Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sav., netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, paskutinį kartą teista 2017 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 84 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikusi, teistumas išnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ji, 2023 m. sausio 22 d., apie 19.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia peiliu dūrė sugyventiniui V. M. į kairės pusės klubo sritį, padarydama durtinę žaizdą kairio klubo srityje, taip nežymiai sužalojo šeimos narį-sugyventinį V. M..

Kaltinamoji J. G. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad su sugyventiniu V. M. kartu gyvena 13 metų, veda bendrą ūkį, gyvena dviese. Ji šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. 2023 m. sausio 22 d. atsikraustė į V. M. nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsikraustę į šį butą, po 14.00 val. pradėjo kartu vartoti alkoholį. Abu buvo girti, visko gerai neprisimena. Virtuvėje virė sriubą ir kažkaip ją prapylė ant grindų. Paslydusi nukrito ant grindų, negalėjo atsistoti. Sugyventinis pradėjo ją vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti, vaikščiojo aplinkui ir baksnojo ją kojomis, užpylė ant jos sriubos, tačiau jokio sužalojimo jai nepadarė. Jis išvedė ją iš kantrybės, ji paleido į jį rankoje turėtą peilį. V. M. pamatęs, kad ant jo kairio klubo yra žaizdelė išbėgo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Virtuvėje atrado ir paėmė tą patį peilį, kuris buvo nukritęs ant grindų. Ją sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Šiam įvykiui turėjo įtakos tai, kad abu buvo girti. Labai gailisi sužalojusi sugyventinį V. M.. Papildomos apklausos metu parodė, kad Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą dėl V. M. gydymo atlygino. Sugyventinio V. M. atsiprašė (b. l. 98-101, 187-189).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios J. G. prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad su J. G. kaip sugyventiniai gyvena 13 metų, veda bendrą ūkį, gyvena dviese. 2023 m. sausio 22 d. persikraustė į jo nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 22 d., nuo 15.00 val. pradėjo vartoti alkoholį-švęsti atsikraustymą į butą. Abu buvo girti. Apie 19.00 val., būdami virtuvėje pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Konfliktas buvo žodinis. Staiga J. G. rankoje pamatė virtuvinį peilį ir pajautė aštrų skausmą kairiajame šone, klubo srityje. Nežino, kas J. G. užėjo, kodėl ji jam dūrė, iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas. Išbėgęs iš virtuvės paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. J. G. buvo sulaikyta. Jį greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę, kur sutvarkė jam žaizdą ir išleido. Į jokią kitą gydymo įstaigą nesikreipė ir nesikreips, jokių pretenzijų J. G. neturi, jokia žala jam nepadaryta (b. l. 69-72).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. sausio 22 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kad 2023 m. sausio 22 d., apie 19.20 val., bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, J. G. (nustatytas 1,4 prom. neblaivumas), su peiliu įdūrė sugyventiniui V. M. (nustatytas 2,10 prom. neblaivumas), į kairės pusės klubo sritį, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų V. M. išvežtas į ligoninę (b. l. 5-8).?

Iš specialisto išvados Nr. G 184/2023 matyti, kad V. M. konstatuota durtinė žaizda kairio klubo srityje, sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio pasėkoje, duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu. Konstatuotas sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 141-144).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio virtuvėje ant grindų ir medinės kėdės kampo matomi raudonos spalvos, galimai kraujo dėmių likučiai. Ant pirkinių maišelio viršaus padėtas virtuvinis peilis juoda rankena, 26 cm ilgio, rankenos ilgis-12,5 cm ilgio, geležtės ilgis-13,5 cm. Ant geležtės matomi raudonos spalvos, galimai kraujo pėdsakai (b. l. 54-56).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota peilio apžiūra. Peilis virtuvinis, buitinės paskirties, 26 cm ilgio, tamsiai pilkos spalvos 12 cm ilgio plastikine rankine. Peilio geležtė 14 cm ilgio, 3 cm pločio, ties rankenos pagrindu, į galą smailėjanti, ties smailiuoju galu ištepta rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują (b. l. 190-191).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamoji J. G. smurtaudama nežymiai sužalojo šeimos narį: ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2023 m. sausio 22 d., bute, adresu (duomenys neskelbtini), apie 19.20 val. konflikto metu, tyčia peiliu dūrė sugyventiniui V. M. į kairės pusės klubo sritį. Tokiu būdu, V. M. padarydama durtinę žaizdą kairio klubo srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamosios kaltė įrodyta jos pačios duotais parodymais, kuriais ji prisipažino kalta padariusi nusikalstamą veiką ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai – nukentėjusiojo V. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolu. Kaltinamosios J. G. veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai. Kaltinamoji suvokė, kad smurtauja prieš savo šeimos narį – sugyventinį V. M., kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, jį žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamosios J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamoji J. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, nukreiptą į kito žmogaus sveikatą, ji smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinį V. M.. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji J. G. netekėjusi, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 58,24 Eur atlygino (b. l. 200-201), paskutinį kartą teista 2017 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 172-176), bausmę atlikusi, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebausta (b. l. 40-41). Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajai J. G. už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį artimą maksimaliam dydžiui, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamajai J. G. skirtini įpareigojimai, kurie teigiamai veiks jos elgesį bei skatins nenusikalsti. Kaltinamajai J. G. skirtinas įpareigojimas per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 9 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu aptarti įpareigojimai, kurie skirtini vietoj intensyvios priežiūros, padės geriau įgyvendinti paskirtos bausmės tikslus. Kaltinamoji sutiko su siūloma bausmės rūšimi, prieštaravimų nereiškė ir bausmės dydžiui.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios J. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. sausio 22 d. 20.35 val. iki 2023 m. sausio 24 d. 11.43 val. (b. l. 25-29, 30-33).

J. G. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 58,24 Eur atlygintas (b. l. 200-201). Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti – peilis, saugomas Klaipėdos AVPK daiktų saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. G. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 22 d. 20.35 val. iki 2023 m. sausio 24 d. 11.43 val. (dvi paras), šį laiką prilyginant keturioms laisvės apribojimo bausmės dienoms.

J. G. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti – peilį, saugomą Klaipėdos AVPK daiktų saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai J. G., kad jai paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei draudimą ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.