Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams AB ,,Elektros skirstymo operatorius“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė: 1) priteisti iš atsakovų AB ,,Elektros skirstymo operatorius“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija solidariai 2 693,91 Eur žalos atlyginimą 2) 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3) 61 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismo posėdžio metu AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė nuo ieškinio dalyje dėl 472,01 Eur priteisimo iš atsakovų ir šioje dalyje civilinę bylą prašė nutraukti.

Ieškovas nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir I. P. 2012 m. birželio 8 sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas I. P. gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjo 23 d. sutrikus elektros energijos tiekimui, dėl viršįtampių buvo sugadintas I. P. priklausantis turtas – apsauginių žaliuzių pakėlimo mechanizmas, kondicionierius, apsaugos signalizacija, vaizdo stebėjimo prietaisai, vandens filtro elektrinė įranga. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB „LESTO“ teisių perėmėjas) 2012 m. spalio 25 d. raštu informavo, kad 2012 m. rugsėjo 23 d. vartotojui adresu elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs dėl to, kad elektros oro linijos apsaugos zonoje prie atramos augančio medžio šakos nutraukė atvado AMKA nulinį laidą. AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. balandžio 24 d. vietinio mokėjimo nurodymu pervedė I. P. 9 301,55 Lt (2 693,92 Eur) draudimo išmoką, dėl ko pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti senaties terminą, o teismui nesutikus, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 23 d. įvykęs elektros gedimas kilo ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pasak atsakovo įvykusio gedimo priežastis buvo medis, augantis šalia atramos, kadangi šio medžio šakos nutraukė AMKA atvado nulinį laidą. Atsakovo nuomone dėl padarytos žalos yra atsakinga Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kadangi būtent jos kompetencijoje yra miesto teritorijoje esančių želdinių priežiūra.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija taip pat nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė taikyti senaties terminą, o teismui nesutikus, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti padarytą žalą kyla tada, kai žala padaryta dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju atsakovas nurodė, kad kiekvienais metais vykdo miesto teritorijoje esančių želdinių priežiūrą bei nustato konkrečių želdinių fiziologinę būklę, todėl savo pareigas atliko tinkamai. Taip pat atsakovas nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju nebuvo aiškinamasi, dėl kokių priežasčių nulūžo medžio šaka, nutraukusi AMKA nulinį laidą. Be kita ko, atsakovas nurodo, jog pareigą rūpintis želdiniais turėjo ir atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei pranešti apie medį, kuris kėlė grėsmę.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 472,01 Eur priteisimo iš atsakovų ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nurodė, jog iš teismui pateikto būsto draudimo liudijimo matyti, kad tarp I. P. ir AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta būsto draudimo sutartis ir pasirinktas standartinis pastatų draudimo variantas, tačiau namų turtas neįėjo į draudimo objektą. Kadangi jokių įrodymų, kad pačiam gyvenamajam pastatui būtų padaryta žala teismui nebuvo nepateikta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai 2012 m. rugsėjo 23 d. įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudimo išmoką. Dėl šios priežasties atsakovai neprivalo atlyginti ieškovui jo patirtos žalos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų solidariai 2 221,91 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatė, jog žala buvo padaryta namų turtui. Iš papildomai pateikiamų draudimo taisyklių yra matyti, kad žala buvo padaryta ne namų turtui, o įrangai, kuri laikoma pastato dalimi. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nukrypta nuo šalių nustatyto nagrinėjimo dalyko, kurį nustato ginčo šalys. Atsakovai neįrodė ir net neįrodinėjo, ar ieškovas draudimo išmoką mokėjo pagrįstai.Pirminis ieškinys buvo pateiktas nepažeidžiant ieškinio senaties terminų, kadangi atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos neatsakė į ieškovo siunčiamą pretenziją.Dar kartą nurodo, kad dėl padarytos žalos yra atsakingi AB ,,Elektros skirstymo operatorius“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija solidariai. Ieškovas taip pat pateikia draudimo taisykles ir prašo šias taisykles prijungti prie bylos. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teisme šių taisyklių nepateikė, nes atsakovai laiku neteikė atsikirtimų dėl išmokos mokėjimo pagrįstumo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB ,,Elektros skirstymo operatorius“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas neįrodė, kad ieškovui kilusi žala buvo padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Dokumentai, kuriais grindžia prietaisų sugedimą yra neaiškios kilmės ir negali iš tiesų patvirtinti, kad įranga sugedo dėl elektros gedimo. Atsakovas nurodo, kad elektros tiekėjas neprivalo atlyginti nuostolių, patirtų dėl trečiųjų asmenų veiksmų, pašalinių daiktų užmetimo ant orinių elektros linijų ar panašiai. Taip pat dar kartą pabrėžia, kad nėra atsakingas už medžių, augančių miesto teritorijoje, priežiūrą, dėl ko atsakingu asmeniu laikomas Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas kitas aplinkybes nei ieškovas nurodė, negali būti laikomas ieškinio reikalavimo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Sugadinta įranga turi būti laikoma namų turtu, o ne namo dalimi, todėl įvykis nepripažįstamas draudiminiu. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ir I. P. 2012 m. birželio 8 d. sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas I. P. gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjo 23 d. sutrikus elektros energijos tiekimui, dėl viršįtampių buvo sugadintas I. P. priklausantis turtas – apsauginių žaliuzių pakėlimo mechanizmas, kondicionierius, apsaugos signalizacija, vaizdo stebėjimo prietaisai, vandens filtro elektrinė įranga. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2012 m. spalio 25 d. raštu informavo, kad 2012 m. rugsėjo 23 d. vartotojui adresu (duomenys neskelbtini), elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs dėl to, kad elektros oro linijos apsaugos zonoje prie atramos Nr. 104/2 augančio medžio šakos nutraukė AMKA atvado nulinį laidą. AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. balandžio 24 d. vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 6461744 pervedė I. P. 9 301,55 Lt (2 693,92 Eur) draudimo išmoką. Draudikas UAB ,,Lietuvos draudimas“ atlyginęs padarytą žalą, įgijo reikalavimo teisę į atsakingus už padarytą žalą asmenis, todėl 2015 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB ,,Elektros skirstymo operatorius“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl apdarytos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, kadangi įvykis nebuvo draudiminis, su kuo ieškovas nesutinka, teigdamas, jog teisminio nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi, ar įvykis draudiminis, buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos, padarytos draudėjui, atlyginimo klausimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005, 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas byloje pateiktus įrodymus, nustatė, jog ginčo šalys pateikė įrodymus, susijusius su žalos padarymo faktu bei su atsakingų už žalos padarymą asmenų nustatymu. Nei ieškinyje, nei atsakovų atsiliepimuose į ieškinį nebuvo keliamas klausimas, ar ieškovas pagrįstai įvykį įvertino kaip draudiminį. Tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, ieškovas sužinojo, jog jis turėjo įrodyti ir tai, jog padaryta žala pripažįstama draudiminiu įvykiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad prie byloje esančių įrodymų prijungtinos AB ,,Lietuvos draudimas“ valdybos 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 15 patvirtintos Būsto draudimo taisyklės Nr. 06, kurios yra laikomos 2012 m. birželio 8 d. tarp ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ir I. P. sudarytos draudimo sutarties (draudimo liudijimo Nr. 2120266891) sudėtine dalimi. Kadangi pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 23 d. įvykį pripažinęs nedraudiminiu net nevertino klausimo dėl atsakovų AB ,,Elektros skirstymo operatorius“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės dėl 2012 m. rugsėjo 23 d. įvykio metu atsiradusios žalos, todėl apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovų atsakomybės pagrįstumą, t. y. neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės. Atsakovų civilinės atsakomybės pagrįstumo klausimas apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo kontekste klausimas turėtų būti nagrinėjamas visa apimtimi visiškai naujais esminiais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teismui nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise.Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žalos atlyginimu draudėjui klausimu nepasisako, nes šiuo atveju jie tampa teisiškai nereikšmingi.Kadangi neatskleista klausimo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo ieškinys, panaikinama, klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį, kuria civilinė byla dalyje nutraukta, palikti nepakeistą.