Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo ieškoves J. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškoves J. K. ieškini atsakovei L. S. del buto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys A. S., Vilniaus m. 5-jo notaru biuro notare V. T..

Aprašomoji dalis

nustate:

Tretysis asmuo Vilniaus miesto 5-asis notaru biuras atsiliepimo i J. K. ieškini nepateike, praše byla nagrineti nedalyvaujat notarei, sprendima priimti teismo nuožiura.

Vilniaus m. 2 apylinkes teismas 2010-07-14 sprendimu ieškini atmete; priteise valstybei iš ieškoves J. K. procesiniu dokumentu iteikimo išlaidas – 39,60 Lt. Teismas nustate, kad ieškove J. K. ir Š. S. susituoke 1985-05-30 Vilniaus miesto civilines metrikacijos skyriuje, akto irašo Nr. 1927. Pagal 1992-07-15 pirkimo-pardavimo sutarti, iregistruota Vilniaus m. 2-ojo notaru biuro notares S. N., registro Nr. 5-7136, ieškove santuokos su Š. S. metu už 4849 Lt privatizavo 32,39 kv.m. vieno kambario buta su rusiu, esancius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš buto privatizavimo dokumentu, gautu iš Vilniaus miesto savivaldybes administracijos (duomenys neskelbtini) seniunijos, matyti, kad J. K. bei jos sutuoktinis Š. S. susitare, kad butas bus pirktas J. k. vardu, ka patvirtina susitarimas, o už nurodyta buto pirkima sumoketa J. K.. Š. S. mire (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ginco butas nuosavybes teise iregistruotas ieškoves J. K. vardu; pirkimo-pardavimo momentu galiojes 1964 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. itvirtino sutuoktiniu turto bendrumo prezumpcija, pagal kuria turtas, igytas santuokos metu, nors ir vieno iš sutuoktiniu vardu, pripažistamas abieju sutuoktiniu bendraja jungtine nuosavybe. Teismas nepagristais laike ieškoves teiginius, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškoves asmenine nuosavybe, nes pirktas už jos asmenines lešas, be to, 2003-02-12 sutuoktinis Š. S. raštu buvo aiškiai išreiškes valia del turto isigijimo ne bendrosios jungtines, bet asmenines J. K. nuosavybes pagrindu. Teismas atsižvelge ir i tai, kad ginco butas buvo privatizuotas Butu privatizavimo istatymo pagrindu, kurio 5 str. nustate, kad butu, privatizuotu pagal ši istatyma, nuosavybes teises klausimas turi buti sprendžiamas pagal šeimos istatymus, jeigu butas buvo privatizuotas santuokos metu, kas nustatyta ir nagrinejamoje byloje. Teismas vadovaudamasis CK 3.88 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimu Nr. 9 „Del istatymu taikymo teismu praktikoje, nagrinejant civilines bylas del privatizuotu butu padalijimo“, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2003-05-07 nutartimi civilineje byloje Nr. 3K-3-420/2003, atmete ieškoves motyva, kad jos lešomis igytas ginco butas tampa jos asmenine nuosavybe, kaip prieštaraujanti imperatyvioms istatymo normoms ir teismo praktikai. Ieškove grindžia ieškinio reikalavimus aplinkybe, kad sutuoktinis Š. S. dalyvaujant liudytojoms A. S. bei J. D. pasiraše 2003-12-02 rašta, kuriuo jis perleidžia jam priklausancia buto dali ieškovei, i ji nepretenduoja, laikydamas, kad ginco butas yra ieškoves nuosavybe, ka ir patvirtino apklaustos teisminio nagrinejimo metu liudytojos. Teismas sprende, kad 2003-12-02 pasirašytas Š. S. raštas nesukelia teisiniu pasekmiu kaip dovanojimo sandoris, negalioja del imperatyviu teises normu pažeidimo, taip pat šiame dokumente nera aiškiai išreikštos Š. S. valios ginco buta padovanoti sutuoktinei J. K., negalima vertinti šio rašto turinio kaip asmenini testamenta, nes jis surašytas ne Š. S., o J. K. ranka, be to, jame nurodoma, kad visas ginco butas priklauso J. K. ir nurodoma Š. S. valia gyventi šiame bute iki mirties, o J. K. teise disponuoti savo nuožiura. Taip pat šio rašto negalima vertinti kaip turto padalijo sandorio, nes jis nera notarines formos, neiregistruotas viešame registre. Kaip teisingai nurode atsakove, nuo 2003-12-02 susitarimo sudarymo iki Š. S. mirties praejo beveik penkeri metai, todel J. K. bei Š. S. turejo galimybe pasinaudoti notaro paslaugomis ir tinkamai apiforminti sandori. Teismas sprende, kad ieškove savo ieškinio reikalavimu neirode.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teiseju kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinemis aplinkybemis ir surinktais irodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje tinkamai aiškino ir taike materialines teises normas, reglamentuojancias santuokoje igyto turto teisini režima ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose; sprendimas teisetas ir pagristas (CPK 326 str. 1 p. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso, isigaliojusio 2001-07-01, normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam isigaliojus. Tarp ieškoves ir atsakoves kilo gincas del buto, privatizuoto ieškoves ir jos velionio sutuoktinio santuokos metu 1992-07-15 Butu privatizavimo istatymo numatytais pagrindais ir tvarka, todel šaliu teisiniams santykiams taikytinos ginco santykiu atsiradimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso nuostatos bei aktualus Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Butu privatizavimo istatymo bei SŠK 21 str. normu aiškinimas.

SŠK 21 str. 1 d. itvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktiniu igytas santuokos metu, yra bendroji jungtine ju nuosavybe ir sutuoktiniai turi lygias teises ji valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Teiseju kolegija sutinka su apeliantes teiginiu, kad kiekviena istatymo nustatyta prezumpcija gali buti paneigta leistinomis irodinejimo priemonemis, taciau nagrinejamoje byloje teismas pagristai atmete ieškini kaip neirodyta, todel negalima sutikti su skundo argumentu, jog teismas netinkamai aiškino bei taike materialines teises normas, reglamentuojancias sutuoktinio turto teisinio režimo nustatyma nagrinejamoje byloje.

Ginco butas buvo igytas santuokoje 1992-07-15 Butu privatizavimo istatymo tvarka ir iregistruotas viešajame registre ieškoves J. K. vardu. Sutuoktiniai J. K. ir Š. S. 1991-12-11 pasiraše susitarima privatizuoti buta J. K. vardu, susitarimo grafoje, pildomoje tuo atveju, jeigu sutuoktiniai susitaria pirkti buta bendrosios jungtines nuosavybes teise, jokiu irašu nera (b.l. 18, t.1). Ši aplinkybe bei tai, kad privatizuojant buta buvo panaudoti J. K. investiciniai cekiai, irodo sutuoktiniu susitarima privatizuoti buta J. K. asmenines nuosavybes teise. Teismas teisingai ivertino šias aplinkybes, pagristai remesi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose bei pažymejo, kad privatizuojant butus pagal Butu privatizavimo istatyma butai, isigyti nors ir už vieno sutuoktinio asmenines lešas (investicinius cekius) laikytini bendraja sutuoktiniu nuosavybe, net susitarimas privatizuoti buta vieno iš sutuoktiniu vardu nepaneigia SŠK 21 str. itvirtintos santuokoje igyto turto bendrumo prezumpcijos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2003-05-07 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-420/2003), pagrista teismo išvada, kad 1991-12-11 susitarimas pirkti buta J. K. vardu ir jos investiciniu cekiu panaudojimo faktas sutuoktiniu susitarimo privatizuoti buta J. K. asmenines nuosavybes teise neirodo. Apeliantes argumentai, kad butas buvo iregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre tik ieškoves vardu ir duomenu apie tai, kad butas yra sutuoktiniu bendroji jungtine nuosavybe nebuvimas irodo sutuoktiniu susitarima, jog butas bus privatizuotas ieškoves asmenines nuosavybes teise, atmetami. Principine nuostata, kad turto, kuris yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, savininkais viešame registre turi buti nurodyti abu sutuoktiniai, atsirado po 2000 m. Civilinio kodekso isigaliojimo (CK 3.88 str. 3 d.), ginco butas buvo iregistruotas J. K. vardu nuo 1992-07-15 (b.l. 9, t.1), galiojant SŠK normoms, t. y. turto iregistravimas vien J. K. vardu jos asmenines nuosavybes i ši daikta neirodo. Teiseju kolegija taip pat pažymi, kad nuosavybes teise i privatizuota buta sutuoktiniams atsirado specialaus teises akto – Butu privatizavimo nustatyta tvarka ir pagrindais, todel sutuoktiniu susitarimo del buto privatizavimo turinys turi buti vertinamas jo atitikimo teisiniu santykiu atsiradimo metu galiojusioms teises normoms, reglamentavusioms santuokos metu igyto turto teisinio režimo nustatyma – SŠK normoms.

Teismo išvados visiškai atitinka suformuotai teismu praktikai bylose del privatizavimo budu santuokoje igyto turto teisinio režimo nustatymo; esminiai šios teismu praktikos nuostatai glaustai išdestyti Lietuvos Aukšciausiojo Teismo septyniu teiseju kolegijos 2002-05-02 nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-7-311/2002; teismas išaiškino, kad atsižvelgiant i tai, kad Butu privatizavimo istatymo prasme butas santuokoje esantiems asmenims budavo parduodamas kaip šeimai, bendram naudojimui, Butu privatizavimo istatymo 5 straipsnio nuoroda i šeimos istatymu taikyma turi buti suprantama kaip nuoroda butent i SŠK 21 straipsnyje nustatyta sutuoktiniu bendrosios jungtines nuosavybes teisinio režimo taikyma. Tai užtikrina abieju sutuoktiniu lygias teises santuokos metu igyto turto atžvilgiu. Sutuoktiniu turtui sutartinio teisinio režimo taikymas SŠK numatytas nebuvo. SŠK galiojimo metu igytam turtui galejo buti taikomas tik toks teisinis režimas, kuris šiame kodekse buvo numatytas, t. y. turto teisinis režimas pagal istatyma. Susitarimai del turto, kuris santuokos metu sutuoktiniu bus igyjamas ateityje, teisinio režimo, pagal SŠK nebuvo galimi, skirtingai nuo naujojo CK, isigaliojusio 2001-07-01. Todel byla nagrinejusiems teismams nustacius, jog ginco butas buvo igytas ji privatizavus pagal Butu privatizavimo istatyma šaliu santuokos metu, toks butas neabejotinai turejo buti pripažintas abieju sutuoktiniu bendraja jungtine nuosavybe.

Apeliante nepagristai remesi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008-10-06 nutartimi civilineje byloje Nr. 3K-3-453/2008, kurioje išaiškinta, kad jeigu turtas yra išviešintas viešame registre ir nurodytas vienas iš turto savininku, o turtas nepažymetas kaip bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe – tretieji asmenys gali remtis viešo registro duomenimis arba teismo keliu reikalauti pripažinimo, kad asmeninis turtas to asmens, kurio vardu jis išviešintas, yra bendroji jungtine nuosavybe. Apeliantes cituojamos civilines bylos aplinkybes iš esmes skiriasi nuo nagrinejamos bylos aplinkybiu – joje buvo sprendžiamas skolininko dalies nustatymo klausimas, kai turtas, i kuri nukreipiamas išieškojimas, buvo teisiškai iregistruotas po CK isigaliojimo.

Apeliante taip pat remesi sutarciu aiškinimo taisyklemis (CK 6.193 str. 1, 2 d.) ir nurode, kad sutartys turi buti aiškinamos sažiningai, turi buti nagrinejami tikrieji sutarties šaliu ketinimai, turi buti aiškinama atsižvelgiant i tai, kokia prasme jai tokiomis pat salygomis butu suteike analogiški šalims protingi asmenys. Apeliante teigia, jog faktas, kad Š. S. 1985 m. išvyko iš Baltarusijos, palikdamas visa turta (duomenys neskelbtini) kaime vaikams, liudytoju J. D. ir A. S. parodymai bei Š. S. pareiškimas patvirtina jo valia del to, kad ginco butas priklausytu jo sutuoktinei J. K. asmenines nuosavybes teise; atitinkamai turi buti aiškinama ir ginco buto privatizavimo sutartis. Teiseju kolegijos vertinimu, teismas sutarciu aiškinimo taisykliu nepažeide; del jau išdestytu argumentu. Š. S. raštelis (b.l. 10-12, t.1) ir liudytoju parodymai, jog J. K. norejo, kad privatizuotas butas atitektu jai, teismo išvadu apie buto teisini režima jo isigijimo metu nepaneigia, o jo valia palikti savo buto dali ieškovei, kaip teisingai nurode pirmosios instancijos teismas, nebuvo tinkamai iforminta testamentu ar dovanojimo sutartimi.

Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai ju nepaneige. Del to nera pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiama teismo sprendima (CPK 263, 329-330 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padejejo, dalyvavusio nagrinejant byla, pagalba, tai pat už pagalba rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatu tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose del užmokescio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.). Atsakove L. S. patyre apeliacines instancijos teisme 2 400 Lt advokates atstovavimo išlaidu (1 800+600). Teiseju kolegija, atsižvelgdama i tai, kad byloje sprendžiami teisiniai klausimai nera nauji, teismu praktika sprendžiant byloje iškeltas problemas pilnai suformuota (Rekomendaciju 2.7p.), sumažina iš apeliantes priteisiamu atstovavimo išlaidu dydi iki 1 200 Lt.

Iš apeliantes valstybei priteisiamos dokumentu siuntimo išlaidos apeliacines instancijos teisme (b.l. 79, t.2) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutare:

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendima palikti nepakeista.

Priteisti atsakovei L. S. iš ieškoves J. K. 1 200 Lt (viena tukstanti du šimtus litu) atstovavimo išlaidu apeliacines instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantes J. K. 9,77 Lt (vienuolika litu, 40 centu) pašto išlaidu apeliacines instancijos teisme valstybes biudžetui, sumokamu banke i Surenkamaja saskaita (imokos kodas 5660).