Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Kilikevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. S., A. L., S. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. T., D. P., M. R. dėl sprendimo panaikinimo, pripažinimo negaliojančiais paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 26 d. nutartimi priimta nagrinėti pareiškėjų skundo dalis, kurioje prašoma panaikinti NŽT 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 49S-91 dalyje dėl J. R. atkurto nuosavybės teise 1,0407 ha žemės sklypo, Vilniaus m., (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje, kurioje M. R., D. P., A. T., M. R. paveldėjo J. R. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje, kurioje M. R., D. P., A. T. paveldėjo M. R. ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Paaiškino, kad A. L., L. S., S. G. yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusių savininkų M. R. ir K. R. valdytą žemę, (duomenys neskelbtini) k., Pilaitės sen., Vilniaus m. Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos patikslintu projektu, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 buvo suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Pilaites sen. Vilniaus m. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 49SK-746-(14.49.109) buvo nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys bei servitutas. NŽT 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant minėtą sklypą natūra J. R.. Suformuoto ir J. R. atkurto žemės sklypo plotas namų valdai - 1,0407 ha. Šie administraciniai aktai neatitinka Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 str. 2 d. 1 p., Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjų teises atkurti nuosavybės teises natūra. J. R. suprojektuotas ir atkurtas nuosavybės teise namų valdos žemės sklypas prie jai nuosavybės teise priklausiusio gyvenamojo namo, tad formuojant sklypą turėjo būti laikomasi atitinkamų teisės aktų nuostatų reglamentuojančių namų valdos žemės sklypo formavimą, jo dydį ir naudmenas. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad J. R. suprojektuotas namų valdos žemės sklypas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes didžioji dalis šio žemės sklypo nėra ir niekada nebuvo naudojama kaip namų valda.

Taip pat yra pripažintini negaliojančiais ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijamus, nes įgyti neatlygintinai po to, kai neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės palikėjai J. R..

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Pareiškėjai pateiktame skunde nenurodė argumentų, kodėl sprendimas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės J. R., prieštarauja teisės aktams. Taip pat skunde nepateikiami argumentai, kodėl 2015 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir 2015 m. spalio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo atitinkamos dalys prieštarauja įstatymams ir turi būti panaikinamos.

Pareiškėjai neturi jokių teisių į žemės sklypą, nuosavybės teisės į kurį atkurtos jų mamai, ir net tariamu skundo patenkinimo atveju, jokių teisių į žemės sklypą neįgys, skundo nagrinėjimas nesukels pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, todėl šio skundo nagrinėjimas iš esmės yra beprasmis. Pareiškėjai, kreipdamiesi su skundu net abstrakčiai nenurodė savo tariamos teisės, kuri objektyviai egzistuoja ir kurią siekiama apginti. Pareiškėjų nepagrįstas kreipimasis į teismą neturint jokio teisinio suinteresuotumo ir jokių reikalavimo teisių apskritai vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 49S-91, kuriuo J. R. atkurtos nuosavybės teisės į 1,3984 ha žemę grąžinant natūra 1,0407 ha kitos paskirties žemės sklypą Nr. 1989 (vienbučių ir dvibučių pastatų statyba), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 1 punktu patvirtino Zujūnų seniūnijos (Buivydiškių kadastro vietovės) Vilniaus rajone žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotų žemės sklypų plotus bei ribas (pagal 5–ąjį priedą).

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 49SK-746(14.49.109) suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo Nr. 1989, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Arlitanus“ matininkės Z. G. 2010 m. gruodžio 7 d. parengtą žemės sklypo Nr. 1989 kadastro duomenų bylą.

NŽT 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 49S-91 J. R. atkūrė nuosavybės teises į 1,0407 ha kitos paskirties žemės sklypą (vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos) (Nr. 1989) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžinant jį natūra.

Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2015 m. gegužės 22 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjai pateikė 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. prašymus NŽT sudaryti komisiją namų valdos žemės sklypo ploto ir ribų įvertinimui, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau komisija nebuvo sudaryta.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 49sF-2048-(14.49.104) pareiškėjų 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. liepos 24 d. prašymai netenkinti.

2015 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu patvirtinta, kad po J. R. mirties jos turtą paveldėjo vyras M. R., vaikai D. P., A. T., M. R. (taip pat ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje).

2015 m. spalio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu patvirtinta, kad po M. R. mirties jo turtą paveldėjo sūnus M. R., dukterys D. P., A. T..

Pareiškėjai teigia, kad J. R. suprojektuoto namų valdos žemės sklypo didžioji dalis nėra ir niekada nebuvo naudojama kaip namų valda, remiasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo remiasi pareiškėjai, įrodinėdami ginčijamo sprendimo neteisėtumą, nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Pažymėtina, kad NŽT 2015 m. balandžio 28 sprendime Nr. 49S-91 nurodyta, kad K. R. nuosavybės teisėmis valdyta 1,8664 ha žemė Vilniaus apskrities Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus mieste, Pilaitės seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, teritorijoje, kuri Vilniaus miestui priskirta Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304. Pagal 1996 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo Nr. I-1304, galiojusio nuo 1996 m. gegužės 10 d., 1 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Pilaitės gyvenamoji vietovė priskirta Vilniaus miesto savivaldybei. Vadinasi, pareiškėjai nepagrįstai remiasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, reglamentuojančiu nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimą.

Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atitinkamai Nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka nustatytos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnyje.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 40 punktu nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jeigu nurodytoji žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Minėtose teritorijose nauji žemės ūkio paskirties sklypai neatlygintinai nuosavybėn neperduodami, išskyrus sklypus, naudojamus asmeniniam ūkiui.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. <...>. Pagal šio straipsnio 2 dalį žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. <...>. Pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatas, į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Arlitanus“ matininkė Z. G. 2010 m. gruodžio 7 d. parengė žemės sklypo Nr. 1989 kadastro duomenų bylą, pagal kurią NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 49SK-746(14.49.109) suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo Nr. 1989, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje kadastro duomenis. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 11 punktą grąžinami natūra žemės, miško sklypai ar vandens telkiniai suprojektuojami žemės reformos žemėtvarkos projekte. Grąžinant žemės, miško sklypus ar vandens telkinius natūra buvusiose į vienkiemius išskirstytose teritorijose, nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo. Atsižvelgus į šią nuostatą ir bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Žemės sklypas suformuotas ir patvirtintas pagal UAB „Arlitanus“ 2010 m. gruodžio 7 d. parengtą žemės sklypo Nr. 1989 kadastro duomenų bylą.

Taigi Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, bendrovė „Arlitanus“ atlikusi šiuos matavimus veikia pagal išduotą licenciją, suteikiančią teisę vykdyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus ir yra saistoma jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, kurie jai yra privalomi. NŽT 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 49SK-746(14.49.109) patvirtindama Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Arlitanus“ matininkės Z. G. 2010 m. gruodžio 7 d. parengtą žemės sklypo Nr. 1989 kadastro duomenų bylą, bei 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 49S-91 J. R. atkurdama nuosavybės teises į Žemės sklypą, grąžinant jį natūra, nenustatė pažeidimų Žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūroje. Teismo vertinimu, pareiškėjai nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių kadastrinių matavimų neteisėtumą. Pagal byloje esančius duomenis teismas neturi pagrindo abejoti UAB „Arlitanus“ parengto Žemės sklypo kadastro duomenų teisingumu ir teisėtumu.

Pareiškėjai neįrodė, teismas taip pat nenustatė pažeidimų nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje pagal J. R. prašymą. Nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 49S-91 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. R.“ dalyje dėl J. R. atkurto nuosavybės teise 1,0407 ha žemės sklypo, Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), todėl nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo jo naikinti, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus šio pareiškėjų skundo reikalavimo, tuo pačiu pagrindu atmestini išvestiniai skundo reikalavimai pripažinti negaliojančias 2015 m. rugsėjo 8 d. ir 2015 m. spalio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų tam tikras dalis.

Tretieji suinteresuoti asmenys prašo priteisti 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

A. T., D. P., M. R. su advokate Ina Navickiene 2016 m. vasario 8 d. sudarė atstovavimo sutartį. Pagrįsdami prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas paaiškino, kad jas sudarė išlaidos už teisines konsultacijas (2 val.), susipažinimas su bylos medžiaga ir atsiliepimo į skundą parengimas, dalyvavimas posėdžiuose, pateikė 2016 m. vasario 10 d. pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį A. T. sumokėjo 100 Eur, 2016 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį sumokėta 550 Eur.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 m. III ketvirtį – 735,1 Eur, 2015 m. IV ketvirtį – 756,9 Eur, 2016 m. I ketvirtį – 748,0 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali galima priteisti suma siekia 1837,75 Eur (2,5*735,1 Eur).

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tikėtina, kad teisinės konsultacijos gali trukti 2 val., todėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims už šio pobūdžio paslaugas gali būti atlyginta 147,02 Eur (735,1 Eur*0,1*2).

Advokatė Ina Navickienė trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus atstovavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. liepos 4 d. (teismo posėdžio pradžia 9.17 val., pabaiga – 9.27 val., t. y. teismo posėdis tęsėsi 10 min.), 2016 m. rugsėjo 19 d. (teismo posėdžio pradžia 9.19 val., pabaiga – 9.50 val., t. y. teismo posėdis tęsėsi 31 min.). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą rekomenduojamas maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną pasirengimo teismo posėdžiui, atstovavimo teisme valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad galima atlyginti už 1 valandą atstovavimo teismo posėdyje. 2016 m. I ketvirčio skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 748 Eur. Už 1 valandą galima priteisti (74,8 Eur (748,0*01)) už trečiųjų suinteresuotų atstovavimą teisme.

Kaip matyti, prašomas priteisti atlyginimas už nurodytą teisinę pagalbą (650 Eur) neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau, įvertinus parengto procesinio dokumento turinį, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, tretiesiems suinteresuotiems asmenims atlygintina 390 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjų L. S., A. L., S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. T., D. P., M. R. po 130 Eur (šimtą trisdešimt eurų) teismo išlaidų iš pareiškėjų L. S., A. L., S. G. (iš viso 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų)).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.