Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

1) 2014 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 221 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, galutine 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda;

2) 2017 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė 34 MGL (1279,78 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 14 str. 2 d. atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos in(duomenys neskelbtini)cijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, nuo 2011-04-22 iki 2014-10-10 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais atsargų panaudojimo iki 2011-12-31 už 15.614,00 Lt (4.522,12 Eur), 2012-12-31 už 221.267,00 Lt (64.083,35 Eur), 2013-12-31 už 446.149,00 Lt (129.213,68 Eur), 2014-10-10 už 404.127,33 Lt (117.043,36 Eur), taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574, 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-04-22 iki 2014-10-10.

Kaltinamasis I. Š. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir vadovu tapo 2011-04-19. Iki tol įmonėje akcininku ir vadovu buvo S. S., o R. M. buvo komercijos direktorius ir akcininkas. Kadangi su R. M. buvo geri draugai, tai kai jis pasakė, jog pas jį šeimoje pašlijo santykiai ir gresia skyrybos, o įmonėje yra didelis kapitalas, didelės pinigų sumos, todėl nenori, kad kas nors jį sietų su šia įmone, jei įvyktų skyrybos, t. y., kad jis turėtų pragyvenimo šaltinį, kadangi turtą, kurį jis turi paliktų žmonai ir vaikams, nes jis turi tris vaikus. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iki jam tampant direktoriumi ir vieninteliu akcininku užsiėmė PVC gaminiais, jie pirko iš Lenkijos PVC gaminius, o iš Šiaulių ir Panevėžio - šarvo duris. Direktoriaus ir vienintelio akcininko pareigas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ėjo iki bankroto iškėlimo, t. y. 2013 m. pabaigoje arba 2014 m. pradžioje paprašė atleisti iš vadovo pareigų, kad nereikėtų mokėti Sodros mokesčių. Gali būti, kad 2014-10-10 buvo atleistas iš vadovo pareigų. Kai tapo akcininku ir vadovu, tai R. M. ir toliau tęsė savo darbą, kurį dirbo iki tol, t. y., kaip vykdė prekybą PVC gaminių, taip ir vykdė ją toliau. Jam buvo reikalinga įmonė medienos ruošai, tai sutiko pagelbėti R. M. ir tapti akcininku ir vadovu. Už akcijas pinigų nemokėjo, o buvo tiesiog perleidimas. Niekur nereikėjo kreiptis, kad įmonėje būtų įtraukta papildoma veikla. Jie tik pranešė buhalterijai, buhalterės užpildė kažkokią formą, pranešė Registrų centrui ar VMI, kad prisidėjo papildoma veikla, bei įtraukė papildomą kodą - medienos ruoša didmeninė, mažmeninė prekyba. Nuo 2008 m., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurtas, visą laiką buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Jam tapus vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat buvo viskas tęsiama įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ garbaus amžiaus moters, tačiau įvykus konfliktui su ja, buhalterija buvo perleista J. L., kuri taip pat dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Paskui J. L. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė buvo L. Š.. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė iki 2011 m. spalio arba lapkričio mėn., o po to buvo perkelta į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ iki likvidavimo. Kai tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir akcininku, 2011 m. gegužės mėn. į medienos cechą buvo priimti dirbti 4-5 žmonės. Buvo priimtas D., L., L., N., N., P.. Jie dirbo iki 2012 m. vasario mėn., o paskui jie buvo atleisti, nes sausio - vasario mėn. buvo nutraukta malkų ruošos veikla. Nuo 2012 m. sausio – vasario mėn. iki bankroto bylos iškėlimo, jo žiniomis, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo palikta likimo valiai, veikla buvo nevykdoma, ji buvo sustabdyta, užmigdyta. Dėl to nesiėmė jokių veiksmų, nes su R. M. susitarė, jog įmonė palieka (duomenys neskelbtini)iai „miegoti“, o kai pas jį keisis situacija šeimoje, tai jis tą įmonę persirašys sau. R. M. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2012 m. balandžio 3 d. Tų pačių metų vasario 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė su (duomenys neskelbtini) patalpų savininku R. nuomos sutartį. Tada tą pačią dieną R. M. su įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarė nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) patalpų, kad galėtų tęsti veiklą. Tose pačiose patalpose ir šiandien yra ta įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Praėjus porai mėn., buvo atleistas R. M. ir kiti darbuotojai, o įmonė palikta (duomenys neskelbtini)iai be veiklos. Kai tapo direktoriumi ir akcininku iki kol įmonė buvo palikta (duomenys neskelbtini)ybėje, įmonė vykdė veiklą su medienos ruoša, o R. M. vykdė PVC gaminių prekybą, montavimą. T. y. jis PVC gaminius pirkdavo iš Lenkijos ir juos pardavinėjo vietiniams gyventojams, įmonėms. PVC gaminiai buvo laikomi (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur automobilių servise jam buvo skirtas pusės teismo salės dydžio garažas. Kai tapo direktoriumi ir akcininku iki tol, kol įmonei buvo iškelta bankroto byla, atnešdavo visus pirkimus ir pardavimus, t. y. visą buhalteriją (pirkimų sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, banko išrašus, kuro čekius bei pirkimo dokumentus, kas buvo perkama ūkio reikalams jo veiklai) J. L.. R. M. taip pat savo buhalterinius dokumentus atnešdavo arba J. L. arba L. Š.. Kartais L. Š. pati atvykdavo pas jį į (duomenys neskelbtini) patalpas. J. L. klausdavo, ar viskas gerai dėl PVC gaminių prekybos ir jos buhalterinės apskaitos, ar nėra skolų, įsiskolinimų, tai pirmais mėnesiais ji sakydavo, kad viskas gerai. Po to, 2012 m. sausio mėn. pas ją atvyko ir ji pasakė, kad sandėlyje yra didelis likutis PVC gaminių. Tuomet sėdo į jo automobilį, atvažiavo pas R. M., kur J. L. pasakė skaičius ir kad sandėlyje yra likutis už 15600 Lt. Buvo su R. M. nuvykę į sandėlį, bet ten nebuvo tokio langų kiekio, nes už tokią sumą būtų pilnas sandėlis langų, bet ten dar buvo ir medžio granulių, kuriomis jis šildėsi savo namus, nelikvidinių langų, durų, kurie buvo sugadinti. Sutarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ traukia sutartį su patalpų šeimininku R., kas ir buvo padaryta kelių dienų ar savaičių bėgyje. Taip pat su R. M. sutarė, kad skiria 2 mėn. laiką, kad jis visą tą likutį panaikintų, t. y., kad viską susitvarkytų. Kalbėjo, kad jis tą likutį persineš į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ko taip ir nepadarė, tai buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi R. M. vykdė tą pačią veiklą tose pačiose patalpose, tai iki 2016 m. vidurio dar su juo bendravo, draugavo, kol sužinojo, jog yra iškelta bankroto byla. Nežinojo, kad jis vykdo veiklą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klausė J. L., ar tas likutis dingo, tai ji atsakė, kad bus išrašytos sąskaitos, pardavimai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį likutį. Su J. L. paskutinį kartą apie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją kalbėjo 2013 m., kai buvo daromas operatyvinis patikrinimas. Kadangi su juo susisiekė operatyvinio skyriaus darbuotoja ir prašė pristatyti tam tikrus dokumentus, tai jai el. paštu arba telefonu pasakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresą, davė J. L. telefono numerį ir pasakė, kad visa įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija yra pas ją, todėl visus dokumentus jie gaus iš J.. Po maždaug 2-3 mėn. gavo operatyvinio skyriaus patikrinimą el. paštu. Buvo parašyta, kad jokių pažeidimų nėra, tai suprato, jog viskas yra sutvarkyta, viskas įmonėje yra gerai. 2013 m. J. L. apie likučio likvidavimą, jo didėjimą ar mažėjimą neaiškino. Nuo 2011-04-22 iki 2014-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakingas už bendrovės veiklą ir jos tikslų įgyvendinimą, t. y. už bendrovės veiklą faktiškai atsakingas buvo jis. Už veiklą, kurią vykdė R. M., jis ir buvo atsakingas, nes jis buvo faktinis vadovas. Jis į tą veiklą nesikišo, kadangi jų susitarimas buvo, jog jis vykdė medienos malkų ruošą, o jis vykdo savo veiklą ir jis vienas į kitą nelenda. Negali pasakyti, kokias pareigas nuo 2011-04-22 iki 2012-04-03 bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ėjo R. M., bet jis visur save prisistatydavo komercijos direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu nebuvo patvirtinęs komercijos direktoriaus pareiginių instrukcijų, nes pasitikėjo draugu, buvo susitarimas ir negalvojo, kad jis taip pasielgs. Nebuvo įsakymo, kokia tvarka ir kas turi įgaliojimus išrašyti, pasirašyti kasos pajamų išlaidų orderius ir teikti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus buhalterei ar buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, nes buvo žodinis susitarimas, kad R. M. tvarkysis savo skyrių, o jis tvarkysis savo skyrių. Jo cechas ir patalpos buvo kitame miesto gale (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten buvo jo darbo vieta. Pas R. M. ateidavo pakalbėti, alaus atsigerti. Jo direktoriavimo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu inventorizacijų atlikinėjama nebuvo, nes jų nereikėjo. Už 2011 m. J. L. buvo sustačiusi ir Registrų centrui pateikusi metinę pelno nuostolių ataskaitą. Dėl jo „galų“ dėl medienos viskas buvo tvarkoje, viskas „suėjo“, nes pats viską vesdavo ir pirminę apskaitą pateikdavo J. L.. Iš bylos dokumentų matyti, kad už 2012 m. kažkas buvo padaryta, bet nežino, kieno parašai ant inventorizacijos dokumento. Negali pasakyti, kodėl 2012-04-03 nutraukus darbo santykius su R. M., jis toliau galimai vykdė verslą PVC srityje - neliepė to daryti. Nebuvo 2012-04-03 atleistas nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, bet įmonė nevykdė jokios veiklos, su ja „savo rankomis“ nieko nebedarė, o kad kažkas atlikinėjo kažkokius veiksmus – nežinojo. J. L. teismo posėdyje sakė, kad ne kartą in(duomenys neskelbtini)vo direktorių I. Š., jog bendrovėje kasmet didėja likučiai, tačiau nežino, kodėl ji pasakė „kasmet“, nes ji yra jam minėjusi, kad po truputį likutis auga. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteikęs paskolų nebuvo. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš Lenkijos neužsakinėjo ir nepirko PVC gaminių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje dėl langų montavimo, pirkimo, užsakymo priėmimo Lietuvoje nedalyvavo. Jo veikla, kurią konkrečiai vykdė dėl medienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, buvo vykdoma adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu veikla, susijusi su PVC gaminiais, nebuvo vykdoma. R. M. dėl PVC gaminių priiminėdavo užsakymus (duomenys neskelbtini) esančiame biure, o sandėliavimą atlikdavo (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini), bet negali pasakyti raidės. Darbo užmokestį mokėjo saviems darbuotojams: A. D., R. L., S. L., D. N., E. N., D. P.. R. M., V., R. darbo užmokesčio nemokėjo. Be to, R. buvo tik įdarbinta, o jos niekada nėra matęs, kiek teko lankytis pas R. M., o valyti patalpas ateidavo kita mergaitė. Dėl patalpų nuomos (duomenys neskelbtini), sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nesudarė. Šių patalpų nuoma buvo sudaryta tuo pačiu metu, kai buvo įkurtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. Po 2012-04-04 nėra pasirašinėjęs kasos pajamų orderių, pasirašinėjęs sutartis su žmonėmis, teikęs bendrovei paskolas, pasirašinėjęs ant avansinių apyskaitų, nurodęs direktoriui ir buhalterei išrašyti avansines apyskaitas. Kai buvo iškelta bankroto byla ir kai atėjęs susipažino su byla, tai tada sužinojo, kad yra suteikęs įmonei kreditų už 500 tūkst. litų. Į jį bankroto administratorius nesikreipė dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo bankroto byloje. Jis taip pat nesikreipė, nes tai ne jo pinigai. Pamatęs, jog pagal bylos dokumentus yra suteikęs paskolas, nesikreipė į teisėsaugą, nes jau nebebuvo reikalo, kadangi jau buvo nuspręsta, kad tai tyčinis bankrotas, nors net nežinojo, kad yra iškelta bankroto byla. Visi laiškai, korespondencija ėjo R. M. namų adresu, o jis juos nuo jo slėpė. Nėra pasirašinėjęs finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie yra teikiami Registrų centrui. PVM deklaracijose pasirašinėti nereikia, nes buhalterė jas teikdavo elektroniniu būdu. Nei metų pradžioje, nei pabaigoje buhalterė nepateikdavo atspausdintų suvestinių registrų, jų negaudavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių neturėjo. Sąskaitą, kad pagal specialisto išvadą buvo įsigyta PVC gaminių už 180 tūkst. litų, pamatė tik susipažinęs su byla. Mano, tokiu būdu R. M. su J. L. bandė mažinti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ likučius, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės už tokią sumą pasidėti gaminių. Sąskaitoje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pirkėjas. Sąskaitoje nurodyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė „(duomenys neskelbtini)“ gavo 11025 litus, tačiau to taip pat nebuvo. Kaip mato kasos dokumentą, tai ant jo nėra parašų. PVM sąskaita faktūra buvo R. M. (duomenys neskelbtini)to, o jo sąskaitų yra kito (duomenys neskelbtini)to ir kitos serijos. Operacija pagal 2013-01-31 PVM sąskaitą faktūrą, kur įmonė „(duomenys neskelbtini)“ parduoda beržo rąstus įmonei „(duomenys neskelbtini)“, buvo įvykusi, nes jo veikla buvo susijusi su mediena, tai pardavinėjo likučius. Sąskaitos, susijusios su mediena, serija buvo (duomenys neskelbtini), o kas susiję su PVC gaminiai – serija buvo (duomenys neskelbtini). Dėl tokių serijų buvo susitarimas su R. M., kad nesimaišytų jų sąskaitos buhalterijoje. Ūkinės operacijos apmokėjimas yra padarytas pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini), todėl 11025 Lt sumą apmokėjo. Buhalterinio išsilavinimo neturėjo, todėl įmonė „(duomenys neskelbtini)“ samdė tą pačią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių komercinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Ant 2014-02-34, 2012-05-03, 2014-07-28 kasos pajamų orderių, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, parašai yra ne jo. Apklaustas 2018-07-02 nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, su faktinėmis aplinkybėmis sutinka, tačiau nesutinka su teisiniu vertinimu, taip pat nurodė, kad nebuvo apgaulingo apskaitos tvarkymo, tačiau sutiktų kaltę pripažinti pagal BK 223 str. 1 d. dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo ir sutiktų su baudžiamuoju įsakymu. Per tuos metus daug laiko skyrė šiai, bankroto ir civilinei bylai, tačiau turi mažą vaiką, kuriuo turi rūpintis ir jau pavargo nuo viso šito. Šiandien duoda teisingus parodymus. Po 2012-04-03 nepranešė VMI, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ sustabdo veiklą. Buvo žodžiu prašęs J. L., kad ji užpildytų tam tikras (duomenys neskelbtini)s, jog būtų apie tai pranešta Registrų centrui. Ji sutiko, ja pasitikėjo, kadangi vedė kitos jo įmonės buhalteriją. To J. L. prašė 2012 m., kai buvo atleisti darbuotojai.

Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nuo 2011-04-08 tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Bendrovės akcijas perėmė iš R. M., jo paties prašymu. R. M. prašė tapti direktoriumi, kadangi tuo metu konfliktavo su savo sutuoktine, todėl skyrybų atveju R. M. nenorėjo dalintis bendrovės akcijomis. Sutiko, todėl buvo surašyta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis ir visi reikiami dokumentai buvo pateikti VĮ „Registrų centrui“. Už akcijas pinigų nemokėjo. Buhalterinių dokumentų neperėmė. Perėmus įmonės valdymą R. M. darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenutraukė, toliau dirbo komercijos direktoriaus pareigose, nors iš esmės niekas bendrovėje nesikeitė, jis toliau ėjo vadovo pareigas. Bendrovėje nebuvo jokio įsakymo dėl R. M. paskyrimo komercijos direktoriumi, nebuvo komercijos direktoriaus pareiginių instrukcijų. Kiek pamena, R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašius darbo sutartį pradėjo dirbti komercijos direktoriaus pareigose. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. M. turėjo pilną teisę išrašyti, pasirašyti kasos pajamų, išlaidų orderiuose. PVC langų prekybos orderiai turėjo atskirą seriją. Bendrovėje įsakymo dėl kasininko nebuvo, todėl grynųjų pinigų operacijas galėdavo atlikti vadovaujančias pareigas turintys darbuotojai, t. y., jis ir R. M., kuris turėjo parašo pirmumo teisę pagal sutartį su Swedbank dėl sąskaitos per kurią buvo vykdomi apmokėjimai už plastikinius langus. Tas pats Swedbank generatorius buvo priskirtas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitai, tiek R. M. asmeninei sąskaitai. Kita UAB „(duomenys neskelbtini)“ Swedbank sąskaita buvo naudojama vykdyti apmokėjimus už medieną. Šią sąskaita naudojosi ir medienos veiklą vykdė jis. Minėta sąskaita taip pat buvo susieta su jo asmenine banko sąskaita, t. y., vienu banko generatoriumi galėjo valdyti savo ir bendrovės sąskaitas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė malkų gamybą ir pardavimą. Su plastikinių langų prekyba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo susijęs. Medienos gamyba buvo vykdoma adresu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos buvo nuomojamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jas nuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo ir jo darbo kabinetas. Langai buvo sandėliuojami buvusio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Ar buvo sudaryta nuomos sutartis, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiaujant PVC gaminius, ofiso patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo ofisu naudojosi R. M.. Jis šiame ofise nebūdavo. 2011 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė A. B., atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to, buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje apskaitą tvarkė J. L.. R. M., vykdydamas prekybą PVC gaminiais, pats sudarinėdavo sutartis su pardavėjais, pirkėjais, atsiskaitinėdavo su tiekėjais grynais pinigais. Kas buvo bendrovės kasininku, nežino. Jis juo nebuvo. Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose pasirašinėdavo R. M.. Jis rašęsis ant kasos pajamų orderių kaip kasininkas, kai operacijos buvo susijusios su medienos pirkimu-pardavimu. Tačiau tokių atvejų buvo labai mažai, nes dažniausiai už medieną buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais. Rašytinių įgaliojimų R. M. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikęs nebuvo, tarp jų buvo tik žodinis susitarimas, kad visus dokumentus, susijusius su PVC gaminių prekyba, R. M. pats asmeniškai teiks buhalterijai. Jis į tą veiklą nesikišo, apie PVC gaminių tiekėjus ir pirkėjus žinojo tik iš R. M. kalbų, į dokumentus nesigilino, nes juo pasitikėjo. Jo vykdoma veikla, susijusi su mediena buvo pelninga, o ar pelninga buvo su PVC gaminiais susijusi veikla, kurią vykdė R. M., nežino. Bendros UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės padėties nesekė. Į buhalterijos darbą nesikišo, tik domėjosi, kad bendrovė nebūtų skolinga valstybei. Mano, kad įtarime nurodytas prekių likutis už 117043,36 Eur yra parduotas, tačiau pardavimo pajamos neįtrauktos į apskaitą. Dėl šios veiklos yra atsakingas R. M.. Tokio PVC gaminių likučio UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio patalpose nebūtų įmanoma sandėliuoti dėl jų kiekio. Už tokią sumą būtų apie 5 vilkikai PVC gaminių. 2012-11-26 įkūrė kitą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė biokuro importu ir eksportu, taip pat PVC gaminių prekyba. Baigiant veiklą bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokia inventorizacija atlikta nebuvo, inventorizacijos nebuvo atliekamos ir anksčiau, jam pateiktuose 2011 - 2013 metų su inventorizacijomis susijusiuose atskiruose dokumentuose nėra jo parašų arba galimai ne jo. Veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė 2012 metų spalio arba lapkričio mėnesį, tiksliai nepamena. Nuo to laiko galvojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo jokių ūkinių operacijų, kadangi visi darbuotojai, tarp jų ir jis, buvo atleisti. R. M. 2012 metais įkūrė UAB “(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei J. L. pasakė, kad praneštų VMI dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sustabdymo, kodėl ji to nepadarė, nežino. Nuo 2012 spalio arba lapkričio mėnesio, tiksliai nepamena, nepasirašė nei vieno UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumento. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, buvusios „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos patalpose. Buhalterės J. L. paprašius sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, iš jos bendrovės apskaitos dokumentų neperėmė. Sutiko, kad aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, per daug pasitikėjo R. M., kuris jį apgavo, nes PVC langų pardavimas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dalis, kuriai vadovavo R. M.. Įmonė, tvarkanti apskaitą, gal ir užsimindavo dėl kažkokių klausimų, tačiau dėl didelio užimtumo tam neskyrė pakankamai dėmesio. Pripažino, kad už įmonės apskaitos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas, nes tuo laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (6 t. b. l. 120-122, 135-136, 8 t. b. l. 195-196).

Liudytojas R. M. teisme parodė, kad 2008 m. kartu su S. S. tapo lygiomis dalimis šios bendrovės akcininkais. S. S. buvo direktorius, o jis - komercijos direktorius. 2011 m. pradžioje įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduota I. Š., tai iki tol jis ir buvo akcininkas. Lūkesčiai iš tos įmonės buvo didesni - manė, kad veikla bus pelningesnė, sėkmingesnė, bet tai nepasiteisino. 2011 m. pradžioje įmonę perimti pasisiūlė I. Š., tuo pačiu jam išsaugodamas darbo vietą, kur buvo pasiūlytas ir atlyginimas. Todėl ir buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ perleista I. Š.. Mintis įmonę uždaryti ar parduoti buvo ir anksčiau nei 2011 m., o tuo metu su I. Š. pakalbėjo, jis klausė, gal turi norą ją perleisti jam. Nei jis, nei kitas akcininkas tam neprieštaravo. Kai įmonė buvo perleista, tai jis jau buvo 100 procentų akcininkas. Kai S. S. skyrėsi su žmona, o kad akcijos į turto dalybas nepatektų, tai jis savo akcijas perrašė jam, o jis visas akcijas neatlygintinai perrašė I. Š.. Įmonę „(duomenys neskelbtini)“ perleido neatlygintinai, nes tada įmonių pardavimų kainos buvo 1000-2000 litų, o tai nebuvo dideli pinigai, todėl įmonę perleidžiant I. Š., jis žadėjo jam palikti darbo vietą. Tuomet 100 procentų akcininku ir direktoriumi tapo I. Š., o jis atliko pardavimų vadybininko pareigas. Kol nebuvo perleistos akcijos, oficialiai buvo komercijos direktoriumi, o ar tos jo pareigos paskui buvo pakeistos – nežino, bet realiai vykdė pardavimų vadybininko pareigas. Iš tos veiklos apčiuopiamos naudos nebuvo, o čia buvo pasiūlytas atlyginimas, kuris tada tiko, nes susirasti kitą darbą dėl sveikatos negalėjo. Ir dabar turi problemų su sveikata, turi 2-os grupės neįgalumą, neseniai buvo atlikta operacija. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju buvo iki 2012 m. kovo – balandžio mėn. Paskui I. Š. pasakė, kad yra jam per brangus, kad toliau mokėtų tokį atlyginimą, tai pasiūlė dirbti neoficialiai. Tada parašė pareiškimą dėl išėjimo iš įmonės, bet vykdė tas pačias pareigas. Kai įmonė buvo perleista I. Š., tai pora ar daugiau metų, kol buvo tos įmonės akcininkas ir komercijos direktorius, pagrindinis langų tiekėjas buvo lenkų gamintojas „(duomenys neskelbtini)“. Paskui įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė veiklą Lietuvoje, tai tada atsirado kita lenkų įmonė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neprisimena, ar su jais dirbo prieš parduodant įmonę I. Š., ar ne – neprisimena, tačiau tuo laikotarpiu pasikeitė lenkų tiekėjai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jo atleidimo neoficialiai pareigas vykdė tuo pačiu adresu. Kai neoficialiai vykdė pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tai tada buvo dirbantis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurią pats įkūrė. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)‘ buvo akcininkas ir direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo vykdoma tose pačiose patalpose kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek dirbo su S. S. ir I. Š., tai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė plastikiniais langais, o jo pareigos buvo susijusios su plastikinių langų pardavimu. Kitų pareigų, kaip langų pardavimas, nevykdė, bet kaip žino, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ kažką vykdė su mediena. Akcijas perrašė 2011 m. pradžioje. 2008-2011 m. pas direktorių S. S. užsiėmė langais ir durimis, bet ne mediena. Nežino, nuo kada prasidėjo veikla su mediena, tačiau apie tai užsiminė pats I. Š.. Kai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, tai dažniausiai iš ryto atvykdavo į darbą, kartais paskambindavo klientai, o kartais jie ateidavo į vietą ir sakydavo, jog nori įsidėti langą ar įsistiklinti balkoną, tuomet jiems siūlydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją, kalbėdavo apie kainas. Tam tikrose direktoriaus nubrėžtose ribose galėdavo pritaikyti nuolaidą. Jei klientas sutikdavo, tai registruodavo, kad reikia pamatuoti langus ir montuotojams perduodavo tą. Montuotojai nuvažiuodavo ir pamatuodavo. Sutartys dažniausiai būdavo sudaromos pas klientą namuose, t. y. montuotojas pasimatuodavo langus ir ant tam tikro atspausdinto blanko surašydavo kliento duomenis, kainą, padarydavo lango ar kito gaminio brėžinį. Montuotojai, paėmę avansus iš klientų, juos parveždavo į ofisą ir, jei ofise būdavo jis, tai paduodavo jam, o jis padėdavo į kabinete esantį seifą. Kartais per dieną būdavo pamatuoti langai dviem, trim adresais, tai paimti avansai būdavo padedami į rašomojo stalo stalčių. Kitą kartą tie pinigai iki seifo ir „nenukeliaudavo“, nes iš karto paduodavo I. Š.. Įmonėje buvo pildomos pirkimo pardavimo sutartys su klienais, o pagal jas I. Š. sutikrindavo, kiek tą dieną pinigų turėjo „parkeliauti“. Buhalterinius dokumentus padėdavo į rašomojo stalo apatinį stalčių, o paskui jie turbūt keliaudavo į buhalteriją. Dokumentus į buhalteriją kartais pristatydavo jis, kartais I. Š., o kartais į vietą atvykdavo pačios buhalterės. Jei dokumentus į buhalteriją pristatydavo jis, tai juos sudėtus į maišelį pateikdavo I. Š.. Tarp jo ir I. Š. buvo pasitikėjimas, tai jis niekada nėra pareiškęs pretenzijų, kad nepadavė pinigų. Tuomet parveždavo duomenis, kuriuos išsiųsdavo Lenkijos gamintojui. Gamintojas pagamindavo produkciją, tuomet skambindavo klientui ir tardavosi dėl montavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotojas buvo Ž. V., dar buvo darbuotojas K., o daugiau žmonių, kurie įmonėje dirbtų su langais, nepažinojo. Nežinojo, kiek žmonių dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Direktorius I. Š. atliko kontroliuojamąsias pareigas: žiūrėjo pelningumus, sezoniškumą, kai būdavo šaltesnis sezonas ir mažiau klientų, tai leisdavo daryti didesnes nuolaidas, žiūrėjo pardavimus. Ž. V. ir K. matuodavo ir montuodavo langus. Sudarant sutartį, montuotojai paimdavo iš kliento avansą. Ir avansą ir likutį jie įrašydavo į sutartį. Kai langai būdavo sumontuojami, tai tada būdavo sumokamas likutis. Mažesnė dalis klientų lizingu arba pavedimu pervesdavo pinigus, bet dažniausiai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalis produkcijos buvo laikoma tose pačiose patalpose (duomenys neskelbtini), o kita produkcijos dalis buvo laikoma buvusios (duomenys neskelbtini) teritorijos patalpose, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Ten buvo sandėlis su pakeliamais garažo vartais, patalpa buvo apie gal 80 m² dydžio. Kai dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tai gana didelė atėjusių klientų dalis užsisakydavo langus. Per mėnesį visokiais kiekiais atveždavo langus, nes užsakymus įtakodavo sezoniškumas, tai vasarą užsakymų būdavo daugiau, o žiemą - mažiau arba per kelias savaites jų visai nebūdavo. Sandėlio produkcijai (duomenys neskelbtini) gatvėje tik retais atvejais būtų užtekę, nes didesnis langų kiekis ten būtų netilpęs, todėl sandėlis (duomenys neskelbtini) teritorijoje būdavo reikalingas. Yra buvę, kad užsakyti langai nepasiektų kliento ar jie liktų sandėlyje kaip neparduoti daiktai. Likdavo „likvidai“, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, dužę ar skilę langai. Sandėlyje apsilankydavo 2-3 kartus per metus, nes ten važiuodavo montuotojai. Į sandėlį vykdavo tokiais atvejais, kai atvažiuodavo langai, o montuotojai tuo momentu būdavo ne Šiauliuose, ar sergantys. Tokiais atvejais važiuodavo išsikrauti. Direktorius I. Š. sandėlyje kartu su juo yra buvęs kelis kartus, kažkada jis yra ir krovęs langus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iš pradžių tvarkė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o paskui šios įmonės viena buhalterė, kuri įkūrė savo įmonę buvusio fabriko „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, J. L. ir L., kurios pavardės nežino. Kartais pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui nuveždavo pirkimo pardavimo sąskaitas buhalterėms. T. y. tos sąskaitos būdavo ofise (duomenys neskelbtini), jas pasiimdavo I. Š., sutikrindavo ir kartais paduodavo jam nuvežti į buhalteriją fabriko „(duomenys neskelbtini)“ pastate. Tačiau daugiau kartų pačios buhalterės atvažiuodavo pasiimti tų dokumentų. Iš klientų būdavo surenkami pinigai, dalį jų pasiimdavo I. Š., o kai Lenkijos įmonė veždavo produkciją, tai jie el. paštu atsiųsdavo sąskaitą, kurioje būdavo nurodyta, kokie gaminiai ir už kokią sumą atvažiuoja. Tada I. Š. palikdavo tą sumą, kurią kelis kartus ir yra nuvežęs ir sumokėjęs vairuotojui. Vairuotojas išrašydavo kvitą, sąskaitą ir paduodavo. Tačiau dažniausiai montuotojams būdavo paduodami tie pinigai ir jie nuvažiuodavo į sandėlį, kur su vairuotoju atsiskaitydavo. Už langus atsiskaitymų per banką negalėjo būti, o už duris galėjo būti. Už palanges taip pat buvo galima atsiskaityti pavedimu. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ne vieną banko sąskaitą, o vieną iš jų buvo patikėta valdyti jam, todėl turėjo galimybę prie jos prisijungti su generatoriumi. Į sąskaitą dalis pinigų buvo įnešama per bankomatą, dalis jų ten patekdavo, kai klientai atsiskaitydavo pavedimais. Perleidžiant akcijas I. Š. įmonės būklė buvo gera, ji neturėjo skolų su tiekėjais, Sodra ar VMI, o kai akcijos buvo perleistos I. Š., tai situacijos nebežinojo, tik iš paties I. Š. ir buhalterės suprato, kad situacija nėra labai gera, bet nežinojo, kiek gera ar negera. Kol buvo akcininkas, skolino įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pinigų įmonės veiklai palaikyti. Įmonės veikla ir rezultatai jų netenkino, todėl ir buvo priimtas sprendimas įmonės atsisakyti arba perleisti. Paskolomis buvo bandoma gelbėti įmonę. Dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likęs skoloje, bet nėra įtrauktas į kreditorių sąrašą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurti su planu vežti iš Lenkijos dėvėtą buitinę techniką. Kadangi tose patalpose (duomenys neskelbtini), buvo pakankamai vietos, tai ten įmonę ir atsidarė. Tačiau realiai veikla neprasidėjo, nes prieš atidarant įmonę „(duomenys neskelbtini)“, buvo palankios sąlygos įsigyti prekių Lenkijoje ir pelningai parduoti Lietuvoje, bet paskui išaiškėjo, kad norint įsigyti prekes palankiomis sąlygomis, reikia pirkti labai didelius kiekius, o tokių apyvartini lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Be to, buvo ir baimė, kad pasiskolinus pinigų ir įsigijus didelį kiekį prekių, gali likti tokių kiekių nepardavęs. Tada sutarė su I. Š., kad dalį langų pažįstamiems ar draugams galės parduoti per įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Kita įmonės „(duomenys neskelbtini)“ klientų dalis buvo lizinginiai klientai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo užblokuotos ir lizingavimo paslauga jiems nutraukta, todėl įmonė „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo dirbti su lizingu. Tokiu atveju buvo leista dirbti su tais klientais, kurie norėtų pirkti lizingu ir tada tai jau būtų buvęs jo verslas ir ką įmonė „(duomenys neskelbtini)‘ parduoda, būtų jo nauda. Taigi, po kažkurio laiko įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tą pačią veiklą. Su langais pradėjo dirbti gal nuo 2000 m. kitose įmonėse. 2012 m. balandžio 3 d. nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai neužilgo po išėjimo iš šios įmonės ar anksčiau nei išėjo atsidarė įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Daugiausia klientai ateidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ateidavo jo pažįstami žmonės, ar jų rekomenduoti žmonės, kurie skambindavo asmeniškai jam, arba klientai, kurie darydavo lizingą. Per kelis metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedaug pardavimų padarė. Tarp įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo bendri verslo santykiai, nes iš to, ką įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo pardavusi, tai jis pirko montavimo paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkęs langus. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nieko nėra pirkusi. Jei sudarydavo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tai ji buvo sudaroma su klientu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi I. Š.. Kai klientai už paslaugas atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, tai išrašydavo jiems pirkimo pardavimo sąskaitą ir grynųjų pinigų priėmimo kvitą. Kvituose pasirašydavo I. Š. arba pasirašydavo jis jo vardu - toks buvo I. Š. nurodymas. Be to, kartu su juo susėdę repetavo, kaip parašyti jo parašą. Taip buvo, kai įmonėje jau nebedirbo. Buvo pirkimo pardavimo sutarties blankai su tuščiais laukeliais, kuriuose įrašomi pirkėjo duomenys, langų kaina, brėžinys, tai tokių turėdavo, t. y. turėdavo užantspauduotų ir su I. Š. parašais. Jei tokių blankų pritrūkdavo, tai tada pasirašydavo jo vardu. Jei pirkimo pardavimo sutartis būdavo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai tada jas pasirašydavo savo vardu. 2-o tomo 14-17 bylos lapuose yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo sutartis, kur pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsakovas – A. S. ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkti langai už 1660 litų ir išrašyta 2014-03-04 PVM sąskaita faktūra, kur pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjas – S. Tuose dokumentuose sutampa pirkėjo adresas ir suma už langus, bet ant pinigų priėmimo kvito parašyta, kad pinigus mokėjo S., o pardavėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. Š.. Tai paaiškinant šią situaciją, gali paaiškinti, jog buvo pora tokių atvejų, kai įvyko klaida, nes pas montuotojus ir matuotojus būdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių ir nedidelis kiekis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių, tai jie susimaišė ir ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ blanko užrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientą. Kad tai būtų ištaisyta, nes klientas turėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaita ir pinigų priėmimo kvitas buvo išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokių atvejų buvo pora. Po 2012 m. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ neoficialiai dirbo nepilnus du metus, už tą laiką buvo mokamas atlygis. Tose patalpose pasiliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko bendro nebeturėjo. I. R. sakė, jog yra administratorė, nors realiai valydavo grindis. Su ja atsiskaitydamas yra padavęs grynųjų pinigų, t. y. yra padavęs apie 80 Lt. I. Š. palikdavo pinigų atsiskaitymui su montuotojais, tiekėjais ar I. R.. I. Š. darbo vieta buvo ten pat kaip ir jo, t. y. tame pačiame kabinete sėdėdavo. I. R. darbo vieta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ keitėsi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tose patalpose nebeliko. Yra girdėjęs, kai atvykusi buhalterė šnekėjo su I. Š. apie atsargas ir kiekius. Dėl likučių ar kiekių buhalterė jo gal klausė, tačiau jai visada pasakydavo, jog kiekių nekontroliuoja ir jų nežino. Kadangi buvo įtrauktas komisijos nariu, tai pasirašydavo ant dokumentų. Kartais veždamas dokumentus, pinigus nuveždavo buhalterei, nes būdavo palikti pinigai atsiskaityti su buhalterijos įmone. Buvo darbinis paštas, per kurį buvo išsiunčiami užsakymai, priimami patvirtinimai. Naudojosi vienu el. pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“. I. Š. turėjo kitą el. pašto adresą – lyg „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo persiųsdavo dokumentus, skirtus asmeniškai jam. Žinojo, kokia yra įmonės situacija, kad nėra vilčių atgauti tų įneštų pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl neteikė kreditorinių reikalavimų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, jis ir dabar dar vyksta, tačiau ne dėl langų, o dėl šarvuotų durų.

Liudytojas R. M.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė su draugu S. S. 2008 m., tikslesnės datos nepamena. Kartu su juo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais. Tuo metu bendrovė užsiėmė prekyba langais ir durimis. Montavimo paslaugos buvo atliekamos labai retai, jas atlikdavo su S. S.. Apie akcijų pardavimą I. Š. gali paaiškinti, kad jis buvo įmonės įsigijimo iniciatoriumi. I. Š.pažinojo iš anksčiau, jam buvo sakęs, kad norėtų parduoti įmonę, o jis ieškojo įmonės įsigyti. 2011 m. balandžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos I. Š., jis tapo vieninteliu akcininku. Akcijas I. Š. įsigijo iš jo, nes tuo metu turėjo 100 procentų bendrovės akcijų (buvo iš S. S. nupirkęs akcijų dalį). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją vedė J. L.. Iš pradžių ji dirbo kaip samdoma darbuotoja buhalterinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o po to atsidarė savo įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Dar iki akcijų pardavimo 2010-2011 m., kaip akcininkas buvo paskolinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų. Sumos nepamena. Skolino per kelis kartus. Pinigai buvo reikalingi įmonės apyvartiniam kapitalui. Suteiktų paskolų įmonei nedeklaravo, jokių paskolos davimą patvirtinančių dokumentų neturi. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo pasiskolintas lėšas, nežino. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, į bankroto administratorių dėl paskolintų pinigų nesikreipė, nes asmeniškai I. Š. prašė grąžinti pinigus. Kokią sumą reikia grąžinti nežinojo, sakė I. Š. grąžinti bent kiek. Būtų tikę ir 10 Eurų grąžintos skolos, nes nebeturėjo vilties atgauti pinigų, kurių sumos nežino. 2011 balandžio mėn. I. Š. tapo vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Jis pasiliko dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareigose. Buvo mokamas apie 1500 Lt mėnesinis atlyginimas. Tuo metu kitose įmonėse nedirbo. Kaip komercijos direktoriaus pareigos jokiais dokumentais aprašytos nebuvo. Tarp jo ir I. Š. buvo žodinis susitarimas, kad jis užsiima durų, langų prekyba. Buvo skirta darbo vieta adresu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė, jos buvo nuomojamos iš A. R.. Tačiau ofise dažniausiai būdavo tik jis. PVC gaminiai buvo sandėliuojami garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiek pamena šias patalpas nuomojosi jis iš asmens vardu S., pavardės nepamena, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiose patalpose buvo laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminiai pirkti iš Lenkijos įmonių, langai ir durys. Raktus nuo šių patalpų turėjo jis, Ž. V., I. Š.. Taip pat dalis PVC gaminių buvo laikoma ofise esančiame sandėliuke. Čia PVC gaminiai buvo laikomi labai trumpai, tol kol atvyks jų pasiimti klientas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ labai retai atlikdavo langų ar durų montavimo paslaugas. Dažniausiai klientai užsakydavo tik gaminius ir juos patys išsiveždavo savo transportu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo transporto neturėjo. Montuotojas ir matuotojas buvo tik vienas darbuotojas Ž. V.. Jam adresus, kur išmatuoti ir sumontuoti langus nurodydavo jis, po to, kai buvo surašyta sutartis su klientu. Klientų neregistruodavo, jų sąrašų nevedė. Buvo surašoma sutartis su klientu dėl prekių pirkimo-pardavimo. Sutarties turinys buvo išdirbtas I. Š.. Sutarties (duomenys neskelbtini) buvo standartinė visiems klientams, nesvarbu ar tai fizinis, ar juridinis asmuo. Prie sutarties buvo prisegtas užsakymo lapas su prekių išmatavimais. Sutartyje pasirašydavo klientas ir jis. Joje buvo grafos kaip klientas turi apmokėti už prekes. Vienoje grafoje buvo nurodyta visa mokėjimo suma, kitoje avansas ir likusi mokėtina suma. Avanso sumos dydis buvo nustatytas 25 procentai nuo kliento mokamos sumos. Jį nustatė I. Š. ir apie tai žodžiu (duomenys neskelbtini). Avansą paimdavo grynais pinigais, pasidėdavo į seifą. Avansą imdavo pagal sutartį, kito dokumento neišrašydavo. Kai prekė buvo parduota, tada klientas sumokėdavo visus pinigus, kuriuos paimdavo. Klientui kompiuteriu išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą. Joje buvo visa sandorio suma. Po to, išrašydavo grynų pinigų priėmimo kvitą, kurį pasirašydavo jis ir klientas. Po to, grynus pinigus ir dokumentus pasiimdavo I. Š.. Materialinės atsakomybės sutartis tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta nebuvo. Klientas kreipdavosi į jį, jis siųsdavo užsakymą į Lenkijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Pagal jo pateiktą užsakymą lenkai atveždavo užsakytas prekes į (duomenys neskelbtini) esantį garažą. Su jais grynais pinigais atsiskaitydavo arba jis, arba Ž. V.. Grynus pinigus paduodavo I. Š. ir būtent tokią sumą, kokią reikėdavo sumokėti tiekėjui pagal sąskaitą. I. Š. sakydavo, kad Lenkijos tiekėjai paduos sąskaitą didesnei sumai, negu jis buvo užsakęs. Duodavo jam grynų pinigų visai sąskaitos sumai, kurią sumokėdavo tiekėjui. Pasiimdavo tik savo užsakytas prekes, o kur buvo iškrautos sąskaitoje nurodytos prekės nežino. Iš Lenkijos tiekėjo gaudavo sąskaitą ir kažkokį dar lenkišką dokumentą apie pinigų sumokėjimą. Tuos lenkiškus dokumentus paduodavo arba I. Š., arba nuveždavo į buhalteriją. Vidutinis antkainis parduodamoms prekėms sudarydavo nuo 10 iki 15 procentų, skaičiuojant nuo įsigijimo kainos. Jei langų buvo nedaug, tai dažnai jie iš sandėlio buvo atvežami į ofisą, kad pirkėjui būtų patogiau. Juos atgabendavo Ž. V. su savo transportu, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo transporto neturėjo. Jo darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos komisijose nedalyvavo, nematė, kad jos būtų atlikinėjamos, inventorizacijos dokumentuose nepasirašė. Kiek 2011 m. pabaigoje ir išeinant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVC gaminių sandėliuose buvo nežino. Išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri naudojosi buvusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliu, nes šį sandėlį nuomojo jis. Sandėlyje buvo likę UAB „(duomenys neskelbtini)“ suskilę langai, beverčiai daiktai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų prekių nebuvo (2 t. b. l. 109-111).

Liudytoja J. L. teisme parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o apklausiamuoju laikotarpiu toje įmonėje buvo buhalterė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo paslaugų teikimo paslaugos. Dirbo su kitomis įmonėmis, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo L. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas nuo 2012 m. Dėl buhalterijos apskaitos tvarkymo į juos kreipėsi I. Š., nes buvo pažįstami nuo tada, kai prieš tai dirbo buhaltere kitoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Pirmiausia UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir tvarkė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių nenorėjo tvarkyti I. Š. įmonės buhalterijos, nes žinojo, kad tai yra žmonės, kurie pameta dokumentus, juos pamiršta, neatveža, bet paskui prisikalbino. Be to, iš pradžių trūko įmonių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė PVC gaminiais, apvaliąja mediena. Įmonėje didesnės apimtys buvo PVC gaminių, t. y. jų judėjimas buvo didesnis, o pelningesnė buvo mediena. PVC gaminių judėjimas buvo 70 procentų, o medienos - 30 procentų. Buvo sutarta, kad L. Š. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus važiuos pasiimti iš jų ofiso. Kartais jai dokumentus atveždavo R. M.. L. Š. su I. Š. beveik visai nebendravo, nes jiems „nesutapo bangos“. Tuo momentu tvarkė I. Š. kitų įmonių buhalterines apskaitas, todėl su juo labiau sugebėdavo susikalbėti. Be to, žinojo, kad su juo reikia elgtis kaip su mažu vaiku, t. y. ilgai prašyti. L. Š. vykdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės vietą į (duomenys neskelbtini) gatvę paimti dokumentų. Matydavo, kad ji turi atsivežusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę pateikti dokumentų atvykdavo R. M. ar I. Š.. I. Š. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, susijusius su mediena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iki 2014 m. vidurio, o paskui santykiai nutrūko, nes I. Š. pasakė, kad įmonę perka kauniečiai. Tuomet jis paprašė dokumentų, tačiau L. Š. įmonėje jau nebebuvo, todėl visus dokumentus archyvavo ji. Tvarkant apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė buvo prasta, nes pardavimų buvo nedaug, o atsargos didėja dėl PVC gaminių. Mediena buvo nupirkta visa. Iš pradžių, kai atėjo į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, tai įmonę „(duomenys neskelbtini)“ apibūdindavo kaip tvarkingą įmonę. Ten bebūnant, perkėlė visus likučius į kompiuterį ir tada galėjo pasižiūrėti labiau į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Smarkiai didesnis likutis pradėjo rastis, kai įmonę „(duomenys neskelbtini)“ perėmė I. Š.. Daug kartų su juo kalbėdavo apie tai, o pokalbiai dažniausiai pasibaigdavo tuo, kad I. Š. nusiveždavo į ofisą pas R. M.. Tada pakalbėdavo, jie pasilikdavo spręsti, o ji išvažiuodavo. Taip buvo kelis kartus. I. Š. dėl atsiradusių likučių susinervindavo, bet jam sakė, jog jis apie tai jau seniai žino. Kai jį „užspausdavo“, tai tada jis būdavo piktas ir rėkdavo, jog tai R. M.. Bet I. Š. atsakydavo, kad jis yra direktorius. I. Š. ir R. M. buvo draugiški, šnekėdavosi apie tai, ką reikia daryti. I. Š. yra klausęs R. M., kas čia vyksta. Kai nuvykus į jų ofisą pokalbis toliau niekur neidavo, jie sakydavo, kad viską aiškinsis, tai ir išvažiuodavo su taksi ar autobusu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai liko pas juos tol, kol I. Š. atvažiuos su tais kauniečiais, tačiau atvažiavo bankroto administratorius, todėl ką turėjo, tą atidavė būtent jam. Gal du kartus įmonę „(duomenys neskelbtini)“ tikrino VMI, tai ten buvo vežami senesni dokumentai, tačiau neprisimena, ar jie buvo parvežti atgal, ar nebuvo. Neprisimena, už kokį laikotarpį VMI tikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl PVM. Nuo 2012 m. iki 2014 m. kažkiek skolų įmonėje buvo. Buvo skolų valstybei dėl PVM. Kai kiekvieną mėnesį deklaruoji PVM deklaraciją, tai PVM valstybė arba tau grąžina, arba tu nesumoki. Yra prekybinis PVM, kuris atsiranda tarp pirkimo ir pardavimo skirtumo, kai deklaruoji. Mano, dabar iškėlus bylą, VMI priskaičiavo importo PVM, kuris yra nulinis. Kai tu suveži prekę iš PVM mokėtojo iš Europos sąjungos, tai tuo momentu to PVM nėra, bet VMI vis tiek jį deklaruoja į atskiras eilutes, kuris atsirastų, jei su tomis prekėmis nedarai ekonominės veiklos. Kaip supranta, VMI bankroto momentu, kai gavo skaičius, visą tai, kas buvo nepanaudota ekonominiai veiklai, tai pritaikė 21 procentą. Tai tas PVM turbūt „atsigulė“ į šią kortelę, kur yra skola valstybei. To nematė, bet taip turėtų būti. Įmonė prisitaiko lengvatines sąlygas PVM, įsiveždama be apmokestinimo prekes tam, kad Lietuvoje vykdys ekonominę veiklą. Tas pats vyksta, jei įmonė nori išsiregistruoti iš PVM. Visas atsargas tada apsimokestini ir susimoki valstybei. Patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apskritai dėl PVM apmokestinamos veiklos. Tada buvo direktoriui skirta 100 Lt, liepė patikslinti kažkurio mėnesio deklaraciją, nes buvo parduotas ilgalaikis turtas, t. y. reikėjo atstatyti PVM, tačiau ten buvo nedideli skaičiai. Tai jau tuo momentu jie turėjo viską įvertinti, pažiūrėti ir pasakyti, jei kas nors „kliuvo“. Be to, kvietėsi I. Š., bet nieko konkretaus nepasakė. Kadangi nebuvo jokių kitokių dokumentų, tai automatiškai įmonės kasininkas būna direktorius, nes niekas daugiau nebuvo paskirtas. R. M. yra buvęs įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o akcininku turbūt jis niekada nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių natūroje niekada nėra mačiusi, nežino, kur jos buvo sandėliuojamos. Kai su I. Š. buvo nuvažiavę pas R. M., tai šį klausimą buvo jiems uždavusi, bet jie tik nusijuokė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijoje nedalyvavo, bet matė, kad buvo dokumentai. Daug kartų L. Š. yra palikusi įmautes su dokumentais, nes ji nesusitikdavo su I. Š., tai tuomet tuos paliktus dokumentus paduodavo I. Š., o paskui jis juos vėl atveždavo. VMI įsiskolinimai buvo skaičiuojami nuo pirkimo ir pardavimo. VMI duomenis kaupia, jie įsiskolinimus matė sistemoje. Tuo metu nebuvo 50 tūkst. litų įsiskolinimas, o buvo tik keli tūkstančiai. Sodrai įsiskolinimas susidarė už darbuotojus dėl atlyginimų. Įmonėje buvo ne vienas darbuotojas, bet nežino, kiek jų buvo. Kai dar dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tai paskambino I. Š. ir liepė atleisti daug darbuotojų, kurie po to pas juos po vieną ateidavo pasirašyti. Pirmiausia I. R. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kažkada I. Š. sakė, kad ir jį reikia atleisti, bet pasakė, jog tokių įgaliojimų neturi. Nežino, kas pildė pirminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus – jų nepildė, nes jai buvo pateikti jau išrašyti ir pasirašyti. Pas I. Š. dažniausiai būdavo kasos pajamų orderiai už medieną, o su PVC gaminiais buvo pinigų priėmimo kvitai, kadangi jais vadovaujantis išrašai kasos pajamų orderį. Įmonę „(duomenys neskelbtini)są“ su Lenkija „rišo“ jų išrašyti „noisai“ bei lenkiški kasos išlaidų orderiai. Apmokėjimo dokumentai buvo lenkiški, neprisimena, kas juos pasirašydavo. Lenkiškus dokumentus pateikinėjo R. M. L. Š.. Sutarties su lenkais nematė. Apskaitoje prekių užsakymų nebuvo, nes buvo tik sąskaita ir prisegti kasos pajamų orderiai. Jiems visada būdavo sumokėta grynaisiais pinigais. Gaudavo sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį. Sąskaitos būdavo Excel (duomenys neskelbtini)to, tačiau (duomenys neskelbtini)tas būdavo ne vienodas. Jos kažkiek skyrėsi, nes matėsi, kad darytos kita ranka, ar parsiųstos iš kito internetinio failo. Taip pat skyrėsi numeracija ir serijos. Buvo dvi serijos su atskira numeracija ir tokių dalykų niekas nedraudžia, nes tų serijų gali turėti daug. Suprato, kad viena serija buvo skirta medienai, o kita - PVC gaminiams. Kasos knyga išsispausdindavo automatiškai iš, suvedus pajamų išlaidų orderius. Kai nėra įplaukų, o yra vien tik išlaidos, tai kasa gaunasi minusinė. Tokiu atveju klausė, ką daryti, nes nėra pinigų, nėra pardavimų, tai buvo užsiminta dėl akcininko paskolos. Akcininko paskolų jai niekas neteikdavo. Dėl akcininkų įnešimų buvo sprendimai, bet tai tik paskui viską sužiūrėjo. Nežino kas pateikė tuos sprendimus, nes ji juos rado ir sudėjo. L. Š. visus dokumentus dėdavo prie operacijos, o ji paskui išrinko tuos dalykus, kad viskas būtų vienoje vietoje, kadangi pas ją yra kitokia tvarkymo logika. Tada viskas buvo sudėta į vieną „papkę“. Inventorizacijos aktai yra tik ištraukti iš jų programos, bet tai yra normali praktika. Kai pamatė problemą, kad didėja prekių likutis, tai bandydavo važiuoti pas R. M. aiškintis. Nuvažiavus pas R. M. tas aiškinimasis vykdavo draugiškai: I. Š. visada sakė R. M. tvarkykis su savo likučiais, o jis juokdavosi, kad už viską atsako I. Š.. Didžiąją atsakomybę už UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų prisiimti R. M., bet tai yra jos subjektyvi nuomonė. I. Š. rodydavo skolas Sodrai, bet sakė, jog tai ne jo žmonės ir už juos nemokės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o paskui gal po metų laiko buvo įsteigta įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo R. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė PVC gaminiais, registracijos adresas buvo lyg (duomenys neskelbtini) gatvėje, dokumentus taip pat paduodavo L. Š.. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tie patys lenkai tiekėjai. Pradžioje, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo veiklą, tai buvo perimta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalis gamybinių medžiagų veiklai vykdyti. T. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskui įmonė „(duomenys neskelbtini)“ produkciją pirko iš lenkų, lietuvių įmonių. Iš pradžių įmonėje buvo banko sąskaitos, o kai atsiranda VMI ir Sodrai skola, tai pinigus nurašo, todėl ten pinigų I. Š. nebelaikė. Jei mokesčių sumokėjimo judesys nėra per banką, tai reiškia reikia įnešti pinigus grynaisiais į banko sąskaitą ir būna gaunamas kvitas. Papildomai apklausta liudytoja J. L. parodė, kad PVM deklaracijas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti turėjo įgaliojimus per EDS sistemą elektroniniu parašu. Ji prisijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. bankininkystės neturėjo. Keletą kartų I. Š. yra sakęs parengti įsakymą dėl inventorizacijos, o tai ji perduodavo L. Š.. Nepasirašytų sutarčių nebūdavo. Sutarčių su fiziniais asmenimis jie nemato. Kasos pajamų orderiai turėjo būti formuojami pagal pinigų priėmimo kvitus, kurie, mano, buvo pasirašyti. Pagal juos yra suformuojamas kasos pajamų orderis, o ant jų parašų nebuvo, nes I. Š. vis atidėliojo. Suvestinių nespausdino, o atspausdino tik tada, kai to paprašė FNTT. UAB “(duomenys neskelbtini)“ paskutines ūkines komercines operacijas, susijusias su mediena atliko gal 2013 m. už nedideles sumas, bet tiksliai to neprisimena. Kad akcininkai įnešė paskolą, matė pagal kasos judėjimus, kai rankiojo sutartis, sprendimus. Pateikti dokumentai buvo suvedami ir susiformuodavo kasos judėjimas. T. y. kiekvieną mėnesį buvo ištraukiamos suvestinės už mėnesį, tai ten viskas matosi. Įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus atskirdavo pagal viršuje užrašytus įmonių pavadinimus. Negalėjo būti sumaišytos šių įmonių apskaitos, nebent dėl žmogiškojo faktoriaus atsirado pavienis atvejis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su įmone „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais, o jie išrašydavo pajamų orderį. Ji susiformuodavo pajamų orderius, o paskui I. Š. juos pasirašydavo. Buvo keista, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybių nusipirkti daug PVC gaminių, negaudamas pajamų. Apie tai kalbėjo su I. Š.. Matė, kad yra perkami gaminiai, tačiau neaišku, kur viskas dedama. Pagal dokumentus išeina, kad pirko I. Š., bet įtaria, kad pinigai buvo ne jo, o R. M.. Iš buhalterinės programos pamatydavo, kad trūksta pinigų apmokėti už prekes, tada apie tai pasakydavo I. Š.. Suformindavo kasos pajamų orderį, kad pritraukė fizinio asmens lėšas, nes kito varianto nepasiūlydavo. Buvo pateikiami pirkimo dokumentai ir apmokėjimo dokumentai, tada suformuoja savo poziciją ir, jei mato, kad kasoje pinigų nėra, tai reiškia, jog buvo sumokėta iš savo asmeninių pinigų. Skaičiai didėjo, nes buvo didžiulėmis sumomis perkama iš Lenkijos už grynuosius pinigus. Kai I. Š. pasakė, jog pardavinės įmonę „(duomenys neskelbtini)“, tai sakė, kad įmonė jam skolinga, bet ji neturi pinigų. Tada suformino, kad atskaitingo asmens skola pasiliktų ir kad įmonė jam ją atiduotų. Dokumentą su parašais įdėjo į tą pačią „papkę“, kur buvo kauniečių sutartis, kai I. Š. pasakė, kad atvažiuoja kauniečiai. Tada viską susiarchyvavo ir viską susegė į vieną „papkę“. Kai atvyko bankroto administratorius, tai jo nebuvo, nes nebuvo visos tos „papkės, kadangi ją buvo išsivežęs I. Š.. Bankroto administratoriui buvo atspausdinti balansai, buvo pateikta didžioji knyga, tai iš tų pateiktų dokumentų turėjo matytis, kad bendrovė yra skolinga I. Š. apie 500 tūkst. litų.

Liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2009 metų dirbo samdoma darbuotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose su buhalterinės apskaitos programa Finvalda. Fragmentiškai teko suvedinėti apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek atsimena, 2011 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir direktoriumi tapo I. Š., prieš jį buvo toks S., asmeniškai jokių akcijų perleidimo dokumentų jiems nerengė ir jokių akcijų perleidimo aplinkybių nežino. Negalėtų pasakyti už kokius sprendimus bendrovėje buvo atsakingas R. M., matydavo jai pristatomus dokumentus su jo inicialais ir parašais, jos darbas buvo juos įtraukti į apskaitą, nesidomėjo bendrovės veikla ir jų sprendimais bei vaidmenų pasidalinimais. Kai direktoriumi tapo I., jis dokumentus pristatydavo arba palikdavo, jei jos nebūdavo. Atsiradus I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje atsirado dokumentacijos ir sąskaitų, kurių numeracija skirdavosi, t. y., jei buvo sąskaitos serijos (duomenys neskelbtini), tai atsirado sąskaitos serijos (duomenys neskelbtini), kodėl taip vyko negali pasakyti, ar tai galima skaityti kaip veiklos atskyrimą, abejotų. Negalėtų teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) būtų išrašomos tik I. arba, kad sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo išrašomos tik, nežinojo, kas tas sąskaitas išrašo ir kas jas pasirašo, nežiūrėjo kieno inicialai ten buvo įrašomi, dokumentai nebuvo pildomi prie jos akių. Nuo 2012 metų perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigas. Tuo pačiu panašiu metu, 2012 metais vasario mėnesį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo apskaitos tvarkymą pervedė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dar dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė perdavimo aktą ir visus turėtus dokumentus perdavė bendrovės direktoriui I. Š. po parašu. Kol apskaita buvo vedama UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokių dokumentų netrūko ir visi dokumentai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės buvo pristatomi. Kai buvo sudaryta nauja sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo akcininkas ir direktorius I. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo, jokių senų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perimta nebuvo, t. y., iki 2012-02-01 jokių buhalterinės apskaitos dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatyta nebuvo, galima sakyti, kad apskaita pradėta tvarkyti nuo balto lapo. Buvo pristatomi tik nauji pasirašyti dokumentai apie naujas operacijas nuo 2012-02-01, jokių ankstesnių dokumentų nebematė, ką I. darė su perimtais dokumentais nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą matė, kad bendrovė tebevykdo prekybą plastikiniais langais, taip pat, atėjus I. į bendrovę, atsirado sąskaitos dėl medienos pirkimo ir pardavimo, tačiau negalėtų pasakyti, kad I. veikla buvo su mediena, o su langais, viskas vyko tokiu pat principu kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkant apskaitą, nematė kažkokių pasikeitimų, veiklos vieta ir veikla ta pati, pareigos ir darbuotojai tie patys, negalėtų kažko išskirti ir teigti, kad veiklos buvo kelios ir jos buvo atskirtos. Nepamena tokių atvejų, kad pristatytų apskaitos dokumentus su I. parašais ir inicialais arba atvirkščiai I. pristatytų dokumentus su (duomenys neskelbtini)ūno inicialais ir parašais. (duomenys neskelbtini)ūnas, išėjęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios įmonės dokumentų nebepristatinėjo ir negalėjo to daryti. 2016-03-16 pagal bankroto administratoriaus P. P. prašymą perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą buvo naudojama kompiuterinė programa Finvalda, į kurią buvo sukeliami visi duomenys tiek pirkimai, tiek pardavimai, to pasėkoje, minėta programa pati paskaičiuodavo prekių ir gaminių likučius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių inventorizacija buvo atliekama kasmet, komisijos narius nurodydavo direktorius I. Š., paruoštus dokumentus ir buhalterinių atsargų likučius inventorizacijos datai pateikdavo I. Š., jis surinkdavo parašus ir pateikdavo su parašais įtraukimui į apskaitą. Paruošus tiek įsakymus, tiek inventorizacijos aktus, likučius ir skaičius paskaičiuodavo prog(duomenys neskelbtini) pagal įtrauktus duomenis (pirkimus ir pardavimus). Jos I. Š. pateikti skaičiai sutapdavo su inventorizacijų aktuose surašytais skaičiais. I. Š. buvo supažindinamas su balansais ir likučiais bendrovėje ir darė pastabas, kad bendrovėje kažkas negerai su PVC gaminių likučiais, likučiai buvo dideli ir niekas nieko nenurašydavo (2 t. b. l. 87-89, 95-98, 8 t. b. l. 39-40).

Liudytojas P. P. teisme parodė, kad yra šios įmonės bankroto administratorius, nes ji dar neišregistruota, kadangi vyksta procesas dėl vienos civilinės bylos, kuri yra nagrinėjama apeliacine tvarka. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduojama dėl bankroto, bet procedūra yra nebaigta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas 2015-12-15. Kai buvo paskirtas šios įmonės bankroto administratorius, tai buvo registruojamas įmonės statusas, pranešami duomenys tuo metu buvusiam bankroto departamentui, išsiuntinėjami kreditoriams pranešimai dėl pateikimo reikalavimų, o vadovui siunčiama nutartis perduoti visus dokumentus, sudaryti balansą bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai ir perduoti turtą, kuris yra balanse. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo I. Š., bet su juo nepavyko sukontaktuoti. Kai pareiškė vieną ieškinį dėl pripažinimo bankrotą tyčiniu, o kitą - dėl žalos atlyginimo, tai tada susitiko su I. Š.. Bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tai tada buvo pateiktas civilinis ieškinys vadovui I. Š., kad laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto. Toje byloje po to dar buvo patikslintas civilinis ieškinys ir pareikštas R. M., nes atsakovas pateikė argumentus ir paaiškėjo, kad juridinis vadovas buvo I. Š., tačiau jis užsiėmė visai kita veikla, o langų gamyba, jų užsakymu iš Lenkijos, realizavimu, užsakovų ieškojimu užsiėmė R. M., nors jis nebuvo įmonės direktorius. Patikslindami ieškinį bandė prisiteisti iš abiejų asmenų solidariai. Teismas netenkino, todėl buvo priteista tik iš I. Š.. Be teisminių procesų kontakto su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nebuvo. Siuntė jam laiškus paštu, o telefonu nebendravo. Paprastai nepavykus sukontaktuoti su direktoriumi, kreipdavosi į teismą išduoti vykdomąjį raštą, kurį išduodavo antstoliams. Neprisimena, ar šiuo atveju buvo atliktas toks veiksmas. Taip pat kreipdavosi dėl baudos paskyrimo, bet atrodo, jog dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Iki kreipimosi į teismą dėl tyčinio bankroto iškėlimo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų negavo – juos pasiėmė iš buhalteriją tvarkančios įmonės. Tuo metu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė už 2012-2013 m., atrodo, jog nebuvo 2015 m. dokumentų, bet tiksliai to pasakyti negali. Iš paimtų dokumentų matėsi, kokia veikla užsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. ši įmonė užsiėmė plastikinių langų gamyba ir montavimu, taip pat turėjo ir kitą veiklą su mediena. Įmonės pagrindinė veikla buvo langų montavimas ir pardavimas, nes dėl jos ir susidarė skola kreditoriams, kai didžiausias kreditorius buvo VMI. Buvo apskaitytas buhalterijoje didelis medžiagų likutis. 2013 m. „Registrų centrui“ buvo teiktas balansas, buvo apskaitomos atsargos – plastikos gaminiai. Buvo skola valstybei susidariusi dėl plastikinių langų (duomenys neskelbtini), prekybos, montavimo, t. y. dėl plastikinių langų veiklos. Taip pat matėsi didelis jų likutis. Nežino, kur buvo laikoma įmonės „(duomenys neskelbtini)“ produkcija. Žino, kad įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet tuo adresu nieko nebuvo. Įmonėje buvo likę apie pusę milijono litų vertės langų likutis ir susidarė PVM nepriemoka nuo šių atsargų. Norėjo įrodyti, kad faktinis vadovas buvo R. M. ir, kad jam tenka atsakomybė. Be to, pagrindiniai kreditoriai yra atsiradę iš langų (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai pasiėmė tik tuos dokumentus, kuriuos gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai užvedė civilinę bylą 2017 m., tai ir rinko dokumentus. Atsakovas buvo I. Š. ir R. M.. Dokumentus pateikė teismui ir atsakovams. Dabar pagrindinis kreditorius yra turto bankas, nes yra perimtas reikalavimas iš VMI. 51 tūkst. eurų, perimtas iš VMI ir apie 3000 eurų Sodros reikalavimas. Generatoriai nebuvo perduoti. Bankrutuojančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas į bankrutuojančią įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Kai pareiškė ieškinį, tai į bylą važinėjo advokatas, o jis nei viename teismo posėdyje nedalyvavo. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų mišrių dokumentų tarp įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo, nes buvo pardavimas, atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškėjo, kad orderis nėra pasirašytas I. Š., kad gauti pinigai iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tai skaitė, kad pinigai yra negauti, nes neaišku, kas pasirašė, todėl teikė ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio teismas netenkino. Be Sodros dar yra ir kitų kreditorių, tačiau dėl nedidelių sumų. Bendras kreditorinis reikalavimas yra apie 56500 eurų. Gavę dokumentus iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės, juose užkliuvo atsargų likutis.

Liudytojas P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-15 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi. Tapus bankroto administratoriumi, pagal žinomus adresus, tai yra pagal registrus, į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), 2015-12-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui I. Š. išsiuntė registruotus laiškus, dėl dokumentų pateikimo, tačiau laiškai grįžo neįteikti, kadangi ieškomais adresais I. Š. nerastas. Dar vieną raginimą pateikti dokumentus išsiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini). Šį pašto adresą nurodė pats telefonu paskambinęs I. Š.. Nesulaukus atsakymo bei negavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą išduoti vykdomąjį raštą. 2016-02-23 gavus Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą, 2016-02-24 kreipėsi į antstolės E. R. kontorą dėl vykdomojo dokumento pateikimo. 2016-05-25 gavo antstolės E. R. patvarkymą dėl inventorizacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. Š. su įmonės bankroto administratoriumi bendrauja ir pats pristatys trūkstamus dokumentus. 2016-06-06 parašė pranešimą antstolei E. R., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gauta tik dalis dokumentų, kiti reikalingi dokumentai nepateikti. 2016 metų kovo mėnesį kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gavo laikomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Dokumentai buvo už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2014 m. Pagrinde trūksta dokumentų, susijusių su prekių pardavimu, nurašymu, ilgalaikiu turtu ir kt. Pagrindiniai kreditoriai pagal Šiaulių apygardos teismo nutartis yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM - 51508,89 Eur ir VSDFV Šiaulių skyrius - 2856,19 Eur. Kiek matė pagal turimus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko PVC gaminius dideliais kiekiais, o pardavimų pagal dokumentus buvo labai maža dalis. Kur gali būti nupirkta produkcija nežino, pagal dokumentus ji yra neparduota. Kur buvo laikomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės, nežino. Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus“, matyti, kad įmonės atsargų turi būti už 117 043,36 Eur, tačiau kur jos yra, nėra žinoma. Iš šios situacijos aiškėja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. Š. galimai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą bei iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą. Kur gyvena ir ką šiuo metu veikia I. Š., nežino. Prie apklausos protokolo prideda dokumentų kopijas, susijusias su šia apklausa, viso 27 lapai (1 t. b. l. 150-151).

Liudytojas Ž. V. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo langų matuotoju bei surašinėjo sutartis. Dėl priėmimo į darbą kalbėjo su R. M., kuris toje įmonėje būdavo kaip vadybininkas. Atvažiavęs į ofisą nusirašydavo išmatavimus, R. M. duodavo sutartį, tada nuvažiuodavo pas žmogų pasimatuoti langų, surašydavo sutartį. Tuomet paimdavo iš jo avansą ir parveždavo į ofisą, dokumentus pristatydavo R. M.. Pinigų priėmimo kvito žmogui nepateikdavo. Kai sumontuodavo langą, tai išrašydavo pinigų priėmimo kvitą ir sąskaitą faktūrą visai sumai. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo S. S., o paskui ant sutarčių visur rašydavo I. Š.. Pasiimdavo sutartį, bet jų neskaitydavo, nes į jas įrašydavo tik žmonių vardus ir pavardes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir per visą laiką, kol ten dirbo, buveinės vieta nekito. Už langų matavimą algą gaudavo grynaisiais pinigais, pasirašydavo ant buhalterės paduoto dokumento. Atlygio bankiniu pavedimu nėra gavęs. Langus montuodavo kartu su K. J., jis nedirbo įmonėje. Su J. atlygį gaudavo bendrai ir pasidalindavo tarpusavyje tuos pinigus. Langų gaminiai būdavo laikomi ofise ir garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Įvairiai užpildydavo tą patalpą gaminiais: būdavo ir pilna, ir pustuštė. Su I. Š. yra susitikęs nelabai daug kartų, nes atvažiuodavo į ofisą tik kelioms minutėms. Nežino, kur buvo direktoriaus I. Š. darbo vieta. Būdavo, kad kai atvažiuodavo pas vadybininką R. M., tai ten sutikdavo ir I. Š. - jie sėdėdavo vienas priešais kitą. Tam kabinete buvo vienas ovalus stalas, 3-4 kėdės, vienas kompiuteris. Pasirašydavo paruoštus dokumentus, o pačios buhalterės nėra matęs. Langai buvo įsigyjami iš Lenkijos. Su Lenkijos įmone atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Būdavo, kad važiuodavo iškrauti langų, tai tada paduodavo pinigus Lenkijos darbuotojui, pasirašydavo ant jų dokumentų. Tokiais atvejais pinigus paduodavo R. M.. I. Š. už įsigyjamą produkciją pinigų nėra padavęs. Iškraudami langus, skaičiuodavo kiek jų iškrauna ir jų skaičius atitikdavo sąskaitoje nurodytą kiekį. Prieš 4-5 m. išėjo iš darbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nes atsidarė savo langų įmonę. Po išėjimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susitikęs su R. M.. Su juo ir dabar bendradarbiauja, nes jo individuali įmonė užsiima tuo pačiu: langais ir durimis. R. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jų buveinė yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Be langų montavimo, matavimo ir vairuotojo pareigų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ daugiau jokių paslaugų neatliko. Kai buvo nuvykęs į FNTT, tai ten sakė, jog dalyvavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio inventorizacijoje. Tačiau ant jo akto buvo ne jo parašas, nors jame buvo įrašytas jo vardas ir pavardė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo transporto priemonių – automobilis buvo jo asmeninis, bet neprisimena, ar buvo sudaryta sutartis su įmone dėl jo naudojimo. Atlygio už automobilio nuomą negaudavo. Nežino kiek langų tilptų tame sandėlyje, nežino, už kokią sumą jų ten tilptų. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo darbuotoju. Yra buvę, kad R. M. kartu su juo važiuotų paimti pinigų. Taip pat yra kartu išsikrovę langus. Nebuvo taip, kad būtų sandėlis pilnas langų ir kad jie ten gulėtų ilgą laiką. Ilgiau sandėlyje užsilikdavo langai, kurie S. S. būdavo negerai išmatuoti. Vienu metu įmonėje nedirbo daugiau nei vienas montuotojas-matuotojas. Kontroliavo sandėlio judėjimą, bet būdavo kad ir R. M. atiduodavo langus žmonėms be montavimo darbų. Nežino, kas buvo įmonės kasininkas.

Liudytojas Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2011-2012 m., tikslesnių datų nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė langų išmatavimus pas klientus. Adresus duodavo R. M.. Taip pat nuveždavo sutartį klientui ir su jo parašu parveždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą. Jį paduodavo R. M.. Jam vadovaudavo R. M., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba I. Š., nežinojo, nes jis atvažiuodavo pas (duomenys neskelbtini)ūną, tačiau iš jo nurodymų, susijusių su jo darbu, nėra gavęs. Kiek girdėjo iš nuogirdų, jis užsiėmė mediena. Atlyginimą grynais išmokėdavo R. M.. Atlyginimą yra gavęs ir bankiniu pavedimu, bet kada ir kokias sumas, nepamena. Algalapius duodavo pasirašyti arba R. M., arba buhalterė. „(duomenys neskelbtini)“ PVC produkciją laikė (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten kur ir buvo ofisas, sandėliuke, kuris buvo nedaugiau 10 kvadratinių metrų dydžio. Į jį tilpdavo daugiausiais iki 30 nedidelių langų. Apie sandėlį, esantį buvusioje (duomenys neskelbtini) gamyklos teritorijoje nieko nežino.Langų profiliai ir stiklai buvo perkami Lenkijoje. Lenkai patys atveždavo gaminius į (duomenys neskelbtini) g. esantį ofisą. Suskaičiuodavo langus, pasirašydavo lenkų vairuotojo pateiktuose dokumentuose, kad viskas tvarkoje. Koks kiekis langų ir furnitūros turi būti, pasakydavo R. M.. Kartais atsiskaitydavo su asmeniu, pristačiusiu langus grynais pinigais. Pinigus paduodavo R. M.. Taip duodavo kažkokius 3-4 lapus, kuriuose pasirašydavo lenkas, kad pinigus gavo. Dokumentus su parašais atiduodavo R. M.. PVC gaminiai, kaip suprato buvo užsakomi sezoniškai. Langų pirkimas vyko taip: pas R. M. į ofisą ateidavo klientai, užsakydavo langus. Tada nuvykdavo pas juos į namus, atlikdavo matavimus, paduodavo pasirašyti sutartį ir tik tada R. M. Lenkijoje užsakydavo PVC gaminius, pagal jo pateiktus matavimus. Kiek pamena ant lenkiško automobilio, kuris atveždavo užsakytus langus buvo užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Pats klientams langų nemontuodavo, pinigų iš jų ėmęs nėra. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, nes nebetenkino atlyginimas. Jokiose komisijoje nedalyvavo, jokių inventorizacijos aktų nepasirašė ir jokių inventorizacijų neatlikinėjo, prie jam pateiktų dokumentų jo parašai yra suklastoti (2 t. b. l. 106-107, 8 t. b. l. 24-25).

Liudytoja I. R. teisme parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įdarbino direktorius I. Š.. Buvo parašyta, jog įmonėje yra administratorė, tačiau to darbo nedirbo, o valydavo patalpas 0,25 etato, todėl mažai ten būdavo. Patalpas valydavo adresu (duomenys neskelbtini), kurios priklauso jos vyrui. Buvo sudaryta sutartis dėl patalpų nuomos ar panaudos, nežino, ar ji buvo sudaryta su fiziniu ar juridiniu asmeniu. Tose patalpose yra salė, kabinetas, tualetai. Seniau ten buvo du stalai, o dabar - lyg vienas. Nežino, kiek buvo kompiuterių. Be I. Š. įmonėje dar dirbo R. M.. Kai ateidavo į patalpas, tai darbininkų jau nebebūdavo. Įmonėje sutikdavo kitų žmonių, bet nežino jų nei vardų, nei pavardžių. Iš šiandien į teismo posėdį susirinkusių žmonių įmonėje nematė. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsiimdavo langais, nes matydavo stovinčią mašiną, prikrautą langų. Neprisimena, ar algą gaudavo grynais pinigais, ar bankiniu pavedimu, bet atrodo, kad gaudavo grynaisiais pinigais. Pinigai būdavo padėti ant stalo ir juos liepdavo pasiimti direktorius I. Š.. Juos pasiimdavo nuo stalo, pasirašydavo žiniaraščius, kuriuos pateikdavo buhalterė. Turbūt kas mėnesį pasirašydavo į žiniaraštį gavusi algą. Nežino, ar įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra ta pati įmonė, ar atskiros. Keitėsi įmonės, kurioje dirbo pavadinimas, bet nežino, kurioje įmonėje dirbo pirmiau. Be grindų valymo (duomenys neskelbtini) gatvėje daugiau jokių paslaugų ten neatliko. Buvo imti jos rašysenos pavyzdžiai, bet nežino kodėl. Nebuvo supažindinta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijoje nėra dalyvavusi. Niekas neaiškino, kodėl reikėjo išeiti iš darbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėti dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ tą patį darbą. Kažkur pasirašė dėl perėjimo į kitą įmonę, bet neprisimena, kas ją dėl to inventorizavo. Dabar patalpos (duomenys neskelbtini) gatvėje yra nuomojamos R. M., bet nežino, kas jas valo.

Liudytoja I. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2011 m. rugpjūčio mėn., tikslesnės datos nepamena. Į darbą priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. Š.. Buvo priimta dirbti administratorės pareigose, bet iš tikro dirbo valytoja. Valė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). Atlyginimo gaudavo apie 80 eurų. Jis buvo vienodas visu jos darbo laiku 2011-2014 m. Atlyginimą išmokėdavo arba I. Š., arba R. M.. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2012 ir 2013 ir 2014 m. nurodymus duodavo ir I. Š. ir R. M.. Kiek pamena, jie abu dirbdavo tame ofise. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo langais prekiaujanti firma. Yra mačiusi kaip į ofisą ateidavo žmonės ir užsisakydavo langus. Užsakymus priimdavo ir R. M., ir I. Š.. Tą matė pati. Kiek dar žmonių dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Su kitais darbuotojais nebendraudavo. Ofisą valydavo tam tikromis valandomis, visą darbo dieną ten nebūdavo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleista 2014 m. birželio mėnesį. Po to priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur toliau valė tą patį ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). Nėra dalyvavusi jokioje inventorizacijoje, įmonės produkcijos nėra skaičiavusi. Nežino kur buvo laikoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija (2 t. b. l. 72, 73).

Liudytoja L. Š. teisme parodė, kad buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, direktore. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyr. buhalterė J. L., o ji tik suvedinėdavo dokumentus į buhalterinę apskaitos. Teikė informaciją Sodrai, VMI, bendradarbiavo su darbo birža. Dažniausiai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pasiimdavo pas R. M., o I. Š. matė gal du kartus ir gal tuos du kartus iš jo ir gavo sąskaitas. R. M. arba atveždavo dokumentus, arba nuvažiuodavo jų pasiimti pas jį į įmonę. Nėra buvusi įmonėje „(duomenys neskelbtini), o šios įmonės dokumentų važiuodavo pasiimti pas R. M. į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo įsikūrusi Šiauliuose netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Negali pasakyti, kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai atsirasdavo pas R. M. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat tvarkė ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, todėl tuo pačiu iš šios įmonės pasiimdavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, nes jos ten būdavo paliktos. Tie du susitikimai su I. Š. turbūt buvo pas juos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Nėra mačiusi dokumentų, pagal kuriuos R. M. būtų susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ar jie susiję kažkaip kitaip – nežino. I. Š. teikdavo pirkimo pardavimo sąskaitas, pavedimus, kasos orderius. Dokumentai buvo vedami į buhalterinę programą, tai jie turėjo visus numerius, kurie priklauso, parašus. Nematydavo dokumentų su trūkumais, nes juos vesdavo į programą, todėl tie dokumentai, kuriuos gaudavo, būdavo tvarkingi. Jei kažko trūktų, tai negalėtų jų suvedinėti į buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė langų prekyba, nors tiksliai neprisimena, kuo užsiėmė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo mažai dokumentų. Kadangi balansų ir finansinių atsakomybių nesupranta ir į tai nesigilindavo, tai negali pasakyti, kokia buvo įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė. Buvo parodytas dokumentas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos ir buvo pasakyta, kad reikia pavyzdžių, po ko dar pasirašė sutikimą. To inventorizacijos akto turinio neskaitė, o tik pažiūrėjo į parašus, o pamačiusi, kad jie ne jos – dokumento neskaitė. Dokumente nebuvo jos vardo ar pavardės, parašas taip pat buvo ne jos. Ant įmonės „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos akto yra ne jos parašas, tokio dokumento niekada nematė ir inventorizacijos niekada nedarė. Kasos knygą iš pradžių tvarkė J. L., o paskui ji, nors to tiksliai negali pasakyti. Gal direktorius valdė sąskaitas, t. y. galėjo daryti pavedimus ir apmokėjimus. Į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banką nėra įėjusi. Gal iš banko buvo išrašai, kur matosi atsiskaitymai pagal sąskaitas, bet to neprisimena. Neprisimena, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo darbuotojų, neprisimena, kad ten būtų buvusi darbuotojų kaita, nežino, ar ten dirbo daugiau žmonių. Darbo užmokestį įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui skaičiuodavo jų įmonė. Apie paskaičiuotus GPM, Sodros, PVM, pelno mokesčius pranešdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui I. Š., bet nežino, kaip tai būdavo pranešta, nes su juo bendravo vyr. buhalterė.

Liudytoja L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai nieko nėra žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-2014 metais atliktas inventorizacijas, apie tai nieko negalėtų papasakoti. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ labai mažai buvo tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tai buvo J. L. darbas. Susipažinusi su 2011-2014 metų įsakymais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijų atlikimo, 2011-2014 pačiais inventorizacijos aktais gali parodyti, kad minėtų aktų nepildė ranka, tai ne jos raštas. Minėtuose dokumentuose nurodytų skaičių komentuoti negalėtų, jai nieko nėra žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių likučius ir jų kiekį sandėlyje tam tikrais laikotarpiais. Nežino kur buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlys, niekada ten nėra buvusi. Kadangi tai nebuvo jos tiesioginis darbas tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tai darė epizodiškai, todėl nėra ir nebuvo įsigilinusi į šios bendrovės finansinius rodiklius. Pateiktuose susipažinimui dokumentuose nėra jos parašų ir rašysenos pavyzdžių, niekada nepasirašynėjo už kitus asmenis. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos komisijos narius Ž. V. ir I. R. nieko negali pasakyti, jie nežinomi. Kas liečia R. M. parodymus apie jo nelegalų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 2012 metų jo atleidimo, tai komentuoti negali, nes nieko apie tai nežino, apie tai niekas nesakė, apie tai informacijos neturėjo ir neturi. Taip pat negalėtų nurodyti ir kitų darbuotojų dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nedalyvavo tiesiogiai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tai buvo J. darbas, nežino kodėl ji nurodo, kad ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)e“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tai darė ji, nes ji buvo buhalterė (8 t. b. l. 55-56).

Specialistė I. S. teisme parodė, kad specialisto išvadoje nėra parašyta, kad būtų atliktas priešpriešinis patikrinimas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Specialistė atliko tyrimą įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau po patikrinimo buvo surašyta specialisto išvada ir įmonės “(duomenys neskelbtini)“. Kai specialistė atlikinėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, tai skola, kokia buvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tai tokią ją ir užfiksavo. Kaip buhalterė minėjo, įmonių PVM sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini) yra identiška, bet rekvizitai - tokie kaip PVM sąskaitos faktūros - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ - (duomenys neskelbtini). Apmokėjimo dokumentai taip pat turėjo savo atitinkamas serijas vienos ir kitos įmonės. Tyrimo metu buvo nustatyti keli atvejai, kai dokumentai buvo sumaišyti. Pvz., įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ „stovėjo“ kaip neapmokėta skola už langus, o apmokėjimo kvitas buvo išrašytas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kaip, kad apmoka įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Pagal didžiąją knygą ir atliktas inventorizacijas nustatyta, kad prekių likutis 2011-12-31 buvo už 15613,08 Lt arba 4521,86 eurų, 2012-12-31 – už 221266,41 Lt arba 64083,18 eurų, 2013-12-31 – centriniame sandėlyje buvo 13 vnt. durų, PVC gaminių ir 42289,62 kg. Visas tas kiekis sudaro 446147,97 Lt. Inventorizacija 2014 m. nebuvo atlikta, bet buvo surašytas aprašas, kur nurodyta, kad prekių likutis 2014-10-10 yra 446147,97 Lt arba 129213,38 eurų. Prekių likutis susidarė dėl to, kad apskaitoje buvo fiksuojamos pirkimo operacijos iš Lenkijos įmonės, bet jos taip ir kaupdavosi buhalterinėje apskaitoje atsargų sąskaitoje, tačiau jos nebuvo parduotos, nebuvo pateikta pardavimų dokumentų, kad nupirktos prekės būtų parduotos. PVC gaminiai buvo perkami tik iš Lenkijos. Įmonėje buvo atlikti pardavimai fiziniams asmenims, kai buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Buvo pardavimų judėjimas, bet mažesnis nei įsigijimo. Įmonė įsigyja labai didelį kiekį, o parduoda ženkliai mažesnį. Kadangi įmonė buvo įsigijusi daug atsargų, už kurias yra Lenkijos įmonei apmokėta grynaisiais pinigais, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad grynus pinigus apmokėdavo akcininkas, įforminant pritrauktas lėšas, tai tokiu būdu įmonė skolindavosi lėšas ir apmokėdavo už PVC gaminius Lenkijos įmonei. Įmonė pagal dokumentus apyvartinių lėšų neturėjo. Kai kasoje trūkdavo pinigų apyvartinėms lėšoms, tai tada buvo įforminama pagal kasos pajamų orderį, kad tas lėšas įneša akcininkas I. Š. ir užpajamuojami pinigai į kasą pagal kasos pajamų orderį. Pagal dokumentus matyti, kad yra apmokėta Lenkijos įmonei, tai tada yra suforminti paskolų dokumentai, surašyti sprendimai ir paskolų dokumentai, kad paskolas suteikia akcininkas I. Š.. Taip pat paskolų buvo suteikęs ir R. M.. Nuo 2011-04-22 iki 2014-06-31 I. Š. vardu buvo užpildyti kasos pajamų orderiai už 66500 Lt arba 19259,73 eurus. Per tą patį laikotarpį vieną kartą 2011-07-05 mokėjimo pavedimu jam buvo grąžinti 7000 Lt arba 2027,34 eurai ir apskaičiuota skola pagal kasos operacijas - 2014-08-31 59500 Lt arba 17232,39 eurai. I. Š. vardu buvo surašyta avansinė apyskaita, kad jis sumokėjo Lenkijos įmonei savo asmeninėmis lėšomis. Ta suma susidarė didelė ir tada buvo suforminta paskolos sutartis, kad I. Š. įmonei paskolino tą sumą. Suma susidaro per visą tiriamąjį laikotarpį. Likutis susidaro tiriamojo laikotarpio pradžiai – 2011 m. balandžio mėn., paskui kiek įsigijo PVC gaminių per 2011 m. ir tada keliasi į 2012 m.: kiek įsigijo ir pardavė, ir taip iki metų pabaigos. Taip kiekvienais metais pliusuojasi, kol susidaro ta suma. Pagal kasą paskutinė pinigų įnešimo operacija yra 2012-09-03, kai buvo įnešta 5000 litų. Pagal taisykles kasos pajamų orderį išrašo buhalteris. Kasos pajamų orderis turi būti pasirašytas pinigus įnešusio asmens. Tuomet buhalterė tą dokumentą turi įtraukti į apskaitą. Tas dokumentas turi būti pasirašytas. Jei ūkinė finansinė operacija yra įvykusi, tai tada būna tik pažeidimas dėl dokumento nepasirašymo, bet parašas pasekmių nesukelia. Šiuo atveju specialistė vertino dokumentus, manydama, jog jie tikri ir ūkinė operacija įvykusi, tik nėra parašo. Taip buvo sutraukti dokumentai į specialisto išvadą kaip įvykus faktams. Visi pardavimai, įskaitant ir medieną, vyko iki 2014-03-19. 2012 m. sausio mėn. buvo parduota malkų už 40080,11 Lt. Už 2011 m. nebuvo pateiktos pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitos faktūros. 2011-2012 m. metines pelno mokesčių deklaracijos mokesčių inspekcijai EDS išoriniame portale buvo pateiktos, tačiau specialisto išvadoje nėra nurodyta, kas jas pateikė. Visos deklaracijos buvo teiktos prisijungiant prie EDS sistemą. Buhalterė galėjo prisijungti prie šios sistemos. PVM įsiskolinimas valstybei atsiranda, kai įmonė perka prekes ir deda pirkimo PVM į atskaitą. Šiuo atveju PVM apskaita, teikiant PVM deklaracijas, jose yra susidariusi visa įmonės apyvarta. Kadangi 2011 m. nėra pateikta PVM sąskaitų faktūrų, tai tais metais negalima patikrinti. Paskutinė didžiausia suma yra virš 400 tūkst. litų, tai ji susidaro iš avansinės apyskaitos, kiek skola įmonei yra perkelta surašant paskolos sutartį. Tie dokumentai nepasirašyti. Kreditoriniame sąraše kreditorių nėra, tai reikia suprasti, kad yra apmokėta. Pagal tvarką registrai gali būti saugomi ir CD diske, tai ten nėra galimybės pasirašyti, bet ten gali būti saugomi. 2014 m. didžioji knyga nėra pasirašyta I. Š.. Niekur nėra jo parašų. Akcininko I. Š. suteiktos paskolos pradėtos forminti nuo 2011-04-22. Antra paskola buvo 2012-01-01. Kai įmonė įsigyja prekes iš ES valstybių, tai į VIA sistemą pakliūva duomenys, t. y. šiuo atveju pakliūva duomenys, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekių ar paslaugų iš ES valstybių. Taip pat į VIA sistemą patenka duomenys, kiek įmonė yra išvežusi prekių į ES valstybes. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš Lenkijos, tai turėjo būti VIA sistemoje ir tą pardavimą mato Lietuvos mokesčių administratorius. Taip pat tai turėtų matyti ir Lenkijos mokesčių administratorius. Po to Lietuvos mokesčių administratorius, atlikdamas patikrinimą, tuos duomenis lygina su pateiktomis deklaracijomis. Bankroto byloje nei M., nei Š. kreditorių sąraše nėra. Pakomentuojant specialisto išvados 2-ąjį klausimą, gali pasakyti, jog specialistė nustato vieną atvejį, kur fiziniam asmeniui G. yra parduoti PVC gaminiai. Tyrimo metu buvo apklausta G., pateikė 2013-12-10 pinigų priėmimo kvitą, įrodantį, kad už tuos gaminius ji įmonei apmokėjo. Kadangi į apskaitą nėra įtrauktas pinigų priėmimo kvitas, todėl sudaro pasekmes dėl veikos nustatymo. Pažeidžiant, kad neįrašytas kvitas, įmonė nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Taip pat nesilaikė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu, patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 16 punktų. Dėl šio pažeidimo nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų už laikotarpį nuo 2011-04-22 iki 2015-12-15. Jei įmonė buvo pardavusi PVC gaminius, tai ji turėjo būti užpildžiusi pardavimo PVM sąskaitas faktūras, kad tie PVC gaminiai yra parduoti ir kam jie parduoti. Kadangi šiuo atveju į pirkimo PVM yra neįtrauktos sumos nuo tų 400 tūkst. litų, langai parduoti, o mokėtinas PVM nesumokėtas, tai turėjo mažinti pirkimo PVM. T. y. tą sumą nuo 400 tūkst. litų virš 100 tūkst. litų turėjo sumokėti į biudžetą. Kadangi tie langai įmonei nesukūrė pridėtinės vertės. Atsargų likučiai, kurie yra inventorizacijos aktuose sutampa su buhalterinėje apskaitoje parodytais likučiais. Ta inventorizacija parodo, kad tos atsargos buvo. Buhalterinė apskaita – tai dokumentinis likutis, o inventorizacija – tai yra faktas. Jei inventorizacijos aktai padirbti, jais negalima vadovautis, tačiau tas likutis yra buhalterinėje apskaitoje. Jei parašai ne tų asmenų, tai čia yra dokumentų klastojimas, tačiau tas faktas nekeičia specialisto išvados, nes išvada yra duota, kad nesurašyti dokumentai atsargų likučiui, esančiam dokumentuose: balanse, didžiosios knygos registre. Negalima vadovautis tuo inventorizacijos aktu, bet dokumentinis likutis ir išvada nesikeičia. Vienas sandėlis buvo medienos sandėlis, o kitas – PVC gaminių sandėlis, tai iš to ir susidarė dokumentinis likutis. Buvo nuvykta į vietą, buvo apklaustas direktorius ir tų langų nėra. Jei tie langai yra parduoti, atiduoti, tai dabar neįmanoma nustatyti, ar parduoti už pinigus, ar atiduoti dykai, bet pasekmė yra tokia, kad tą paimtą įmonės PVM iš biudžeto reikia sugrąžinti. Jei langai būtų stovėję, tai mokesčio nebūtų. Šiuo atveju įmonė yra išregistruota iš PVM mokėtojų.

Specialistė O. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad atliko užduotį objektų tyrimui pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir 2017-03-13 pateikė specialisto išvadą Nr. 5-4/20, papildomai atsako į pateiktus klausimus minėtos išvados kontekste:

1. Kodėl 2017-03-13 specialisto išvadoje Nr. 5-4/20 skirtingos likučių sumos už tuos pačius laikotarpius (42 lapas 2 ir 3 pastraipos)? 2017-03 specialisto išvados Nr. 5-4/20 (42 lapo 2 pastraipa) parašyta, kad: „Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinių atskaitomybių už 2011 metus, 2012 metus ir 2013 metus, Balanso 2014-10-10 nepateikto Juridinių asmenų registrui ir Didžiosios knygos buhalterinės sąskaitos Nr. 20140 „Įsigijimo savikaina“ suvestinių registrų duomenis bendrovės atsargų (prekių skirtų perparduoti - PVC gaminių ir kitų prekių) dokumentinis likutis buvo: 2011-12-31 - 15 614,00 Lt (4 522,12 Eur), 2012-12-31 - 221 267,00 Lt (64 083,35 Eur), 2013-12-31 - 446 149,00 Lt (129 213,68 Eur) ir 2014-10-10 - 404 127,33 Lt (117 043,36 Eur) ir : liko nepakitęs bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto įsiteisėjimo datai - 2015-02-15“.2017-03 specialisto išvados Nr. 5-4/20 (42 lapo 3 pastraipa) parašyta, kad: „Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atliktų metinių inventorizacijų dokumentų duomenis PVC gaminių (įsigytų iš Lenkijos įmonių) likutis didėjo ir sudarė: 2011-12-31 - 890,38 Lt (257,87 Eur), 2012-12-31 - 212 000,00 Lt (61 399,44 Eur) ir 2013-12-31 - 436 990,94 Lt (126 561,32 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargų metinės inventorizacijos dokumentai už 2014 metus tyrimui nepateikti. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargų, esančių sandėlyje 2014-10-10 sąrašą PVC gaminių dokumentinis likutis buvo - 394 424,84 Lt (114 233,32 Eur).

Specialisto išvados 42 lapo 2 pastraipoje nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų prekių skirtų perparduoti PVC gaminių ir kitų prekių (baldų, durų ir kitų) ) dokumentinis likutis 2014-10-10 už 177 33 Lt (117 043,36 Eur), o 42 lapo 3 pastraipoje nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik PVC gaminių, esančių sandėlyje, 2014-10-10 PVC gaminių dokumentinis likutis už 394 424,84 Lt (114 233,32 Eur) (žiūrėti specialisto išvados tekste lentelę Nr. 7, 11 psl.).

2. Pagal ką nustatyta, kad atsargos už 404 127,33 Lt (117 043,36 Eur) nepanaudotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti (42 lapas 5 pastraipa), jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo prekių (paslaugų) pirkimo PVM sąskaitų faktūrų ir prekių (paslaugų) pardavimo PVM sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2011-04-22 iki 2011-12-31 buhalterinės sąskaitos Nr. 202 Žaliavos (medžiagos“ ir buhalterinės sąskaitos Nr. 500„Realizacinės pajamos“ suvestinių registrų už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2011-12-31 (42 lapas 8 pastraipa)? Specialisto išvados 42 lapo 8 pastraipoje parašyta, kad: „Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Balanso 2014-10-10 ir Atsargų, esančių sandėlyje 2014-10-10 duomenis bendrovės sandėlyje 2014-10-10 nustatytas atsargų dokumentinis likutis iš viso už 404 127,33 Lt (117 043,36 Eur) (įsigijimo kainomis), iš jų: prekių skirtų perparduoti už 402 157,11 Lt (116 472,75 Eur) ir kitų (mažaverčių) atsargų už 1 970,22 Lt (570,61 Eur), kurių panaudojimas tiriamuoju laikotarpiu neįformintas buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašytas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Nenustatyta, kad minėtos atsargos už 404 127,33 Lt (117 043,36 Eur) būtų panaudotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti (žiūrėti 15 ir 31 priedą).

Specialisto išvados 10 psl. parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių (paslaugų) pirkimo PVM sąskaitų faktūrų ir prekių (paslaugų) pardavimo PVM sąskaitų faktūrų buhalterinės sąskaitos Nr. 202 „Žaliavos (medžiagos)“ bei buhalterinės sąskaitos Nr.500„Realizacinės pajamos“ suvestinių registrų neišsaugojimas už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2011-12-31 neįtakoja atsargų už 404 127,33 Lt (117 043,36 Eur) nepanaudotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti, nes bendrovė prekių pirkimo ir pardavimo operacijas vykdė ir 2012 - 2014 metais, o dokumentinis prekių, skirtų perparduoti likutis už 404 127,33 Lt (117 043,36 Eur nustatytas 2014-10-10 - 404 127,33 Lt. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžiosios knygos buhalterinės sąskaitos Nr.20140 „Įsigijimo savikaina“ suvestinių registrų duomenis bendrovės atsargų (prekių skirtų perparduoti - PVC gaminių ir kitų prekių) dokumentinis likutis buvo: 2011-12-31 -15 614,00 Lt (4 522,12 Eur), 2012-12-31 - 221 267,00 Lt (64 083,35 Eur), 2013-12-31 - 446 149,00 Lt (129 213,68 Eur) ir 2014-10-10 - 404 127,33 Lt (117 043,36 Eur) ir liko nepakitęs bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto įsiteisėjimo datai 2015-02-15 (specialisto išvados 10 psl. 6 pastraipa). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargų (prekių skirtų perparduoti - PVC gaminių ir kitų prekių) dokumentinis likutis nuo R. M. darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos (nuo 2012-02-03) nuolat didėjo (27 psl.).

3. Kuri iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar R. M., kaip fizinis asmuo, pardavė PVC langus A. G. ir kas priėmė pinigus, nes 2013-12-10 pinigų priėmimo kvite serija (duomenys neskelbtini) Nr. 213239 bei šiame pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad apmokama pagal sąskaitą faktūrą serija RZ Nr.113243, kuri galimai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2017-03-13 specialisto išvados Nr. 5-4/20 (41 lapas 4 pastraipa), ar šie pinigai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“? Specialisto išvados 41 lape parašyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-09 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 208343 įformintas PVC gaminių 1 kompl. pardavimas fiziniam asmeniui A. G. (gyv. (duomenys neskelbtini)) už 4 960,00 Lt (4 099,17 + (duomenys neskelbtini)) arba 1 436, 51 Eur (1 187,20 + (duomenys neskelbtini)), minėta sąskaita įrašyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės sąskaitos Nr. 500 „Pardavimo pajamos“ 2013 m. gruodžio mėn. suvestinį registrą. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus ir banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad fizinis asmuo A. G. neapmokėjo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 4 960,00 Lt (1 436,51 Eur) už PVC gaminius ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės sąskaitos Nr.2411 „Pirkėjų skolos“ duomenimis 2014- 10-10 ir 2014-12-31 A. G. liko skolinga uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 4 960,00 Lt (1 436,51 Eur).

Pagal liudytojos A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir apklausos metu pateiktą 2013-12-10 pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr.213239 A. G. už įsigytus PVC gaminius apmokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais iš viso 4 960,00 Lt (1 436,51 Eur), tačiau šiame pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad apmokama pagal sąskaitą faktūrą serija RZ Nr. 113243 - 4 960,00 Lt (1 436,51 Eur), o ne pagal sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 208343 (41 psl.).

Pažymėtina, kad 2013-12-10 pinigų priėmimo kvite serija (duomenys neskelbtini) Nr. 213239 nurodyta, kad apmokama pagal sąskaitą faktūrą serija RZ Nr.113243, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje minėta sąskaita ir 2013-12-10 pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. 213239 už 4960,00 neįrašyti (7 t. b. l. 27-29).

Iš išrašo apie juridinį asmenį matyti, kad I. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2011-04-22 iki 2015-12-21 (1 t. b. l. 30-33).

Iš Sodros išrašo matyti, kad R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2010-07-01 iki 2012-04-03; I. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011-04-19 iki 2014-10-10 (1 t. b. l. 34).

Šiaulių apygardos teismo 2016-06-16 nutartimi Nr. eB2-714-372/2016 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nutartyje pažymėta, kad I. Š. vengia pateikti turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, kas leido daryti išvadą, kad bankrotas yra tyčinis (3 t. 14-16).

2010-06-30 darbo sutartimi R. M. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareigose (4 t. b. l, 124-125).

2011-04-18 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, pabaigą kopijose užfiksuota, kad:

2011 - 2013 metų įsakymų dėl metinės inventorizacijos, prekinių vertybių inventorizacijos apyrašuose užfiksuota apie inventorizacijos komisijos sudarymą, inventorizacijų duomenis (6 t. b. l. 2-21).

tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2011-04-19 iki 2014-10-10 dirbo I. Š.;

pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinių atskaitomybių už 2011 metus, 2012 metus ir 2013 metus, Balanso 2014-10-10, nepateikto Juridinių asmenų registrui ir Didžiosios knygos buhalterinės sąskaitos Nr. 20140 „Įsigijimo savikaina“ suvestinių registrų duomenis bendrovės atsargų (prekių skirtų perparduoti - PVC gaminių ir kitų prekių) dokumentinis likutis buvo: 2011-12-31 - 15614,00 Lt (4 522,12 Eur), 2012-12-31 - 221 267,00 Lt (64 083,35 Eur), 2013-12-31 - 446 149,00 Lt (129 213,68 Eur) ir 2014-10-10 - 404 127,33 Lt (117 043,36 Eur) ir liko nepakitęs bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto įsiteisėjimo datai - 2015-02-15,

pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Balanso 2014-10-10 ir Atsargų, esančių sandėlyje 2014-10-10 duomenis bendrovės sandėlyje 2014-10-10 nustatytas dokumentinis atsargų likutis iš viso už 404 127,33 Lt (117 043,36 Eur) (įsigijimo kainomis), iš jų: prekių skirtų perparduoti už 402 157,11 Lt (116 472,75 Eur) ir kitų (mažaverčių) atsargų už 1 970,22 Lt (570,61 Eur), kurių panaudojimas tiriamuoju laikotarpiu neįformintas buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašytas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Nenustatyta, kad minėtos atsargos už 404 127,33 Lt (117 043,36 Eur) būtų panaudotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti (žiūrėti 15 ir 31 priedą),

dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje 2014-10-10 atsargų iš viso už 404 127,33 Lt (117 043,36 Eur) panaudojimo neįforminimo pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašymo į tiriamosios bendrovės buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-04-22 iki 2015-12-15;

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių (paslaugų) pirkimo PVM sąskaitų faktūrų ir prekių (paslaugų) pardavimo PVM sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2011-04-22 iki 2011-12-31, buhalterinės sąskaitos Nr. 202 „Žaliavos (medžiagos)“ ir buhalterinės sąskaitos Nr. 500 „Realizacinės pajamos“ suvestinių registrų už laikotarpį nuo 2011-04-22 iki 2011-12-31 neišsaugojimo, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 19 str. nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-04-22 iki 2011-12-31;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrašydama į 2013 m. gruodžio mėn. kasos suvestinį registrą A. G. mokėjimo grynais pinigais pagal 2013-12-10 pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 213239 – 4960 Lt (1 436,51 Eur) už parduotus langus, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies nuostatų, kad - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba aktūros pasikeitimu, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto reikalavimų - pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmus pinigus ir kasininkas“ ir 16 punkto - „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“. Dėl iš A. G. gauto apmokėjimo grynais pinigais už 4 960,00 Lt (1 436,51 Eur) už parduotus langus neįrašymo į bendrovės kasos suvestinį registrą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų už laikotarpį nuo 2013-12-10 iki 2014-10-10 (4 t. b. l. 195-200, 5 t. b. l. 1-42).

2011-12-15 direktoriaus I. Š. įsakymu sudaryta inventorizacijos komisija iš komisijos pirmininko I. Š. ir narių: administratorės I. R. ir vadybininko Ž. V.. Inventorizacijos aktuose nariai pasirašė (6 t. b. l. 2, 3-5).

2012-12-17 direktoriaus I. Š. įsakymu sudaryta inventorizacijos komisija iš komisijos pirmininko I. Š. ir narės administratorės I. R.. Inventorizacijos aktuose nariai pasirašė (6 t. b. l. 9, 10-12).

2013-12-23 direktoriaus I. Š. įsakymu sudaryta inventorizacijos komisija iš komisijos pirmininko I. Š. ir narės administratorės I. R.. Inventorizacijos aktuose nariai pasirašė (6 t. b. l. 17, 18).

2014-09-30 sutartimi-sprendimu nutarta, kad 441167,17 Lt skola I. Š. kaip atskaitingam asmeniui bus laikoma akcininko beprocentine paskola. Akcininkas I. Š. ir direktorius I. Š. nepasirašė (6 t. b. l. 24).

2011-05-02 sutartimi-sprendimu nutarta, kad 50000 Lt skola I. Š. kaip atskaitingam asmeniui bus laikoma akcininko beprocentine paskola. Akcininkas I. Š. ir direktorius I. Š. nepasirašė (6 t. b. l. 28).

2011-07-29 sutartimi-sprendimu nutarta, kad 10000 Lt skola I. Š. kaip atskaitingam asmeniui bus laikoma akcininko beprocentine paskola. Akcininkas I. Š. ir direktorius I. Š. nepasirašė (6 t. b. l. 29).

2012-02-02 sutartimi-sprendimu nutarta, kad 1500 Lt skola I. Š. kaip atskaitingam asmeniui bus laikoma akcininko beprocentine paskola. Akcininkas I. Š. ir direktorius I. Š. nepasirašė (6 t. b. l. 30).

2012-09-03 sutartimi-sprendimu nutarta, kad 5000 Lt skola I. Š. kaip atskaitingam asmeniui bus laikoma akcininko beprocentine paskola. Akcininkas I. Š. ir direktorius I. Š. nepasirašė (6 t. b. l. 31).

2017-10-30 specialisto išvadoje Nr. 11Š-115(17) nurodyta, kad:

1. Tikėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvituose serija (duomenys neskelbtini): 2012-11-27 Nr. 208274, 2013-10-02 Nr. 208276, 2014-02-27 Nr. 208280, Nr. 208281, Nr. 208282 ir Nr. 208283, 2014-03-03 Nr. 208284 ir Nr. 208285, 2014-03-04 Nr. 208286, 2014-03-05 Nr. 208287, Nr. 208288 ir Nr. 208289, 2014-03-06 Nr. 208290, 2014-03-06 Nr. 208291 ir Nr. 208292, 2014-03-07 Nr. 208293 eilutėje „direktorius I. Š.“ arba „Pardavėjas direktorius I. Š.“ pasirašė ne I. Š., o kitas asmuo (kiti asmenys).

Nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvituose serija (duomenys neskelbtini): 2012-11-27 Nr. 208274, 2013-10-02 Nr. 208276, 2014-02-27 Nr. 208280, Nr. 208281, Nr. 208282 ir Nr. 208283, 2014-03-03 Nr. 208284 ir Nr. 208285, 2014-03-04 Nr. 208286, 2014-03-05 Nr. 208287, Nr. 208288 ir Nr. 208289, 2014-03-06 Nr. 208290, 2014-03-06 Nr. 208291 ir Nr. 208292, 2014-03-07 Nr. 208293 eilutėje „direktorius I. Š.“ arba „Pardavėjas direktorius I. Š.“ pasirašė R. M., ar kitas asmuo (kiti asmenys), nebuvo galima dėl priežasčių nurodytų aptariamojoje dalyje 6 psl. 5 punkte.

2. Tikėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose serija (duomenys neskelbtini): 2012-10-17 Nr. 208330, 2012-11-27 Nr. 208331, 2014-02-27 Nr. 208347, Nr. 208346, Nr. 208345 ir Nr. 208344, 2014-03-03 Nr. 208348 ir Nr. 208349, 2014-03-04 Nr. 208350, 2014-03-05 Nr. 208351, Nr. 208352 ir 208353, 2014-03-06 Nr. 208354, Nr. 208355 ir Nr. 208356, 2014-03-07 Nr. 208357 eilutėje „direktorius I. Š.“ arba „Pardavėjas direktorius I. Š.“ pasirašė ne I. Š., o kitas asmuo (kiti asmenys).

2.1 Nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose serija (duomenys neskelbtini): 2012-10-17 Nr. ₂₀833O, 2012-11-27 Nr. 208331, 2014-02-27 Nr. 208347, Nr. 208346, Nr. 208345 ir Nr. 208344, 2014-03-03 Nr. 208348 ir Nr. 208349, 2014-03-04 Nr. 208350, 2014-03-05 Nr. 208351, Nr. 208352 ir Nr. 208353, 2014-03-06 Nr. 208354, Nr. 208355 ir Nr. 208356, 2014-03-07 Nr. 208357 pasirašė R. M., ar kitas asmuo (kiti asmenys), nebuvo galima dėl priežasčių nurodytų tiriamojoje dalyje 6 psl. 5 punkte.

3. Nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderyje serija (duomenys neskelbtini): 2012-05-03 Nr. 003 eilutėse „Priimta iš direktoriaus I. Š.“, „I. Š.“ bei 2014-02-24 Nr. 01 eilutėje I. Š.“ pasirašė I. Š., R. M., ar kitas asmuo (kiti asmenys), nebuvo galima, dėl priežasčių nurodytų tiriamojoje dalyje 6 psl. 4 punkte.

3.1 Tikėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderyje serija (duomenys neskelbtini) 2014-02-24 Nr. 01 eilutėje „Priimta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė ne I. Š., o R. M. (6 t. b. l. 95-101).

2017-07-31 akistatos protokoluose užfiksuotos I. Š. ir R. M. tarpusavio akistatos (6 t. b. l. 142-149, 7 t. b. l. 18-20).

2018-02-01 akistatos protokole užfiksuota I. Š. ir J. L. tarpusavio akistata (7 t. b. l. 13-16).

2016-03-17 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta likviduoti dėl bankroto (7 t. b. l. 106).

2018-05-23 specialisto išvadoje Nr. 11Š-75(18) užfiksuota, kad nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-15 įsakyme Nr. INV_2011, 2011.12.30/31, 2013-01-03, 2014-01-02 inventorizacijos lapuose, 2011.12.30 materialinių vertybių nurašymo akte ties įrašais „I. Š.“, „I. Š.“, „I. R.“, „Ž. V.“ pasirašė I. Š. ar kitas asmuo nebuvo galima, nes tiriamieji parašai trumpi, nesudėtingos sandaros (8 t. b. l. 108-116).

2018-06-21 prokuroro V. Roščenkovo nutarimu nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo I. Š. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo; nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo R. M. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo; tęsiant ikiteisminį tyrimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (8 t. b. l. 176-181).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

BK 222 straipsnyje numatyta atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl teismas, nustatydamas šio nusikaltimo požymius, turi vadovautis ne tik minėta BK norma, bet ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarką.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį - buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta in(duomenys neskelbtini)cijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, pagal 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėti padariniai paprastai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita, specialisto išvada, ekspertizės aktu ir pan. Ši nusikalstama veika padaroma, veikiant tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, Nr. 2K-526/2011, Nr. 2K-229-222/2017).

Taigi nagrinėjamoje byloje aktualios viena iš BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo I. Š. parodymais, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga, visus šiuos duomenis išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje ir nors kaltinamasis nepripažįsta savo kaltės, pripažįsta, kad I. Š. padarė jam inkrimuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad I. Š. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos in(duomenys neskelbtini)cijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, nuo 2011-04-22 iki 2014-10-10 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais atsargų panaudojimo iki 2011-12-31 už 15.614,00 Lt (4.522,12 Eur), 2012-12-31 už 221.267,00 Lt (64.083,35 Eur), 2013-12-31 už 446.149,00 Lt (129.213,68 Eur), 2014-10-10 už 404.127,33 Lt (117.043,36 Eur), taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-04-22 iki 2014-10-10.

Nagrinėjant kaltinamojo parodymus pastėbėtina tai, kad I. Š. teisme kaltės nepripažino visiškai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad sutinka su faktinėmis aplinkybėmis, tačiau nesutinka su teisiniu vertinimu, nes nebuvo apgaulingo apskaitos tvarkymo, tačiau sutiktų dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo. Taip pat parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir vadovu tapo 2011-04-19 ir ėjo šias pareigas iki bankroto iškėlimo. Iki tol įmonėje akcininku ir vadovu buvo S. S., o R. M. buvo komercijos direktorius ir akcininkas. Kai tapo akcininku ir vadovu, tai R. M. ir toliau tęsė savo darbą, kurį dirbo iki tol, t. y., kaip vykdė prekybą PVC gaminių, taip ir vykdė ją toliau, o jis pats užsiėmė veikla su mediena. Nuo 2008 m., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurtas, visą laiką buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, jam tapus vadovu taip pat buvo viskas tęsiama toje įmonėje, tik buhalterija buvo perleista J. L., kuri vėliau įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė buvo L. Š.. Jis atnešdavo visus pirkimo ir pardavimo dokumentus (pirkimų sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, banko išrašus, kuro čekius bei pirkimo dokumentus, kas buvo perkama ūkio reikalams jo veiklai) J. L. į rankas, o R. M. savo dokumentus dėl PVC gaminių atskirai. Nuo 2012 m. sausio – vasario mėn. iki bankroto bylos iškėlimo, jo žiniomis, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo palikta likimo valiai, veikla buvo nevykdoma, ji buvo sustabdyta, užmigdyta. 2012 m. sausio mėn. J. L. pasakė, kad sandėlyje yra didelis likutis PVC gaminių, tuomet nuvyko pas R. M., kur J. L. pasakė skaičius ir, kad sandėlyje yra likutis už 15600 Lt, tačiau nuvykus į sandėlį, nebuvo tokio langų kiekio, nes už tokią sumą būtų pilnas sandėlis langų. Su R. M. sutarė, kad skiria 2 mėn. laiką, kad jis visą tą likutį panaikintų. Nežinojo, kad jis vykdo veiklą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klausė J. L., ar tas likutis dingo, tai ji atsakė, kad bus išrašytos sąskaitos, pardavimai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį likutį. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus I. Š. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jam perėmus įmonės valdymą, R. M. darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenutraukė, toliau dirbo komercijos direktoriaus pareigose, nors iš esmės niekas bendrovėje nesikeitė, jis toliau ėjo vadovo pareigas. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. M. turėjo pilną teisę išrašyti, pasirašyti kasos pajamų, išlaidų orderiuose. Mano, kad įtarime nurodytas prekių likutis už 117043,36 Eur yra parduotas, tačiau pardavimo pajamos neįtrauktos į apskaitą. Dėl šios veiklos yra atsakingas R. M.. Tokio PVC gaminių likučio UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio patalpose nebūtų įmanoma sandėliuoti dėl jų kiekio. Sutiko, kad aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, per daug pasitikėjo R. M., kuris jį apgavo, nes PVC langų pardavimas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dalis, kuriai vadovavo R. M.. Įmonė, tvarkanti apskaitą, gal ir informavo dėl kažkokių klausimų, tačiau dėl didelio užimtumo tam neskyrė pakankamai dėmesio. Pripažino, kad už įmonės apskaitos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas, nes tuo laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (6 t. b. l. 120-122, 135-136, 8 t. b. l. 195-196).

Visų šių kaltinamojo parodymų visumoje akivaizdu, kad jis buvo aktyvus veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bendravo su R. M. ir buhaltere J. L. ir jo parodymai, kad jis pasitikėjo draugu R. M. ir buhaltere, bei nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau vykdo veiklą, yra tik siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi būdamas vadovu turėjo domėtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalais ne tik savo vykdomos veiklos metu. Iš išrašo apie juridinį asmenį matyti, kad kaltinamasis I. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2011-04-22 iki 2015-12-21 (1 t. b. l. 30-33), o būtent laikotarpiu nuo 2011-04-22 iki 2014-10-10 ir buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais atsargų panaudojimo, būtent I. Š. vadovavimo metu. Dar daugiau, pats kaltinamasis nurodė, kad jo veiklos laikotarpiu buhalterė jau jį buvo perspėjusi dėl likučių neatitikimo, tačiau jis nesiėmė priemonių, tų netikslumų pašalinimui, o kaip ir nurodė pats, davė R. M. porą mėnesių viską susitvarkyti, tačiau po to, nebesidomėjo.

Be to, kaltinamojo I. Š. parodymai, kad jis atleido ne tik R. M., bet ir visus darbuotojus, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo palikta be veiklos prieštarauja teismo ištirtiems įrodymams. Iš Sodros duomenų matyti, kada R. M. buvo atleistas 2012-04-03, tačiau liudytojai I. R. ir Ž. V. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo atleisti 2014-06-30. Liudytojas Ž. V. nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius tol, kol jis dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo kaltinamasis I. Š.. Liudytoja I. R. nurodė, kad ją į darbą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priėmė direktorius I. Š., atlyginimas jai buvo mokamas grynais pinigais, kurie būdavo padėti ant stalo ir juos liepdavo pasiimti direktorius I. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. R. nurodė, kad atlyginimą jai išmokėdavo tiek R. M., tiek I. Š., be to, dirbant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2012-2014 metais nurodymus jai duodavo tiek I. Š., tiek R. M..

Liudytojas R. M. teisme parodė, kad I. Š. perėmus įmonę, jis atliko pardavimų vadybininko pareigas. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju buvo iki 2012 m. kovo – balandžio mėn., paskui apie apie 2 metus dirbo neoficialiai. Dokumentus į buhalteriją kartais pristatydavo jis, kartais I. Š., o kartais į vietą atvykdavo pačios buhalterės. Jei dokumentus į buhalteriją pristatydavo jis, tai juos sudėtus į maišelį pateikdavo I. Š.. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ne vieną banko sąskaitą, o vieną iš jų buvo patikėta valdyti jam, todėl turėjo galimybę prie jos prisijungti su generatoriumi. Kvituose pasirašydavo I. Š. arba pasirašydavo jis jo vardu - toks buvo I. Š. nurodymas. Be to, kartu su juo susėdę repetavo, kaip parašyti jo parašą. Taip buvo, kai įmonėje jau nebedirbo. Buvo pirkimo pardavimo sutarties blankai su tuščiais laukeliais, kuriuose įrašomi pirkėjo duomenys, langų kaina, brėžinys, tai tokių turėdavo, t. y. turėdavo užantspauduotų ir su I. Š. parašais. Jei tokių blankų pritrūkdavo, tai tada pasirašydavo jo vardu. Kadangi buvo įtrauktas inventorizacijos komisijos nariu, tai pasirašydavo ant dokumentų. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu R. M.parodė, kad I. Š. tapus vieninteliu akcininku ir direktoriumi, jis pasiliko dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareigose. Jo darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos komisijose nedalyvavo, nematė, kad jos būtų atlikinėjamos, inventorizacijos dokumentuose nepasirašė (2 t. b. l. 109-111), t. y., liudytojo parodymai yra prieštaringi, kadangi teisme nurodė, kad pasirašė ant inventorizacijos aktų, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad inventorizacijos dokumentuose nepasirašė, teisme nurodo, kad atliko vadybininko pareigas, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo komercijos direktoriumi, be to, kaip nurodė, kaltinamasis R. M. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikė su PVC gamyba, todėl atsižvelgiant į liudytojo R. M. parodymų nenuoseklumą, į jo galimai suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas jais vadovaujasi tik tiek, kiek tai atitinka faktines bylos aplinkybes.

Liudytoja J. L. teisme parodė, kad iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę pateikti dokumentų atvykdavo R. M. ar I. Š.. I. Š. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, susijusius su mediena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iki 2014 m. vidurio, o paskui santykiai nutrūko, nes I. Š. pasakė, kad įmonę perka kauniečiai. Tvarkant apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė buvo prasta, nes pardavimų buvo nedaug, o atsargos didėja dėl PVC gaminių. Mediena buvo nupirkta visa. Daug kartų su juo kalbėdavo apie tai, o pokalbiai dažniausiai pasibaigdavo tuo, kad I. Š. nusiveždavo į ofisą pas R. M.. Nuvažiavus pas R. M. tas aiškinimasis vykdavo draugiškai: I. Š. visada sakė R. M. tvarkykis su savo likučiais, o jis juokdavosi, kad už viską atsako I. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijoje nedalyvavo, bet matė, kad buvo dokumentai. Pas I. Š. dažniausiai būdavo kasos pajamų orderiai už medieną, o su PVC gaminiais buvo pinigų priėmimo kvitai, kadangi jais vadovaujantis išrašai kasos pajamų orderį. Buvo dvi serijos su atskira numeracija ir tokių dalykų niekas nedraudžia, nes tų serijų gali turėti daug. Inventorizacijos aktai yra tik ištraukti iš jų programos, bet tai yra normali praktika. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. L. parodė, kad kai buvo sudaryta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo akcininkas ir direktorius I. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo, jokių senų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perimta nebuvo, t. y., iki 2012-02-01 jokių buhalterinės apskaitos dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatyta nebuvo. (duomenys neskelbtini), išėjęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios įmonės dokumentų nebepristatinėjo ir negalėjo to daryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių inventorizacija buvo atliekama kasmet, komisijos narius nurodydavo direktorius I. Š., paruoštus dokumentus ir buhalterinių atsargų likučius inventorizacijos datai pateikdavo I. Š., jis surinkdavo parašus ir pateikdavo su parašais įtraukimui į apskaitą. I. Š. buvo supažindinamas su balansais ir likučiais bendrovėje ir darė pastabas, kad bendrovėje kažkas negerai su PVC gaminių likučiais, likučiai buvo dideli ir niekas nieko nenurašydavo (2 t. b. l. 87-89, 95-98, 8 t. b. l. 39-40). Liudytoja L. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad inventorizacijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedarė ir ant jokių inventorizacijos aktų nepasirašinėjo, daugiau su įmonės buhalterija užsiimė J. L..

Tiek liudytoja J. L., tiek liudytojai R. M. paneigia kaltinamojo I. Š. parodymus, kad įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nevykdė jokios veiklos, kai buvo atleistas R. M., kadangi liudytojas R. M. nurodė, kad jis tuo metu dirbdamas nelegaliai priminėjo užsakymus tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, o liudytoja J. L. nurodė, kad ji UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarką iki 2014 metų vidurio, įmonės finansinė būklė buvo prasta, nes pardavimų buvo nedaug, o atsargos didėjo dėl PVC gaminių ir apie susidariusią situaciją ji informavo kaltinamąjį I. Š.. Neparduotų atsargų dydį patvirtina 2017-03-13 specialisto išvada Nr. 5-4/20 iš kurios matyti, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinių atskaitomybių už 2011 metus, 2012 metus ir 2013 metus, Balanso 2014-10-10, nepateikto Juridinių asmenų registrui ir Didžiosios knygos buhalterinės sąskaitos Nr. 20140 „Įsigijimo savikaina“ suvestinių registrų duomenis bendrovės atsargų (prekių skirtų perparduoti - PVC gaminių ir kitų prekių) dokumentinis likutis buvo: 2011-12-31 - 15614,00 Lt (4 522,12 Eur), 2012-12-31 - 221 267,00 Lt (64 083,35 Eur), 2013-12-31 - 446 149,00 Lt (129 213,68 Eur) ir 2014-10-10 - 404 127,33 Lt (117 043,36 Eur) ir liko nepakitęs bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto įsiteisėjimo datai - 2015-02-15. Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Balanso 2014-10-10 ir Atsargų, esančių sandėlyje 2014-10-10 duomenis bendrovės sandėlyje 2014-10-10 nustatytas dokumentinis atsargų likutis iš viso už 404 127,33 Lt (117 043,36 Eur) (įsigijimo kainomis), iš jų: prekių skirtų perparduoti už 402 157,11 Lt (116 472,75 Eur) ir kitų (mažaverčių) atsargų už 1 970,22 Lt (570,61 Eur), kurių panaudojimas tiriamuoju laikotarpiu neįformintas buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašytas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Nenustatyta, kad minėtos atsargos už 404 127,33 Lt (117 043,36 Eur) būtų panaudotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti, todėl dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje 2014-10-10 atsargų iš viso už 404 127,33 Lt (117 043,36 Eur) panaudojimo neįforminimo pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašymo į tiriamosios bendrovės buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-04-22 iki 2015-12-15. Netikėti liudytojos J. L. parodymais dėl susidariusio prekių likučio bei direktoriaus savalaikio informavimo apie įmonės sunkią finansinę padėtį nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis I. Š. tuo laikotarpiu iki 2014 metų pabaigos ėjo kitos įmonės vadovaujamas pareigas ir naudojosi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir J. L. paslaugomis, todėl kaltinamojo I. Š. teiginiai, kad jis bendravo su J. L. tik 2013 metais dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos yra niekuo nepagrįsti, be to, 2013 metais jau buvo atsargų likutis 221 267 Lt (64 083,35 eur) 2012-12-31 dienai, lyginant 2012 metais, kai atsargų likutis buvo tik 15 614 Lt (4522,12 eur) 2011-12-31 dienai, todėl jau 2013 metais kaltinamasis I. Š. privalėjo reaguoti į susidariusią situaciją įmonėje, o ne laukti įmonės bankroto, todėl kaltinamojo I. Š. teiginiai, kad jis buvo atleidęs darbuotojus ir įmonė jo žiniomis nevykdė jokios veiklos, yra atmestini, kadangi yra paneigti tiek liudytojų parodymais, tiek byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Pažymėtina tai, kad nors ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, kaip ir yra šioje byloje, kaltinamasis I. Š., būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi sąmoningai nepateikė apskaitą tvarkančios įmonės darbuotojoms (buhalterėms) visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tiek J. L., tiek L. Š. negali būti šios nusikalstamos veikos vykdytojomis, kadangi jos suvedė visus dokumentus, kuriuos joms pateikdavo, todėl I. Š. pagrįstai laikomas šios nusikalstamos veikos vykdytoju.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ir iš kaltinamojo bei liudytojų parodymų ir byloje esančios medžiagos (pirkimo-pardavimo sutarčių, kur R. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius sudarinėjo sutartis dėl PVC gaminių) galima spręsti, kad R. M. vykdė PVC prekybą įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau jis tai darė su I. Š. žinia, kažkuriuo laikotarpiu dirbo kartu, todėl I. Š. atsakingas ir už galimai R. M. vykdytą prekybą, kadangi jis yra įmonės vadovas, ką patvirtino ir liudytojas P. P., kuris parodė, kad civilinėje byloje buvo teiktas patikslintas civilinis ieškinys ir pareikštas R. M., kadangi paaiškėjo, kad juridinis vadovas buvo I. Š., tačiau jis užsiėmė visai kita veikla, o langų gamyba, jų užsakymu iš Lenkijos, realizavimu, užsakovų ieškojimu užsiėmė R. M., nors jis nebuvo įmonės direktorius, tačiau teismas ieškinio netenkino ir žala buvo priteista tik iš I. Š.. Svarbu ir tai, kad įstatymas įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, konstatavo, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė. Taip, kaip šioje byloje nurodo I. Š., kad jis tiesiog „užmigdė“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą yra jo paties neatsakingo elgesio padarinys, nes dar iki įmonės „užmigdymo“, jau buvo susidaręs PVC gaminių likutis ir jis apie tai žinojo, tačiau lengvabūdiškai leido tokiems veiksmams įvykti. Dar daugiau, kaip ir parodė jis pats, kad pamatęs, jog pagal bylos dokumentus yra suteikęs paskolas, nesikreipė į teisėsaugą, nes jau nebebuvo reikalo, kadangi jau buvo nuspręsta, kad tai tyčinis bankrotas, nors net nežinojo, kad yra iškelta bankroto byla, kas patvirtina jo neatsakingumą ir nerūpestingumą dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, bei savo, kaip vadovo atsakomybės, nes jei būtų nieko nežinojęs apie įmonėje vykusius sandorius, būtų pats siekęs viską išssiaškinti ir galbūt apginti save nuo galimų teisinių pasekmių.

Akcentuotina tai, kad asmuo, kuris nėra Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11, 21 straipsnių nuostatose nurodytu subjektu, baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik tais atvejais, kai jis faktiškai vadovauja įmonei, o (duomenys neskelbtini)liai įmonės vadovu esantis asmuo realiai jokių jam priskirtų funkcijų neatlieka. Šioje situacijoje teismas negali pripažinti, kad I. Š. tik formaliai vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. Priešingai, atliktas turimų bylos duomenų vertinimas atskleidžia aktyvius bei savarankiškus, t. y. realius I. Š. veiksmus atstovaujant (vadovaujant) įmonės interesams (prekybai), kartu ir tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą. Teismas pažymi, kad, tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Tai, kad vadovas nesidomi įmonės veikla, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Todėl I. Š. tapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, prisiėmė visas su šiuo statusu susijusias pareigas bei įsipareigojo tinkamai jas vykdyti, todėl neabejotinai jam kyla atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl inventorizacijos aktuose esančių parašų autentiškumo (apklausti byloje liudytojais I. R., Ž. V., L. Š. nurodė, kad juose nepasirašynėjo) teismas pažymi, kad jie neturi lemiamos reikšmės apgaulingos apskaitos tvarkymo sudėtyje, kadangi kaip ir pažymėjo teisme apklausta specialistė I. S., kad jei parašai ne tų asmenų, tai čia yra dokumentų klastojimas, tačiau tas faktas nekeičia specialisto išvados, nes išvada yra duota, kad nesurašyti dokumentai atsargų likučiui, esančiam dokumentuose: balanse, didžiosios knygos registre. Negalima vadovautis tuo inventorizacijos aktu, bet dokumentinis likutis ir išvada nesikeičia.

Kaltinamasis I. Š. ikiteisminiame tyrime nurodė, kad sutinka jog jo veika būtų vertinama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas pažymi, kad 2018-06-21 prokuroro V. Roščenkovo nutarimu jau buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių I. Š. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (8 t. b. l. 176-181). Kas ir yra nagrinėjama šioje baudžiamojoje byloje. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir galima baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-124-648/2015, 2K-334-677/2015). Tokie padariniai nustatyti šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. BK 222 ir 223 straipsnių nusikaltimo dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama neteisėtai įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys, kuriuose užfiksuota in(duomenys neskelbtini)cija turi būti suprantama vidaus ir išorės vartotojams be teisėsaugos institucijų įsikišimo. Kas ir nustatyta šioje byloje, kad buvo neįrašyti padaryti pardavimai, ko pasėkoje, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, rengiama specialisto išvada, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Be to, kaltinamojo kaltės prisipažinimas pagal BK 223 straipsnį tik patvirtina jo neteisėtus veiksmus, bei jo paties suvokimą apie daromą nusikalstamą veiką.

Sprendžiant dėl kaltinamojo I. Š. tyčios, teismas pažymi, kad jis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, kadangi jis jau du kartus yra teistas už analogiškų veikų padarymą, t. y. : - 2014 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 221 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, už tai, kad būdamas įmonės direktoriumi laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-02-23, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, be to, dėl savo padarytų nusikalstamų veikų kaltę pripažino visiškai; - 2017 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas įmonės vieninteliu akcininku, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, neišsaugojo įmonės pirminių ir buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų nuo 2008-05-14 iki 2008-12-31, dėl ko negalima visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-05-14 iki 2008-12-31, savo kaltę padarytos nusikalstamos veikos taip pat pripažino visiškai. Šiuo nuosprendžiu kaltinamas už analogišką nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2011-04-22 iki 2014-10-10, t. y., taip pat apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais atsargų panaudojimo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kas parodo tendencingą kaltinamojo elgesį, kadangi žinodamas galimas pasekmes iš ankstesnių teistumų ir toliau vykdydamas įmonių veiklą, elgėsi nusikalstamai.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu I. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pasitvirtino visiškai, todėl jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje teisingai kvalifikuota.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo I. Š. atsakomybę lenvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis I. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis I. Š. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas vieną kartą, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, šiuo metu teistas 2 kartus (8 t. b. l. 138-141, 9 t., b.l. 142-145), baustas administracine tvarka (8 t. b. l. 136-137, 9 t., b.l. 138-141), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (8 t. b. l. 134-135, 9 t., b.l. 137), turi mažametį vaiką (8 t., b.l. 131), Psichiatrijos klinikose nesigydė (8 t., b.l. 144). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus I. Š. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis, kadangi asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas vieną kartą, paskirtas baudas yra sumokėjęs, šiuo metu dirba, be to, rūpinasi mažamečiu vaiku, iš LITEKO duomenų matyti, kad turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl paskirtos baudos sumokėjimo terminas nustatomas ilgesnis.

Kadangi kaltinamasis I. Š. šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką padarė prieš priimant 2017 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bauda visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2017 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - bauda pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalies, 9 dalies nuostatas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytina atlikta bausmė pagal 2017 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam I. Š. ikiteisminio tyrimo buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (6 t. b. l. 115-116). 2018-11-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi kaltinamajam I. Š. kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta. (9 t., b.l. 129-130)

Daiktai – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui P. P., buv. (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą subendrinti su 2017 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme 34 MGL bauda, visiškai jas sudedant ir paskirti galutinę 114 MGL (4293,24 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti atliktą bausmę pagal 2017 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą (paskirta 34 MGL (1279,78 Eur) bauda sumokėta 2018-10-16).

Įpareigoti I. Š. likusią 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui P. P., buv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.