Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-03-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-80-949/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-03-23Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-23
Bylos Nr.
II-80-949/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00187-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Rima Gudienė (pirm.)
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Paulis Likša
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-80-949/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00187-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.7; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. J., jo atstovui advokatui Pauliui Likšai,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės A. P. 2020 m. sausio mėn. 22 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-235-2020 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas E. K. 2019 m. gruodžio 18 d. A. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 246 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Klaipėdos analitinės kontrolės skyriaus specialistai iš UAB „N. G.“ paviršinių nuotekų išleistuvo (paviršinės nuotekos išleidime į melioracijos griovį) paėmė į aplinką išleidžiamų teršalų mėginius. Aplinkos apsaugos departamentui gavus Tyrimų protokolą 2019 m. lapkričio 21 d. Nr. P-105-2019-180/1, nustatyta, kad išleidžiamų suspenduotų (skendinčių) medžiagų koncentracijos viršija Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytas leidžiamus taršos vienkartinius dydžius. 2019 m. lapkričio 13 d. nustatyta į aplinką išleidžiamų suspenduotų (skendinčių) medžiagų koncentracija 44±3 mg/1 (leidžiama 25 mg/1). UAB „N. GROUP.“ A. J. atsakingas už aplinkosauginių reikalavimų vykdymą neužtikrino efektyvaus įrenginių darbo. Protokole nurodyta, kad tuo atsakingas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 27 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalyje.

Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė A. P. 2020 m. sausio 22 d. priėmė nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-235-2020, kuriuo A. J. nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta 170 Eur bauda.

Šalies argumentai

A. J. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 14 d. atvykęs į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, pateikė savo paaiškinimus dėl tyrimų rezultatų protokolo, kuriuose nurodė, jog tyrimo metu nustatyta, kad tą dieną kai buvo imamas mėginys, UAB „N. G.“ rangovinė organizacija vykdė aikštelės statybos darbus ir nešvariais transporto ratais užteršė asfalto dangą, nuo kurios nuotekos surenkamos į paviršinius tinklus, taigi į aplinką pateko ne teršalai, o grunto dalelės (kad tai nėra cheminė tarša įrodo kiti mėginio parametrų tyrimai - biocheminis deguonies suvartojimas, cheminis deguonies suvartojimas ir kiti). Dėl to iš esmės buvo padarytas formalus pažeidimas, kadangi UAB „N. G.“ TIPK leidime įsivėlusi klaida (vietoj 50 mg/l įrašyta 25 mg/l) ir ši klaida paaiškėjo tik aiškinantis šio įvykio aplinkybes. Skunde nurodoma, jog UAB „N. G.“ TIPK leidime Nr. (11.2)- 33-44/2006/T-KL.2-7/2015 (išduotas Taršos prevencijos ir leidinių departamento Klaipėdos skyriaus 2015-02-11), pakeistas 2017-02-09) ir UAB „N. G.“ paraiškoje TIPK leidimui gauti dėl klaidos įrašytas neteisingas suspenduotų (skendinčių) medžiagų (SM) normatyvas: TIPK leidimo 11 lentelėje „Į gamtinę aplinką leidžiamų išleisti nuotekų užterštumas“ nurodyta, kad skendinčių medžiagų didžiausia leistina koncentracijos yra 25 mg/l (vietoj 50 mg/l). Klaida dėl neteisingo teisės aktų interpretavimo buvo padaryta anksčiau rengtuose dokumentuose ir į TIPK leidimą buvo tiesiog techniškai perkelta. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad SM koncentracijos vertė į TIPK paraišką ir TIPK leidimą iš Paviršinių nuotekų reglamento yra perkeliama tiesiogiai, t. y. nėra perskaičiuojama ar kitaip modeliavimo būdu vertinama. Paviršinių nuotekų reglamento V skyriaus 18.1 p. nurodyta: „skendinčių medžiagų .... didžiausia momentinė koncentracija - 50 mg/l“. Pažymi, jog TIPK leidimas (kaip ir paraiška TIPK leidimui gauti) savo turiniu ir forma yra sudėtingas dokumentas, kuriame yra pateikiama eilė normatyvų ir skaičiavimų (TIPK paraiška su leidimu sudaro apie 250 psl., leidimo priedai dar apie 600 psl.). Įprastai atliekant TIPK leidimo korekcijas yra perskaičiuojami ir vertinami tik tie normatyvai, dėl kurių yra keičiamas TIPK leidimas. Kitaip tariant, tie normatyvai, kurių neprašoma ar nereikalaujama koreguoti, nėra pakartotinai perkeliami, modeliuojami ar perskaičiuojami ir koreguojami, atitinkamai, tokie normatyvai TIPK leidime lieka nurodyti savo pirminėje redakcijoje. UAB „N. G.“ pastebėjus klaidą nedelsiant kreipėsi dėl jos ištaisymo. Pareiškėjas skundu prašo pripažinti pažeidimą mažareikšmiu. Nurodo, jog pažeidimu nepadaryta žala aplinkai, kadangi į aplinką pateko ne cheminės medžiagos ar teršalai, bet grunto dalelės. Pažeidimas neturi nukentėjusios šalies teisėms ir teisėtiems interesams didelės reikšmės. Kaip jau buvo pažymėta, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nurodyta SM vertė - 50 mg/l. 2019-11-22 AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų (arbitražinių-paralelinių mėginių) tyrimo laboratorijos pateiktame tyrimų protokole nustatytas SM tyrimo rezultatas - 40 mg/l (AB „Klaipėdos vanduo“ tyrimų protokolas Nr. 19-690 pateiktas byloje). Taigi nors formaliai ir buvo nustatytas TIPK leidime nurodytų normatyvų viršijimas, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nurodyta maksimali SM vertė nebuvo viršyta. Todėl laikytina, kad toks formalus TIPK leidime nurodytų sąlygų pažeidimas nesukėlė žymių neigiamų pasekmių aplinkai. Tai, kad pažeidimu nepadaryta žala aplinkai pripažino ir AAD specialistė, surašiusi skundžiama nutarimą. Pažeidimas niekaip nesusijęs su aplinkosauginių mokesčių nesumokėjimu, todėl nepadaryta jokia žala ir valstybės ekonominiams interesams. Pažeidimo priežastys buvo nustatytos ir pažeidimas ištaisytas dar iki Aplinkos tyrimų departamento gavimo (protokolas gautas 2019-12-05, tuo tarpu dar 2019-11-25 UAB „N. G.“ paimtas paviršinių nuotekų mėginys parodė, jog SM koncentracija yra mažesnė už TIPK leidime nustatytą, t.y. - 7,6 mg/l (UAB „N. G.“ tyrimų protokolas Nr. VK19/102 yra pateiktas byloje). Taigi jau tyrimo metu, net ir nesant atskiro nurodymo, buvo aktyviai prisidėta prie pažeidimo priežasčių nustatymo ir ištaisymo, tyrimo metu bendradarbiauta su pareigūnais. Pareiškėjo nuomone, padarytas pažeidimas - TIPK leidime nurodytų SM koncentracijos viršijimas, - atitinka visus VAI 36-9 str. ir Tvarkos apraše nurodytus kriterijus ir yra laikytinas mažareikšmiu, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta (b. l. 3-6).

Atsiliepimas

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog UAB „N. G.“ TIPK leidime ir UAB „N. G.“ paraiškoje TIPK leidimui gauti dėl klaidos įrašytas neteisingas suspenduotų (skendinčių) medžiagų normatyvas. Departamento nuomone, teikiant Aplinkos apsaugos agentūrai paraišką TIPK leidimui gauti, juridinis asmuo paraiškoje nurodo normatyvus, kurių, vykdydamas veiklą, neviršys ir kurie neviršytų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento didžiausią momentinę koncentraciją. Nagrinėjamu atveju UAB „N. G.“, teikdama Aplinkos apsaugos agentūrai paraišką TIPK leidimui gauti, joje nurodė, jog, vykdydama veiklą, neviršys į gamtinę aplinką leidžiamų išleisti nuotekų - suspenduotų (skendinčių) medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos, tai yra 25 mg/1. Aplinkos apsaugos agentūrai nagrinėjant UAB „N.G.“ paraišką, nekilo jokių abejonių ar neaiškumų dėl paraiškoje nurodytos suspenduotų (skendinčių) medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos, todėl išdavė TIPK leidimą, kurio 11 lentelėje „Į gamtinę aplinką leidžiamų išleisti nuotekų užterštumas“ nurodyta, kad suspenduotų (skendinčių) medžiagų didžiausia leistina koncentracija yra 25 mg/1. Šios TIPK leidime nustatytos sąlygos UAB „N. G.“ (atsakingi asmenys) privalo nepažeisti, tai yra neviršyti TIPK leidime nustatyto į aplinką išleidžiamo teršalo normatyvo. Pažymi, kad fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Taip pat nurodoma, kad Departamento direktorius 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. AD1-165 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ (toliau - Įsakymas) nustatė kriterijus, kuriais vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta administracinio nusižengimo požymių, dėl kurių Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, turinti veika laikoma mažai pavojinga. ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šiame straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas. Tarp ANK 12 straipsnio 1 dalyje įvardintų administracinių nusižengimų nėra veikos, numatytos ANK 246 straipsnio 1 dalyje. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo teigti, jog Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas mažareikšmiu, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Vien tai, kad Pareiškėjo netenkina priimtas Nutarimas, nereiškia, kad jis buvo priimtas neįsigilinus į bylos medžiagą, pateiktus argumentus ar pažeidžiant pastarojo teisę į sąžiningą, išsamų, objektyvų ir nešališką bylos nagrinėjimą (tyrimą). Vien Pareiškėjo subjektyvus manymas, kad Departamentas netinkamai ir neišsamiai tyrė ir vertino byloje pateiktus duomenis, nesivadovavo VAI, Tvarkos aprašu, todėl nepagrįstai ir neteisingai taikė administracinę atsakomybę, savaime nesudaro pagrindo panaikinti priimto Nutarimo. Mano, jog buvo priimtas pagrįstas bei teisingas Nutarimas, dėl ko tenkinti Pareiškėjo Skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (b. l. 36-38).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje A. J. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad tą dieną kai buvo paimtas mėginys smarkiai lijo, vanduo buvo sudrumstas smarkios tėkmės, tai buvo ne chemija, ne naftos produktai. Vanduo buvo sudrumstas purvo dalelėmis. Tai buvo netyčinis nusižengimas dėl smarkaus lietaus ir dėl to, kad per kelią pravažiavo mašina, dėl ko susidrumstė vanduo. Leidime buvo padaryta klaida ir jis niekaip negalėjo įtakoti to proceso, nes lijo smarkus lietus. Viršijo 40, o turėjo būti 20. Ten nieko daugiau išskyrus purvo daleles nebuvo. Per 15 metų nei kartą nebuvo viršyta norma. Jie patys atlieka tikrinimus kas savaitę. Tokia tvarka yra griežtai numatyta. Nurodė, jog jis pagal pareigybę yra atsakingas už vandens ūkį ir turi prižiūrėti, kad viskas būtų tvarkoje. Vadovaujasi normomis, kurios įrašytos į leidimą. Pagal tai kas dabar įrašyta į leidimą, yra padaryta klaida. Teigia, jog pažeidimas yra atsitiktinis ir tikrai nesikartos.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje A. J. atstovas advokatas P. L. parodė, jog nors skunde prašė nusižengimą pripažinti mažareikšmiu, tačiau vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalimi, nusižengimas, kuriuo paskirta nuobauda neįtrauktas į sąrašą tų veikų, kurios gali būti pripažintos mažai pavojingomis. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį sprendimą priimanti institucija gali neskirti administracinės nuobaudos. Supratus klaidą, prašo administracinės nuobaudos neskirti. Mano, kad ta veika nėra pavojinga apskritai. Buvo vykdomi statybos darbai, važiavo mašinos per teritoriją, nors galėjo važiuoti ir aplinkui. Visa tai atsitiko įmonės teritorijoje ir kaltė yra tik tokia, jog buvo leista rangovų mašinomis važiuoti per tą teritoriją tuo keliu. Tarša yra visiškai nesusijusi su įmonės veikla, nenustatyta jokių cheminių elementų. Šia veika nebuvo padaryta žalos gamtai, ji nėra susijusi su neteisėtu aplinkosauginių mokesčių nemokėjimu. Padarytas pažeidimas buvo pašalintas iki to laiko, kai buvo surašytas protokolas, nes kaip rodo po to atlikti tyrimai, ta medžiagų koncentracija buvo sumažėjusi netgi žemiau normos. Taip pat buvo imtasi atsargumo priemonių, kad tokie įvykiai nepasikartotų. Dėl leidimo nurodo, kad įvyko žmogiška techninė klaida, jog buvo įrašyti 25 mg., o ne 50 mg. Pažeidimas buvo visiškai atsitiktinis, sprendimą priimanti institucija nevertino padarytos veikos pavojingumo. Žala aplinkai padaryta nebuvo, pažeidimas susijęs su tuo, kad teikiant paraišką leidimui buvo vadovaujamasi ne ta teisės norma. Prašo atleisti asmenį nuo administracinės atsakomybės ir neskirti nuobaudos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje institucijos atstovė A. P. parodė, jog departamento nuomone nutarimas yra teisėtas, kiekvienas ūkio subjektas turi turėti privalomą taršos leidimą, kur numatytos sąlygos, kuriomis griežtai privaloma vadovautis savo veikloje. Šiuo atveju viena iš sąlygų buvo pažeista ir todėl turi būti taikoma administracinė atsakomybė. Leidime įrašyta sąlyga, kad negali būti viršyta daugiau negu 25 mg litre. Dėl techninės klaidos – leidimų išdavimo taisyklėse yra 34 p. nurodyta, jog leidimui išduoti naudojami paraiškoje pateikti duomenys. Veiklos vykdymui pateikdami paraišką leidimui gauti nurodo kokių sąlygų bus laikomasi ir su agentūra turi aptarti visus ginčytinus klausimus. Jeigu nekyla ginčytinų klausimų, agentūra patvirtina tas sąlygas, kurias įmonė įsipareigoja veiklos vykdymo metu laikytis ir tai negali būti traktuojama kaip techninė klaida. Dėl paviršinių nuotekų reglamente yra nurodyta, kad negalima viršyti 50 mg litre. Įmonė, pateikdama paraišką, įsipareigojo laikytis 25 mg litre ir šitų sąlygų privalėjo laikytis. Padaryta veika nėra įtraukta į mažai pavojingų veikų sąrašą. Nesutinka, kad veika nėra susijusi su aplinkosauginių mokesčių nemokėjimu, nes dėl nustatytos taršos įmonei reikės susimokėti. Mano, jog institucija priėmė tinkamą sprendimą, dėl to nėra pagrindo tenkinti skundo jame nurodytais argumentais.

Teismo posėdyje liudytoja E. V. parodė, jog jis dirba UAB „N. G.“, TIPK leidimo gavimas yra jos skyriaus kompetencija. Leidime yra įsivėlusi klaida, kurios nepastebėjo, apgailestauja. Ta klaida galimai persikėlė iš kito dokumento, iš kokio negali pasakyti. Nei ji, nei tikrintojai nepastebėjo šitos klaidos. Kitą kartą nurodys didesnį normatyvą, kuris paimamas iš nuotekų tvarkymo reglamento ir akivaizdu, jog paprašys išleidimo į melioracinį griovį. Išleidimo į melioracinį griovį normatyvas yra 50 mg litre, į karpinį griovį 25 mg litre. Mano, kad leidimą išduodant institucija, tikrindama paraišką, nepastebėjo, kad dokumentuose yra nurodyta, jog nuotekos bus išleidžiamos į karpinį vandens telkinį, o ne į melioracijos griovį ir turėjo nurodyti šią dalį patikslinti. Leidime yra visada įrašomas maksimalus leidžiamas kiekis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų. Pastebėtina, jog pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla dėl to, kad nebuvo laikomasi leidime nustatytų išleidžiamų teršalų ribinių verčių arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžia teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, t. y. šiuo atveju atsakomybė kyla dėl to, kad nebuvo tinkamai laikomasi leidime ar teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Taigi, atsakomybė kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, t. y. nustatyti, kad tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, t. y. nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta.

Žemesnės instancijos teismas

A. J. skunde bei jo nagrinėjimo teisme metu su fiksuotu pažeidimu nesutiko ir tvirtino, jog TIPK leidime bei paraiškoje TIPK leidimui gauti dėl techninės klaidos yra įrašytas neteisingas skendinčių medžiagų normatyvas, tai yra vietoj 25 mg/l, turėtų būti 50 mg/1, taip kaip nurodyta Paviršinių nuotekų reglamento V skyriaus 18.1 punkte (skendinčių medžiagų didžiausia momentinė koncentracija - 50 mg/1). Taip pat nurodė, jog skendinčių medžiagų koncentracijos vertė į TIPK paraišką ir TIPK leidimą iš Paviršinių nuotekų reglamento perkeliama tiesiogiai, tai yra nėra perskaičiuojama ar kitaip modeliavimo būdu vertinama ir mano, jog ši techninė klaida sąlygojo tik formalaus pobūdžio pažeidimą.

ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole, Institucijos nutarime nurodoma, kad A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 27 punktą. Šiame punkte numatyta, jog TIPK ar Taršos leidime paviršinėms nuotekoms išleisti paviršinių nuotekų kiekio ir leistinos taršos normatyvai nenustatomi (leistinas nuotekų kiekis ir leistina tarša neribojama). Į leidimą įrašomos konkrečiam objektui nustatytos leistinos momentinės ir vidutinės metinės teršalų koncentracijos (LI<) arba teisės aktų numatytais atvejais laikinai leistina koncentracija (LLIC). Šio punkto nuostatos netaikomos, kai nuo galimai teršiamų teritorijų surenkamos paviršinės nuotekos prilyginamos gamybinėms nuotekoms (kaip numatyta 11 punkte). Šiuo atveju teismui nekyla abejonių dėl to, jog 2019 m. lapkričio 13 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas, vykdydamas valstybinę kontrolę, paėmė paviršinių nuotekų mėginius. 2019 m. lapkričio 22 d. „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tyrimų laboratorija pateikė tyrimų protokolą, kuriame nustatytas skendinčių medžiagų tyrimo rezultatas – 40 mg/l (b. l. 24). Kaip teismo posėdžio metu nurodo pareiškėjas bei patvirtino liudytoja E. V. UAB „N. G.“ TIPK leidime ir UAB „N. G.“ paraiškoje TIPK leidimui gauti dėl klaidos įrašytas neteisingas suspenduotų (skendinčių) medžiagų (SM) normatyvas, nurodyta, kad skendinčių medžiagų didžiausia leistina koncentracijos yra 25 mg/l (vietoj 50 mg/l). Tiek pareiškėjas, tiek liudytoja E. V. nurodo, jog klaida dėl neteisingo teisės aktų interpretavimo buvo padaryta anksčiau rengtuose dokumentuose ir į TIPK leidimą, buvo tiesiog techniškai perkelta. Kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1213-394-S/19 rašto UAB „N. G.“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl techninės klaidos TIPK leidime ištaisymo, kuriame nurodoma, kad dėl techninės klaidos yra nurodytas neteisingas į gamtinę aplinką leidžiamų išleisti nuotekose aptinkamų skendinčių medžiagų normatyvas 25 mg/l, o turėtų būti 50 mg/l, t.y. kaip nurodyta Paviršinių nuotekų reglamento V skyriaus 18.1 punkte (b. l. 7-8). Institucijos vyriausioji specialistė nurodė, kad nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentu, kad TIPK leidime padalyta techninė klaida, tai yra vietoj 25 mg/1, turėtų būti 50 mg/1, ir dėl šios klaidos padarytas nusižengimas laikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu. Atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip paaiškino ir A. J., UAB „N. G.“ paraiškoje TIPK leidimui gauti UAB „N. G.“ nurodė, jog į gamtinę aplinką leidžiamų išleisti nuotekų užterštumas skendinčiomis medžiagomis nebus didesnis nei 25 mg/1. Esant šiai sąlygai buvo išduotas TIPK leidimas, kuris vėliau ne kartą buvo koreguotas, tačiau minima sąlyga nebuvo keičiama. Esant šioms aplinkybėms nelaikytina, jog TIPK leidime ar UAB „N. G.“ paraiškoje TIPK leidimui gauti buvo padalyta techninė klaida, padarytas nusižengimas nelaikytinas mažareikšmiu ir nurodo, jog tokia A. J. veika atitinka ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo - aplinkos teršimas nuotekomis – sudėtį. Pats pareiškėjas fakto, kad buvo viršytas leidime nurodytas leistinas skendinčių medžiagų kiekis neginčija, tačiau iš karto ėmėsi veiksmų pašalinti priežastis bei pati įmonė atliko vandens mėginio tyrimą, kuriame nustatytas skendinčių medžiagų kiekis neviršijo leidime nurodytos normos. Pastebėjus TIPK leidime klaidą (vietoj 50 mg/l įrašyta 25 mg/l) buvo nedelsiant buvo pateiktas prašymas Aplinkos apsaugos agentūrai ištaisyti TIPK leidime nurodytą klaidą (b. l. 7-8).

Teismas pažymi, jog pareiškėjo argumentas, kad TIPK leidime buvo padaryta klaida ir buvo kreiptasi dėl klaidos leidime ištaisymo, savaime nelaikytinas aplinkybe, šalinančia nusižengimą padariusio asmens atsakomybę pagal ANK 246 straipsnio 1 dalis, nes nusižengimo fiksavimo momentu UAB „NEO GROUP“ taršos leidimas galiojo su visomis jame įtvirtintomis sąlygomis ir galios iki to momento, kol nebus pakeistas už jo išdavimą atsakingos institucijos.

Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, remiantis tokiu teisiniu reguliavimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar nustatytas pažeidimas yra pavojingas ir už jį turėtų būti taikoma atsakingam asmeniui atsakomybė, būtina vertinti ne tik tai, ar buvo laikomasi leidime nustatytų sąlygų, bet ir tai, ar buvo viršyti aplinkos apsaugos normatyvai bei standartai. Teismas pažymi, kad TIPK leidime nustatytų sąlygų UAB „NEO GROUP“ atsakingi asmenys privalo laikytis, tačiau teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju ir buvo nustatytas TIPK leidime nurodytų sąlygų pažeidimas, t. y. patikrinus vandens mėginį nustatytas 40 mg/l skendinčių medžiagų kiekis, o TIPK leidime nurodytas 25 mg/l koncentracija, tačiau šis kiekis neviršijo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymo Nr. Dl-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ V skyriaus 18.1 punkte nustatytos skendinčiųjų medžiagų didžiausios momentinės koncentracijos – 50 mg/l. Pažymėtina, jog minėtame teisės akte nustatyta, kad skendinčiųjų medžiagų vidutinė metinė koncentracija – 30 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 50 mg/l. Šio Reglamento nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, reguliuojančioms ir kontroliuojančioms paviršinių nuotekų tvarkymą.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo vertinama momentinė skendinčiųjų medžiagų koncentracija, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad dar iki administracinio nusižengimo protokolo ir skundžiamo nutarimo priėmimo buvo nustatytos ir pašalintos jo priežastys, įmonė UAB “N. G.” po tiriamo pažeidimo užfiksavimo atliko vandens mėginio tyrimą, kuriame nustatytas skendinčių medžiagų kiekis neviršijo leidime nurodytos normos, teismas daro išvadą, kad net ir nustačius, kad buvo pažeistos leidime nustatytos sąlygos, tačiau nebuvo viršyti privalomi aplinkos apsaugos normatyvai, t. y. nebuvo viršyta Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento V skyriaus 18.1 punkte nustatyta maksimali skendinčiųjų medžiagų didžiausia momentinė koncentracija – 50 mg/l, teismas daro išvadą, kad A. J. veiksmuose nėra ANK 246 straipsnio 1 dalies sudėties požymių, nes juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatavo neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus nustatytas anksčiau išdėstytas aplinkybes ir faktinius duomenis teismas daro išvadą, kad A. J. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio mėn. 22 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-235-2020 naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

A. J. skundą tenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio mėn. 22 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-235-2020 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 1 dalį A. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rima Gudienė