- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-19
- Bylos Nr.
- 1-999-674/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15150-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - išsiskyręs, išsilavinimas pagrindinis, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, teistas: 1) 2023 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu – skirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda. Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 3 dalimi, LR BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, vienerius metus šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo (2023 m. gegužės 21 d.). Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 3 dalimi, LR BK 72 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio BMW 530 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, 2024 m. birželio 18 d. bauda sumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B., 2025 m. gegužės 1 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, tyčia vieną kartą ranka sudavė į kairę veido pusę savo seseriai E. M., dėl ko ji dešine veido puse atsitrenkė į durų staktą ir nugriuvo ant grindų, tuo sukėlė nukentėjusiajai E. M. fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, labai gailisi, parodė, kad įvyko su sese konfliktas, jis buvo išgėręs tai taip ir gavosi. Viskas įvyko gegužės 1 d., naktį, Kelmėje, pas seserį namuose, nes buvo jos gimtadienis. Jis buvo neblaivus, nes šventė sesers gimtadienį ir alkoholį vartojo apie 5-6 valandas. Dėl ko susipyko nepamena, bet trenkė iš delno sesei į veidą. Kai sutrenkė po to sesuo atsisėdo ant žemės, t.y. parvirto. Po sudavimo jis išėjo. Jis jokių žymių po trenkimo nematė. Sesuo irgi buvo neblaivi. Savo elgesį vertina blogai, sesers atsiprašė. Dabar vėl su seserim santykiai geri. Po to kitą dieną su seserim matėsi, matė, kad kairėje pusėje prie akies buvo mėlynė. Suprato, kad tai jo veiksmų pasekmė. Anksčiau su sese yra konfliktavę, bet nebuvo mušęs.
Nukentėjusioji E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš brolį duoti parodymus atsisako. Civilinio ieškinio nereiškia. Su broliu susitaikė, jam pretenzijų neturi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėja, nukentėjusioji.
Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 30 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), pas seserį E. M. švęsti jos jubiliejaus, nes ji buvo kvietusi. Šventė vyko ne jos namuose, o pirtyje, kurios adreso nežino. Iš šventės į sesers E. M. namus grįžo 2025 m. gegužės 1 d. apie 3 val. ir buvo neblaivus. E. M. namuose tarp jo ir sesers kilo konfliktas dėl asmeninių priežasčių, kurių neįvardins. Konflikto metu jis susinervino ir vieną kartą delnu sudavė stovinčiai seseriai E. M. į veidą. Ji į sieną neatsitrenkė, atsisėdo ant grindų ir nugriuvusi ant grindų nebuvo. Sėdinčios ant grindų sesers nespardė. Tuo konfliktas ir baigėsi, išėjo iš jos namų pas kaimyną G., pavardės nežino. Kada sudavė seseriai delnu į veidą, jos nesužalojo, bet skausmą galėjo sukelti. Bebūnant pas G., atvyko policija ir jį sulaikė. Pirmas kartas, kada mušė E. M.. Įvykio niekas nematė. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Įvykio metu nenukentėjo. Šiaip su E. M. sutaria, gyvena atskirai (b. l. 108-111).
Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina bei papildo patikslindamas, kada 2025 m. gegužės 1 d. apie 3 val. sesers E. M. namuose, konflikto metu jai vieną kartą sudavė į kairę veido pusę, ji nuo suduoto smūgio atsitrenkė kita veido puse į durų staktą ir nugriuvo ant grindų. Įvykis įvyko virtuvėje prie išėjimo į lauką durų. Aplinkybes patikslina gerai apmąstęs kaip ir kas buvo. Ar seseriai E. M. nugriuvus ant grindų kur nors įspyrė, to nepamena. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo (b. l. 122-124).
Nukentėjusioji E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žinodama savo teises, pareigas ir atsakomybę, žinodama, kad brolis E. B. įtariamas nusikaltimo padarymu, sutinka duoti parodymus. Gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 30 d. vakare, (duomenys neskelbtini) sodyboje, šventė savo jubiliejų. Buvo pakviesta nemažai svečių, kurių vardų ir pavardžių neįvardins, bet vienas iš svečių buvo brolis E. B., kuris gyvena Gargžduose. Sodyboje jokių konfliktų nebuvo, vartojo alkoholį. Į namus grįžo prieš 3 val., jau buvo 2025 m. gegužės 1 d.. Namuose tarp jos ir brolio E. B. kilo konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Konflikto metu, virtuvėje, vieną kartą jai stovinčiai iš priekio ranka, kuria rankos dalimi, ar delnu, ar kumščiu nepasakys, E. B. sudavė į veidą ties kairiu skruostu. Nuo suduoto smūgio sužalojimų nepadarė, skausmo nejuto, tačiau smūgio sudavimo metu dešiniu šonu atsitrenkė į durų staktą ir pargriuvo ant grindų. Kada atsitrenkė į durų staktą, trenkėsi ties dešine akimi, ko pasekoje prie dešinės akies atsirado kraujosruva, patinimas, buvo sukeltas skausmas, kurį 10 balų sistemoje įvertintų 4 balais. Kada nugriuvo ant grindų, kokioje padėtyje, nepamena, nesusižalojo, skausmo nejuto. Po to gulinčiai ant grindų, E. B. du kartus spyrė į kūną. Į kurias kūno vietas spyrė, nepasakys, sužalojimų nepadarė, skausmo nejuto. Tada ji atsistojo nuo grindų, užsidarė lauko duris ir brolis išėjo pas kaimyną G. V.. Apie įvykį pranešė policijai, kad daugiau nebemuštų. Dėl sumušimo buvo apžiūrėta greitosios medikų, į ligoninę nevyko ir nevyks. Pas medicinos ekspertus nevyks. Broliui E. B. dėl 2025 m. gegužės 1 d. įvykio atleidžia, civilinio ieškinio nereikš. Namo vidus, kuriame gyvena, nėra filmuojamas. Pareiškimo nerašys. Prašo neuždrausti E. B. bendrauti. Įvykio niekas nematė, šeimos nariai kambariuose miegojo (b. l. 57-60).
2025 m. gegužės 1 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15150-25, pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
2025 m. gegužės 1 d. PRĮR išrašas, kuriame nurodyta, kad pranešėja E. M. 2025 m. gegužės 1 d. 03:24 val., vietovė (duomenys neskelbtini). Pranešimo aplinkybėse nurodyta, kad pranešėją sumušė brolis (b. l. 5-8).
2025 m. gegužės 1 d. Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešęs asmuo nukentėjusioji E. M. (b. l. 9-12).
Pateikiamas 2025 m. gegužės 1 d. Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), nuosavas dviejų aukštų pilkos spalvos namas. Pridedama fotolentelė (b. l. 13-15, 16-22).
2025 m. gegužės 1 d. Asmens apžiūros protokolas, kuriame nustatyta, kad vizualiai apžiūrint E. M. veidą, dešinėje veido pusėje, prie antakio matoma mėlynė ir patinimas. Pridedama fotolentelė (b. l. 23-25, 26-28).
2025 m. gegužės 1 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje nurodyta E. M. nustatyta preliminari diagnozė: akies voko ir periokulinės srities sumušimas (b. l. 37-38).
2025 m. gegužės 1 d. Užduotis atlikti objektų tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriui, ant kurio E. M. pasirašytinai parašė, kad į ekpertizę nevyks (b. l. 29-31).
2025 m. gegužės 1 d. Tarnybinis pranešimas dėl papildomų aplinkybių, kuriame Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas Mantas Kančelkis pranešė, kad 2025 m. gegužės 1 d. 03.25 val. dirbdamas patruliniu automobiliu Ford Transit kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Irmantu Fetingiu, gavo Šiaulių AVPK OVS specialisto pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) „Susisiekus su pranešėja moteris nurodė, kad brolis išėjo pas kaimyną. SMURTAS. ĮTARIAMASIS SULAIKYTAS. Į B KATEGORIJĄ VĖLAVIMAS, NES DIRBA VIENAS E4069 POLICIJOS EKIPAŽAS IR REAGAVO Į ĮVYKĮ ROIK 0125000241293. E4069 VAŽIAVO APIE 25,7 KM ATSTUMU.“ Brolis sumušė pranešėją. Nepilnamečių nėra, GMP atsisakė. Moteris teigia, kad šiuo metu brolis rūko narkotines medžiagas.“ Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja E. M., kuri teigė, kad grįžus po gimtadienio iš sodybos į namus, namuose taip pat buvo ir jos brolis E. B., su kuriuo kilo žodinis konfliktas dėl jo striukės, kurioje jis galimai laiko narkotines medžiagas, nedavus jam striukės, jis išeidamas pro duris į lauką, vieną kartą su rankos kumščiu trenkė į veido sritį savo sesei E. M., tuomet ji trenkėsi į sieną ir pargriuvo ant grindų. Jai gulint E. B. dar tris kartus spyrė iš kojos į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po kurio jis pasišalino pas kaimyną. Pranešėja nurodė, kad tuo metu, kai brolis ją mušė, tame kambaryje jie buvo tik dviese ir kiti asmenys to nematė, brolis buvo pasidaręs agresyvus, jo bijojo. Nuvykus pas kaimyną, kur galimai gali būti jos brolis, jis buvo rastas miegantis, pažadinus ir paklausus kas atsitiko, asmuo nurodė, kad pas E. namuose įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis teigė, kad sesei vieną kartą su rankos delnu trenkė į veidą ir pasišalino. Asmuo buvo sulaikytas, o prieš asmenį sulaikant buvo atlikta dalinė asmens apžiūra, kurios metu jo striukės dešinėje kišenėje buvo aptikta juodos spalvos dėtuvė. Paklausus E. B., ar striukėje gali būti narkotinių medžiagų, jis atsakė, kad gali. Prie jo iš striukės buvo išimta dėtuvė ir paklausus, kas joje, jis teigė, kad čia žolės suktinės, kurios kaip teigė, yra jo ir jas laikė savo striukėje. Atidarius dėtuvę, rastos trys suktinės su galimai narkotine augalinės kilmės medžiaga. Paklausus asmens ar pats vartojo narkotines medžiagas, šis nurodė, kad tiksliai neprisimena, todėl asmuo buvo pristatytas į VšĮ Kelmės ligoninės Priėmimo skyrių dėl nustatymo, ar asmuo yra vartojęs narkotinių medžiagų. Po apžiūros nustatyta, kad asmuo narkotinių medžiagų nėra vartojęs ir asmuo pristatytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę dėl smurto artimoje aplinkoje IBPS Nr.01-1-15150-25. Įvykio vietoje alkoholio matuokliu DRAGER Alcotest 7510 Nr. ARLN-0574, patikros Nr. 2215570, galioja iki 2025-06-01 2025-01-01 04:57 val. E. B. nustatytas 2.52 promilių girtumas, o E. M. 04:37 val. nustatytas 1.59 promilių girtumas. Įvykio vietos apžiūros metu paimta narkotinė medžiaga, fotografuota (b. l. 39-42).
2025 m. gegužės 2 d. Akistatos protokolas, kuriame nukentėjusioji E. M. parodė, kad 2025 m. gegužės 1 d. apie 3 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo E. B.. Jis vieną kartą ranka sudavė į kairę veido pusę, ko pasekoje dešine veido puse atsitrenkė į durų staktą ir nugriuvo ant grindų. Kada atsitrenkė į durų staktą, susitrenkė dešinę veido pusę prie dešinės akies ir atsirado kraujosruva. Įtariamasis E. B. parodė, kad suprato E. M. duotus parodymus ir su jais sutinka. 2025 m. gegužės 1 d. apie 3 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo seserį E. M.. Jai vieną kartą dešiniu delnu sudavė į kairį skruostą ir ji trenkėsi kita veido puse į durų staktą ir nugriuvo ant grindų (b. l. 77-80).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Artimas giminaitis baudžiamojoje teisėje yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (BK 248 straipsnio 1 d.). Šeimos narys - kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai (BPK 38 straipsnis).
E. B. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga.
Kaltinamasis E. B. savo kaltę pripažino visiškai, labai gailėjosi, nurodė, kad žodinio konflikto su seserim metu vieną kartą delnu sudavė seseriai į žandą ir po to pasišalino, t.y. išėjo pas kaimyną. Viskas vyko sesers namuose po švęsto jos jubiliejaus. Įvykio daugiau niekas nematė, nes jie buvo tik dviese. Nukentėjusioji E. M. visas nurodytas aplinkybes patvirtino, dar papildė, kad po to kai jai brolis sudavė, ji atsitrenkė žandu į durų staktą ir nuvirto. Skausmą iš 10 balų įvertino 4 balais. Visas šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: asmens apžiūros protokolas, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, akistatos protokolas, tarnybinis pranešimas dėl papildomų aplinkybių, iš kurio matyti, kad E. B. pripažino sudavęs seseriai, jam buvo nustatytas 2,52 prom. neblaivumas.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis E. B. smurtavo savo artimo giminaičio atžvilgiu, - tai yra gyvenamajame name, tyčia vieną kartą ranka sudavė į kairę veido pusę savo seseriai, dėl ko ji dešine veido puse atsitrenkė į durų staktą ir nugriuvo ant grindų, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo E. B. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo E. B. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, į tai, kad E. B., būdamas teistas, teistumas neišnykęs, padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą savo artimo giminaičio – sesers atžvilgiu, taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), be to atlikdamas veiką jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio – nustatyta 2,52 prom. neblaivumas, ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį numatytos alternatyvios bausmės: arba viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamasis E. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veiką padarė dar neišnykus teistumui, ankstesniu nuosprendžiu skirtą baudą sumokėjęs (b. l. 129-132, 133-136), galiojančių administracinių nuobaudų neturi. (b. l. 138-142), dirbantis (b. l. 143-144), nėra duomenų, kad būtų registruotas įskaitose dėl priklausomybės ligų ar psichikos sutrikimų. E. B. išsituokęs. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą (pirmą kartą kaltinamas panaudojus fizinį smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį). Kaltinamasis E. B. savo kaltę pilnai pripažino, gailėjosi, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, jie susitaikė ir civilinio ieškinio nereiškė. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, atsižvelgiant į tai, kad jis dirbantis viešųjų darbų atlikti neturės galimybių, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis), t.y. skirtina vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė intensyvios priežiūros neskiriant.
Atsižvelgiant į tai, kad E. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, E. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
E. B. buvo sulaikytas 2025 m. gegužės 1 d. 04:57 val. (b. l. 89-93), paleistas iš laikinojo sulaikymo 2025 m. gegužės 2 d. 08:55 val.. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, viena diena, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
E. B. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 125-128), kuri panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Dėl atstovavimo išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kaltinamąjį gynė advokatė R. Klimienė (b. l. 157, 158). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. pažymą Nr. APD-2025-05772, išlaidų suma sudaro 75,00 Eur (b. l. 159).
E. Ž. teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.
Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią kaltinamojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, intensyvios priežiūros neskiriant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesius laisvės apribojimo, intensyvios priežiūros neskiriant.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, E. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 1 d. 04:57 val., iki 2025 m. gegužės 2 d. 08:55 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), E. B. pripažinti recidyvistu.
E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.