- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- 2YT-18519-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12881-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Pareiškėjas
- K. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dainius Šidlauskas, K. P., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Reikalavimas.LT.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
K. P. (toliau – pareiškėjas) skundu dėl antstolio Dainiaus Šidlausko (toliau – antstolis) veiksmų prašo panaikinti jo AB „Swedbank“ banke esančiai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytus apribojimus (b. l. 3).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. balandžio 10 d. naudodamas elektronine bankininkyste pastebėjo, jog jo AB „Swedbank“ banke esančiai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis yra pritaikęs areštą 767,05 Eur sumai nuo 2019 m. balandžio 3 d. vadovaudamasis vykdomuoju raštu, kuris išduotas dėl jo sutuoktinės K. P. skolos, jis nėra nurodytas vykdomuosiuose dokumentuose, jo sutuoktinės turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, todėl mano, kad antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnio nuostatas, nes, jo manymu, antstolis vykdė vykdomajame dokumente nenurodytus veiksmus bei veiksmus, kurie nėra nurodyti teismo nutartyje. Papildomuose paaiškinimuose (b. l. 39–40) pareiškėjas nurodė, kad, jo manymu, antstolis pažeidė CPK 667 straipsnio nuostatas, nei jam, nei jo sutuoktinei nepateikė jokio dokumento, jo sutuoktinė kreditus ėmė jam nežinant, tai nebuvo susiję su šeimos poreikių tenkinimu, 2019 m. balandžio 26 d. su sutuoktine sudarė povedybinę sutartį.
Antstolis 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymu Nr. S19-21003 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0178/12/00411, Nr. 0178/12/02016 persiuntė teismui (b. l. 1–2).
Patvarkyme antstolis nurodė, kad jam priverstiniam vykdymui yra pateiktas Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-6672-868/2011, išduotas 2012 m. sausio 24 d., dėl 217,22 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės K. P. 3 eilės išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (toliau – UAB „Gelvora“) bei Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-7422-199/2012, išduotas 2012 m. liepos 2 d., dėl 304,84 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės K. P. 3 eilės išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Reikalavimas.LT“ (toliau – UAB „Reikalavimas.LT“), vykdydamas aukščiau nurodytus vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo sutuoktinės K. P. nustatė, kad skolininkė pareiškėjo sutuoktinė K. P. neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ar lėšų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, todėl vadovaudamasis CPK 667 straipsnio nuostatomis areštavo skolininkei K. P. priklausantį turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – UAB „Vilniaus viešasis transportas“), gaunamą pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus bei pinigines lėšas pareiškėjo sąskaitoje bei išaiškino skolininkei K. P. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą dėl turto dalies nustatymo, tačiau skolininkė K. P. susitarimo dėl turto dalies nustatymo jam nepateikė. Pažymėjo, kad sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas nėra skolininkas vykdomosiose bylose Nr. 0178/12/00411, Nr. 0178/12/02016, tačiau pabrėžė, kad skundžiami jo veiksmai nepažeidžia teisinio reglamentavimo, priešingai, preciziškai tiksliai atitinka CPK nuostatas bei teismų praktiką, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos iš vieno iš sutuoktinių darbinės veiklos, yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o jis šiuo atveju siekia vykdyti išieškojimą tik iš skolininkei K. P. priklausančios turto dalies, t. y. padalinti sutuoktinių turimą turtą, tame tarpe ir gaunamas pajamas, todėl 2019 m. balandžio 3 d. turto arešto aktu Nr. S19-17823 buvo areštuotas skolininkei K. P. priklausantis bendras su sutuoktiniu turtas, tai yra pareiškėjo gaunama pensija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus, darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ bei piniginės lėšos, esančios pareiškėjo AB „Swedbank“ banko sąskaitoje, pradžioje turto arešto akte buvo nurodyta laisvai disponuojama piniginių lėšų suma – 184,90 Eur (Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis skirta išmoka vaikui – 50,16 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis gaunama pensija – 134,74 Eur), kuria pareiškėjas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, 2019 m. balandžio 10 d. pareiškėjui pateikus duomenis, kad į tą pačią sąskaitą yra pervedamas ir jam priklausantis darbo užmokestis, 2019 m. balandžio 11 d. turto arešto aktas buvo patikslintas bei pareiškėjui buvo nustatyta 578,90 Eur laisvai disponuojama suma (Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis skirta išmoka vaikui – 50,16 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis gaunama pensija – 134,74 Eur, darbo užmokestis – 394 Eur).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. P. pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 31–32), kuriame nurodė, kad, jos manymu, antstolis pažeidė CPK 667 straipsnio nuostatas, nes ji yra skolininkė, o ne jos sutuoktinis, tai jos asmeninės skolos, jokių dokumentų iš antstolio nei ji, nei jos sutuoktinis nėra gavę, su sutuoktiniu 2019 m. balandžio 26 d. sudarė povedybinę sutartį.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.
Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstoliui yra pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. vykdomasis raštas Nr. 2-6672-868/2011 dėl 223,01 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš K. P. UAB „Gelvora“ naudai (v. b. Nr. 0178/12/00411 t. I, b. l. 1) bei Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. vykdomasis raštas Nr. 2-7422-199/2012 dėl 304,84 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš K. P. UAB „Reikalavimas.LT“ naudai (v. b. Nr. 0178/12/2016 b. l. 1); 2019 m. balandžio 11 d. patikslinančiu turto arešto aktu Nr. S19-19419 antstolis pareiškėjui apribojo disponavimo teisę jo gaunamai pensijai ir jai prilygintoms išmokoms, darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms pajamoms, apribota suma – 767,05 Eur, laisvai disponuojama suma – 578,90 Eur, kurią sudaro 50,16 Eur išmoka vaikui, 134,74 Eur gaunama pensija ir 394 Eur gaunamas darbo užmokestis (v. b. Nr. 0178/12/00411 t. I, b. l. 5–6). Nustatyta, kad pareiškėjas ir K. P. 2001 m. rugsėjo 8 d. sudarė santuoką, kuri nėra nutraukta, vedybų sutartis iki 2019 m. balandžio 29 d. nebuvo įregistruota (v. b. Nr. 0178/12/00411 t. II, b. l. 151, 152; b. l. 33–37, 48–50); skolininkė K. P. 2019 m. balandžio 3 d. antstolio patvarkymu dėl turto arešto Nr. S19-17816 buvo, be kita ko, informuota apie galimybę nusistatyti savo turto dalį sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (v. b. Nr. 0178/12/00411 t. II, b. l. 165).
Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar antstolis teisėtai ir pagrįstai apribojo disponavimo teisę gaunamai pensijai ir jai prilygintoms išmokoms bei gaunamam darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms pajamoms taikydamas areštą pareiškėjo – skolininkės K. P. sutuoktinio – AB „Swedbank“ banke esančiai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), apribodamas 767,05 Eur sumą, palikdamas laisvai disponuoti 578,90 Eur sumą.
Nustatyta, kad 2019 m. balandžio 11 d. patikslinančiu turto arešto aktu Nr. S19-19419 antstolis pareiškėjui apribojo disponavimo teisę jo gaunamai pensijai ir jai prilygintoms išmokoms, darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms pajamoms, apribota suma – 767,05 Eur, laisvai disponuojama suma – 578,90 Eur, kurią sudaro 50,16 Eur išmoka vaikui, 134,74 Eur gaunama pensija ir 394 Eur gaunamas darbo užmokestis (v. b. Nr. 0178/12/00411 t. I, b. l. 5–6), pareiškėjas su sutuoktine K. P. (skolininke) vedybų sutarties iki 2019 m. balandžio 26 d. nebuvo sudarę – jų 2019 m. balandžio 26 d. sudaryta povedybinė sutartis įregistruota 2019 m. balandžio 29 d. Sutuoktinių turto teisinį režimą, jeigu jis nenustatytas vedybų sutartimi, reglamentuoja CK 3.87–3.100 straipsniai. Pagal bendrąją taisyklę, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentas, jog vykdomieji raštai išduoti dėl jo sutuoktinės skolų ir jis neturi nieko bendro su išieškojimu iš jo sutuoktinės turto, atmetamas kaip nepagrįstas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Skolininkė K. P. antstolio 2019 m. balandžio 3 d. patvarkymu dėl turto arešto Reg. Nr. S19-17816 buvo informuota apie teisę individualizuoti skolininkės turto dalį sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų pasinaudojusi šia teise iki 2019 m. balandžio 26 d., t. y. sutuoktinių turto teisinio režimo bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nagrinėjamam laikotarpiui nebuvo paneigta, todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai 2019 m. balandžio 11 d. surašė turto arešto aktą Nr. S19-19419, kuriuo apribojo disponavimo teisę pareiškėjo gaunamai pensijai ir jai prilygintoms išmokoms, darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms pajamoms, apribota suma – 767,05 Eur, laisvai disponuojama suma – 578,90 Eur. Antstolis paliko pareiškėjui laisvai disponuojamą sumą, todėl pareiškėjo teiginys, kad jos šeima buvo palikta be pragyvenimo šaltinio nepagrįstas.
Taigi, tiek turto arešto akto surašymo dienai, tiek patvarkymo dėl pareiškėjo skundo netenkinimo dienai antstolis tinkamai vadovavosi CPK nuostatomis ir tinkamai jas taikė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pateikti argumentai nepatvirtina antstolio skundžiamų veiksmų nagrinėjamu laikotarpiu neteisėtumo, antstolis CPK nuostatų nagrinėjamu laikotarpiu nepažeidė, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjui išaiškinama, kad antstoliui jis turi teisę pateikti 2019 m. balandžio 26 d. jo ir jo sutuoktinės sudarytą ir 2019 m. balandžio 29 d. įregistruotą povedybinę sutartį, kas būtų pagrindu antstoliui peržiūrėti atliekamus veiksmus. Pažymėtina, kad kiekvieno iš sutuoktinių pajamos iš darbinės veiklos ir pan., gautos po vedybų sutarties sudarymo, nebeturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir, įregistravus vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegalės būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 443, 513 straipsniais teismas
nutaria:
pareiškėjo K. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.