Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. (V. M.) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutarties, kuria nuteistajam V. M. panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu skirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-270/2019 V. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskiriant galutinę 3 (trijų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę jam paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 15 d. Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendį. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 25 d.

2. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalimi bei 2-ojo Resocializacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 2 d. pateikta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo atitikties lygtiniam paleidimui su intensyvia priežiūra numatytiems kriterijams, nuteistasis V. M. 2020 m. rugsėjo 7 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą.

3. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2021 m. birželio 4 d. teikimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo siūlyta panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiųsti V. M. atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, nes jis sistemingai pažeidinėja probacijos sąlygas.

4. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 10 d. (teikimo Nr. T-403-834/2021) nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) 2021 m. birželio 4 d. teikimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo panaikinimo nuteistajam V. M. tenkintas ir V. M. buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės dalį.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Teismas konstatavo, kad nuteistasis V. M. netinkamai vykdė jam skirtos intensyvios priežiūros sąlygas, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, šiuo metu jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o intensyvi priežiūra yra sustabdyta. Pažymėjo, kad nuteistojo ne vienkartinio pobūdžio pažeidimai, privalomos sąlygos nustatytu laiku būti savo namuose pažeidimai, intensyvios priežiūros įpareigojimų nesilaikymas, naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios nuteistajam iki 2021 m. liepos 11 d. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas ir kitos aplinkybės yra akivaizdūs bei nepateisinami prieštaravimai nustatytiems lygtinio paleidimo sąlygoms ir įsipareigojimams.

4.2. Apylinkės teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys rodo, kad būdamas laisvėje lygtinio paleidimo laikotarpiu, kurio metu ir toliau privalomai įgyvendinama bausmės paskirtis ir tikslai, nevykdė jam skirtų įpareigojimų, sąmoningai nesistengė kontroliuoti savo elgesio taip, kad pateisintų jam išreikštą pasitikėjimą. V. M. skirtos bausmės tikslai ir paskirtis jam būnant laisvėje būtent dėl jo elgesio ir nepateisinamo požiūrio akivaizdžiai nėra įgyvendinami.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Nuteistasis 2021 m. birželio 17 d. skundu prašo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą nutartį.

5.1. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. birželio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu jis neturėjo gynėjo advokato, taigi kartu neturėjo ir galimybės pats gintis iš teisinės pusės. Skundu taip pat yra prašoma paskirti nuteistajam valstybės garantuojamą gynėją, kuris galėtų juridiškai atstovauti nuteistajam.

5.2. Nuteistasis V. M. pabrėžia, kad be galo save graužia ir labai gailisi dėl šios susidariusios situacijos, dėl kurios vienareikšmiškai kaltas yra jis pats. Skundu prašoma paskirti gydymą M. dvare, pasižyminčiu viena griežčiausių disciplinų Pabaltijo šalyse, t. y. 12-os žingsnių programa, kuri trunka 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius. Nuteistojo teigimu, M. dvare jis būtų visiškai ir pilnai izoliuotas nuo visuomenės ir kiekvieną mėnesį mokėtų 400 eurų už tokį gydymą.

5.3. Skunde teigiama, kad siekia tapti pilnaverčiu Lietuvos Respublikos piliečiu bei nori susitvarkyti savo gyvenimą. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė nurodydamas, kad iš esmės nuteistasis turėjo laiko „iš to išlipti“. V. M. nori keistis ir būti naudingas sau savo gyvenime, o taip pat nori būti naudingas ir visuomenei. Nuteistasis nurodo, jog turi penkias profesijas, taigi po visko tikrai galėtų susirasti darbą, nebus visai žlugęs žmogus.

5.4. Skunde taip pat pažymima tai, kad nuteistasis nebuvo įpareigotas gydytis nuo priklausomybės, tačiau vis dėlto bandė du kartus gydytis, po antrojo apsilankymo buvo sulaikytas.

5.5. Nuteistojo teigimu, rimtų pažeidimų, kaip matyti iš probacijos tarnybos atstovo, jis nėra padaręs. Turi problemų su vartojimu, tačiau tai nėra priskiriama prie šiurkščių pažeidimų. Taip pat jo problema yra pripažįstama liga, kurią reikia gydyti, todėl gydymo paskyrimas pasiektų ne tik norimus tikslus, bet padarytų įtaką visam nuteistojo gyvenimui.

6. Atsiliepimų į skundą ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su V. M. asmens byla, konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

8. Skunde V. M. argumentuoja, kad apylinkės teismo posėdyje jis neturėjo gynėjo ir negalėjo pats gintis iš teisinės pusės. Apygardos teismas su šiuo apelianto skundo teiginiu sutinka.

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 2 dalį klausimus dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BPK 360 straipsnio 8 dalį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šioje dalyje nurodytiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas. Į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.

10. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą, į teismo posėdį šaukė tik nuteistąjį, prokurorą ir probacijos tarnybos atstovą. Teikimo medžiagoje nėra duomenų ar nuteistasis V. M. turi / turėjo pasirinkęs gynėją, ar apskritai pageidavo gauti pagalbą iš gynėjo, teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Taip pat teismas nesikreipė į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo, o nutartyje tokio savo neveikimo niekaip nepagrindė.

11. Iš teikimo medžiagos matyti, kad nuteistasis V. M. teikimo nagrinėjimo metu buvo suimtas kitoje byloje ir teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Nors šioje baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoje neminimas nuteistasis, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šį įstatymą aiškinant sistemiškai, matyti, jog BPK 51 straipsnis yra I dalyje, kuri reguliuoja bendrąsias nuostatas, o konkrečiau – I dalies III skyriuje, kuris skirtas proceso dalyvių teisių užtikrinimui. Toks aiškinimas apygardos teismui leidžia daryti išvadą, kad BPK 51 straipsnis gali būti taikomas tiek įtariamajam ar kaltinamajam, tiek nuteistajam, nes BPK bendrosios dalies nuostatos paprastai galioja visam įstatymui. Juo labiau, kad teisė į gynybą yra viena iš pagrindinių tokį statusą turinčio asmens teisių.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 50 straipsnio 1 dalyje įtariamajam ir kaltinamajam (nuteistajam) garantuojama teisė į gynybą ir teisė turėti gynėją yra susijusios ir su šio asmens teise atsisakyti gynėjo ir gintis pačiam. Pagal BPK 52 straipsnio 1 dalį įtariamasis (kaltinamasis ar nuteistasis) bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo (išskyrus BPK 435 straipsnyje nustatytą atvejį). Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo (kaltinamojo ar nuteistojo) iniciatyva. Gynėjo atsisakymas laikytinas savanorišku tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas prieš įtariamajam (kaltinamajam ar nuteistajam) pareiškiant atsisakymą buvo tinkamai išaiškinęs teisę turėti gynėją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2007). Procesiniai veiksmai ir įtariamojo (kaltinamojo ar nuteistojo) apsisprendimas procesui svarbiais klausimais, įskaitant gynėjo pagalbos atsisakymą bendraujant su pareigūnais, turi būti tinkamai užfiksuoti, kad būtų išvengta bet kokių abejonių dėl gynėjo atsisakymo savanoriškumo. Sprendžiant dėl galimo gynybos teisių pažeidimo, patikrinama, ar įtariamojo (kaltinamojo ar nuteistojo) gynėjo atsisakymas pagal BPK 52 straipsnio 1 dalį buvo užfiksuotas tinkamai, vadovaujantis BPK nuostatomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).

13. Susipažinus su 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdžio protokolu ir išklausius teismo posėdžio garso įrašą, matyti, kad teisėja nuteistajam V. M. neišaiškino jo, kaip nuteistojo, turimų teisių, be kita ko, ir teisės turėti gynėją. Todėl šiuo atveju ne tik, kad nebuvo tinkamai įformintas V. M. gynėjo atsisakymas, bet jam tokia teisė į gynybą apskritai nebuvo išaiškinta, kas yra būtina pagal kasacinio teismo praktiką. Teismo posėdyje gynėjas nedalyvavo ir į jį nebuvo šaukiamas, kaip to reikalauja BPK 362 straipsnio 2 dalis. V. M. esant suimtam ir teismo posėdyje dalyvaujant nuotoliniu būdu, toks teismo neveikimas vertinamas kaip esminis nuteistojo teisės į gynybą ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

14. Apygardos teismas sprendžia, kad šią savo klaidą turi ištaisyti pats apylinkės teismas, tokiu būdu neatimant iš nuteistojo teisės į sprendimo, priimto nepažeidus jo esminių teisių, peržiūrėjimą apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į nustatytus proceso pažeidimus, kiti nuteistojo skundo argumentai nenagrinėjami. Įvertinus tai, kas išdėstyta, skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2021 m. birželio 4 d. teikimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo perduodamas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 8 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

tenkinti nuteistojo V. M. skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2021 m. birželio 4 d. teikimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo perduoti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.