Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. H. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3818-715/2015, iškeltoje pagal ieškovo A. H. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tomega“, R. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. H. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tomega“, R. P., prašydamas pripažinti sandorį – 2015-10-14 sutartį Nr. 1-10/14D, sudarytą tarp UAB „Degrita“, neva ieškovui atstovaujant šią įmonę iš vienos pusės, ir UAB „Tomega“, atstovaujant komercijos direktoriui D. R. iš kitos pusės, negaliojančiu.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015-10-20 nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. H. ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Ieškovas A. H. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-10-20 nutartį, pašalinant teismo motyvą, kad „Sutartį yra pasirašiusi tik viena šalis – uždarosios akcinės bendrovės „Degrita“ direktorius A. H.“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015-11-03 nutartimi atsisakė priimti apelianto A. H. atskirąjį skundą ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindimas kitokiais motyvais, nei nurodė apeliantas, savaime neliudija teisinio intereso teismo nutarties panaikinimu buvimo, jei pats sprendimas (t. y. sprendimo rezoliucinė dalis) apeliantą tenkina.

Teismas konstatavo, kad tiesiogines teisines pasekmes byloje dalyvaujančiam asmeniui sukelia rezoliucinė, o ne motyvuojamoji sprendimo dalis, todėl teismo motyvai, nurodyti teismo nutartyje, negali būti skundžiami atskiruoju skundu. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu ieškovas A. H. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-11-03 nutartį ir priimti 2015-11-12 patikslintą atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-10-20 nutarties. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad remdamasis Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-11-03 nutartimi tinkamai suformulavo apeliacijos objektą ir jį pagrindė, todėl kartu su atskiruoju skundu pateikia patikslintą atskirąjį skundą dėl 2015-10-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą tuo pagrindu, kad teismo motyvai nurodyti teismo nutartyje, negali būti skundžiami atskiruoju skundu, pagrįstumo.

Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus LR CPK numatytus atvejus (LR CPK 301 straipsnio 1 dalis). LR CPK nenumatytas apeliacijos ribojimas dėl teismo sprendimo motyvų skundimo (LR CPK 303 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (LR CPK 270 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (LR CPK 270 straipsnio 4 dalis). LR CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo neturėtų teisės į apeliaciją dėl teismo sprendime nustatytų faktų ir teisinių santykių, negalint pradėti kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių, tai reikštų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, neatitiktų reikalavimo užtikrinti teisę į apeliaciją. Tokia teisės taikymo taisyklė formuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003).

Apeliacine tvarka yra patikrinama ir faktinė, ir teisinė neįsiteisėjusio teismo sprendimo pusės. Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą sprendimą ar jo dalį ir priimti naują sprendimą arba pakeisti teismo sprendimą. Iš paminėtų nuostatų darytina išvada, kad gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-835/2014).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl 2015-10-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo priimtos nutarties, teigdamas, kad minėtoje nutartyje nurodytas teismo motyvas, jog „Sutartį yra pasirašiusi tik viena šalis – uždarosios akcinės bendrovės „Degrita“ direktorius A. H.“ neturi teisinės reikšmės, todėl yra šalintinas iš nutarties (7 b.l.). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą tuo pagrindu, kad teismo motyvai negali būti skundžiami atskiruoju skundu (10-11 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nutartį, pašalinant teismo motyvą „Sutartį yra pasirašiusi tik viena šalis – uždarosios akcinės bendrovės „Degrita“ direktorius A. H.“, gali būti savarankišku apeliacijos objektu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė procesines teisės normas ir tuo pagrindu klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo išsprendė neteisingai (LR CPK 301 straipsnio 1 dalis, 303 straipsnis).

Remiantis išdėstytais argumentais Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-11-03 nutartis naikintina ir 2015-10-09 atskirojo skundo dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-10-20 nutarties (kartu ir 2015-11-12 patikslinto atskirojo skundo dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-10-20 nutarties) priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, LR CPK 338 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir 2015-10-09 atskirojo skundo dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-10-20 nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.