Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. (po santuokos – W.) pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui ir išvadą duodančiai institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškimo dalykas ir pagrindo santrauka

3. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu J. S. W.. Po santuokos sudarymo pareiškėja pasirinko vyro pavardę W. Kadangi lietuvių kalboje raidės „W“ nėra, santuokos įraše buvo palikta ankstesnė pareiškėjos pavardė „S.“. Pareiškėjos teigimu tai ne tik neatitinka realybės apie pareiškėjos pavardę, tačiau pareiškėjai sunku keliaujant, nes sutuoktinių pavardės yra skirtingos. Pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl pavardės pakeitimo, įrašant jos tikrąją pavardę po santuokos sudarymo „W.“, ją rašant su raide „W“, tačiau buvo gauta išvada atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėjos teigimu suinteresuotas asmuo nepagrįstai įrašė pareiškėjos pavardę S.

4. Be to, naujausia Lietuvos Respublikos teismų praktika formuojama taip, jog įpareigojama leisti vartoti asmenvardžius su „W“, todėl ir šioje byloje teismas turėtų vadovautis teismų praktika ir tarptautiniais teisės aktais.

II. Suinteresuoto asmens atsikirtimų santrauka

III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka

7. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog pareiškėjos prašymas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl neturėtų būti leidžiama rašyti asmenvardžių su raide „W“. Tačiau komisija savo išvadose dėl įstatymų pakeitimų yra pasiūliusiu galimybę taikyti išimtis leidžiant rašyti pavardes lotyniškomis raidėmis, dokumento šaltiniu laikant užsienio asmens dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

8. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

9. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

10. Iš pateikto santuokos sudarymo įrašo Nr. 4150 matyti, jog pareiškėjos sutuoktinio pavardė „W., o pareiškėjos – „S.“.

11. Iš pareiškėjos vairuotojo pažymėjimo, LR ambasados (duomenys neskelbtini) prašymo dėl santuokos įtraukimo į apskaitą matyti, jog kortelės turėtoja yra pareiškėja yra pasirinkusi vyro pavardę W.

12. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius skundžiama 2020 m. spalio 16 d. išvada Nr. A136-2893/20(2.4.1.51-AD21) (toliau tekste – Išvada arba skundžiama išvada) atmetė pareiškėjos prašymą pakeisti santuokos sudarymo įrašė pavardę iš S. į W., motyvuodami tuo, jog nėra tam teisinio pagrindo.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.

15. CK 3.281 straipsnis numatyto, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punktas numatyto, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.

16. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

17. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.

19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis. Tačiau, teismas, spręsdamas šį ginčą privalo vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika bei Lietuvos Respublikos teisų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

20. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

21. Teismas vadovaujasi horizontalia teismų praktika, suformuota analogiškose Vilniaus miesto apylinkės teismo bylose: Nr. Nr. e2YT-25751-820/2020, e2YT-24930-1097/2019, e2YT-19834-819/2019, Nr. e2YT-16592-868/2019, kuriose buvo tenkinti prašymai dėl pavardės rašymo ne lietuvių kalba.

22. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja D. S. sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu J. S. W. bei pasirinko vyro pavardę. Santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 19 d. santuokos sudarymo įraše Nr. 4150 pareiškėjos pavardė įrašyta S.. Pareiškėja su sutuoktiniu gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu neteisingos pavardės įrašymas sukelia pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų įrodinėjant jos tapatybę, santuokos sudarymo faktą ir kt., o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, pareiškėjos ankstesnės pavardės įrašymas bei draudimas įrašyti pareiškėjo pavardę su raide W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos liudijimo jos pasirinkta vyro pavarde W. Draudimas įtraukti į apskaitą pareiškėjos pasirinktą vyro pavardę su raide W, t. y. W., taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).

23. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis W yra užregistruota Gyventojų registro tarnyboje. Duomenų, jog pavardėse, varduose W raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant W raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių.

24. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius į 2020 m. spalio 19 d. išduotą santuokos sudarymo įrašą Nr. 4150 nepagrįstai įrašė ankstesnę pareiškėjos pavardę S., nes LR ambasados (duomenys neskelbtini) prašyme Dėl santuokos įtraukimo į apskaitą nurodyta, kad pareiškėjos pavardė po santuokos W.. Tokie veiksmai neatitinka žmogaus teisių teisinio reguliavimo, suinteresuotas asmuo neturi teisės savo iniciatyva pasirinkti kokią asmens pavardę įrašyti į santuokos sudarymo įrašą, kadangi tai priklauso nuo susituokiančio asmens pareiškimo. Kadangi iš visos byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėja po santuokos sudarymo pasirinko vyro pavardę W., yra pagrindas konstatuoti, jog santuokos sudarymo įraše įrašyta pareiškėjos pavardė S. įrašyta nepagrįstai.

25. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog nenukrypimas nuo šiuo metu esamo normatyvinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms, prieštarautų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai, todėl prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

26. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) pavardė po santuokos sudarymo – W.) pareiškimą.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. spalio 16 d. Išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-2893/20(2.4.1.51-AD21).

Įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių į 2020 m. spalio 19 d. išduotą santuokos sudarymo įrašą Nr. 4150 įrašyti pareiškėjos D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) pavardė po santuokos sudarymo – W.) pavardę W.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.