- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- e2-195-370/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00002-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti ieškinio pateikimo terminą ir ieškinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl padarytos žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. A. (toliau – ir ieškovė) 2024 m. gruodžio 31 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) atnaujinti ieškovei terminą kreiptis į teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės; 2) priteisti ieškovei iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė) 1 200 Eur turtinę ir 1 000 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė 2022 m. kovo 27 d. savo sūnui P. A., sirgusiam plaučiu uždegimu, ir jo draugui, pablogėjus sveikatos būklei, į namus iškvietė greitąją medicinos pagalbą (toliau – ir GMP). Atvykusi GMP medikai ieškovei nurodė, kad į sveikatos priežiūros įstaigą bus pristatytas tik P. A. draugas, o P. A. vežti atsisakė. 2022 m. kovo 28 d. P. A. buvo nuvežtas į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje jam nebuvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugos, ir jis 2022 m. kovo 28 d. 15.06 val. mirė.
3. Ieškovė 2024 m. vasario 15 d. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – Komisija) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 2022 m. kovo 27 d. ir 2022 m. kovo 28 d. nesuteikiant sveikatos priežiūros paslaugų P. A. VšĮ Greitosios pagalbos stotyje, VšĮ Centro poliklinikoje ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.
4. Komisija 2024 m. spalio 17 d. sprendimu nusprendė, kad P. A. nepatyrė žalos sveikatai, gaudamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Greitosios pagalbos stotyje, VšĮ Centro poliklinikoje ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Taip pat nusprendė, kad pareiškėjos (ieškovės) prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų.
5. Ieškovės vertinimu, Komisija, priimdama 2024 m. spalio 17 d. sprendimą, nevertino ieškovės paaiškinimų dėl sūnaus mirties aplinkybių, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
6. Ieškovė, prašydama atnaujinti PŽTSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo iš esmės, nurodė, kad ieškovė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kreipėsi 2024 m. spalio 22 d. Tarnyba 2024 m. spalio 31 d. sprendimu nusprendė ieškovei teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl sveikatai padarytos žalos, atsiradusios dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų P. A., atlyginimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme. Tarnyba nusprendė paskirti advokatą Gintarą A. P. teikti pareiškėjai (ieškovei) antrinę teisinę pagalbą.
7. Nurodė, kad ieškovės atstovas, advokatas G. A. P., rengdamas ieškinį teismui, 2024 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Komisiją dėl papildomų duomenų pateikimo. Komisijai pateikus prašomus pateikti duomenis, advokatas su jais susipažino 2024 m. lapkričio 22 d. Pažymėjo, kad ieškinys nustatytu terminu nebuvo parengtas ir dėl didelio advokato užimtumo kitose bylose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė atnaujinti ieškovei terminą kreiptis į teismą ir jos ieškinį atsisakė priimti.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad terminą kreiptis į teismą ji praleido dėl dokumentų išreikalavimo iš gydymo įstaigų bei advokato užimtumo, yra subjektyvios, nes ieškovei antrinė teisinė pagalba buvo teikiama nuo 2024 m. spalio 31 d., o turėdama atstovą ieškovė galėjo kreiptis į teismą laiku, pateikdama teismui skundžiamą dokumentą – Komisijos sprendimą.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kartu su ieškiniu pateikti duomenys iš sveikatos priežiūros įstaigų gauti 2022 m. ir 2024 m. lapkričio pabaigoje, tačiau ieškovė nenurodė nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, sukliudžiusių ieškovei tinkamai ir savalaikiai įgyvendinti savo teisę pateikti ieškinį teismui per PŽTSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė terminą pateikti ieškinį praleido nežymiai, nes, įvertinus ieškovei paskirto advokato užimtumą kitose bylose, ieškinys teismui buvo parengtas po to, kai ieškovės atstovas iš Komisijos gavo visą bylos medžiagą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atnaujinti ieškinio pateikimo terminą ir ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl praleisto termino pateikti ieškinį dėl Komisijos sprendimo (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis), netenkino ieškovės prašymo atnaujinti ieškinio pateikimo terminą ir ieškinį atsisakė priimti. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas objektyviai neįvertino PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo ieškiniui pateikti aplinkybių, susijusių su ieškovės atliktais veiksmais po Komisijos sprendimo priėmimo, t. y., jog ieškovė, po jai nepalankaus Komisijos sprendimo priėmimo, kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, o Tarnybai priėmus sprendimą suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, ieškovei paskirtas advokatas kreipėsi į Komisiją, prašydamas pateikti dokumentus, susijusius su P. A. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir atliktais tyrimais, o gavus prašomus pateikti duomenis, advokatas, įvertinus jo užimtumą kitose bylose, ieškinio pateikti teismui per PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą neturėjo objektyvių galimybių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.
15. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento, teiktino teismui, įforminimu. Taip pat asmeniui teisę į teisminę gynybą užtikrina ir valstybė, garantuodama teisinės pagalbos suteikimą (CPK 99 straipsnio 1 dalis).
16. Šiuo konkrečiu atveju yra aktuali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalis, ir PTŽSAĮ 24 straipsnis, kuriuose nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, taip pat PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, jog pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovė byloje yra valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo.
17. Šių nuostatų sisteminis aiškinimas sudaro prielaidas išvadai, kad kreipimuisi į Komisiją dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo taikytinas tiek bendrasis CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, tiek ir specialiajame įstatyme nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, tačiau ikiteisminio ginčo sprendimas asmenims sukelia atitinkamas teises ir pareigas, o nagrinėjamu atveju ieškovei nesutikus su išspręstu klausimu, ieškovė gali ginčą perkelti nustatyta tvarka į teismą, t. y. per PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą kreiptis į teismą su ieškinio dėl žalos atlyginimo ginčo išsprendimo.
18. Bylos duomenimis nustatyta ir byloje dėl to ginčo nėra, kad ieškovė kreipėsi į Komisiją nepraleidusi nustatyto trejų metų termino, tačiau ieškinį teismui dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės padavė pasibaigus įstatyme nustatytam 30 dienų terminui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kuria suvienodinta ankstesnė skirtinga Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino kvalifikavimo, išaiškinta (ir jos laikomasi), kad PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas, per kurį asmenys, nesutinkantys su Komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kvalifikuotinas kaip procesinis terminas. Nurodyta, kad tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, jog: 1) šio termino tikslas – suteikti teisę šaliai, nesutinkančiai su ikiteisminės ginčų Komisijos sprendimu, per 30 dienų pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės teisme; 2) pripažinus šį terminą procedūriniu, tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo nustatomas vienas ieškinio senaties terminas; 3) šio termino pasibaigimas ir neatnaujinimas lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-429-934/2023, 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1027-370/2023).
19. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
20. Teismas įvertina asmens nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo svarbios termino praleidimo priežastys. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti asmens nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina ir tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nuoseklūs veiksmai po sūnaus mirties, patvirtina, kad ieškovė neatsisakė ginti savo galbūt pažeistų teisių. Ieškovė 2024 m. vasario 15 d. pateikė prašymą Komisijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 2022 m. kovo 27 d. ir 2022 m. kovo 28 d. nesuteikiant sveikatos priežiūros paslaugų P. A. VšĮ Greitosios pagalbos stotyje, VšĮ Centro poliklinikoje ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Komisijai 2024 m. spalio 17 d. priėmus ieškovei nepalankų sprendimą, ieškovė 2024 m. spalio 22 d. kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Tarnyba 2024 m. spalio 31 d. sprendimu nusprendė ieškovei teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl sveikatai padarytos žalos, atsiradusios dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų P. A., atlyginimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme. Ieškovei paskirtas advokatas G. A. P., rengdamas ieškinį teismui, kurį ieškovės pasirašytą pateikė 2024 m. gruodžio 31 d., 2024 m. lapkričio 8 d. kreipėsi dėl papildomų duomenų gavimo į Komisiją, kuri pateikė prašomus duomenis, su kuriais advokatas susipažino 2024 m. lapkričio 22 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė aktyviai siekė savo teisių gynimo, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl praleistas PŽTSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas Komisijos sprendimui apskųsti neturėtų sukliudyti ieškovei pasinaudoti teise į ginčo tarp ieškovės ir Lietuvos valstybės dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, galbūt lėmusių ieškovės sūnaus mirtį, išnagrinėjamą iš esmės teisme. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog veikė kiek įmanoma operatyviau ir rūpestingai siekė pasinaudoti Komisijos sprendimo apskundimo teise (ginčo išnagrinėjimo iš esmės teisme) per PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą ir jai tokia teise pasinaudoti įstatymo nustatytu terminu sutrukdė svarbios pateisinančios priežastys, t. y. aplinkybės nepriklausančios nuo ieškovės valios, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo asmenims procedūros ypatumai. Priešingu atveju, asmeniui būtu paneigiama valstybės garantija į teisinę pagalbą kreipiantis į teismą pareiškiant ieškinį valstybei.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, netinkamai taikė atitinkamo pobūdžio bylos ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės A. A. ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.