Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai M. A., jos atstovui advokatui Pauliui Bružui, atsakovės atstovei Gintarei Martinkutei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. A., E. Ž. ir jos atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, vertėjai Anastasijai Osinai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. A. ir E. Ž. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tarnybos teigimu, nei pareiškėja, nei J. A. neišreiškė valios gauti nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą Vilniaus mieste Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) nustatytu terminu. J. A. 2012-05-10 prašyme buvo pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – pinigai, kadangi I. D. turto paveldėtojai galėjo keisti valią tik į šį atkūrimo būdą. Atsakovės nuomone, 2012-05-10 prašyme išreikšta valia gauti neatlygintinai nuosavybėn 0,12 ha naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, negalėjo būti įgyvendinta pagal tuo metu galiojusį įstatyminį reguliavimą. Pažymėjo, kad šį būdą pareiškėja turėjo teisę rinktis nuo 2012-11-21 iki 2013-07-01, tačiau ji kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymu „išskirti žemės sklypą namo statybai Vilniaus mieste“ tik 2014-03-17, t. y. daugiau nei metus praleidusi Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-05-05 rašto Nr. 49SF-941-(14.49.104), Tarnybos 2015-06-11 rašto Nr. 1SS-1495-(9.5) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Tarnybą atkurti pareiškėjai M. A. nuosavybės teises pagal pareiškėjos atstovo J. A. Tarnybos Vilniaus miesto skyriui 2012-05-10 pateiktą prašymą (registracijos Nr. 49GF-2231).

Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad I. D. tuometei Vilniaus miesto valdybai 1992-03-26 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 12,43 ha žemės iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą buvusio savininko J. (I.) D. žemę, esančią Vilniaus raj., (Liudvinavo km.) (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdą suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduoti akcijas (vertybinius popierius). Prašyme nurodė sūnų Z. D. kaip žinomą pilietį į šio turto sugrąžinimą.

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. D. mirė (duomenys neskelbtini) (l. 12), Z. D. 2003-03-26 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 12,4330 ha žemę (l. 17). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-12-22 raštu Nr. 31/03/22-3715 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ Z. D. siūlė pateikti papildomus dokumentus arba nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (l. 23).

Pagal 1999-01-08 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą I. D., mirusio (duomenys neskelbtini), testamente nurodyto turto įpėdinis yra J. A., kuris paveldėjo butą, kurio bendras plotas 48,3 kv. m (l. 36).

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-914/2004 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. D. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,433 ha ploto žemės sklypą, buvusį Liudvinavo palivarke, Rudaminos valsčiuje, Vilniaus–Trakų apskrityje.

Z. D. 2005-01-27 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą nustatyti buvusio savininko J. D. žemės sklypo ribas, buvusias L. P., Rudaminos valsčiuje, Vilniaus–Trakų apskrityje (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 61).

Vilniaus apygardos teismas 2005-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-463/2005 Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005-01-24 sprendimą paliko nepakeistą, o motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad I. D. dalį savo turto, būtent, butą paliko J. A., o likusią turto dalį pagal įstatymą paveldėjo I. D. vaikai – M. A. ir Z. D. (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 66–69).

M. A. 2005-06-02 prašė atlikti J. D. turėtos žemės kartografiją (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 78).

Z. D. mirė (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 166). Pagal 2007-01-04 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą E. Ž. paveldėjo Z. D., mirusio (duomenys neskelbtini), ¾ dalį paveldimo turto, t. y. ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 167).

Pagal mirties liudijimą M. T. D. (duomenys neskelbtini) mirė (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 168).

Pagal 2007-09-05 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą M. T. D., mirusios (duomenys neskelbtini), turto įpėdinė yra jos dukra E. Ž., paveldimą turtą sudaro 5/8 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 169).

Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-07-21 raštu Nr. 49SJ-503 „Dėl M. A. prašymo“ pareiškėja M. A. buvo informuota, kad I. D. turto paveldėtojai turi pateikti paveldėjimo teisės liudijimus po I. D. mirties ir informuoti Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių apie patikslintą apsisprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko I. D. turėtą žemę būdo (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 98–102).

J. A. 2011-09-22 Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą pratęsti kartografijos darbus įstatymo nustatyta tvarka ir įrašyti į eilę naujam žemės sklypui gauti (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 104).

Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012-02-08 raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-2997 I. D. turto paveldėtojui J. A. pranešė, kad jei jis pageidauja pasinaudoti Atkūrimo įstatyme nustatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, prašė nuo 2012-02-02-01 iki 2012-06-01 pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 112–113).

J. A. Tarnybos Vilniaus miesto skyriui 2012-05-10 pateikė prašymą, reg. Nr. 49GF-2231, nurodydamas, kad už buvusio savininko J. (I.) D. nuosavybės teise turėtą žemę pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn 0,12 ha naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, o už 12,3130 ha pasirinko gauti kompensaciją pinigais (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 115).

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2012-12-27 raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-4624 I. D. turto paveldėtojui J. A. nurodė, kad jam, kaip I. D. turto paveldėtojui, 2012-05-10 prašyme išreikšta valia „paskirti 12 arų žemės sklypą Vilniaus mieste ir už likusią žemę išmokėti pinginę kompensaciją“ Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje rengiamas sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais projektas apie kurį bus informuotas (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 118–120).

Tarnyba 2012-12-28 sprendimu Nr. 49S-757 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui I. D.“ I. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės už 12,3130 ha buvusio savininko J. (I.) D. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę atlyginant pinigais: „už 12,3130 ha žemės (vertė 76 833,12 Lt, indeksuota vertė 122 932,99 Lt)“. Tarnyba šio sprendimo 4 punkte nurodė, kad „nuosavybės teises į pilietei tenkančią žemės valdos dalį 0,1200 ha žemės bus atkurtos vėliau.“ J. A. sprendimą gavo 2013-02-15 (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 121).

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2013-02-06 I. D. turto paveldėtojui J. A. pranešė, kad 2012-12-28 parengtas sprendimas dėl atlyginimo pinigais už 12,3130 ha žemės (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 123). J. A. sprendimą gavo 2013-02-15 (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 121).

J. A. 2013-02-15 pateikė prašymą Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pervesti pinigus į nurodomą sąskaitą (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 124).

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2013-05-15 raštu Nr. 49SF-(14.49-104)-645 I. D. turto paveldėtojui J. A. pranešė, kad jis privalo kreiptis į notarą ir priimti pavedėjimą dėl pinginės kompensacijos, kadangi sprendimas už valstybės išperkamą žemę kompensuojant pinigais priimtas mirusio piliečio I. D. vardu (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 125).

Pagal 2013-09-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą I. D., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra M. A. paveldėjo kompensaciją pinigais už 12,3130 ha žemės. Pagrindas nurodytas Tarnybos 2012-12-28 sprendimas Nr. 49S-757 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui I. D.“ (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 126).

M. A. 2013-09-09 Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikė papildomus dokumentus (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 127). Ji, be to, 2013-09-16 pateikė prašymą pervesti pinigus į jos nurodomą sąskaitą (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 128).

Pareiškėja M. A. 2014-03-17 Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą (reg. Nr. 49GF-943) išskirti žemės sklypą namo statybai Vilniaus mieste pagal bylą Nr. 1390, kaip savo tėvo I. D. vardu atkurtos teisės į žemę paveldėtojai (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 132).

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014-03-26 raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-275 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ informavo M. A., kad I. D. turto paveldėtojai iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino neišreiškė valios dėl naujo žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, todėl I. D. negali būti įrašytas į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus mieste, eilę ir pareiškėjos 2014-03-17 prašymo netenkino.

Pareiškėja M. A. 2014-04-16 pateikė prašymą Tarnybos direktoriui, kuriame nurodė, kad jokio termino nėra praleidusi. Prašymą dėl 0,12 ha žemės sklypo namo statybai parašė 2012-05-10, o pagal Tarnybos raštą turėjo pateikti iki 2012-06-01. Prašė pareiškėjos prašymą išspręsti teigiamai, nes ji terminų nepraleido (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 142).

Tarnybos direktorius 2014-06-04 sprendimu Nr. 1T-(7.5)-24 „Dėl M. A. prašymo išnagrinėjimo“ pareiškėjos 2014-04-16 prašymą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi ji, būdama I. D. turto paveldėtoja, turėjo teisę teikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2013-07-01, o pareiškėjos 2014-03-17 prašymas buvo pateiktas praleidus Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo pakeitimo teikti (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 143–147).

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius I. D. turto paveldėtojams M. A. ir J. A. 2014-11-03 raštu „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo juos, kad nuo 2014-11-01 įsigaliojo Atkūrimo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose atlyginimą lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Informavo, kad jei pageidauja pasinaudoti Atkūrimo įstatyme nustatyta galimybe pakeisti valią ir už 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko I. D. valstybės išperkamą žemę, valdytą Vilniaus mieste, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, prašė iki 2015-03-01 pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 148–149).

Vilniaus apygardos teismas 2015-03-10 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-10 nutartį, kuria buvo atsisakytas priimti M. A. ieškinys, kuriuo ji prašė pripažinti, kad J. A. vardu 2012-05-10 pateiktas prašymas Tarnybos Vilniaus miesto skyriui (reg. Nr. 49GF-2231) yra ieškovės valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. (I.) D. valdytą žemę buvusiame Liudvinavo palivarke, išreiškiantis dokumentas, pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino, paliko nepakeistą (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 148–149).

M. A. 2015-04-03 Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą pripažinti, kad J. A. vardu 2012-05-10 pateiktas prašymas Tarnybos Vilniaus miesto skyriui (reg. Nr. 49GF-2231) yra ieškovės valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. (I.) D. valdytą žemę buvusiame Liudvinavo palivarke, išreiškiantis dokumentas, pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 160–161).

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015-05-05 raštu Nr. 49SF-941-(14.49.104) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, išnagrinėjęs pareiškėjos 2015-04-03 prašymą, jo netenkino, remdamasis Tarnybos 2014-03-26 raštu Nr. Nr. 49SF-(14.49.104)-275 bei Tarnybos 2014-06-04 sprendimu Nr. 1T-(7.5)-24. Akcentavo, kad pareiškėjos 2014-03-17 prašymas dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, buvo pateiktas praleidus Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 162–165).

Tarnyba 2015-06-11 raštu Nr. 1SS-1495-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjos 2015-05-19 skundą paliko iš esmės nenagrinėtą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi, remdamasi tuo, kad pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų ir tuo pačiu klausimu jai buvo atsakyta Tarnybos direktoriaus 2014-06-04 sprendimu Nr. 1T-(7.5)-24. Tarnyba tame pačiame rašte, nurodė, kad pareiškėja iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, o I. D. 1992-03-26 prašyme nurodytu būdu (suteikti valstybės vienkartines išmokas arba išduoti akcijas (vertybinius popierius) nėra galimybių atkurti nuosavybės teises ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, todėl bus taikoma Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais.

E. Ž. atstovas advokatas M. Sadovničius 2015-09-23 (registruota 2015-09-24 Nr. 49GJ-6825) pateikė prašymą, atstovaudamas E. Ž. interesus, dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigos (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 178). Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015-10-21 rašte atsakydama į minėtą prašymą, nurodė, kad J. A. nelaikytinas turto paveldėtoju, į kurį pretendavo atkurti nuosavybės teises I. D. (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 179–180). E. Ž. atstovas advokatas M. Sadovničius 2015-11-09 pateikė skundą Tarnybai dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015-10-21 rašto (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 194–195).

Pareiškėja M. A. skundžia teismui Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-05-05 raštą Nr. 49SF-941-(14.49.104) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ ir Tarnybos 2015-06-11 raštą Nr. 1SS-1495-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei teigia, kad J. A. vardu pateiktas 2012-05-10 prašymas yra ir pareiškėjos valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškiantis dokumentas.

Byloje nustatyta, kad I. D. pasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą, t. y. suteikimą valstybės vienkartinės išmokos arba akcijas. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises yra mirę, nuosavybės teisės yra atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. I. D. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nuosavybės teisės turėjo būti atkuriamos I. D. vardu ir perduodamos įpėdiniams.

Pagal paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą I. D. turto įpėdinis yra J. A., kuris paveldėjo butą, o likusią dalį pagal įstatymą pavedėjo I. D. vaikai, t. y. Z. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir M. A.. Tokios aplinkybės yra konstatuotos Vilniaus apygardos teismo 2015-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-463/2005. J. A. šios nutarties neskundė.

Pareiškėjos teigimu, J. A. 2012-05-10 pateikė prašymą, kuriame išreiškė ir jos valią „paskirti 12 arų žemės sklypą Vilniaus mieste ir už likusią žemę išmokėti piniginę kompensaciją“. 1999-01-08 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime nurodyta, kad J. A. paveldimą turtą, kuriam išduotas pažymėjimas, sudaro butas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.22 str. 1 dalyje nustatyta, kad testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą. Remiantis anksčiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad J. A. Tarnybos Vilniaus miesto skyriui teikė prašymus kaip I. D. turto paveldėtojas (šioje byloje nevertinama, kokį turtą jis paveldėjo) ir Tarnybos Vilniaus miesto skyrius jam, kaip turto paveldėtojui, o ne M. A. atstovui, teikė atsakymus į jo prašymus. M. A. 2013-06-05 įgaliojimu J. A. suteikė teisę jos vardu vesti I. D. paveldėjimo bylą, atstovauti Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje gaunant kompensaciją už likusią neatkurtą žemės dalį mirusiojo I. D. vardu bei šiuo tikslu pateikti jos vardu ir gauti reikiamus dokumentus, pasirašyti jos teikiamus prašymus, pareiškimus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Pareiškėja jokio kito dokumento, kuriuo būtų įgaliojusi J. A. jos vardu teikti 2012-05-10 prašymą, teismui nepateikė. Tokių duomenų nėra ir Nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Nei viename J. A. prašyme nenurodyta, kad jis teikia prašymą M. A. vardu. Pažymėtina, kad nors pareiškėja M. A. 2013-06-05 išdavė įgaliojimą J. A., tačiau ji pati 2013-09-09 pateikė papildomus dokumentus bei 2013-09-16 pateikė prašymą pervesti pinigus, o vėliau ir 2014-03-17 pateikė prašymą išskirti žemės sklypą namo statybai, kaip I. D. atkurtos teisės į žemę paveldėtojai. Taip pat pareiškėja patvirtino, kad ji gavo kompensaciją už žemę. Teismas konstatuoja, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015-05-05 raštu pagrįstai netenkino pareiškėjos 2015-04-03 prašymo, kadangi J. A. nelaikytinas turto paveldėtoju į Tarnybos 2012-12-28 sprendimu Nr. 49S-757 atkurtas nuosavybės teises atlyginant pinigais, o ji pateikė prašymą praleidusi Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą prašymui dėl būdo pakeitimo pateikti.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2012-11-08 įstatymo Nr. XI-2404, įsigaliojusios nuo 2012-11-22) redakcija nustatė, kad „Pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, jį pakeičia administracine tvarka. Prašymą dėl priimtų sprendimų pakeitimo piliečiai turi pateikti iki 2013 m. liepos 1 d.“.

Pareiškėja tik 2014-03-17 pateikė prašymą, kuriame išreiškė valią, „išskirti žemės sklypą namo statybai Vilniaus mieste pagal bylą Nr. 1390, kaip savo tėvo I. D. vardu atkurtos teisės į žemę paveldėtojai“. Pareiškėjos veiksmai patvirtina, kad ji pati veikė kaip turto paveldėtoja. Teismas konstatuoja, kad pareiškėja M. A. 2014-03-17 pateikė prašymą praleidusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo. Pareiškėja iki 2013-07-01 tokio prašymo nebuvo pateikusi.

Teismas daro išvadą, kad J. A. 2012-05-10 pateiktas prašymas negali būti vertinamas kaip M. A. įgaliotinio pateiktas prašymas. Ginčijamame Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendime detaliai aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, remiamasi teismų sprendimais, todėl, darytina išvada, kad sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus ir nėra pagrindo jo naikinti.

Pareiškėja taip pat ginčija ir Tarnybos 2015-06-11 raštą Nr. 1SS-1495-(9.5), kuriame Tarnyba, vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, nurodė, kad pareiškėjos skundo iš esmės nenagrinės, tačiau tame pačiame rašte detaliai nurodė faktines aplinkybes, teismų sprendimus, ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus. Ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad kadangi pareiškėja iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, o I. D. 1992-03-26 prašyme nurodytu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, bus taikytina Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis, t. y. atlyginama pinigais. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015-05-05 ginčijamame rašte padarė tokią pačią išvadą, analizuodamas iš esmės tuos pačius duomenis. Teismas konstatuoja, kad Tarnyba, įvertinusi 2015-06-11 rašto Nr. 1SS-1495-(9.5) turinį, iš esmės nagrinėjo pareiškėjos prašymą ir jo netenkino. Vien tik nuoroda, kad Tarnyba iš esmės pareiškėjos skundo nenagrinės, negali paneigti pačiame sprendime nustatytų aplinkybių, situacijos teisinio vertinimo ir padarytų išvadų. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnybos 2015-06-11 raštas Nr. 1SS-1495-(9.5) yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Pareiškėja skunde nepaneigė Tarnybos nustatytų aplinkybių, t. y. kad J. A. laikytinas turto paveldėtoju, į kurį pretendavo atkurti nuosavybės teises I. D., ir kad jis veikė pareiškėjos M. A. vardu, pateikdamas 2012-05-10 prašymą. Pažymėtina, kad tiek J. A., tiek ir pati pareiškėja dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, tačiau atsakovei išlieka pareiga detaliai ir aiškiai pateikti atsakymus į pateiktus prašymus, įvertinus prašymo turinį.

Nepanaikinus ginčijamų sprendimų, atsižvelgus į šiame teismo sprendime nustatytas aplinkybes, negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Tarnybą atkurti pareiškėjai M. A. nuosavybės teises pagal pareiškėjos atstovo J. A. Tarnybos Vilniaus miesto skyriui 2012-05-10 pateiktą prašymą registracijos Nr. 49GF-2231.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. teismo pašo priteisti iš I. A. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 200 Eur už atsiliepimo parengimą. E. Ž. prašyme turi konkrečiai nurodyti iš ko prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Galimai yra rašymo apsirikimas, tačiau pati E. Ž. turi tiksliai nurodyti iš ko prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prie prašymo E. Ž. pateikė tik mokėjimo kvitą, tačiau išrašytos sąskaitos ir detalaus išlaidų apskaičiavimo teismui nepateikė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, E. Ž. prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nenagrinėjimas.

Teismas išaiškina, kad E. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo turi teisę pateikti prašymą su detaliu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127–129 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjos M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.