Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo, Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - 1 metai laisvės atėmimo.

D. R. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. P. priteista 550 eurai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo V. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. P. priteista 5600 eurų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo A. T. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. P. priteista 480 eurų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo G. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. P. priteista 570 eurų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad apgaulės būdu savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieną tikslą užvaldyti kuo daugiau svetimo turto – pinigų, 2015 m liepos 2 d., apie 13:22 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) patalpino keturis skirtingus skelbimus apie tariamai parduodamus keturis traktorius „Belarus“. Prieš tai, telefoninio pokalbio metu 2015 m gegužę, tiksli data ir laikas nenustatyti, paprašęs pas brolį A. P., kad šis leistų pasinaudoti savo sąskaita, esančia AB „(duomenys neskelbtini)“, ir pastarajam nežinant apie daromą nusikaltimą, su nukentėjusiuoju A. T. telefonu 2015 m liepos 3 d., tikslus laikas nenustatytas, sutarė, kad pastarasis pirks traktorių „Belarus“ ir 2015 m liepos 3 d., tikslus laikas nenustatytas, kaip avansą už norimą įsigyti traktorių, A. T. pervedė V. P. 480 eurų į nurodytą A. P. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). A. P. sutikus padėti bei nežinant, kad vykdoma nusikalstama veika, vykdant tolesnius V. P. nurodymus, A. P., 2015 m liepos 3 d., tikslus laikas nenustatytas, 480 eurų išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną, tai yra 2015 m liepos 3 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, perdavė nenustatytiems V. P. nurodytiems asmenims, apgaule savo ir kitų naudai įgydamas nukentėjusiajam A. T. priklausančius 480 eurų.

1.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. su nukentėjusios D. R. sūnumi S. R., telefonu, 2015 m liepos 3 d., tikslus laikas nenustatytas, sutarė, kad pastarasis pirks iš jo traktorių „Belarus“. 2015 m liepos 3 d., tikslus laikas nenustatytas, kaip avansą už norimą įsigyti traktorių, D. R. pervedė 550 eurų į V. P. nurodytą A. P. sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). A. P. sutikus padėti bei nežinant, kad vykdoma nusikalstama veika, vykdant tolesnius V. P. nurodymus, A. P. tą pačią dieną, tai yra 2015 m liepos 3 d., tikslus laikas nenustatytas, 550 eurų išgryninęs bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį jų, tiksliai nenustatytu metu ir laiku pervedė į V. P. nurodytu kodu esančią sąskaitą, (duomenys neskelbtini) prekybos centre, (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) lažybų punkte, dalį perdavė nenustatytiems V. P. nurodytiems asmenims ir tokiu būdu V. P. apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai D. R. priklausančius 550 eurų.

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. su nukentėjusiuoju G. J. telefonu 2015 m liepos 03 d., tikslus laikas nenustatytas, susitarė, kad pastarasis pirks iš jo traktorių „Belarus“ ir 2015 m liepos 03 d., tikslus laikas nenustatytas, kaip avansą už norimą įsigyti traktorių, G. J. pervedė kaltinamajam 480 eurų į nurodytą A. P. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Papildomai, 2015 m liepos 5 d., tikslus laikas nenustatytas, kaip avansą už tą patį traktorių, į A. P. sąskaitą pervedė dar 90 eurų. A. P. sutikus padėti bei jam nežinant, kad vykdoma nusikalstama veika, vykdant tolesnius V. P. nurodymus, A. P. dalį pinigų per kelis kartus, tą pačią dieną, tai yra 2015 m liepos 03 d., tikslus laikas nenustatytas, išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko, perdavė juos nenustatytiems V. P. nurodytiems asmenims, 20 eurų pervedė į V. P. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2015-07-04 30 eurų pervedė į S. R. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2015-07-05 80 eurų pervedė į S. R. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir 20 eurų į S. E. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), dalį pinigų, tiksliai nenustatytu metu ir laiku pervedė į V. P. nurodytu kodu esančią sąskaitą, (duomenys neskelbtini) prekybos centre, (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) lažybų punkte. Tokiu būdu, kaltinamasis apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajam G. J. priklausančius 570 eurų.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. su nukentėjusiuoju V. L. telefonu 2015 m liepos 06 d., tikslus laikas nenustatytas, sutarė, kad pastarasis pirks iš jo traktorių „Belarus“ ir 2015 m. liepos 7 d. tikslus laikas nenustatytas, kaip avansą už norimą įsigyti traktorių, V. L. pervedė kaltinamajam 5600 eurų į nurodytą A. P. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). A. P., nežinodamas, kad vykdoma nusikalstama veika, vykdydamas tolesnius V. P. nurodymus, tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu laiku, per kelis kartus dalį pinigų išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį pinigų tą pačią dieną, tai yra 2015 m liepos 7 d., tikslus laikas nenustatytas, perdavė nenustatytiems V. P. nurodytiems asmenims, po ko 300 eurų pervedė į (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančio I. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir 150 eurų į M. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 200 eurų pervedė į V. P. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 150 eurų pervedė į S. E. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 150 eurų pervedė į S. R. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2015-07-08 150 eurų pervedė į S. E. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), dalį pinigų, tiksliai nenustatytu metu ir laiku pervedė į V. P. nurodytu kodu esančią sąskaitą, (duomenys neskelbtini) prekybos centre, (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) lažybų punkte, tokiu būdu apgaule įgijo nukentėjusiajam V. L. priklausančius 5600 eurų.

Apeliaciniu skundu V. P. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti iš sušvelninti jam paskirtą bausmę.

2.1. Nuteistasis nurodo, kad nuo pat pirmos apklausos pripažino savo kaltę, padarytų nusikaltimų neplanavo, be to, yra jauno amžiaus.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmestiNuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.V. P., apeliaciniame skunde keldamas bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas V. P. pritaikytas tinkamai ir bausmė paskirta teisingai.Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis šiais tikslais ir skirti tokią bausmę, kuri būtų būtina ir kartu pakankama priemonė nurodytiems tikslams pasiekti.

8.1. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

8.2. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokia situacija nėra susidariusi. V. P. nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu jis buvo teistas net 14 kartų, naują nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kas rodo jo pavojingumo visuomenei pobūdį bei nenorą taisytis. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs minėtas aplinkybes, V. P. asmenybę, jo nuolat daromus nusikaltimus, neišnykusius teistumus, pirmosios instancijos teismas V. P. paskyrė griežčiausią BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio trukmę paskyrė sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad V. P. pilnai pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pirmosios instancijos teismas jam paskirtą bausmę sumažino 1/3 ir galutinę bausmę paskyrė - laisvės atėmimą vieneriems metams.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui ir todėl yra tinkamai individualizuota. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. P. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, ir švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. P. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti, 2016 m. balandžio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.