Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo regreso teise, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (56 b. l.), prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (58 b. l.).

Iš 2011-03-16 pretenzijos matyti, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ informavo J. B. apie išmokėtą nukentėjusiajam J. K. 970,40 Lt dydžio draudimo išmoką dėl 2011-02-03 įvykio metu nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės sugadinimo, bei nurodė, jog pagal Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK informaciją J. B. yra atsakingas dėl šios žalos atlyginimo, todėl jis buvo paragintas per 15 dienų sumokėti AB „Lietuvos draudimas“ 970,40 Lt draudimo išmoką (3 b. l.).

Iš 2012-04-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 75-1-046-11 matyti, kad Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. L., susipažinusi su Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate atliktu ikiteisminiu tyrimu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, dėl viešosios tvarkos pažeidimo, t.y. dėl 2011 m. vasario 3 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), J. K. priklausančios transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, 2012 m. balandžio 10 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes dėl J. K. priklausančios transporto priemonės sugadinimo nebuvo padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (4-9 b. l.).

Iš 2012-03-15 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato rašto matyti, kad Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatas 2012-03-15 raštu ieškovą AB „Lietuvos draudimas“ informavo apie tai, kad dėl 2011-02-03 viešosios tvarkos pažeidimo, kurio metu apgadinta J. K. priklausanti transporto priemonė, atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, procesinis sprendimas nepriimtas (10 b. l.).

Iš registracijos liudijimo matyti, kad transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. K. (11 b. l.).

Iš transporto priemonių draudimo liudijimo matyti, kad tarp draudėjo J. K. ir AB „Lietuvos draudimo 2011-01-27 sudaryta transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininku yra draudėjas, draudimo sutartis (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2011-01-28 iki 2012-01-27 (12-13 b. l.).

Iš prašymo išmokėti draudimo išmoką matyti, kad J. K. 2011-02-09 pranešė AB „Lietuvos draudimas“ apie 2011 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini), apgadintą automobilį BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas jį apžiūrėti ir išmokėti draudimo išmoką (14-15 b. l.).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad 2011-02-10 apžiūrėta J. K. priklausanti transporto priemonė BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos remontuojamos automobilio dalys, paskaičiuota remonto vertė (16-17 b. l.).

Iš remonto sąmatos matyti, kad dėl J. K. priklausančios transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto 2011-02-10 sudaryta darbų ir išlaidų sąmata, kurios bendra vertė 970,40 Lt (18-20 b. l.).

Iš 2011-03-09 pranešimo apie nuostolių atlyginimą matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ pranešė J. K. apie tai, kad ieškovo 2011-03-09 sprendimu dėl 2011-02-03 įvykio, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jam išmokama 970,40 Lt draudimo išmoka (21 b. l.).

Iš sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2011-03-11 išmokėjo J. K. 970,40 Lt draudimo išmoką už 2011-02-03 apgadintą transporto priemonę BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (22 b. l.).

Iš sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (51-52 b. l.) matyti, kad atsakovui J. B. teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas Anatolijus Šichovcovas.

Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl patirtų valstybės išlaidų (47 b. l.) matyti, kad už atsakovui J. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės išlaidos sudaro 400 Lt.

Iš prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal J. K. pareiškimą dėl 2011 m. vasario 3 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausančios transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate atliktas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. L. 2012 m. balandžio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes dėl J. K. priklausančios transporto priemonės sugadinimo nebuvo padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 t., 61-66 b. l.). Šį nutarimą nukentėjusiajam J. K. apskundus (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 t., 71-72 b. l.), Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro E. Z. 2012-05-22 nutarimu J. K. skundas atmestas (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 t., 74-75 b. l.). Pastarąjį vyriausiojo prokuroro nutarimą nukentėjusiajam J. K. apskundus, Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas L. Z. 2012-06-21 nutartimi taip pat skundo netenkino (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 t., 79-80 b. l.)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005, 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2009 ir kt.). Taigi, civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti yra būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 str.), neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 str.), kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 str.), priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 str.). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų nustatyta, kad dėl J. K. priklausančios transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, su kuriuo transporto priemonės savininkas J. K. buvo 2011 m. sausio 27 d. sudaręs transporto priemonių draudimo sutartį (12 b. l.), po to kai automobilio savininkas 2011 m. vasario 9 d. pranešė ieškovui apie apgadintą automobilį (14 b. l.), 2011 m. vasario 10 d. surašęs transporto priemonės techninės apžiūros aktą ir nustatęs remontuotinas dalis (16 b. l.), paskaičiavo žalos dydį ir draudimo išmoką (17, 18-20 b. l.), bei 2011 m. kovo 9 d. sprendimo pagrindu 2011 m. kovo 10 d. išmokėjo nukentėjusiajam J. K. 970,40 Lt draudimo išmoką (21, 22 b. l.). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl J. K. priklausančios priemonės apgadinimo ir išmokėtos draudimo išmokos dydžio nėra, transporto priemonės apgadinimo faktą bei ieškovo nustatytą žalos dydį patvirtina ieškovo pateikti bylos rašytiniai įrodymai (CPK 197 str.). Tačiau atsakovas J. B. neigia savo kaltę dėl J. K. priklausančios transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, nurodydamas, jog automobilio nebraižė, net nebuvo prie jo priėjęs, tik iš kito šono, nei automobilis buvo apgadintas, K. privažiavus ir jam stovint iš dešinės, nuo keleivio pusės, jį apmėtė sniegu. Be to, sniegas negalėjo išbraižyti, nes buvo minkštas.

Kaip matyti iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-04-10 nutarimo nutraukti šį ikiteisminį tyrimą, dėl 2011 m. vasario 3 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), J. K. priklausančios transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, tačiau Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. balandžio 10 d. nutarimu jis nutrauktas, nes dėl J. K. priklausančios transporto priemonės sugadinimo nebuvo padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (4-9 b. l.). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos bei nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių dokumentų: prašymo išmokėti draudimo išmoką (14-15 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros akto (16 b. l.) bei remonto sąmatos (18-20 b. l.) matyti, kad buvo nustatyti kairės pusės transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai bei apgadinti bagažinės dangtis ir galinis bamperis. Atsakovas kategoriškai neigia apgadinęs J. K. priklausančią transporto priemonę, dar daugiau, prie automobilio iš kairės pusės net nebuvo priėjęs. Įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei minėtą Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pažymėtina, kad iš esmės tik pats nukentėjusysis tvirtina, jog automobilį apgadino būtent atsakovas J. B. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta eilė liudytojų, kurie patvirtino, kad jokie asmenys, o tuo pačiu ir atsakovas J. B., priėję prie J. K. automobilio, būtent, iš apgadintos vairuotojo – kairės pusės, nebuvo (liudytojų T. B., S. S., Š. Ž. parodymai), kad prie grupelės jaunuolių, jiems iš dešinės pusės prisiartino BMW automobilis bei kad vienas iš tos grupelės jaunuolių buvo priėjęs prie BMW automobilio, bet iš dešinės pusės, patvirtino liudytojas A. O. Be to, kaip matyti iš liudytojo T. B. parodymų, - J. K., vairuodamas automobilį BMW, privažiavo prie grupės jaunuolių ir atsidaręs būtent dešinės pusės priekinį keleivio langą kalbėjo su šaligatvyje stovinčiu J. B. Tokiu būdu teismas laiko pagrįstais atsakovo J. B. teiginius, jog prie J. K. automobilio kairės pusės jis nebuvo priėjęs. Tuo tarpu faktą, kad J. B. tikrai mėtė sniego gniūžtes į J. K. automobilį, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai T. B., Ž. K. bei Š. Ž. Šių duomenų, t.y. kad sniego gniūžtėmis apmėtė J. K. automobilį, neneigė atsakovas J. B., tai patvirtindamas pats ir teismo posėdžio metu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojai T. B., Ž. K. patvirtino matę, jog be J. B. automobilį sniego gniūžtėmis apmėtė ir kiti asmenys. Dar daugiau, liudytojas Š. Ž. nurodė, kad J. B. metė 3-4 gniūžtes, tačiau ir šių nepataikė. Nagrinėjamu atveju kitokių duomenų apie 2011 m. vasario 3 d. įvykio aplinkybes, t.y. J. K. priklausančios transporto priemonės apgadinimo aplinkybes, nagrinėjamoje byloje nėra. Todėl iš paminėtų ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotų parodymų darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad J. B. apgadino J. K. priklausančios transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairiąją pusę.

Dėl automobilio galinės dalies - bagažinės dangčio bei galinio bamperio apgadinimo, išskyrus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo Š. Ž. parodymus, ir tik apie tai, kad jis matė J. B. išeinantį į kelio važiuojamąją dalį ir prieinantį iš J. K. automobilio galo apie 1 metro atstumu nuo bagažinės, tačiau niekas nematė, kad J. K. vairuojamą automobilį 2011 m. vasario 3 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), būtų spardę ar kitaip jį apgadinę. Todėl ir šiuo atveju teismas laiko pagrįstais atsakovo J. B. ir jo atstovo argumentus, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojų parodymai nepatvirtina J. B. kaltės dėl automobilio sugadinimo. Kita vertus, aplinkybės dėl atsakovo J. B. mestų sniego gniūžčių (ar net ledo gabalų) į J. K. automobilį, buvo nustatytos ir tirtos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės apgadinimo pobūdis yra kitoks, t.y. kaip konstatuota ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-06-21 nutartyje, automobiliui padaryti sugadinimai (įbrėžimai be įlenkimų) nėra būdingi apgadinimams, kuriuos gali padaryti į automobilio kėbulą atsitrenkęs kietas daiktas.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. balandžio 10 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimą ar pakeitimą. Kadangi byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas leistinais įrodymais turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai atsakovo J. B. kaltės dėl padarytos žalos nepatvirtina. Dėl aukščiau paminėtų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir įsiteisėjusiame bei instancine tvarka peržiūrėtame Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. L. 2012 m. balandžio 10 d. nutarime konstatuotų išvadų, teismas atmeta ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje nurodytą argumentą, kad pastaruoju prokurorės nutarimu dėl padarytos žalos kaltu yra pripažintas J. B. Kitų pagrįstų įrodymų ir argumentų, neginčijamai patvirtinančių, kad J. K. priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta išimtinai kaltais atsakovo J. B. veiksmais, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.).

Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog po to, kai atsakovui J. B. buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo (3 b. l.), jis atlygino dalį žalos – 20 litų, byloje nepatvirtinta jokiu dokumentu. Teismo posėdžio metu atsakovas J. B. neigė kaip nors pats ar kitų asmenų pagalba sumokėjęs ieškovo nurodomą sumą, tuo iš dalies atlygindamas ieškovui padarytą žalą (CK 6.40 str., 6.50 str.). Todėl šiuo atveju ieškovo argumentas, jog jis priėmė iš atsakovo dalinį prievolės įvykdymą (CK 6.40 str.), kas sąlygoja prašomos priteisti iš atsakovo mažesnio dydžio draudimo išmokos, nei buvo išmokėta nukentėjusiajam, byloje nesant jokio patvirtinančio dokumento kada ir kokiu būdu atsakovas J. B. dalį žalos ieškovui atlygino, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 14 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad rungimosi principas, be kita ko, reiškia, jog: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010 ir kt.).

Kadangi, kaip minėta, prievolė atlyginti žalą atsakingam už žalą asmeniui atsiranda tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245-6.249 str.), o pagal CPK 178 straipsnio nuostatas ir teismų praktikoje šiuo klausimu pateiktus išaiškinimus, šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, teismas daro išvadą, jog ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateiktais įrodymais neįrodė visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti: atsakovo J. B. veiksmų neteisėtumo, jo kaltės, priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir jo veiksmų (CK 6.246-6.248 str.). Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atmestinas.

Atmetant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 - 93 straipsniais, 96 straipsniu, 99 straipsniu, iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ į valstybės pajamas yra priteistinos 400,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (47 b. l.) bei 34,99 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (34 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, 400,00 Lt (keturis šimtus litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5630.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, 34,99 Lt (trisdešimt keturis litus ir 99 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui grąžinti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.