Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-25 · Civilinė byla Nr. 2S-321-739/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-25
Bylos Nr.
2S-321-739/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00753-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
E. V.
Kreditorius
ADB „Gjensidige“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-321-739/2021Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00753-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4.; 3.5.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 25 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės V. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2091-1000/2021 pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų, išieškotoja ADB „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į antstolę V. Ž. su skundu dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skundu prašė panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – areštą pareiškėjo sąskaitai, esančiai (duomenys neskelbtini) AS, arba mažinti arešto sąskaitai mastą, leidžiant pareiškėjui laisvai disponuoti sąskaitoje esančiomis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) biudžeto gaunamomis piniginėmis lėšomis. Nurodė, kad yra nedirbantis asmuo, jam mokamos socialinės išmokos, tačiau negali jomis disponuoti, kadangi sąskaita yra areštuota.

2. Antstolė V. Ž. 2021 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. S-21-113-2855 skundą tenkinti atsisakė ir su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėti teismui. Atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą antstolė nurodė, jog antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apylinkės teisme 2015 m. kovo 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4015-589 dėl 23 894 Eur išieškojimo iš skolininko E. V. trečios eilės išieškotojai ADB „Gjensidige“. Nurodė, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (toliau – PLAIS) programoje antstolės V. Ž. arešto nurodytai sąskaitai nėra. Kadangi antstolė areštų sąskaitoms netaiko, todėl nėra aišku dėl kokių priežasčių antstolė turi naikinti jos neįregistruotą areštą sąskaitai. Paaiškino, kad iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad antstolė 2014 m. gegužės 15 d. vykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį byloje Nr. 2‑4015‑589/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo E. V. turtui ADB „Gjensidige“ naudai, tačiau vykdomoji byla baigta 2014 m. liepos 30 d., o areštas galimai įregistruotas remiantis šia teismo nutartimi. Manė, kad naikinti antstolės neįregistruoto arešto pareiškėjo sąskaitai nėra teisinio pagrindo, kadangi antstolės iniciatyva jis nėra įregistruotas.

3. Suinteresuotas asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo E. V. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies – pakeitė 2014 m. gegužės 8 d. nutarties rezoliucinę dalį ir išdėstė ją taip: „Atsakovui E. V. neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų ar turint jų mažiau kaip už 75472,60 Lt sumą, areštuoti skolininko pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose bendrai 75472,60 Lt sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškove UAB „PZU Lietuva“ pagal teismui pateiktą ieškinį, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, leidžiant E. V. laisvai disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, gautomis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžeto“; likusią skundo dalį atmetė.

5. Dėl skundžiamo antstolės 2021 m. vasario 11 d. patvarkymo Nr. S-21-113-2855 teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) būtų priėmusi patvarkymą areštuoti E. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) AS. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įskaitant skolininko piniginių lėšų areštavimą atsiskaitomosiose sąskaitose, ir nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos arba būtų sumažintas jų mastas, turėjo kreiptis su prašymu į teismą, nagrinėjusį bylą, o ne į antstolę. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad antstolė pagrįstai atsisakė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi.

6. Spręsdamas dėl Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties teismas nurodė, kad laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar panaikinti gali teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės. Nustatė, kad 2014 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4015-589/2014 nėra įvykdytas, todėl sprendė, kad naikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias tinkamą teismo sprendimo įvykdymą, pareiškėjo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, teismas rėmėsi CPK 668 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatytas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. birželio 20 d.). Atsižvelgiant į CPK nuostatas, pareiškėjo prašymą mažinti arešto sąskaitai mastą, leidžiant E. V. laisvai disponuoti sąskaitoje esančiomis iš VSDFV biudžeto gaunamomis piniginėmis lėšomis, teismas patenkino, 2014 m. gegužės 8 d. nutarties rezoliucinę dalį pakeisdamas ir sumažindamas arešto mastą.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu antstolė V. Ž. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – E. V. skundą atmesti.

7.1. Apeliantė teigia, kad teismas nutartimi turėjo išnagrinėti skundą dėl antstolio veiksmų, o išsprendė visai kitą klausimą – nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. Apeliantei neaišku kodėl teismas skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies, nors nutartyje nenurodė antstolės veiksmų neteisėtumo. Mano, kad teismas šioje byloje negalėjo nagrinėti skundo dėl antstolio veiksmų ir spręsti klausimo dėl nutarties pakeitimo, pasak apeliantės, teismas skundžiama nutartimi turėjo atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, o kita nutartimi išspręsti klausimą dėl nutarties pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad antstolė pagrįstai atsisakė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi, kadangi minėtos laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos ne antstolės iniciatyva, t. y. antstolės neteisėtų veiksmų nenustatė. Tačiau teismas ta pačia nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą, pareikštą antstolei, mažinti arešto sąskaitai mastą, leisdamas pareiškėjui laisvai disponuoti sąskaitoje esančiomis iš VSDFV biudžeto gaunamomis piniginėmis lėšomis, tokiu būdu pakeisdamas 2014 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos kitoje civilinėje byloje, rezoliucinę dalį. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo E. V. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies.

11. Kaip matyti iš antstolės atskirojo skundo, ji neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas konstatavo, jog antstolė pagrįstai atsisakė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi, su šia skundžiamos nutarties dalimi sutinka ir ginčo dėl jos nėra. Tačiau antstolė nesutinka su teismo sprendimu pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies, kai iš esmės antstolio veiksmų neteisėtumas nekonstatuotas. Antstolė mano, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, negalėjo spręsti klausimo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį ir atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su antstolės išdėstytais argumentais.

13. CPK 513 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Šioje byloje pareiškėjas 2020 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į antstolę su prašymu panaikinti jo sąskaitai taikytą areštą. Antstolė, išnagrinėjusi pateiktą pareiškėjo prašymą, 2021 m. sausio 14 d. skundžiamu patvarkymu jo netenkino, nustačiusi, kad ji savo iniciatyva nėra taikiusi arešto pareiškėjo sąskaitai, tačiau panaikino nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, taip pat nurodė, kad jei sąskaitai pritaikytas areštas teismo nutartimi, šis klausimas turi būti sprendžiamas pagal CPK nuostatas. Antstolės kontoroje 2021 m. vasario 4 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriame nurodoma, kad antstolės patvarkymo pagrindu taikomas areštas pareiškėjo sąskaitai, kad antstolė 2021 m. sausio 14 d. patvarkymu arešto nepanaikino, todėl prašo panaikinti taikomą laikinąją apsaugos priemonę. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad būtent antstolė turi panaikinti teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi būtent tokiais pareiškėjo reikalavimais ir juos grindžiančiais argumentais yra apibrėžtos nagrinėjamos civilinės bylos pagal skundą dėl antstolio veiksmų ribos.

14. Nors, viena vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tačiau, kita vertus, teismo pareiga būti aktyviam, kaip tokia, nesuteikia bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).

15. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas.

16. Šios CPK normos aiškiai nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo klausimai gali būti sprendžiami tik to teismo ir toje byloje, kurioje ginčas yra sprendžiamas ar jau yra išspręstas iš esmės. Todėl šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, negalėjo spręsti kitoje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo klausimo. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, priimta peržengus skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ribas, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo E. V. skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

17. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad E. V. 2020 m. liepos 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams civilinėje byloje Nr. 2‑4015‑589/2014 buvo pateikęs prašymą, kuriuo prašė panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. liepos 24 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė, nutartis įsiteisėjo. Tačiau CPK neužkerta kelio bylos šalims pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo ar jų panaikinimo.

18. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo konstatuoti jokie antstolės neteisėti veiksmai ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti iš dalies, bei į tai, kad teismas, neteisingai taikydamas procesines teisės normas, nepagrįstai išsprendė kitoje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo E. V. skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo E. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Teisėja Dalia Pranckienė