Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens V. J. atstovės advokatės Rasos Stankauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas paliktas galioti, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. J. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2020 m. balandžio 27 d. 22.27 val. Vilniaus miesto savivaldybėje vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. duomenys neskelbtini, viršijo nustatytą 50 km/h greitį, važiuodamas 117 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), leistiną greitį viršijo 67 km/h. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje. V. J. skirta 500 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su V. J. atstovės advokatės apeliacinio skundo motyvais bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo, tinkamai įvertino byloje duomenis ir pagrįstai sprendė, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas surinkus pakankamai duomenų V. J. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo pagrįsti. Pateiktame apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų bei jas pagrindžiančių motyvų.

8. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir savo reguliavimo metodu bei kitais ypatumais panašiame baudžiamajame procese. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota baudžiamosiose bylose taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra aktuali ir ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo kontekste (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-209-1020/2018). Kasacinis teismas yra akcentavęs, jog teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Šiame kontekste pastebėtina, jog tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

9. Apygardos teismas negali sutikti su advokatės skunde nurodytu argumentu, kad aplinkybę, jog automobilį BMW, valst. Nr. duomenys neskelbtini, administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo ne V. J., o V. N., patikimai patvirtina į UAB „duomenys neskelbtini“ pateikti asmenybę patvirtinantys dokumentai, o būtent šio asmens paso kopija. Advokatė, įvertinusi V. N. paso nuotrauką bei pažeidimo nuotrauką, nurodo akivaizdžiai matanti panašumus, tiek smakro formos, tiek amžiaus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nubaustasis V. J. taip pat viso proceso metu nuosekliai teigė, jog administracinio nusižengimo padarymo metu, tai yra 2020 m. balandžio 27 d., 22.27 val., automobilį BMW, valst. Nr. duomenys neskelbtini, vairavo ne jis. Atkreipė teismo dėmesį į UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktą informaciją apie asmenį, tariamai 2020 m. balandžio 27 d. vairavusį minėtą automobilį, nurodė šios asmens vardą ir pavardę (V. N.), gimimo datą, vairuoto pažymėjimo numerį, išdavimo datą ir išdavusią instituciją bei pateikė šios asmens vairuotojo pažymėjimo ir paso kopijas (b. l. 10–12, 36), kuriose matyti jo veidas bei tai, kad jis yra Ukrainos Respublikos pilietis. Apygardos teismas pastebi, kad šiuo atveju nėra duomenų, kada konkrečiai UAB „duomenys neskelbtini“ gavo šiuos Ukrainos piliečio asmens duomenis, tai yra, ar nusižengimo padarymo dieną, prieš tai, ar po to, todėl vien jų pateikimas Institucijai anaiptol nėra įrodantis, kad nusižengimą padarė, tai yra automobilį, viršijusį greitį, vairavo V. N.. Be to, kaip pagrįstai sprendė tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, šią nubaustojo nurodytą versiją patikimai paneigia byloje surinktų kitų įrodymų visuma.

10. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad leistino greičio viršijimas buvo užfiksuotas stacionariu greičio matavimo prietaisu PS-954844, nustatytas pažeidimo užfiksavimo laikas – 2020 m. balandžio 27 d. 22.27 val., pažeidimo vieta – Vilniaus miesto savivaldybė, koordinatės (protokolo duomenimis – X:6065551.0, Y:581841.0). Nusižengimo užfiksavimo metu taip pat buvo padaryta nuotrauka, kurioje matyti automobilio modelis, valstybinis numeris (BMW, valst. Nr. duomenys neskelbtini ir jį vairavęs asmuo (b. l. 19). Tikrinant šiuos duomenis, buvo gautas VĮ ,,Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas, iš kurio matyti, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra valdomas UAB „duomenys neskelbtini“.

11. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad itin svarbiu įrodymu, patikimai pagrindžiančiu V. J. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo, yra stacionariu greičio matavimo prietaisu nusižengimo metu padaryta nuotrauka, kurioje yra užfiksuotas automobilį BMW, valst. Nr. duomenys neskelbtini vairavęs asmuo (b. l. 19). Pažymėtina, kad, iš tiesų, byloje esanti stacionariu greičio matuokliu užfiksuota nuotrauka nėra labai geros kokybės, tačiau jos pilnai pakanka konstatuoti, kad automobilį vairavo ne automobilį valdančios bendrovės nurodytas asmuo V. N.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas nurodė net 4 asmenis, galėjusius vairuoti minėtą automobilį nagrinėjamo įvykio dieną. Tai kelia papildomas abejones dėl jo pateiktų duomenų patikimumo. Iš byloje esančių V. N. asmens dokumentų kopijų (vairuotojo pažymėjimo ir paso) matyti, kad šis asmuo amžiumi ir veido forma iš tiesų panašiausias iš visų nurodytų asmenų į pažeidimo nuotraukoje užfiksuotą vyrą, tačiau paso nuotraukoje, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, V. N. plaukų augimo linija visiškai neatitinka vyro, užfiksuoto pažeidimo nuotraukoje, duomenis. V. N. plaukų augimo linija ties kakta sudaro aiškų trikampį, tuo tarpu pažeidimo nuotraukoje užfiksuoto vyro plaukai eina tiesia linija. Advokatės skundo argumentas, jog V. N. paso nuotrauka daryta po metų nuo pažeidimo padarymo, todėl įvykio dieną jo plaukai galėjo atrodyti kitaip, nėra įtikinama. Pakartotinai įvertinus automobilyje pažeidimo padarymo metu užfiksuoto asmens ir V. N. išvaizdos skirtumus, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu, jog V. N. nusižengimo padarymo metu automobilio nevairavo. Taip pat aptariama nuotrauka leidžia daryti išvadą, kad nusižengimo padarymo metu automobilį, kuris viršijo greitį, vairavo būtent V. J..

12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, automobilį BMW, valst. Nr. duomenys neskelbtini, periodiškai vairuodavo V. J. tėvas R. J. bei jo motina, dirbusi UAB „duomenys neskelbtini“ buhaltere ir tuo metu minėtu automobiliu važinėjusi į darbą. Šį faktą bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino ir pats V. J.. Jis neneigė, kad gyvena kartu su savo motina ir aptariamą transporto priemonę yra matęs, žino, kad ja naudojasi jo motina darbiniais reikalais. Taigi, įvertinus šiuos įrodymus, yra spręstina, kad nepaisant to, jog BMW automobilis priklauso UAB „duomenys neskelbtini“ ir, pasak atstovės, jokių teisinių sąsajų su minėta bendrove neturintys asmenys negali jo vairuoti, visgi, kaip nustatyta, automobiliu naudojasi su UAB „duomenys neskelbtini“ sietinos V. J. motinos šeimos narys, o pačiam V. J. ši transporto priemonė buvo prieinama. Kaip matyti iš pažeidimo nuotraukos, V. J. atitinka minėtoje nuotraukoje užfiksuoto vyro požymius. Jis yra panašaus amžiaus, vairuojant nešioja akinius (šį faktą jis patvirtino bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu), veido forma, smakro linija, kaktos ir plaukų augimo linijos forma yra tokios pačios. Išvadą, kad jis vairavo minėtą automobilį aptariamu laiku, sustiprina ir informacija, esanti Administracinių nusižengimų registro išraše apie registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, iš kurių matyti, kad V. J. ir anksčiau yra baustas už greičio viršijimą vairuojant transporto priemonę (b. l. 61–63). Priešingai, nei nurodo advokatė, minėtą išvadą sustiprina ir nusižengimo padarymo laikas (22.27 val. vėlus vakaras) bei vieta, kuri yra šalia V. J. gyvenamosios vietos, tai yra už 4 kilometrų. Aptartų įrodymų visuma leidžia patikimai spręsti, jog automobilį vairavo būtent V. J..

13. Advokatė skunde nurodo, kad policijos pareigūnai netyrė paskutinės UAB „duomenys neskelbtini“ policijai pateiktos versijos, kad transporto priemonę vairavo V. N., kad įrodinėjimo pareigą pareigūnai iš esmės perkėlė V. J.. Vertindamas šiuos argumentus teismas atsižvelgia į tai, kad pagal bylos duomenis, Institucija analizavo visą gautą informaciją, UAB „duomenys neskelbtini“ nurodytų asmenų kaltė nepasitvirtino. V. N. buvo nurodytas ketvirtas galimai tą patį automobilį įvykio metu vairavęs asmuo, todėl logiška, kad policijos pareigūnai lygiagrečiai tikrino ir kitas galimas nustatyto pažeidimo padarymo versijas. Apygardos teismas, siekdamas dar kartą patikrinti apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės iškeltą versiją, jog V. J. inkriminuotą veiką padarė ne jis, o V. N., siekė apklausti pastarąjį asmenį, tačiau informacijos apie teismo pranešimo apie teismo posėdį, siųsto jo paties nurodytu gyvenamosios vietos adresu, įteikimą V. N. negauta. Teismas taip pat kvietė į posėdį apklausai ir UAB „duomenys neskelbtini“ vadovą Š. S., kuris Institucijai pranešė apie asmenis, galimai padariusius administracinį nusižengimą. Informacija apie teismo posėdį buvo siųsta turimu jo darbo vietos adresu, tačiau gauti duomenys, kad kviečiamas asmuo bendrovėje jau nebedirba, jokių jo kontaktinių duomenų jos atstovai neturi, nes asmuo naudojosi tarnybiniu telefonu ir pagal bendrovės turimus duomenis, jis yra išvykęs į užsienį. Taigi, abiejų minėtų asmenų buvimo vieta teismui nežinoma. Tokioje situacijoje byla išnagrinėta remiantis byloje turimais duomenimis.

14. Dėl advokatės išreikštos pozicijos, kad su skundu apygardos teismui pateiktas, notariškai patvirtintas V. N. prisipažinimas dėl padaryto pažeidimo turi didesnę įrodomąją galią, prioritetinę įrodomąją reikšmę prieš kitus įrodymus, pastebėtina, kad teismas savo sprendimą grindžia laikantis įstatymo reikalavimų byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai ir įvertinęs jų visumą, nurodo, kuriais jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėsto tokio įrodymo vertinimo motyvus, jokiems įrodymams neteikdamas prioriteto prieš kitus. Kaip jau minėta šioje nutartyje, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Todėl advokatės pateiktas V. N. pareiškimas buvo vertintas greta kitų byloje surinktų įrodymų. Jis prieštarauja byloje aptartų patikimų duomenų visumai, tad pagrindo juo vadovautis nėra.

15. Taigi, nurodytų ir išanalizuotų įrodymų visuma, sujungus juos į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl V. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Priimant Institucijos nutarimą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį buvo vadovautasi byloje surinktų įrodymu visuma bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ANK 569 straipsnio 4 dalis), kurių pagrindu padarytų išvadų teisingumas apygardos teismui abejonių nekelia. V. J. paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu vienam mėnesiui, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, apygardos teismo vertinimu, taip pat paskirta teisingai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. J. atstovės advokatės Rasos Stankauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.