Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui M. D., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. B. prašė nustatyti nepilnamečio vaiko E. D. a.k(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. B., motinos gyvenamojoje vietoje; nustatyti sekančią nepilnamečio vaiko E. D. a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu M. D. tvarką: tėvas su dukterimi E. D. gali bendrauti kas antrą savaitę, vieną iš pasirinktų darbo dienų. Apie planuojamą dukters aplankymą M. D. privalo informuoti V. B. prieš 1-2 (vieną-dvi) dienas prieš planuojamą atvykimą SMS žinutėmis, kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis; priteisti iš atsakovo M. D. a.k(duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. D. a.k(duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas LRV nustatyta tvarka, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki dukters pilnametystės; teikiamą materialinį išlaikymą dukrai E. D. uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti vaiko motinai V. B., su kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta; priteisti iš atsakovo M. D. valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas M. D. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesinius dokumentus gavęs, jo prašymu byla paskirta 2024-02-09 po pietų, nes kitu laiku nevažiuoja visuomeninis transportas. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Renata Kizienė nurodė, kad ieškinys pateiktas laiku. Būtina išspręsti su nepilnametės priežiūra susijusius klausimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė V. B. paaiškino, kad santuokos su atsakovu M. D. nebuvo sudariusi. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė duktė E.. Tėvystę atsakovas pripažino gera valia. Atsakovas dirbo užsienyje, jų santykiai buvo normalūs iki įvykusio smurto. Atsakovas nėra nusišalinęs nuo bendravimo su dukra. Kai jie kalba per mesendžerį, E. džiūgauja, neša tėčiui žaisliukus, jo pasiilgsta. Prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Dukra nuolat gyvena su ja, jos namuose jaučiasi saugi. Dėl bendravimo tvarkos, nori, kad atsakovas ją prieš dvi dienas įspėtų apie planuojamą vaiko aplankymą. Neplanuotas vaiko aplankymas, traumuoja kitus šeimos narius, nes ji augina dar dvi dukras. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedirba, ji nori, kad jos namuose jis dukrą lankytų tik darbo dienomis. Vyresnės dukros tuo metu būna mokykloje, o dėl patirto smurto vyresnioji dukra M. bijo ir nenori su juo susitikti. Prašė priteisti materialinį išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį. Toks išlaikymas reikalingas būtiniausiems dukters poreikiams patenkinti. Iki 2024-09-01 atsakovas dukters E. išlaikymu rūpinosi, todėl išlaikymą prašė priteisti nuo rugsėjo 1 d. Jos gaunamos pajamos yra vaiko priežiūros pinigai, išmoka vaikams, vyresnių dukrų gaunamas materialinis išlaikymas. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Renata Kizienė nurodė, kad ieškinys pateiktas laiku. Nepilnamečio poreikiai turi būti tenkinami ir prašomas priteisti materialinis išlaikymas po 250,00 Eur. atitinka geriausius vaiko interesus. Nepilnametei E. V. B. šeimoje sudarytos saugios gyvenimo sąlygos, todėl mano, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiks geriausius nepilnametės E. D. interesus. Ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka geriausius nepilnametės poreikius.

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis), arba pradėdami gyventi skyriumi (šio kodekso 3.73 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (šio kodekso 3.53 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Šiuo atveju ieškovė savo reikalavimą priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymo, grindžia padidėjusiais sūnaus poreikiais, tuo pačiu ir pasikeitusia ekonomine situacija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Šiuo atveju, ieškovė V. B. yra vaiko priežiūros atostogose. Šeimos pajamos yra vaiko priežiūros išmoka, išmokos už vaikus, priteistas materialinis išlaikymas vyresniosioms dukros, kurių tėvas yra kitas asmuo.

Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šalių dukters poreikiams tenkinti per mėnesį išleidžia visas gaunamas sumas. Be to, visiškai sutiktina su ieškovės argumentais, kad vaikui augant, natūraliai didėja ir vaiko poreikiai, todėl išlaikymas turi patenkinti augančio vaiko poreikius.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K. , bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš vaiko tėvų, atsižvelgiant į vaiko interesus. Ieškovė prašo nepilnametės E. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Kartu gyventi su ja dukrai saugu, jai užtikrintos visos būtinos sąlygos augti ir vystytis. Tai patvirtino ir 2023-12-19 teismui pateikta išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, VTAĮT prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė posėdžio metu. Nepilnametės E. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Atsakovas atsiliepimo nepateikė ir nuomonės šiuo klausimu neišsakė.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra

Ieškovė patvirtino, kad tėvo ir dukters ryšys nenutrūkęs. Dukra E. džiaugiasi tėvo skambučiais, jo nepamiršo. Ji nori, kad bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis būtų tęsiamas ir toliau. Sutinka, kad tėvas atvyktų į jos gyvenamąją vietą ir bendrauti su dukra gyvai, bet apie savo atvykimą informuotų prieš dvi dienas. Neplanuotas vaiko aplankymas, traumuoja kitus šeimos narius, nes ji augina dar dvi dukras. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedirba, ji nori, kad jos namuose jis dukrą lankytų tik darbo dienomis. Vyresnės dukros tuo metu būna mokykloje, o dėl patirto smurto vyresnioji dukra M. bijo ir nenori su juo susitikti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovės V. B. gyvenamasis būstas nėra didelis, o savaitgaliais namuose būna ir paauglės dukros, todėl bendravimui su nepilnamete E. šeimai kyla daug nepatogumų. Dėl šių priežasčių yra pagrindas manyti, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra racionali ir atitinkanti susiklosčiusią situaciją.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovo.

Ieškovė V. B. teikdama teismui ieškinį, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jai VGTPT skyrė advokatą. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 15,86 Eur, žyminis mokestis 90,00 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 268, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. D. gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. B., motinos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti sekančią nepilnamečio vaiko E. D. gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu M. D. tvarką: M. D. su dukra E. bendrauja kas antrą savaitę iš pasirinktų darbo dienų, o savaitgaliais bendravimas negalimas, apie planuojamą susitikimą su vaiku, ne vėliau kaip prieš dvi dienas praneša vaiko motinai V. B., telekomunikacinėmis priemonėmis, tikslu aptarti susitikimo su vaiku vietą, laiką ir trukmę, tėvo ir dukters bendravimas telefonu, kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jei skambučiai netrukdo įprastam vaiko dienos režimui.

Priteisti iš atsakovo M. D. a.k(duomenys neskelbtini) materialinį nepilnametės dukros E. D. gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas LRV nustatyta tvarka, nuo 2023 m. rugsėjo 1d. iki dukters pilnametystės. Teikiamą materialinį išlaikymą dukrai E. D. uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti vaiko motinai V. B..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 243,33 Eur už antrinę teisinę pagalbą, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtis (Įmoka už antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 105,86 Eur (vieną šimtą penkis eurus 86 centus) bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.