- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-2314-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10243-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. 2023 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo gynimo skyriaus nutarimo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją sumokėti 73 Eur žyminį mokestį.
3. 2023 m. liepos 18 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo jis prašė atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. 2023 m. liepos 19 d. buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl dalies (40 Eur) žyminio mokesčio atleidimo.
Šalies argumentai
4. 2023 m. liepos 24 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1949-866/2023, įpareigojo pareiškėją A. C. per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 15 Eur žyminio mokesčio.
5. 2023 m. rugsėjo 7 d. A. C. pateikė naują prašymą (DOK – 140830) atidėti arba atleisti jį nuo esminės žyminio mokesčio dalies, pratęsti patikslinto pareiškimo (skundo) dėl viešojo intereso gynimo padavimo terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atmetė pakartotiną prašymą dėl žyminio mokesčio atleidimo ir/arba atidėjimo ir papildomai informavo įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1949-866/2023 nustatytą įpareigojimą sumokėti 15 Eur žyminį mokestį iki 2023 m. rugsėjo 11 d. įskaitytinai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo A. C. patikslintą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d., tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis buvo įteikta pareiškėjui per EPP sistemą, remiantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, tačiau per teismo nustatytą terminą (iki 2023 m. rugsėjo 11 d. įskaitytinai) pareiškėjas pareiškimo trūkumų – sumokėti 15 Eur žyminį mokestį nepašalino, o terminas trūkumams pašalinti suėjo 2023 m. rugsėjo 11 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo: 1) skubiai panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir patenkinti jo skundą ir jo pateiktus visus prašymus; 2) patenkinti pareiškėjo naują prašymą dėl žyminio mokesčio, kadangi jis per teismo nustatytą terminą pašalino nutartimi nurodytus trūkumus nutartyje nurodytu būdu; 3) pratęsti patikslinto pareiškimo (skundo) dėl viešojo intereso gynimo padavimo terminą ir galimų trūkumų pašalinimą iki skundo šio naujo prašymo išnagrinėjimo pabaigos; 4) remiantis CPK 186 straipsnio nuostatomis priimti į civilinę bylą pareiškėjo pateiktus naujus argumentus ir motyvus, įrodymus bei dokumentus (priedus). Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
8.1. Paaiškina, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti tolesnio bylinėjimosi ir apginti savo ir valstybės interesą, bei siekdamas teisingo jo skundo išnagrinėjimo iki 2023 m. rugsėjo 11 d. įskaitytinai sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir pateikė šį įrodymą teismui priede su 2023 m. rugsėjo 11 d. nauju prašymu, todėl teismo pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 11 d. naujo prašymo ir sumokėto žyminio mokesčio sumokėjimo visiškas ignoravimas yra visiškas teisinis nihilizmas, teisinės valstybės neigimas, pasitikėjimo teismais visiškas pakirtimas.
8.2. Nurodo, kad jis, šalindamas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1949-866/2023 nurodytus trūkumus, taip pat turėjo teisę pateikti naują prašymą, ir todėl jis pateikė teismui naują motyvuotą prašymą, pagrįstą visais objektyviais įrodymais, iš kurių galima buvo spręsti apie tikrąją (aktualią) jo turtinę padėtį.
8.3. Akcentuoja, kad pareiškėjo pareiga sumokėti žyminį mokestį neturi būti suprantama kaip galimybė jam patirti papildomas išlaidas, sukeliančias jam rimtų finansinių nepatogumų, nes būtent žyminio mokesčio dydis neturi būti jam pagrindinė ir esminė priežastis nuspręsti, ar buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl jo ir visuomenės jau stipriai pažeistos teisės ir įstatymo saugomo intereso gynimo.
8.4. Pažymi, kad teismas šioje byloje turi nustatyti ir kitą alternatyvą pareiškėjui: kad jis privalo arba sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį už skundo reikalavimus, arba pateikti motyvuotą naują prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pateikiant ir naujus trūkstamus įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą (CPK 80, 83 straipsniai), arba pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą suteikti teisinę pagalbą jam šioje konkrečioje byloje. Pabrėžia, kad nustatytas terminas pašalinti trūkumus tik vienu būdu (tik sumokėti žyminį mokestį) yra nesąžiningas, nes iš šiame naujame prašyme pateiktų aplinkybių visumos teismas galėjo ir turėjo nustatyti, kad jo finansinė padėtis dėl ginčo bylų yra sunki, ir kad jis patyrė labai didelę turtinę ir neturtinę žalą.
8.5. Paaiškina, kad jis anksčiau buvo atleistas nuo žyminių mokesčių sumokėjimo, ir jo turtinė padėtis nepagerėjo, ir kadangi byloje yra duomenų, jog pareiškėjo finansinė padėtis yra nepakitusi, todėl pareiškėjas pateikė teismui ir naujus papildomus motyvus, argumentus ir įrodymus, bei paaiškinimus, patvirtinančius jo sunkią finansinę padėtį šiuo metu, ir patvirtinančius jo finansinės padėties nepakitimą šiuo metu.
8.6. Nurodo, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad už skundą mokėtina žyminio mokesčio suma nors yra maža, tačiau pareiškėjui yra nemaža, nes pareiškėjas jau daug metų dalyvauja ginčo byloje, todėl jam kiekvienoje byloje sumokėjus, kad ir mažus mokesčius, susidarytų didelė suma dėl ginčo bylų gausos.
8.7. Pažymi, kad aplinkybė, jog kitose bylose jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo sumokėjimas jam buvo atidėtas, lemia tai, kad ir šioje byloje pareiškėjas dėl savo sunkios turtinės padėties turi būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ar kad jam jo sumokėjimas turi būti atidėtas, nes taip pat ir įrodymai ir aplinkybė, kad kitose bylose jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo sumokėjimas jam buvo atidėtas, gali lemti tai, kad ir šioje byloje pareiškėjui jam įrodžius jo sunkią turtinę padėtį, gali arba turi būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar kad jam jo sumokėjimas turi būti atidėtas, nes teismas turi vertinti visų aplinkybių visetą (visumą).
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymų atleisti pastarąjį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo gynimo skyriaus nutarimo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją sumokėti 73 Eur žyminį mokestį. 2023 m. liepos 18 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo jis prašė atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi atleido pareiškėją nuo dalies (40 Eur) žyminio mokesčio. 2023 m. liepos 24 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1949-866/2023, įpareigojo pareiškėją A. C. per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 15 Eur žyminio mokesčio. 2023 m. rugsėjo 7 d. A. C. pateikė naują prašymą (DOK – 140830) atidėti arba atleisti jį nuo esminės žyminio mokesčio dalies, pratęsti patikslinto pareiškimo (skundo) dėl viešojo intereso gynimo padavimo terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atmetė pakartotinį prašymą dėl žyminio mokesčio atleidimo ir/arba atidėjimo ir papildomai informavo įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1949-866/2023 nustatytą įpareigojimą sumokėti 15 Eur žyminį mokestį iki 2023 m. rugsėjo 11 d. įskaitytinai. Ginčijama 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino pareiškėjo prašymo atleisti pastarąjį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
13. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog kadangi pareiškėjas pateikė naują pakartotinį prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl teismas turėjo iš naujo vertinti tiek anksčiau, tiek naujai pateiktus įrodymus, - t. y. įrodymų visetą, juos analizuoti ir, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė visus reikiamus įrodymus, pagrindžiančius jo sunkią finansinę padėtį, taip pat atsižvelgti į kitose pareiškėjo atžvilgiu nagrinėjamose bylose šiuo klausimu (dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio/žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo) priimtus procesinius sprendimus, priimti pareiškėjo atžvilgiu palankų sprendimą ir atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo už skundo pateikimą arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio mokėjimą.
14. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis), pasirinkdamas CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose numatytus jų gynimo būdus. Kitaip tariant, kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas byloje Nr. 23/02). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas byloje Nr. 44/2010); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas byloje Nr. 10/04-12/04-18/04).
15. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės pažeistų teisių gynybos. Pagal CPK nustatytą reglamentavimą, savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį.
16. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai nustatyti CPK 135 straipsnyje. Jame nurodyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Be to, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.
17. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pastarajam ne vieną kartą buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti – sumokėti žyminio mokesčio dalį ir teismui pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nutartys pareiškėjui buvo pateiktos per EPP, tačiau per teismo nustatytą terminą (iki 2023 m. rugsėjo 11 d. įskaitytinai) pareiškėjas pareiškimo trūkumų (sumokėti 15 Eur žyminį mokestį) nepašalino, o terminas trūkumams pašalinti suėjo 2023 m. rugsėjo 11 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs likusią žyminio mokesčio dalį.
19. Atskirajame skunde pareiškėjas, viena vertus, nurodo, kad pašalino visus 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nurodytus trūkumus, kita vertus nurodo, kad šiuo savo prašymu ne šalino trūkumų, o pateikė apskritai naują prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo už skundo pateikimą arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio mokėjimą iki civilinės bylos išnagrinėjimo, be to, pareiškėjo nuomone, nustatytas terminas pašalinti trūkumus tik vienu būdu (tik sumokėti žyminį mokestį) yra nesąžiningas pareiškėjo atžvilgiu, nes teismas galėjo ir turėjo nustatyti, kad jo finansinė padėtis dėl ginčo bylų yra sunki, ir kad jis patyrė labai didelę turtinę ir neturtinę žalą.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas 7 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos terminas pareikšto skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Tad šiuo atveju, pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 7 d. pateikus teismui pakartotinius prašymus, tarp kurių, be kita ko, yra ir prašymas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio mokėjimą, bei aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, laikytina, kad tai nėra naujas savarankiškas pareiškėjo prašymas, o būtent 2023 m. liepos 19 d. nutartyje nustatytų trūkumų šalinimas.
21. Teismas nurodo, jog atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo institutu negali būti naudojamasi ir jis negali būti aiškinamas tokiu būdu, kad sudarytų prielaidas neribotą laiką tęsti ieškinio, pareiškimo, skundo priėmimo išsprendimo klausimą formaliais pagrindais, t. y. vilkinti procesą, kitaip netinkamai naudotis procesinėmis teisėmis, selektyviai teikiant teismui įrodymus dėl konkretaus procesinio klausimo išsprendimo ir pan. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog įstatymas nedraudžia jam pakartotinai teikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo, tačiau pažymėtina, jog apeliantas teikia ne vieną tokį prašymą su iš esmės tapačiomis aplinkybėmis bei tapačiais įrodymais. Be to, ne kartą teismai pasisakė dėl tokių apelianto prašymo nepagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto elgesys, t. y. teikiant iš esmės identiškus prašymus atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, vertintinas kaip piktnaudžiavimas sutektomis procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, jog pareiškėjas A. C. per teismo nustatytą terminą nutartyje nurodyto trūkumo nepašalino, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nebetaikė nutarties trūkumų šalinimo instituto.
22. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad kitose bylose buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, neturi teisinės reikšmės šiai nagrinėjamai bylai, kadangi kiekvienoje byloje dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar dėl jo atidėjimo yra sprendžiama individualiai pagal prašančio asmens prašymą, jame nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
24. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes ir išnagrinėjus atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.