Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui V. G., trečiajam asmeniui L. G. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų pateikimo.

Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – G. G. 2016-02-09 charakteristiką, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2016-02-09 pažymą, antstolės V. D. 2016-02-04 pažymas. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė būtų sąmoningai nepateikusi bylai reikšmingų įrodymų. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Atsakovas skunde nurodė, kad jis prie ieškovės išlaikymo prisideda kiekvieną mėnesį mokėdamas bankui paskolos grąžinimo įmokas už namą, kuriame gyvena ieškovė, trečiasis asmuo ir kiti du nepilnamečiai atsakovo vaikai. Apelianto teigimu spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino ir nepagrįstai priteisė ieškovei paramą iš atsakovo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR CK 3.192¹ str. 1 d. nustato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Kolegija pažymi, kad esant įstatyme nurodytoms sąlygoms išlaikymo (finansinės paramos) teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnametystės sulaukusio vaiko, kuris išlaikymo prievolėje yra kreditorius, ir jo tėvų, kurie išlaikymo prievolėje tampa pilnamečio vaiko skolininkais. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė tuo, kad jis moka bankui kredito grąžinimo įmokas už namą, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė su kitais šeimos nariais. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovui ir trečiajam asmeniui. Nustatyta, kad šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas atsakovo ir trečiojo asmens įsipareigojimų kreditoriui Danske Bank A/S įvykdymui užtikrinti. Akivaizdu, jog kredito grąžinimo įmokų mokėjimas yra investicija į atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir mokėdamas šias įmokas atsakovas didina savo nuosavybę. Pažymėtina, kad ieškovė nėra nurodyto nekilnojamojo turto savininkė, todėl šių įmokų mokėjimas negali būti vertinamas kaip finansinė parama ieškovei. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad kredito grąžinimo įmokų mokėjimas nagrinėjamu atveju nepašalina atsakovo pareigos teikti finansinę paramą ieškovei.

Atsakovas nurodė ir tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį. Apeliantas paaiškino, kad kitiems savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti per mėnesį moka po 145 Eur, taip pat turi daug skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 625 Eur, todėl atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (LR CK 3.192¹ str. 3 d.). Taigi priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiui vaikui turi būti įvertinta vaiko turtinė padėtis bei jo poreikiai, taip pat turi būti atsižvelgiama į jo tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti pilnamečiui vaikui reikalingo dydžio paramą, o taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė šiuo metu mokosi gimnazijoje, nuolatinių pajamų negauna ir turto neturi. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bei atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovo su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur. Nors apeliantas skunde nurodė, kad jo darbo užmokestis sudaro tik apie 625 Eur per mėnesį, tačiau byloje esantys įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto, įmonės akcijų, taip pat turi nemažai skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-26 sprendimu buvo nutraukta atsakovo ir trečiojo asmens santuoka bei iš atsakovo priteistas išlaikymas dviem nepilnamečiams vaikams po 175 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo 2014-06-04 dienos iki vaikų pilnametystės. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-04 nutartimi iš atsakovo buvo priteistas 144,81 Eur dydžio per mėnesį mokamas laikinas išlaikymas kiekvienam nepilnamečiam vaikui, iš jų ir tuo metu nepilnamete buvusiai ieškovei. Ieškovė ieškinyje patvirtino, kad išlaikymas jai nėra teikiamas nuo tada, kai ji sulaukė pilnametystės, tai yra (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad iki (duomenys neskelbtini) atsakovas turėjo finansines galimybes teikti nustatyto dydžio laikiną išlaikymą ieškovei. Byloje nenustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) būtų įvykę esminiai atsakovo turtinės padėties pokyčiai, lėmę atsakovo pajamų ir turimo turto sumažėjimą. Taigi galima daryti išvadą, kad 150 Eur dydžio finansinės paramos teikimas iki kol ieškovė baigs gimnaziją atitinka atsakovo finansines galimybes ir atsakovo teisių nepažeidžia. Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovas gali teikti paramą savo pilnametei dukrai.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai išlaikymą ieškovei priteisė nuo tada, kai ieškovė tapo pilnametė. Atsakovas teigė, jog išlaikymas galėjo būti priteistas tik nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, nes anksčiau parama ieškovei nebuvo reikalinga. Su šia skundo nuostata teismas nesutinka. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnametė, o į teismą su ieškiniu atsakovui dėl finansinės paramos priteisimo ji kreipėsi 2015-07-23. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad išlaikymą (finansinę paramą) prašo priteisti nuo (duomenys neskelbtini) iki kol ieškovė mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje bei aukštojoje mokykloje ir bus ne vyresnė nei 24 metai. Iš byloje esančių ieškovės paaiškinimų matyti, kad sulaukus pilnametystės atsakovas jos nebeišlaikė, todėl ieškovė neturėjo galimybių patenkinti savo būtinuosius poreikius. Kolegija pažymi, kad ieškinio dėl materialinės paramos priteisimo pateikimas savaime nepatvirtina, kad iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos materialinė parama pilnamečiui vaikui nebuvo reikalinga. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas dėl materialinės paramos priteisimo nuo pilnametystės dienos, tai yra (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju vertintinas kaip reikalavimas priteisti materialinės paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-07-23. Kolegija pažymi, kad ieškovės teisę reikalauti priteisti materialinės paramos įsiskolinimą numato LR CK 3.192¹ str. 4 d., 3.200 str. nuostatos. Tokia pilnametystės sulaukusio asmens teisė pripažįstama ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovės turtinė padėtis būtų iš esmės kitokia, nei ieškinio pareiškimo metu. Dėl to negalima sutikti su atsakovo skundo nuostata, jog materialinė parama nurodytu laikotarpiu ieškovei nebuvo reikalinga. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-07-23 atsakovas būtų teikęs materialinę paramą ieškovei. Nors atsakovas teigė, kad trečiajam asmeniui 2015 m. rugpjūčio mėnesį davė 3 500 Eur sumą vaikų poreikiams patenkinti, tačiau ieškovė neigė gavusi šias lėšas, o atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog bent dalis šios sumos buvo skirta ieškovės poreikiams patenkinti (LR CPK 178 str.). Taigi galima daryti išvadą, kad ieškovė jau nuo (duomenys neskelbtini) atitiko LR CK 3.192¹ str. 1 d. nustatytas būtinąsias sąlygas tėvų materialinei paramai gauti. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai materialinę paramą ieškovei iš atsakovo priteisė nuo (duomenys neskelbtini).

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-25 sprendimą palikti nepakeistą.