Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-122-417/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-03-23Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-08
Bylos Nr.
AN2-122-417/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00187-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eduardas Maškevičius (pirm.)
Institucija
Alplinkos apsaugos departamenstas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-122-417/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00187-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.7; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad, 2019 m. lapkričio 13 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Klaipėdos analitinės kontrolės skyriaus specialistams iš UAB „N. G.“ paviršinių nuotekų išleistuvo (paviršinių nuotekų išleidimo į melioracijos griovį įrenginio) paėmus į aplinką išleidžiamų teršalų mėginius, Aplinkos apsaugos departamentui gavus 2019 m. lapkričio 21 d. Tyrimų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad išleidžiamų suspenduotų (skendinčiųjų) medžiagų koncentracijos viršija Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytas leidžiamus taršos vienkartinius dydžius. 2019 m. lapkričio 13 d. nustatyta į aplinką išleidžiamų suspenduotų (skendinčiųjų) medžiagų koncentracija 44±3 mg/1 (leidžiama 25 mg/1). UAB „N. G.“ A. J., būdamas atsakingas už aplinkosaugos reikalavimų vykdymą, neužtikrino efektyvaus įrenginių darbo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 27 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos 2020 m. sausio 22 d. nutarimu A. J. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 170 eurų dydžio bauda.

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. nutarimu panaikino Institucijos 2020 m. sausio 22 d. nutarimą, kuriuo A. J. pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį paskirta 170 eurų bauda, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė.

Šalies argumentai

4. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarimą ir palikti Institucijos 2020 m. sausio 22 d. nutarimą nepakeistą.

4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, priešingai, nei vertino apylinkės teismas, atsakomybė pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai yra išleidžiamos nuotekos į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba tada, kai yra išleidžiamos nuotekos į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Nagrinėjamu atveju A. J., UAB „N. G.“ atsakingas asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė Reglamento 27 punkto reikalavimus, nes neužtikrino, jog į aplinką išleidžiamose nuotekose nebūtų viršyta leidime nustatyta išleidžiamų teršalų (suspenduotų (skendinčiųjų) medžiagų) ribinė vertė (leidime nustatyta didžiausia leistina koncentracija – 25 mg/1). A. J. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes. Taigi iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir per daug išplėstai aiškino ANK 246 straipsnio 1 dalies dispoziciją, dėl to netinkamai vertino A. J. padarytą veiką, taip pat nepagrįstai formuoja administracinių teismų praktiką analogiškose bylose ir sudaro sąlygas nebaudžiamumui.

4.2. Institucija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. J. veiksmuose nėra ANK 246 straipsnio 1 dalies sudėties požymių, nes juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatavo neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, jog piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje (2 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) TIPK leidimas apibrėžiamas kaip dokumentas, suteikiantis teisę jame nustatytomis sąlygomis vykdyti ūkinę veiklą arba eksploatuoti įrenginį ar jo dalį. Taisyklių 10 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklėse apibrėžtus įrenginius, privalo turėti leidimą, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis Tirpiklių tvarka, tokie įrenginiai turi būti registruojami. Taisyklių 118 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas turi eksploatuoti įrenginį, jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis laikydamasis leidime nustatytų sąlygų. Taigi, pagal šias Taisykles, TIPK leidimas yra sprendimas, suteikiantis teisę jame nurodytomis sąlygomis eksploatuoti įrenginius, o už veiklos vykdymą be TIPK leidimo ar jame nustatytų sąlygų pažeidimą yra numatyta atsakomybė. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „N. G.“ vykdo veiklą pagal išduotą TIPK leidimą, kuris patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros, o tai reiškia, jog TIPK leidimas buvo tikrintas ir vertinamas atitinkamos institucijos, vadovaujantis Taisyklėmis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad TIPK leidimas išduotas UAB „N. G.“, šiai įmonei ir jos vadovui (atsakingiems asmenims) atsiranda prievolė užtikrinti TIPK leidimo sąlygų vykdymą, taip pat tinkamai tvarkyti nuotekas pagal leidime nustatytas sąlygas. A. J., UAB „N. G.“ atsakingas asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad neužtikrino, jog į aplinką išleidžiamose nuotekose nebūtų viršyta TIPK leidime nustatyta išleidžiamų teršalų (suspenduotų (skendinčiųjų) medžiagų) didžiausia leistina koncentracija – 25 mg/1. 2019 m. lapkričio 13 d. nustatyta į aplinką išleidžiamų suspenduotų (skendinčiųjų) medžiagų koncentracija 44+3 mg/1, nors leidžiama 25 mg/1. Kaip matyti iš išduoto TIPK leidimo, įmonei vykdant ūkinę veiklą, leidžiama į aplinką išleisti nuotekas, kuriose suspenduotų (skendinčiųjų) medžiagų didžiausia momentinė leistina koncentracija – 25 mg/1. Todėl įmonė vykdydama ūkinę veiklą ir eksploatuodama objektą pažeidė aplinkos apsaugos reikalavimus, kadangi ūkinės veiklos objektą eksploatavo ne pagal TIPK leidime nustatytas sąlygas. Būtent TIPK leidime nustatytų sąlygų nesilaikymas, aplaidus požiūris į numatytų reikalavimų privalomą vykdymą ir lėmė A. J. kaltę.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į Institucijos skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. atstovas advokatas P. L. nurodo, kad nesutinka su pateiktu skundu.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų susidaro įspūdis, kad Institucijos pagrindinis siekis yra užfiksavus TIPK leidime nurodytų normatyvų viršijimą bet kokia kaina nubausti pareiškėją, nesigilinant ir neanalizuojant individualių administracinei atsakomybei taikyti reikšmingų sąlygų, nesiaiškinant pažeidimo padarymo aplinkybių. Apeliaciniame skunde Institucija apeliuoja į teisės aktų, kurie nebuvo nurodyti nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime, pažeidimą. Kaip matyti iš A. J. surašyto nutarimo, jis administracinėn atsakomybėn traukiamas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršiniu nuotekų tvarkymo reglamento 27 punkto pažeidimo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde jau dėstomi papildomi argumentai ir motyvai dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių pažeidimo. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galima suvokti, už kokią veiką ir kokiais motyvais remiantis yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Formalus įstatymų nuostatų nurodymas ir abstrakčios frazės dėl pareiškėjo kaltės administracinio nusižengimo protokole ir nutarime neatskleidžiant galbūt padaryto nusižengimo esmės, Institucijos nenuoseklumas bylos nagrinėjimo metu, argumentų kaitaliojimas suponuoja išvadą, kad Institucija bando bet kokiais būdais pritaikyti administracinę atsakomybę A. J., bet nesiėmė visų priemonių, kad visapusiškai, objektyviai ištirtų veikos aplinkybės ir priimtų ne formalų, bet teisingą sprendimą. Mano, kad ši neteisybė pirmosios instancijos teisme buvo ištaisyta teismui išsamiai ir objektyviai, be išankstinio nusiteikimo atlikus faktinį aplinkybių tyrimą, įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus ir paaiškinimus.

5.2. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, todėl siekiant įvertinti, ar yra realizuota administracinio nusižengimo sudėtis ir ar veika, numatyta šiame kodekso straipsnyje, pagal konkrečios bylos aplinkybes laikytina pavojinga, būtina nagrinėti ne tik ANK, bet ir kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčo santykius, nuostatas. Konkrečiu atveju teismas vertino Paviršinių nuotekų reglamento 27 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies normas. Atsižvelgiant į tai, nesutinkama su Institucijos išsakyta nuomone, kad teismas išplėstai aiškina ANK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai formuoja administracinių teismų praktiką. Teismo pateiktas teisės normų aiškinimas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, administracinės atsakomybės principus, kad baudžiama gali būti tik už pavojingą veiką, kuria kėsinamasi į tam tikrus visuomenei reikšmingus teisinius gėrius. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad buvo padarytas formalus, atsitiktinis pažeidimas, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių nei aplinkai, nei valstybės ekonominiams interesams: į aplinką pateko ne cheminės medžiagos ar teršalai, bet grunto dalelės; UAB „N. G.“ TIPK leidime nurodyti normatyvai viršyti tik todėl, kad TIPK leidime yra įsivėlusi techninė klaida – UAB „N. G.“ TIPK leidime ir UAB „N. G.“ paraiškoje TIPK leidimui gauti dėl klaidos įrašytas neteisingas suspenduotų (skendinčiųjų) medžiagų (SM) normatyvas (vietoj 50 mg/l nurodyta 25 mg/l). A. J. nurodytus argumentus dėl klaidos TIPK leidime patvirtino ir liudytoja E. V. teismo posėdžio metu, pastebėjus klaidą UAB „N. G.“ nedelsiant kreipėsi į atsakingas institucijas dėl klaidos TIPK leidime ištaisymo. Nors formaliai ir buvo nustatytas TIPK leidime nurodytų normatyvų (t. y. 25 mg/l) viršijimas, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nurodyta maksimali skendinčiųjų medžiagų (SM) vertė (50 mg/l) nebuvo viršyta, pažeidimu nepadaryta žala aplinkai, nepakenkta valstybės ekonominiams interesams.

5.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 27 punkte, už kurio pažeidimą A. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn, numatyta, kad TIPK ar Taršos leidime paviršinėms nuotekoms išleisti paviršinių nuotekų kiekio ir leistinos taršos normatyvai nenustatomi (leistinas nuotekų kiekis ir leistina tarša neribojama). Į leidimą įrašomos konkrečiam objektui nustatytos leistinos momentinės ir vidutinės metinės teršalų koncentracijos (LK) arba teisės aktų numatytais atvejais laikinai leistina koncentracija (LLK). Taigi svarbu ir tai, kad nors atliekant momentinį SM koncentracijos tyrimą nustatytas TIPK leidime įrašyto momentinės SM koncentracijos normatyvo viršijimas, metinės teršalų normos nei pagal TIPK leidimą, nei pagal normatyvinius reikalavimus neviršytos: skendinčiųjų medžiagų metinis normatyvas pagal TIPK leidimą yra 7,233 t, o 2019 m. faktinės metinės skendinčiųjų medžiagų emisijos – 4,1863 t. Tai tik dar kartą patvirtina, kad momentinis trumpalaikis SM normatyvo viršijimas vertinant šią aplinkybę visų kitų aplinkybių kontekste nelaikytinas pavojinga veika ANK 246 straipsnio 1 dalies prasme.

5.4. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo manymu, tokia įvykių sutaptis (t. y. vykdomi statybos darbai, tai, kad rangovų transporto priemonės važiavo per įmonės teritoriją, nors galėjo važiuoti aplink, liūtis, TIPK leidime įsivėlusi klaida, dėl kurios buvo viršytas TIPK leidime nurodytas normatyvas) lėmė atsitiktinį, formalų pažeidimą ir nesukėlė jokios grėsmės ar žalos valstybės saugomiems interesams. Todėl atstovas sutinka su teismo išvada, kad padarytas pažeidimas (UAB „N. G.“ TIPK leidime nurodytų normatyvų viršijimas, neviršijant Paviršinių nuotekų reglamente nurodytų ribinių dydžių) nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylai aplinkybes, nėra laikytinas pavojinga veika ANK 246 straipsnio 1 dalies prasme.

5.5. Atsiliepime taip pat pažymima, kad A. J. dirba UAB „N. G.“ šilumos-vandens ūkio inžinieriumi, kuriam pagal pareigas priklauso užtikrinti tinkamą įmonės nuotekų valymo ir šalinimo įrenginių priežiūrą ir veiklą bei atitiktį įmonėje galiojantiems bei technologijų tiekėjų nustatytiems reikalavimams, procedūroms bei instrukcijoms, užtikrinant saugų darbą, efektyvų išteklių panaudojimą. Atstovas sutinka su teismo pozicija, kad TIPK leidime nurodytų normatyvų (kol jie nepakeisti) privaloma laikytis, tačiau šiame kontekste vertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju tarša nesusijusi su įmonės veikla ar netinkamu įrenginių eksploatavimu, paimtuose nuotekų mėginiuose nenustatyta jokių cheminių elementų ar teršalų, paimtas nuotekų mėginys buvo grunto dalelėmis sudrumstas vanduo. Nors A. J. prisiima atsakomybę ir apgailestauja dėl tokio pažeidimo, tačiau jis negalėjo daryti įtakos statybos darbų vykdymui ar būti atsakingas dėl liūties, per 15 jo darbo metų UAB „N. G.“ nurodytas SM normatyvas nė karto nebuvo viršytas. Pareiškėjas negalėjo pagrįstai tikėtis ir numatyti, kad dėl klaidos TIPK leidime jame nurodyti mažesni nei teisės aktuose leidžiami normatyvai. Nepaisant to, buvo imtasi veiksmų pažeidimui ištaisyti – pažeidimo priežastys buvo nustatytos ir pažeidimas ištaisytas dar iki Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento protokolo gavimo (protokolas gautas 2019 m. gruodžio 5 d., o dar 2019 m. lapkričio 25 d. UAB „N. G.“ paimtas paviršinių nuotekų mėginys parodė, jog SM koncentracija yra mažesnė už TIPK leidime nustatytą, t.y. 7,6 mg/l (UAB „N. G.“ tyrimų protokolas Nr. VK19/102 yra pateiktas byloje). Taigi jau tyrimo metu, net ir nesant atskiro nurodymo, A. J. aktyviai prisidėjo prie pažeidimo priežasčių nustatymo ir ištaisymo, tyrimo metu bendradarbiavo su pareigūnais, teikė informaciją. Teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes spręsdamas, kad A. J. veiksmuose nėra ANK nusižengimo sudėties, o Institucijos argumentai dėl pareiškėjo kaltės, t. y. aplaidaus požiūrio į numatytų reikalavimų vykdymą ir netinkamo įrenginių eksploatavimo, nepagrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis, tik Institucijos prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. J. nutraukė administracinio nusižengimo bylą, nes byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad A. J. padarė ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu A. J. nepadarė ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

8. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

9. Be to, ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, vienas iš administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių yra pavojinga veika, už kurią įstatymo leidėjas nustatė administracinę atsakomybę. Veikos pavojingumą gali rodyti padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir jo intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai. Vien formaliai ANK numatyto nusižengimo požymius atitinkanti veika nėra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

10. A. J. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad ANK 246 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Taigi atsakomybė kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, t. y. nustatyti, kad asmuo tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta.

11. ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole, Institucijos nutarime nurodoma, kad A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 27 punktą. Šiame punkte numatyta, jog TIPK ar Taršos leidime paviršinėms nuotekoms išleisti paviršinių nuotekų kiekio ir leistinos taršos normatyvai nenustatomi (leistinas nuotekų kiekis ir leistina tarša neribojama). Į leidimą įrašomos konkrečiam objektui nustatytos leistinos momentinės ir vidutinės metinės teršalų koncentracijos (LI<) arba teisės aktų numatytais atvejais laikinai leistina koncentracija (LLIC). Šio punkto nuostatos netaikomos, kai nuo galbūt teršiamų teritorijų surenkamos paviršinės nuotekos prilyginamos gamybinėms nuotekoms (kaip numatyta 11 punkte). Šiuo atveju byloje nekyla abejonių dėl to, jog 2019 m. lapkričio 13 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento paimtame paviršinių nuotekų mėginyje iš UAB „N. G.“ paviršinių nuotekų išleistuvo nustatytas skendinčiųjų medžiagų tyrimo rezultatas – 40 mg/l (b. l. 24). Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytoja E. V. patvirtino, kad TIPK leidime ir UAB „N. G.“ paraiškoje TIPK leidimui gauti dėl klaidos įrašytas neteisingas suspenduotų (skendinčių) medžiagų (SM) normatyvas, nurodyta, kad skendinčiųjų medžiagų didžiausia leistina koncentracijos yra 25 mg/l (vietoj 50 mg/l). 2019 m. gruodžio 18 d. su raštu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „N. G.“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl techninės klaidos TIPK leidime ištaisymo, rašte nurodoma, kad dėl techninės klaidos yra nurodytas neteisingas į gamtinę aplinką leidžiamų išleisti nuotekose aptinkamų skendinčiųjų medžiagų normatyvas 25 mg/l, o turėtų būti 50 mg/l, t. y. kaip nurodyta Paviršinių nuotekų reglamento V skyriaus 18.1 punkte (b. l. 7–8).

12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. Dl-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ V skyriaus 18.1 punkte nustatytos skendinčiųjų medžiagų didžiausios momentinės koncentracijos: kai išleidžiama į paviršinius vandens telkinius, į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali būti didesnis, kaip: skendinčiųjų medžiagų vidutinė metinė koncentracija – 30 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 50 mg/l. Taigi, valstybė, nustatydama aplinkosaugos reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekdama apsaugoti aplinką nuo taršos, yra nustačiusi, kad iki 50 mg/l skendinčiųjų medžiagų momentinė paviršinių nuotekų koncentracija (kai išleidžiama į paviršinius vandens telkinius) yra leidžiama ir nekelia pavojaus gamtai ir aplinkos apsaugai. Kaip jau minėta anksčiau, ANK 5 straipsnis nustato, kad vienas iš administracinio nusižengimo požymių yra pavojingumas, todėl vertinant kiekvieną ANK numatytą pažeidimą būtina įvertinti ir konkrečios atliktos veikos pavojingumą, o ne tik jos formalią atitiktį ANK nuostatoms. Todėl skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar nustatytas pažeidimas yra pavojingas ir už jį turėtų būti taikoma atsakingam asmeniui atsakomybė, būtina vertinti ne tik tai, ar buvo laikomasi leidime nustatytų sąlygų, bet ir tai, ar buvo viršyti aplinkos apsaugos normatyvai bei standartai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. Dl-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ nuostata ir pagrįstai nustatė, kad nors nagrinėjamu atveju ir buvo nustatytas TIPK leidime nurodytų sąlygų pažeidimas, t. y. patikrinus vandens mėginį nustatytas 40 mg/l skendinčiųjų medžiagų kiekis, o TIPK leidime nurodyta 25 mg/l koncentracija, tačiau šis kiekis neviršijo minėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. Dl-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 18.1 punkte nustatytos skendinčiųjų medžiagų didžiausios momentinės koncentracijos – 50 mg/l. Be to, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai įvertino ir aplinkybes, kad įmonė UAB „N. G.“ po tiriamo pažeidimo užfiksavimo pati atliko vandens mėginio tyrimą ir nustatytas skendinčiųjų medžiagų kiekis neviršijo leidime nurodytos normos (b. l. 25), taip pat ėmėsi priemonių, kad būtų ištaisyta TIPK leidime padaryta klaida dėl paviršinėse nuotekose esančių skendinčiųjų medžiagų didžiausios momentinės koncentracijos kiekio (b. l. 7).

13. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog A. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo byla nutraukta pagrįstai. Darytina išvada, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius