būti realizuojami Advokatų garbės teismo sprendimo forma. Teismo vertinimu, L. S. skundas dėl advokato V. Ž. profesinės veiklos neturėtų būti laikomas ginču, kilusiu tarp kliento ir advokato dėl teisinių paslaugų. V. Ž. ieškinyje nurodo, jog jo ir L. S. nesiejo sutartiniai santykiai, pareiškėja nėra jo klientė ir advokatas teisinių paslaugų L. S. neteikė. Pažymėtina, jog V. Ž. drausminėje byloje Advokatų garbės teismas nustatinėjo, ar V. Ž. pažeidė Advokatūros įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso normas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog pagal ginčo turinį ir subjektiškumą, pareiškėjos L. S. skundas buvo teisėtai nagrinėjamas vadovaujantis teisės normomis, reguliuojančiomis advokatų drausminės atsakomybės klausimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuotina, advokatas V. Ž. nesilaikė jo, kaip advokato, veiklą reguliuojančių teisės normų reikalavimų, kas turi drausminio nusižengimo požymių, todėl buvo pagrindas jam taikyti drausminę atsakomybę (Advokatūros įstatymo 52 str. 1 d.). Pažymėtina dar ir tai, kad formuodamas teismų praktiką tokios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, jog teisiškai vertinant advokato ar advokato padėjėjo veiksmus atsižvelgtina į specifinę advokato padėtį ir jo vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. <...> Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją, kaip tokią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-23 nutartis c.b. 3K-3-80/2009; 2000-11-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1243/2000; 1999-11-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-584/1999). Todėl Advokatų garbės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ieškovo nurodytais argumentais nėra pagrindo, ir ieškovo ieškinys atmetamas.
Ieškovo ieškinys atmestinas ir dėl to, jog advokato V. Ž. ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pareigą atsakyti. Ieškinyje nurodytas atsakovas - Advokatų garbės teismas yra Lietuvos advokatūros organas, neturintis savarankiško teisinio statuso. Atsižvelgiant į tai, kad Advokatų garbės teismas negali būti atsakovu, o ieškovas dublike pakartotinai nurodė, jog atsakovas turi būti Advokatų garbės teismas, todėl ieškinys atmestinas (CPK 45 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Advokato V. Ž. ieškinį (skundą) atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.