Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. S., A. L., S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. S., A. L., S. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. T., D. P., M. R. dėl sprendimo panaikinimo, pripažinimo negaliojančiais paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes byla iškelta iki 2016 m. liepos 1 d.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 49S-91 dalies dėl J. R. atkurto nuosavybės teise 1,0407 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai taip pat siekia pripažinti negaliojančiais 2015 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje, kurioje M. R., D. P., A. T., M. R. paveldėjo J. R. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. spalio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje, kurioje M. R., D. P., A. T. paveldėjo M. R. ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Pareiškėjai apeliaciniu skundu tvirtina, kad formuojant sklypą nebuvo laikomasi atitinkamų teisės aktų nuostatų reglamentuojančių namų valdos žemės sklypo formavimą, jo dydį ir naudmenas.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.Byloje ginčo nėra, kad ginčo žemės sklypas Vilniaus teritorijai priskirtas 1996 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu Nr. 1-1304, t. y. po 1995 m. birželio 1 d., o Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „Nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią Žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. <...>. Pagal šio straipsnio 2 dalį žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. <...>. P. A. įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatas, į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas.Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 1 punktu patvirtino Zujūnų seniūnijos (Buivydiškių kadastro vietovės) Vilniaus rajone žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotų žemės sklypų plotus bei ribas. UAB „Arlitanus“ matininkė Z. G. 2010 m. gruodžio 7 d. parengė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, pagal kurią NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 49SK-746(14.49.109) suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. NŽT 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 49SK-746(14.49.109) patvirtindama Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Arlitanus“ matininkės Z. G. 2010 m. gruodžio 7 d. parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, bei 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 49S-91 J. R. atkurdama nuosavybės teises į Žemės sklypą, grąžinant jį natūra, nenustatė pažeidimų Žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūroje.Pareiškėjai apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas neįvertino ar atliekant žemės sklypo matavimus buvo laikomasi atitinkamų teisės aktų nuostatų, įtvirtintų Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 ir 5 punktuose. Pareiškėjai iš esmės teigia, kad jų manymu, ginčo sklypas J. R. buvo grąžintas didesnis, nei numato teisės aktai, ko pasėkoje pareiškėjams teko mažesnė sklypo dalis, į kurią jiems galėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškėjai nurodo, kad pastarojo argumento pirmosios instancijos teismas neanalizavo.Vertinant pareiškėjų apeliacinio skundo argumentą dėl padarytų Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 ir 5 punktų pažeidimų priimant ginčijamą 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 49S-91, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjų nurodytoje Žemės reformos 9 straipsnio 2 dalyje (2013 m. birželio 27 d. redakcija, galiojusi ginčijamo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 49S-91 priėmimo metu) yra nustatyta:“ Asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.” Iš pacituoto Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad juo yra reguliuojami ne nuosavybės teisių atkūrimo santykiai, o žemės pardavimo santykiai, todėl šis teisinis reguliavimas negali būti taikomas nagrinėjamu atveju. Tais pačiais argumentais atmestinas ir pareiškėjų nurodytas jų teigimu analogiškas teisinis reguliavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 ir 5 punktuose. Kitų teisės aktų nuostatų, kurioms prieštarautų ginčijamas Tarnybos sprendimas, pareiškėjai nenurodo.Vertinant pareiškėjų teiginį, kad ginčijamu sprendimu žemės sklypas J. R. buvo grąžintas didesnis, nei numato teisės aktai, ko pasėkoje pareiškėjams teko mažesnė sklypo dalis, į kurią jiems galėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės, pažymėtina, kad žemės sklypo (grąžintinos namų valdos) kadastro duomenys buvo patvirtinti NŽT 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 49SK-746(14.49.109). Šis aktas, kaip ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 3267-41 nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šių aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nebuvo priimtas nagrinėti teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti aktų, kurie nebuvo priimti nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pirmiau nurodytas pareiškėjų argumentas atmestinas. Pareiškėjų į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas niekaip nepaneigia 2015 m. balandžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimo. Byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl 2010 m. gruodžio 7 d. UAB „Arlitanus“ matininkės Z. G. atliktų kadastrinių matavimų ir NŽT 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 49SK-746(14.49.109), kuriuo buvo patvirtintos Žemės sklypo kadastro duomenys, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pagrįstai pasisakė, jog neturi pagrindo abejoti UAB „Arlitanus“ parengto Žemės sklypo kadastro duomenų teisingumu ir teisėtumu. Atitinkamai netenkinus pirmiau nurodytų pareiškėjų skundo reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tuo pačiu pagrindu atmetė išvestinius skundo reikalavimus pripažinti negaliojančias 2015 m. rugsėjo 8 d. ir 2015 m. spalio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų tam tikras dalis.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 31 d.) 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 d.). Pareiškėjai nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų ginčijamo teisės akto neteisėtumą.Įvertinus pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjai neįrodė pažeidimų nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje pagal J. R. prašymą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 49S-91 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. R.“ dalyje dėl J. R. atkurto nuosavybės teise 1,0407 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)Atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.Trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. kartu su atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti jai patirtas atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo ir pateikimo teismui išlaidas, kurios sudaro 300 Eur. Byloje esanti 2016 m. lapkričio 15 d. atstovavimo sutartis patvirtina, jog A. T. administracinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu buvo atstovaujama advokatės I. N.. Į bylą pateiktas 2016 m. lapkričio 16 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 878929 patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens už atsiliepimą į apeliacinį skundą patirtas 300 Eur išlaidas.Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo metu (2016 m. lapkričio 16 d.) pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktą (taikomas koeficientas 1,3) maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo 928,07 Eur (1,3 x 713,9 Eur). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 300 Eur – neviršija Rekomendacijų nustatytą dydžio ir yra adekvati atsižvelgiant į atsiliepimo sudėtingumą ir jo apimtį, todėl priteistina (ABTĮ 41 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 41 straipsnio 2 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų L. S., A. L., S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens A. T. naudai iš L. S., A. L., S. G. 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimo išlaidų atlygimą, solidariai.

Nutartis neskundžiama.