- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2-957-464/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Exuo“
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Exuo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria buvo išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Exuo“ ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Exuo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. K. 250 895,77 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamųjų daiktų areštą bei kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui, areštą už 250 895,77 Eur sumą.
3. Nurodė, kad buvęs BUAB „Exuo“ direktorius V. K. elgiasi nesąžiningai. Net žinodamas apie bendrovei inicijuotas bylas ir vykdomą antstolio išieškojimą, toliau priimdavo lėšas iš pirkėjų, bet nevykdė bei neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams. Su kreditoriais, t. y. buvusia bendrovės darbuotoja A. D. ir M. J., atsakovas sutiko sudaryti taikos sutartis, bet taip ir neatliko nė vieno mokėjimo pagal šias taikos sutartis.
4. Atsakovas ignoravo ir nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatytų įpareigojimų perduoti nemokumo administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą. BUAB „Exuo“ lėšas ir turtą, tikėtina, jis naudoja asmeniniams tikslams, slepia bendrovės dokumentus, elgiasi neapdairiai, neprotingai bei pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl pagrįsta teigti, kad yra didelė tikimybė, jog atsakovas vengs atlyginti ir 250 895,77 Eur turtinę žalą bendrovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas, atlikęs prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškovės pateikto ieškinio įvertinimą, konstatavo, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
7. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas nurodė, kad ieškinyje įvardytos ginčo faktinės aplinkybės (ieškovei iškelta bankroto byla, atsakovas ignoruoja ir nevykdo teismo nutartyje numatyto įpareigojimo perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus, pradėtų ir vykdomų vykdomųjų bylų skaičius) nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turėdamas tikslą išvengti galimai ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
8. Pažymėjo, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, jog atsakovas ketina perleisti ar kitaip suvaržyti savo turimą turtą, siekdamas išvengti tokio sprendimo vykdymo, ar kad laikotarpiu po bankroto bylos jo vadovaujamai bendrovei iškėlimo būtų perleidęs savo turtą kitiems asmenims. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų ir apie atsakovo turtinę padėtį.
9. Teismas, neįžvelgęs grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ieškovės prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB „Exuo“ atskirajame skunde prašo: 1) priimti byloje naujai pateiktus įrodymus; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovė pagrindė atsakovo nesąžiningumą ir galimą teismo sprendimo neįvykdymą bei pateikė pakankamai tai patvirtinančių įrodymų. Faktas, kad atsakovas iki šiol neįvykdė teismo nutarties dėl dokumentų ir turto perdavimo ir net nepradėjo jos vykdyti, įrodo jo nesąžiningą elgesį iki bylos iškėlimo. Šie atsakovo veiksmai patvirtina, kad atsakovas nevykdo teismų sprendimų.
10.2. BUAB „Exuo“, kurios vadovu buvo atsakovas, atžvilgiu vien tik 2022–2023 metų laikotarpiu pradėta 11 civilinių ir vykdomųjų bylų ir nė viena vykdomoji byla nėra įvykdyta. Akivaizdu, kad atsakovas slėpė ir šiuo metu slepia bendrovės turtą.
10.3. Atsakovas, tikėtina, asmeniniais tikslais iki šiol naudojasi bankrutuojančios bendrovės turtu: telefono aparatu „Apple iPhone 13 Pro 512 GB“ ir vaizdo stebėjimo sistema „Aps. kamerų ir stotelės komplektas EUFY 2 Pro (2+1) (i)“. Pagal BUAB „Exuo“ balanso duomenis atsakovas iki šiol nėra perdavęs nemokumo administratoriui turto, kurio balansinė vertė 163 334,84 Eur.
10.4. Atsakovo akivaizdų nesąžiningumą patvirtina turto bei piniginių lėšų slėpimas didelėmis sumomis. Jis iki šiol neperdavė bendrovės turėtų ar gautų piniginių lėšų panaudojimo įrodymų už bendrą 87 560,93 Eur sumą.
10.5. Atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Akcijos, kurios yra atsakovo vardu, yra BUAB „Exuo“, todėl darytina tikėtina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, o įvertinus ieškinio dydį (250 895,77 Eur) ir galimą priteisti žalą tampa akivaizdu, kad, esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, jis negalės būti įvykdytas vien dėl atsakovo turtinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Apeliantė atskirajame skunde nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovo turtine padėtimi. Pažymėjo, kad tokias aplinkybes patvirtina prie atskirojo skundo pridėti išrašai iš valstybės registrų.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Viena vertus, visus įrodymus, pagrindžiančius jos prašymą, apeliantė turėjo pateikti kartu su šiuo prašymu pirmosios instancijos teismui, o sąlygų taikyti jai išimtį iš bendrosios CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklės šiuo konkrečiu atveju nėra.
14. Kita vertus, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nei ieškinio sumos dydis, nei asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti, nes nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė padėtis nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-790/2020, 14 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020, 18 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023, 28 punktas).
15. Todėl tokia aplinkybė, kaip atsakovas neturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą pagal nagrinėjamoje byloje priimtą galbūt apeliantei palankų sprendimą, kaip tai yra akcentuojama atskirajame skunde, kartu blogą atsakovo turtinę padėtį siekiant pagrįsti prašomais priimti naujais įrodymais, iš esmės nėra teisiškai aktuali.
16. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su atsakovo finansine padėtimi ar jo finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais, nebūtų pripažintos grėsmę sprendimo vykdymui sukeliančiu faktu, dar ir dėl šios priežasties yra pagrindas atsisakyti priimti naujus įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantės prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo netenkinamas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju vertinant, ar skundžiama nutartimi, kuria, nenustačius grėsmės sprendimo vykdymui, buvo netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai, svarbu įsitikinti, ar ši būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja. Ieškinio reikalavimų preliminarus pagrįstumas teismo buvo pripažintas ir dėl šios sąlygos nustatymo ginčas apeliacinės instancijos teisme nekyla (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
18. Kadangi būtinybę taikyti atitinkamus turtinius ribojimus asmeniui visų pirma lemia poreikis eliminuoti galimybę jam pakeisti savo turtinę padėtį, nesąžiningai perleidžiant turėtą turtą kitiems asmenims, pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023).
19. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl jo nesąžiningumą visada privalo įrodinėti asmuo, prašantis taikyti atitinkamas priemones (CPK 178 straipsnis).
20. Pažymėtina, kad atsakovo nesąžiningumą turėtų patvirtinti ne bet kokie atsakovo veiksmai (neveikimas) ar kitos su ieškinio reikalavimų įvykdymo apsunkinimu nesusiję aplinkybės, tačiau tokie, kuriais siekiama sudaryti situaciją, kai atsakovas neturėtų galimybių atsiskaityti su apeliante pagal byloje pareikštą ieškinį.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė atsakovo nesąžiningumą įrodinėjo iš esmės vien faktinį jos ieškinio reikalavimo pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad atsakovas, kaip buvęs BUAB „Exuo“ vadovas, nėra perdavęs nemokumo administratoriui bendrovės turto, slepia bendrovės dokumentus, nėra pagrindęs, kad bendrovės lėšas ir turtą panaudojo bendrovės interesais, dar tebebūdamas bendrovės vadovu nevykdė teismų sprendimų ir antstolių raginimų.
22. Kitaip tariant, nesąžiningais yra įvardyti tokie atsakovo veiksmai ir neveikimas, dėl kurių vertinimo byloje yra kilęs ginčas. Tokių veiksmų teisėtumo vertinimas yra įrodinėjimo dalykas byloje. Tai, ar aptarti atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi apeliantės atžvilgiu ir ar jais padaryta žala bendrovei, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiame bylos nagrinėjimo proceso etape, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra pagrindo minėtus atsakovo veiksmus pripažinti keliančiais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir vien tik tokiais apeliantės argumentais remiantis taikyti jo turtui areštą.
23. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas ėmėsi veiksmų ar ketina imtis veiksmų, kuriais būtų mažinama jo turimo asmeninio turto vertė, turtas slepiamas arba perleidžiamas kitiems asmenims, kitaip bloginama jo turtinė padėtis, siekiant sukliudyti apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, pati apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad atsakovas jokio vertingo turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, neturi. Todėl pripažintina, kad apeliantė neįrodė grėsmės, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba praras prasmę.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, argumentus, kuriais buvo grindžiamas apeliantės prašymas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu bei aktualia teismų praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nutartį panaikinti ar pakeisti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.