- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-6-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24105-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Aurelija Sadauskaitė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- J. L.
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-651/2019
Teisėja Vaida Railienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24105-2018-6
2019 m. sausio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijos Sadauskaitės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė J. L. – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Arešto bausmę paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti įsiteisėjus nuosprendžiui nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Nuteistasis J. L. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2018 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 12 val. 59 min. iki 13 val. 01 min., iš UAB „P“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), J. L. pagrobė nedidelės vertės svetimą - UAB „P“ nuosavybės teise priklausantį turtą – vienuolika vienetų skustuvo „Gillette Fusion“ galvučių, kurio vieno vieneto vertė - 16,59 Eur. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis J. L. padarė bendrą - 182,49 Eur vertės turtinę žalą UAB „P“.
2. Plungės apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pripažino J. L. kaltę padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje baudžiamąjį nusižengimą ir įvertinęs nuteistojo asmenybę, padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį, kaltės formą, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) sprendė, kad nuteistajam yra pagrindas paskirti arešto bausmę, nustatant maksimalią šios bausmės trukmę, numatytą BK 49 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
1. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. L. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir sušvelninti paskirtą bausmę. Mano, kad paskirta 30 parų arešto bausmė jam yra per griežta.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (Palanga) prašo nuteistojo J. L. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, įvertino BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, dėl to teisingai parinko bausmės dydį. Paskirta bausmė nėra per griežta. Įvertinus J. L. charakterizuojančią medžiagą, paskirta bausmė, kuri didesnė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, leis pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo J. L. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Mano, kad teismo paskirta 30 parų arešto bausmė yra per griežta.
5. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
6. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo apeliantui paskirta arešto bausme ir jos dydžiu. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus daryti priešingą išvadą, nėra pagrindo.
7. Už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Nuteistajam buvo paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino jo charakteristiką: teistas 9 kartus, 6 kartus už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Baudžiamąjį nusižengimą padarė nepraėjus nė mėnesiui po arešto bausmės, paskirtos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, atlikimo. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų už smulkų svetimo turto pagrobimą. Atsižvelgė į tai, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos, kuriose J. L. taip pat kaltinamas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo socialinius ryšius: niekur nedirba, nevedęs, šeimos ir išlaikomų asmenų neturi.
8. Esminis apelianto argumentas, dėl ko prašo sušvelninti paskirtą bausmę yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė. Tačiau pažymėtina, kad į ją apylinkės teismas atsižvelgė. Kartu apylinkės teismas įvertino ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios ir lėmė griežčiausios bausmės rūšies parinkimą bei maksimalų šios bausmės taikymo terminą. Vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas, įvertinus jas kitų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo švelninti bausmę, kuri, kolegijos įsitikinimu, nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas griežčiausią bausmės rūšį ir paskirdamas maksimalų jos terminą, visiškai pagrįstai įvertino tai, kad J. L. lėšų pragyvenimui gauna sistemingai darydamas nusikalstamas veikas ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam jokios įtakos neturėjo. J. L. būdamas ne kartą teistas, puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, sąmoningai pasirinko veikimo būdą – vėl įvykdė nusikalstamą veikas rizikuodamas savo laisve. Visos aplinkybės suponuoja išvadą, kad sutrumpinti arešto taikymo terminą, nėra jokio pagrindo. Be kita ko, buvo taikyta BK 64¹ straipsnio nuostata ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Įvertinus tai dar labiau švelninti bausmę, nėra jokio pagrindo. Jokių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo paskirta bausmės rūšimi bei jos dydžiu, apeliantas nenurodė, kolegija jų taip pat neįžvelgia.
9. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas būtinas sąlygas, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl sušvelninti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo J. L. apeliacinį skundą.